Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Žmogaus teisės, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Krikščionių pilietinis veikimas

Lietuvoje vis labiau įsigali krikščionofobija: krikščionys buriasi į profsąjungą, kad gintų sąžinės ir įsitikinimų laisvę

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 3 d. 19:39

10     

    

Lietuvoje vis labiau įsigali krikščionofobija: krikščionys buriasi į profsąjungą, kad gintų sąžinės ir įsitikinimų laisvę

Krikščionys vis dažniau darbe ir visuomeninėje veikloje patiria mobingą ar psichologinį spaudimą, įsigali savicenzūra (baimė kalbėti), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomenėje įsigalinti situacija – krikščionofobija – paskatino krikščionis burtis į profesinę sąjungą.

Šių metų liepos 2 dieną įvyko steigiamajasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas.

Tarybos nariais tapo dr. Vilma Popovienė,  kuri taip pat buvo išrinkta ir tarybos pirmininke, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Gailius Raškinis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Tomas Berkmanas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas, Eimantas Gudas.

Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Kunigas Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju.

Įvairių profesijų krikščionys vis dažniau savo darbe susiduria su įvairialypiu spaudimu (diskriminacija, mobingu, psichologiniu spaudimu, atleidimais iš darbo ir t.t.), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą.

Kaip rodo gausūs pavyzdžiai užsienio valstybėse, dėl sparčiai įsivyraujančių ideologijų auga krikščionofobija, o tai lemia grėsmę, kad krikščionys nebegali laisvai vadovautis savo tikėjimu arba dirbti profesijose (pvz., gydytojų, mokytojų, dėstytojų ir kt.), kuriose teisinėmis ir kitomis spaudimo priemonėmis reikalaujama pažeisti jų religines nuostatas.

Britų aktorė Seyi Omooba buvo atleista iš teatro po to, kai paskelbė Biblijos ištrauką savo facebook‘o paskyroje. Atlantoje gaisrininkų vadovas Kelvin Cochran buvo atleistas, nes savo knygoje rašė apie krikščionišką lytiškumo moralę, susijusią su homoseksualumu. Tarptautinė baldus pardavinėjanti įmonė atleido pardavėją Tomasz K., nes jis, atsisakydamas dalyvauti LGBT renginyje, pacitavo Šventojo Rašto ištraukas. Dėl viešo „homofobiškų“ įsitikinimų reiškimo buvo nutrauktas kontraktas su australų regbio žaidėju krikščioniu Israel Folau.

Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau persekiojimą už savo pažiūrų išsakymą ar jų laikymąsi darbe pasaulyje patiria milijonai krikščionių darbuotojų. Šios kriščionofobiškos tendencijos vis labiau įsigali ir Lietuvoje.

Todėl įsteigta profesinė sąjunga sieks:

– sutelkti krikščionis darbuotojus į vieną juos atstovaujančią organizaciją, kuri gintų jų sąžinės, įsitikinimų ir saviraiškos laisvę ir saugotų nuo visų diskriminacijos formų darbe;

–  ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį darbo vietoje, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti krikščioniškas dorybes;

– skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą.

Profesinės sąjungos pirmininkas A.Globys pasakojo, kad „profsąjungų judėjimas pasaulyje gimė kaip atsakas į 1891 m popiežiaus Leono XIII parašytą encikliką Rerum Novarum, kuria katalikų Bažnyčia pateikė siūlymus to laikmečio iššūkiams dėl įsivyravusių ekonominio liberalizmo ir socializmo doktrinų. Profsąjungas popiežius pateikė kaip alternatyvą socialinio neteisingumo problemų sprendimui Karlo Marxo siūlomam darbininkų revoliucijos keliui. 

A. Globio nuomone, būtent profesinė sąjunga yra tinkamiausia organizuoto veikimo forma siekiant atsiliepti į šio laikmečio iššūkius, su kuriais susiduria įvairių profesijų krikščionys darbuotojai savo darbo vietoje ir visuomeninėje veikloje, vis dažniau patiriantys įvairių formų diskriminaciją dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų.

Tarybos narys prof. dr. A. Jokubaitis kalbėjo: „Kai viskas virsta politika, reikia ruoštis sunkiems laikams. Visko virtimas politika reiškia pasidalijimą į draugus ir priešus. Tai neišvengiamai skatina pykčio, neapykantos ir pagiežos augimą. Šiandien Vilniuje šaligatvis, perėja, aikštė, paminklas, suoliukas, stadionas, bažnyčia ir vaivorykštė danguje reiškia politiką. Dar daugiau politikos rasime žmonių mintyse ir jausmuose. Katalikai neturi dramatizuoti situacijos, nes Lietuva kol kas yra katalikiškas kraštas ir jie turi draugų tarp netikinčiųjų. Tačiau, sena patarlė sako: „Ruošk roges vasarą“.

