Ugdymo politika, Profsąjungos

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis: „Akademinei bendruomenei laikas vienytis“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 30 d. 23:54

1     

    

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis: „Akademinei bendruomenei laikas vienytis“

„Mokslo Lietuva“

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, universitetai ir tyrimų institutai jau yra patyrę 2009 m. neoliberalistinio pobūdžio, finansų apkarpymo ir jų lėšų „optimizavimo“ reformą. Šios reformos ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo „buldozerinio stūmimo“ rezultatai: daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo išvardintų Aukštojo mokslo įstatymo pažeidimų, finansavimo mokslui ir studijoms sumažinimas, mokslo už studijas išlaidų perkėlimas ant studentų ir jų tėvų pečių, iškreipta konkurencija tarp universitetų.

Tuometinės Vyriausybės įdiegta studijų krepšelių sistema neišsprendė nei studijų finansavimo, nei dėstytojų atlyginimų skurdumo problemų. Lietuvos dėstytojai ir mokslininkai šiuo metu yra Europos Sąjungos atlyginimų statistikos paskutinėse vietose, o dauguma aukštųjų mokyklų darbuotojų priversti eiti kelias pareigas ar dirbti keliose darbo vietose.

2017 m. gegužės 2 d. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė apie naują „sisteminę aukštojo mokslo pertvarką“, kuri reiškia radikalias permainas daugelyje Lietuvos universitetų. Papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nėra prašoma, planuojama panaudoti „sutaupytas lėšas“ ir ES struktūrinių fondų paramą. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė žada, kad dėstytojų atlyginimai padidės 30 proc.

Deja, šiais pažadais tikėti negalima, nes iš dvejus metus rengtos šakinės švietimo darbuotojų kolektyvinės sutarties pirminiai profesinių sąjungų inicijuoti atlyginimų didėjimo pasiūlymai buvo išbraukti. Be to, darbo grupės pateikti aukštojo mokslo pertvarkos pasiūlymai yra be apskaičiuotų šios pertvarkos pasekmių, galimų alternatyvių sprendimų svarstymo. Mokslininkai ir pedagogai traktuojami kaip paslaugų rinkos dalyviai, konkuruojantys tik dėl potencialių klientų – studentų palankumo ar verslo ir pelningų veiklų. Pateikti deklaratyvūs „šūkiai“ apie kokybės pagerėjimą, tačiau pasigendama aukštosios mokyklos, kaip išsilavinusių piliečių ugdytojos, misijos suvokimo ir akcentavimo. Ar pakanka orientuotis vien tik į pelningas veiklas kaip į svarbiausią universitetų veiklos kriterijų? „Naujosios viešosios vadybos“ grįstais principais pateiktoje pertvarkos koncepcijoje matyti siaurų lobistinių interesų vaikymasis, valstybinio mąstymo ir patriotizmo stoka.

Dalis akademinės bendruomenės vis dar mano, kad etatų apkarpymai ir kiti neigiami reformos padariniai jų nepalies. Jie galvoja, kad „jeigu mūsų universiteto nejungia, vadinasi, mūsų reforma neliečia“. Tai – netiesa. Pertvarka palies kiekvieną aukštąją mokyklą, kiekvieną darbuotoją, nes neįmanoma, sumažėjus 50 proc. studentų, išlaikyti tą patį kaip dabar akademinių darbuotojų skaičių. Tai įrodo elementari logika. Todėl akademinei bendruomenei laikas vienytis, jungtis, pradėti veikti ir drąsiai išreikšti savo lūkesčius bei reikalavimus.

Mes, aukštojo mokslo bendruomenė, suprantame, kad studijų ir mokslo pertvarka XXI amžiuje yra būtina. Tačiau tokio pobūdžio reformos turi vykti racionaliai, apsvarsčius socialinius, finansinius ir žmogiškųjų išteklių aspektus. Jei savo šalį, Lietuvą, laikome modernia pilietine visuomene, būtina vienytis ir iš Vyriausybės bei Seimo pareikalauti viešumo ir demokratijos principų įgyvendinimo. Mūsų reikalavimai Vyriausybei, vykdant aukštojo mokslo reformą, yra tokie:

1. Įtraukti akademinę bendruomenę į aukštojo mokslo reformos darbo grupes.

2. Aukštojo mokslo reformą vykdyti griežtai laikantis LR teisėkūros pagrindų įstatymo, kuris numato pačioms akademinėms bendruomenėms leisti spręsti, su kokia institucija jungtis ir kokių rezultatų siekti.

3. Pateikti numatomos pertvarkos plano stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę.

4. Numatyti aiškius, konkrečius reformų numatomus rezultatus ir prisiimti už juos atsakomybę (jeigu bus pasirinktas Vyriausybės modelis – atsakinga už rezultatus Vyriausybė).

5. Pateikti aukštųjų mokyklų darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo kitose srityse bei darbuotojų, turinčių mokslo vardus ir laipsnius, intelektinio potencialo panaudojimo planą.

6. Įtraukti konkretų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimo planą į rengiamą švietimo darbuotojų šakos kolektyvinę sutartį.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos vardu –

pirmininkė Asta Lapinskienė

mokslolietuva.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-06-1 16:53

Lietuvoje nepertraukiamos reformos reikalingos, kad būtų nestabilu, žmonės negalėtų gyventi ir didėtų emigracija. Po aukštojo moklso reformos padidės labiausiai kvalifikuotų emigracija. Tai ir yra reformų tikslas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.