Ugdymo politika, Profsąjungos

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis: „Akademinei bendruomenei laikas vienytis“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 30 d. 22:54

1     

    

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis: „Akademinei bendruomenei laikas vienytis“

„Mokslo Lietuva“

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, universitetai ir tyrimų institutai jau yra patyrę 2009 m. neoliberalistinio pobūdžio, finansų apkarpymo ir jų lėšų „optimizavimo“ reformą. Šios reformos ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo „buldozerinio stūmimo“ rezultatai: daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo išvardintų Aukštojo mokslo įstatymo pažeidimų, finansavimo mokslui ir studijoms sumažinimas, mokslo už studijas išlaidų perkėlimas ant studentų ir jų tėvų pečių, iškreipta konkurencija tarp universitetų.

Tuometinės Vyriausybės įdiegta studijų krepšelių sistema neišsprendė nei studijų finansavimo, nei dėstytojų atlyginimų skurdumo problemų. Lietuvos dėstytojai ir mokslininkai šiuo metu yra Europos Sąjungos atlyginimų statistikos paskutinėse vietose, o dauguma aukštųjų mokyklų darbuotojų priversti eiti kelias pareigas ar dirbti keliose darbo vietose.

2017 m. gegužės 2 d. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė apie naują „sisteminę aukštojo mokslo pertvarką“, kuri reiškia radikalias permainas daugelyje Lietuvos universitetų. Papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nėra prašoma, planuojama panaudoti „sutaupytas lėšas“ ir ES struktūrinių fondų paramą. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė žada, kad dėstytojų atlyginimai padidės 30 proc.

Deja, šiais pažadais tikėti negalima, nes iš dvejus metus rengtos šakinės švietimo darbuotojų kolektyvinės sutarties pirminiai profesinių sąjungų inicijuoti atlyginimų didėjimo pasiūlymai buvo išbraukti. Be to, darbo grupės pateikti aukštojo mokslo pertvarkos pasiūlymai yra be apskaičiuotų šios pertvarkos pasekmių, galimų alternatyvių sprendimų svarstymo. Mokslininkai ir pedagogai traktuojami kaip paslaugų rinkos dalyviai, konkuruojantys tik dėl potencialių klientų – studentų palankumo ar verslo ir pelningų veiklų. Pateikti deklaratyvūs „šūkiai“ apie kokybės pagerėjimą, tačiau pasigendama aukštosios mokyklos, kaip išsilavinusių piliečių ugdytojos, misijos suvokimo ir akcentavimo. Ar pakanka orientuotis vien tik į pelningas veiklas kaip į svarbiausią universitetų veiklos kriterijų? „Naujosios viešosios vadybos“ grįstais principais pateiktoje pertvarkos koncepcijoje matyti siaurų lobistinių interesų vaikymasis, valstybinio mąstymo ir patriotizmo stoka.

Dalis akademinės bendruomenės vis dar mano, kad etatų apkarpymai ir kiti neigiami reformos padariniai jų nepalies. Jie galvoja, kad „jeigu mūsų universiteto nejungia, vadinasi, mūsų reforma neliečia“. Tai – netiesa. Pertvarka palies kiekvieną aukštąją mokyklą, kiekvieną darbuotoją, nes neįmanoma, sumažėjus 50 proc. studentų, išlaikyti tą patį kaip dabar akademinių darbuotojų skaičių. Tai įrodo elementari logika. Todėl akademinei bendruomenei laikas vienytis, jungtis, pradėti veikti ir drąsiai išreikšti savo lūkesčius bei reikalavimus.

Mes, aukštojo mokslo bendruomenė, suprantame, kad studijų ir mokslo pertvarka XXI amžiuje yra būtina. Tačiau tokio pobūdžio reformos turi vykti racionaliai, apsvarsčius socialinius, finansinius ir žmogiškųjų išteklių aspektus. Jei savo šalį, Lietuvą, laikome modernia pilietine visuomene, būtina vienytis ir iš Vyriausybės bei Seimo pareikalauti viešumo ir demokratijos principų įgyvendinimo. Mūsų reikalavimai Vyriausybei, vykdant aukštojo mokslo reformą, yra tokie:

1. Įtraukti akademinę bendruomenę į aukštojo mokslo reformos darbo grupes.

2. Aukštojo mokslo reformą vykdyti griežtai laikantis LR teisėkūros pagrindų įstatymo, kuris numato pačioms akademinėms bendruomenėms leisti spręsti, su kokia institucija jungtis ir kokių rezultatų siekti.

3. Pateikti numatomos pertvarkos plano stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę.

4. Numatyti aiškius, konkrečius reformų numatomus rezultatus ir prisiimti už juos atsakomybę (jeigu bus pasirinktas Vyriausybės modelis – atsakinga už rezultatus Vyriausybė).

5. Pateikti aukštųjų mokyklų darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo kitose srityse bei darbuotojų, turinčių mokslo vardus ir laipsnius, intelektinio potencialo panaudojimo planą.

6. Įtraukti konkretų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimo planą į rengiamą švietimo darbuotojų šakos kolektyvinę sutartį.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos vardu –

pirmininkė Asta Lapinskienė

mokslolietuva.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-06-1 15:53

Lietuvoje nepertraukiamos reformos reikalingos, kad būtų nestabilu, žmonės negalėtų gyventi ir didėtų emigracija. Po aukštojo moklso reformos padidės labiausiai kvalifikuotų emigracija. Tai ir yra reformų tikslas.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.