Profsąjungos dvasinio palydėtojo kunigo A. Toliato teigimu: „Žodis „krikščioniška“ savaime nesukuria geros profsąjungos. Pirmiau reikia sukurti solidarumą. Ne susipriešinimą ir neapykantą, o norą gyventi kartu su kitaip mąstančiais ir jaučiančiais.

Krikščioniškos profesinės sąjungos tikslas yra apginti krikščionis, dėl savo religinių įsitikinimų patiriančius mobingą darbo aplinkoje. Krikščionių bendruomenė vis dar susiduria tiek su psichologiniu, tiek su fiziniu smurtu įvairiuose, net ir labai civilizuotuose kraštuose. Panašu, kad nors tiek daug kalbama apie žmogaus teisių apsaugą, neapykantos prieš krikščioniškas vertybes ir tikėjimo laisvę tendencijos Vakaruose ne tik nemažėja, bet įgauna vis didesnį pagreitį.“

Kunigas A. Toliatas neslepia, kad šiais metais vasario mėnesį jam pačiam teko patirti didelį puolimą ir žeminimą dėl krikščioniškų įsitikinimų.

„Labiausiai sukrėtė privačiai parašytos bičiulių palaikančios žinutės su atsiprašymu, kad baiminasi tai pasakyti garsiai, nes bijo, kad su jais bus susidorota jų darbo aplinkoje. Taip neturėtų būti laisvoje ir demokratiškoje šalyje. Todėl džiugu, kad būtent liepos 2 d., Švč. Marijos Šeimų Karalienės dieną, gimsta ši pilietiška krikščioniškos profsąjungos iniciatyva, kviečianti telktis visus, kuriems brangi tikėjimo ir sąžinės laisvė“, – sako kunigas A. Toliatas.

Profesinės sąjungos steigėjai kviečia visus krikščionis, kurie brangina savo tikėjimą ir nori gyventi pagal jo mokymą profesinėje veikloje bei skleisti jį viešojoje erdvėje, jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščionišką tikėjimą ir susivienijimą.

Daugiau informacijos apie Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą ir galimybę tapti jos nariu ieškokite tinklalapyje krikscioniuprofsajunga.lt.

* * *

 

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos
D E K L A R A C I J A

 

2021 m. liepos 2 d.
Vilnius

Tikėdami, kad

už visus miręs ir prikeltas Kristus savo Dvasia teikia žmogui šviesos ir jėgų, idant šis galėtų atitikti savo aukščiausią pašaukimą;

kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, iš kurio kyla jo orumas;

meilė ir pagarba kiekvienam asmeniui negali būti atskirta nuo tiesos apie žmogų, jo prigimtį ir tikrąjį gėrį;

tikėjimo laisvė glūdi tame, kad visi žmonės turi būti tokie saugūs nuo pavienių asmenų, visuomeninių grupių ar bet kokios žmogiškosios valdžios prievartos, kad niekas tikėjimo srityje nebūtų nei verčiamas elgtis prieš savo sąžinę, nei trukdomas pagal ją skelbti bet ką privačiai arba viešai, vienas arba drauge su kitais;

kadangi žmonės yra asmenys, apdovanoti protu bei laisva valia, todėl turintys asmeninę atsakomybę, visus žmones dėl jų turimo orumo pati jų prigimtis ragina ir drauge morališkai įpareigoja ieškoti tiesos, pirmiausia – religijos srityje, pažintos tiesos laikytis ir visą savo gyvenimą tvarkyti pagal tiesos reikalavimus;

kiekvienas žmogus turi neatimamą teisę į pagarbą jo gyvybei nuo natūralaus pradėjimo iki natūralios mirties;

iš prigimtinio skirtingų, vyro ir moters lyčių papildomumo kylanti šeima yra natūrali bendruomenė ir visuomenės bei valstybės pagrindas, kurioje išgyvenama žmogaus socialinė prigimtis, unikaliai ir nepakeičiamai prisidedama prie visuomenės bendrojo gėrio;

žmogaus gyvenimo šventumas, santuokos, kaip vyro ir žmonos sąjungos, orumas, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindiniai teisingumo ir bendrojo gėrio principai, mūsų krikščioniškasis tikėjimas mus skatina kalbėti ir veikti ginant juos;

darbas yra esminė žmogiškosios veiklos dalis, susijusi su pačiu žmogaus orumu ir egzistencija, jo asmenine ir šeimos gerove ir turinti savo etinę vertę, kuri aiškiai ir tiesiogiai siejasi su tuo, kad tai atlieka žmogus;

