Demokratija ir valdymas

Lietuvos gyventojai į Seimą nesiveržia

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 9 d. 17:32

7     

    

Lietuvos gyventojai į Seimą nesiveržia

Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“

Kai JAV Kongreso komitetai rengia svarstymus dėl siūlomų įstatymų, prie Kapitolijaus kalvos nutįsta norinčių ten patekti piliečių eilės. Lietuvos Seimas daugiau visuomenės dėmesio sulaukia nebent per piketus ar mitingus.

Parlamento durys atviros visiems, tačiau mažai kas žino, ką jame veikti. Apklausos liudija, kad dauguma mūsų šalies gyventojų mano, jog prisidėti prie viešųjų reikalų tvarkymo pakanka balsuojant per rinkimus. Diskusijos Seimo komitetų posėdžiuose, specialūs komitetų klausymai, viešosios konsultacijos – tokie demokratijos įrankiai daliai visuomenės atrodo lyg egzotika, nors norint dalyvauti priimant sprendimus tereikia brūkštelėti elektroninį laišką.

Vietos eilėje net parduodamos

JAV Kongreso komitetams rengiant svarstymus šiek tiek vietų rezervuojama žiniasklaidai, o kitos paliekamos visuomenės atstovams pagal principą „pirmas atėjai – pirmas patekai“. Kartais žmonės pradeda rinktis iki posėdžio likus parai ar daugiau. Pavyzdžiui, korporacijų lobistai nuolat siekia dalyvauti tokiuose svarstymuose, kad per jų pertraukas galėtų pasikalbėti su įstatymų leidėjais apie projektus, kurie daro įtaką verslui.

Eilės prie Kapitolijaus kalvos virsta ir pasipelnymo šaltiniu. Lobistai nelinkę laukti ir gaišti daugybę valandų, tad sumoka stovėjimo eilėse paslaugas teikiančioms bendrovėms, kad šių pasamdyti žmonės padarytų tai už juos. Prieš prasidedant svarstymams lobistai tiesiog pasikeičia vietomis su samdytais asmenimis ir atvyksta į reikiamą salę.

JAV diskutuojama, ar tokia praktika suderinama su demokratija, o Lietuvoje prie parlamento renkamasi nebent piketuoti.

Trečiadieniais – 300 žmonių

Seimo komitetų posėdžiai ir specialūs klausymai, kaip numato Seimo statutas, yra atviri. Patekti į juos ir išsakyti savo nuomonę apie svarstomus projektus, regis, paprasta.

„Parašykite man elektroninį laišką. Grįš pirmininkė, suderinsiu ir išrašysime leidimą. Atsakysiu dar šiandien. Pakanka nurodyti vardą, pavardę ir kam atstovaujate“, – taip LŽ žurnalistui, prisistačiusiam aktyviu piliečiu, norinčiu dalyvauti komiteto posėdyje, telefonu paaiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro atstovė.

Panašiai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotoja. Jos buvo teirautasi, kaip patekti į trečiadienį numatytą komiteto posėdį, kuriame esą norima tarti žodį.

„Jeigu gavote kvietimą ar turite laišką su darbotvarke, kurį siunčiau, atrašykite. Nurodykite pavardę ir kam atstovaujate – užsakysiu leidimą. Kitu atveju parašykite, dėl kokio klausimo ateinate, kad žinotų pirmininkas. Darbotvarkė yra atvira“, – telefonu išdėstė Seimo darbuotoja.

Sesijos laikotarpiu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vienos dienos leidimą į Seimo rūmus gali užsakyti Seimo narys, Seimo kancleris ar pavaduotojai, įgalioti Seimo kanclerio biuro darbuotojai ir kiti.

Vadovybės apsaugos departamento duomenimis, pernai Seimas sulaukė 82 tūkst. lankytojų. Jiems darbo dienomis išrašomi vidutiniškai 95 vienos dienos leidimai. Kaip LŽ informavo Seimo kanceliarija, lankytojų gerokai padaugėja trečiadieniais – komitetų ir komisijų posėdžių dienomis. Į juos ateina ir apie 300 žmonių.

