Kultūros, kalbos, istorijos politika

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 11 d. 11:03

3     

    

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. darbotvarkės posėdyje nuo 14.35- 15.10 val. svarstys 2 labai opius visai Lietuvai asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Pirmo projekto (XIIIP-535) teikėjas Gabrielius Landsbergis - jam pritaria 70, antrojo projekto (XIIIP-471) - Audronius Ažubalis - jam pritaria 6 Seimo nariai. Pirmajam projektui pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o antrąjį - siūlo atmesti. Taigi į Seimą vėl grįžta Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės, Andriaus Kubiliaus prieš kelis dešimtmečius neišspręstas, o dabar ir Gabrieliaus Landsbergio, pataikaujant autonomijos kūrėjams ir jų palikuoniams, lenkų tautinei mažumai, radikalioms Lenkijos jėgoms, pagal kurią Lietuva žemina lenkų tautinę mažumą, klausimas.

Lietuvių kalbos raidynas nusistovėjo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais. Nieks jo nekeitė net sovietmečiu, o prireikė jį keisti 30 metų po Lietuvos Respublikos atkūrimo. Lietuvos valstybinė kalba, lietuvių kalbos sąvoka yra amžinai susieta su 32 lietuviškų raidžių ženklais. Lietuviškas 32 ženklų raidynas buvo ir yra mūsų kalbos sąvokos veikiantis turinys. Jeigu įvesime apeinant Konstitucinę lietuvių kalbos normą, papildomas raides, visą ar dalinį lenkų kalbos ar kitų kalbų raidyną, tai ar galėsime tai vadinti lietuvių kalba. Valstybinė lietuvių kalba negali būti atsieta nuo raidyno ir veikti nepriklausomai viena nuo kito. Tai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimas gali balsuojant du kartus pakeisti norimą straipsnį ar jo dalį su nemažiau trijų mėnesių pertrauka. Kiekvienu atveju už pakeitimą turi pasisakyti ne mažiau 2/3 parlamentarų, tai yra 94 Seimo nariai. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį naujų raidžių įvedimą arba išbraukymą, privalome vertinti kaip vieningą lietuvių kalbos keitimo procedūrą tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo pagrindu. Teikiamu Gabrieliaus Lansbergio projektu siūlymas remtis protėvių turėtais dokumentais reiškia, kad galima remtis Lenkijos, Rusijos, Vokietijos okupacinių valdžių asmens pavardžių ir vardų įrašais, kurie dažnu atveju buvo nutautinantys ir prievartiniai. Siūlymas leisti asmenims pagal pageidavimą turėti oficialius Valstybės išduotus dokumentus su įrašais ne valstybine kalba - reiškia valstybės pažeminimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę nutautinimo politiką: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus asmenvardžius. Įstatymas papildomai įvestų naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių ženklų junginius. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė, rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.

Siūlome Lietuvos Respublikos Seimo nariams remti Audroniaus Ažubalio teikiamą įstatymo projektą, kuris yra kompromisinis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tenkina nelietuvių poreikius. Toks įstatymas seniai galioja Latvijoje. Visi jos piliečiai, kitų tautybių žmonės savo vardus ir pavardes gali įrašyti kitame paso ar kito dokumento lape. Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Visos tautos asmenvardžius linksniuoja pagal savo dėsnius.

Labai išsamiai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, 2017 m. balandžio 26 d. išdėstyta Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucijoje, kurią pasirašė Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas dr. Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajonas arčiausiai susiduria su asmenvardžių rašymo ir kitomis specifinėmis Vilnijos kraštui problemomis.

Todėl siūlome prieš sprendžiant šią aktualią asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą ir priimant sprendimą tuo klausimu gerai susipažinti su Vilnijos krašto istorija, įžymių mūsų lituanistų, mokslininkų tyrimais, jų knygomis. Kviečiame perskaityti akad. Zigmo Zinkevičiaus palikimą „LIETUVIAI. Praeities didybė ir sunykimas“, „Lietuvių tautos kilmė“, „Prie lituanistikos židinio“, „Lietuvių kalbos istorija“. Jei Lietuvos švietimui, mokslui, istorijai vadovautų tokie mokslininkai Vilniaus krašte problemų nebūtų. Jie, sekdami akademiko Z.Zinkevičiaus pavyzdžiu ir iniciatyva,  būtų pastatę ne vieną Vilniaus krašte Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją. Šalčininkų tūkstantmečio gimnazija yra kaip švyturys ne tik Vilnijos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

Mes dar iki galo nesuvokiame, kokia kraupi nelaimė yra ištikusi mūsų kalbą. Jau dešimtmečiai kaip ji verčiama puskalbe ir netenka savo tapatybės. Kuo visa tai reiškiasi, kas dėlto kaltas, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą pražūtingos prarajos link. Apie tai rašo įžymus baltų kalbos etimologas ir žodžių darybos specialistas profesorius habil. dr. Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“

Gerbiami Seimo nariai, pradžiai prieš spręsdami asmenvardžių rašybą dokumentuose klausimą, perskaitykite Mykolo Biržiškos knygą „Vilniaus galgota“, kaip Vilniaus krašte lenkų okupacijos metais buvo nutautinama ir persekiojama lietuvių tauta, lietuvių kalba, kaip buvo lenkinamos lietuvių pavardės ir vietovardžiai. Gal tada suprasite ir nepriimsite skubotų sprendimų.

Pagarbiai

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas

Ernestas Subačius

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

E951       2022-01-12 8:35

taigi rezistento nr.1 anūkas tokias iniciatyvas kelia, taip sakant jūsų sensėjus, tai ko čia dabar raudat…

ah1       2022-01-11 23:54

turėsime KŪ ( QR ) kodus ir viskas bus KŪ ( QR )  ir visi KŪ ( QR ), kompiuteriai atsirinks ką reikia ir ko reikia. Progresas.
Visems KŪ.

Kaunas       2022-01-11 11:38

Ar organizuojat rinktis prie seimo ir PROTESTUOTI ????

Rekomenduojame

Lenkai ribos NVO įtaką mokykloms, skatins vertybinį lenktyniavimą tarp mokyklų

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.