Nežino arba netiki

Tokie palyginti maži skaičiai rodo, kad Lietuvos visuomenė nėra pilietiškai aktyvi. Visų pirma, vyrauja nuostata, jog užtenka balsuoti per rinkimus. Kitaip prisidėti prie sprendimų priėmimo arba nenorima, arba nežinoma, kad yra tokia galimybė. Tačiau tai – tik viena medalio pusė.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės Rūtos Žiliukaitės manymu, pilietinio pasyvumo priežastis paprasta – absoliuti dauguma žmonių nežino, kaip gali prisidėti. „Nors galimybė sukurta, yra vieši svarstymai, konsultacijos, apie tai nežinoma. Kodėl? Informacijos apie tai netrūksta – tereikia susirasti. Tik ji nepasiekia žmonių įprastais būdais – per bičiulius, artimuosius, t. y. per tuos kanalus, kurie efektyvūs ir garantuoja įsitraukimą. O tai tokią veiklą paverstų savaime suprantama arba normalia“, – kalbėjo sociologė.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

© Lietuvos žinios

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Tam       2016-04-10 20:32

mano komentaras net labai į temą.
Taip, straipsnis apie piliečių galias, kurios gali reikštis ir tiesiogiai - apie tai ir rašoma straipsny, ir per tarpininkus - atstovauti besisiūlančias partijas.
Ko jau ko, o tokios neva “atstovaujamosios” demokratijos jau atsikandom, ir jei nėra jokio skirtumo, ką išrenkam, lieka tik vienas kelias - eiti Seiman tiesiogiai.
Tas straipsnis ir propaguoja tokį ėjimą, taigi, aš už.

Tam , rašiusiam 15-13 val...       2016-04-10 18:41

  Tamsta visai straipsnio temos nesuvokėt, nes komentuojat ne į temą...
Paaiškinu tamstelei:  tekstas apie piliečių galias , o ne apie partijų ėjimą Seiman:) smile Tamsta rašot apie batus, o tekstas apie ratus- dar aiškiau pasakysiu…
Redaktorė grybą pjauna, propagandą kaip neva tikrovę pristatydama.. Atitinkamo lygio ir nuolatiniai šio vystančio portaliuko komentuotojai,kaip kad 15-13 val rašęs…
Paaiškinau tamstai vaizdingai- ant pirštų ir daugiau nekomentuosiu, nes kitame komentare ,matyt,dar labiau į lankas nuo konkrečios temos nuvarysite…:)

to Beprasmiška       2016-04-10 16:13

o kodėl jūs nekalbate apie partijas, kurios dar ne lovio, bet vis tiek ten veržiasi? P verždamosi vis bando mus, piliečius, kaip nors įtikinti, jog jos tikrai tikrai jau bus kitokios…
Kokia prasmė burtis į partijas, eiti į rinkimus, o mums, piliečiams, už jas balsuoti, jei viskas tame Seime yra būtent taip, kaip jūs rašote?
Jei išties yra taip, kaip rašote, tada jokio skirtumo, kas Seime - svarbu tik tai, ar mes, piliečiai, pakankamai organizuoti ir išprusę, kad padarytume jiems poveikį.
Juk, kaip suprantu, mechanizmai sukurti, tik reik išmokti jais naudotis ir jokios “teisingos” partijos ir/ar “gelbėtojai” mums nereikalingi - gal tas jus ir neramina?

Beprasmiška ten kreiptis..       2016-04-10 15:53

Gerb. redaktorėsR. Bingelienės neišrankumas , ir pelų nuo grūdų neskyrimas, kartais stulbina…
Tokį kvailą ir akivaizdžiai propagandinį J. Arguso tekstą, paimtą  iš LŽ , talpina be antraštės ,,Ant bačkos”...
Kiekvienam analitiniu mąstymu apdovanotam ir menkiausios visuomeniškos patirties turinčiam aišku, kad Seimo nariai mandagiais spjauna į bet kokias esmingesnes piliečių ar NVO pastabas ar siūlymus…Ir Arguso naivią (suvaidintą? ) nuostabą , kad piliečiai, tikri apsileidėliai, nes Seiman neina su savo iniciatyvomis, ponia Bingelienė pateikia skaitytojams kaip tikrą produktą..
Juk , praprusę portalo lankytojai suvokia, kad ,,valdomos demokratijos’ salygomis Seimas yra ..lovio’ partijų , o ne Tautos atstovybė, todėl gaišti laiką siūlymams, gali tik užkietėję romantikai arba siaurapročiai , lipantys ant grėblio tris kartus per dieną...Juk įstatymais tampa tik tai, kas atitinka ,,lovio” partijų vadovybės valią ir olig. grupių interesus, o ne tai ,kas atveria kelią demokratiniams pokyčiams ir pan…

Veržiasi veržiasi       2016-04-10 14:54

Ir dar kaip veržiasi. Pasižiūrėkit į konservų ir liberastų pažadus, kurių jie niekada nevykdo. Koks saldus jų makaronų kabinimas. Įsidėmėkit, konservatoriai ir liberalai (kokie jie bebūtų) tai zikos virusas Lietuvai.

Pikc       2016-04-10 1:31

Esminė priežastis - žmonės nė velnio netiki, kad gali kažką įtakoti. Manote, be pagrindo? wink

Kai ateis       2016-04-9 19:12

Sirai, afganai,iraniečiai, irakiečiai užims vietas seime.


Rekomenduojame

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.