Vadovaudamiesi

krikščioniško tikėjimo doktrina, krikščionišku socialiniu mokymu, krikščioniška etika ir morale bei pamatiniais pagarbos žmogaus orumui, teisingumo, bendrojo gėrio, solidarumo, subsidiarumo, laisvės ir demokratijos principais;Būdami susirūpinę

dėl vis dažniau krikščionių patiriamo spaudimo tiek viešojoje erdvėje, tiek profesinėje aplinkoje, verčiančio juos elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą;

dėl vis didesnės ideologijų, neigiančių žmogaus prigimtį ir prigimtines žmogaus teises, įtakos viešajam gyvenimui ir įstatymų leidybai;

dėl vis dažniau pasitaikančių atveju, kai viešai išsakyta krikščionių tikėjimo vertybėmis grindžiama pozicija neigiamai atsiliepia asmens akademinei, profesinei ir visuomeninei karjerai;

dėl vis labiau visuomenėje įsigalinčios baimės viešai reikšti savo įsitikinimus ir iš to kylančios savicenzūros bei žodžio laisvę „stingdančio efekto“;

dėl vis dažniau pasitaikančio asmenų viešosios raiškos ir socialinių ryšių apribojimo taikant „panaikinimo“, viešos raiškos platformos atėmimo ir atjungimo nuo socialinių tinklų metodus;

dėl valstybės sprendimų, įstatymų ir kitų teisinių priemonių, neužtikrinančių visų piliečių tikėjimo laisvės ir orumo bei nesudarančių sąlygų gyventi ir dirbti vadovaujantis savo tikėjimo nuostatomis;

dėl dažnai nepagrįsto valstybės kišimosi ir šeimos gyvenimo reguliavimo, nepripažįstant tėvų teisės pasirinkti vaikų ugdymo turinį ir priemones, neprieštaraujančius šeimos tikėjimui ir įsitikinimams;

dėl galimybės krikščionišką tikėjimą išpažįstatiems ir pagal jį gyvenantiems žmonėms rinktis tam tikras profesijas (gydytojo, mokytojo, dėstytojo ir kt.) apribojimo verčiant šias profesijas norinčius pasirinkti krikščionis atsisakyti vadovautis savo sąžine ir įsitikinimais.;

Siekdami

užtikrinti oraus darbo sąlygas ir galimybę laisvai rinktis veiklos sritį;

užtikrinti pagarbą tikėjimo, žodžio ir religijos laisvei, sudarant galimybę laikytis savo tikėjimo nuostatų ir puoselėti krikščioniškas dorybesdarbo aplinkoje ir viešojoje erdvėje;

užtikrinti profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo suderinamumą ir saugoti teisę bei laisvę vadovautisprigimtine šeimos samprata;

skleisti krikščionišką socialinį mokymą bei juo vadovautis viešame ir privačiame gyvenime;

užtikrinti galimybę ieškoti tiesos, ją pažinti ir ja vadovautis nedarant kompromisų su sąžine;

saugoti ir puoselėti gėrius, sudarančius visos visuomenės bendrąjį gėrį;

skatinti palankios ir saugios darbo aplinkos kultūrą, darbo, šeimos ir poilsio balansą, siekti, kad būtų sudarytos galimybės vadovautis krikščioniško tikėjimo nuostatomis profesinėje veikloje bei kuo pilniau realizuoti prigimtinį kiekvieno asmens potencialą;

Įsipareigojame

įkurti krikščionių tikėjimu bei krikščioniškąja etika besivadovaujančius įvairių profesijų darbuotojus vienijančią profesinę sąjungą, kuri atstovautų, saugotų ir gintų organizacijos narių krikščioniškas vertybes ir dorybes, tikėjimo ir žodžio laisvę, prigimtines, šeimos, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus, o taip pat puoselėtų krikščionių tikėjimo vertybėmis grindžiamą solidarumą;

skatinti visapusį organizacijos narių ir visuomenės švietimą, skleisti krikščionišką socialinį mokymą, ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti dorybėmis grįstas nuostatas, veikimo būdus, siekius ir bendrąjį visuomenės gėrį;

Kviečiame

visus krikščioniškoms konfesijoms priklausančius, branginančius savo tikėjimą, norinčius gyventi pagal jo nuostatas bei mokymą, siekiančius išsaugoti ir puoselėti krikščioniškas dorybes bei vertybes šeimoje, profesinėje veikloje bei viešojoje erdvėje,

jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščioniškąsias vertybes susivienijimą.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos steigėjai

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tikėkime       2021-07-9 14:18

Tikėkime, kad ši profsąjunga sustiprės ir taps tikra, nepriklausoma ir efektyviai veikianti. Dabar bet kuris antiglobalistinis, antigenderistinis judėjimas yra sveikintinas.

Na kaip...       2021-07-6 12:06

1. Katalikų bažnyčios socialinis mokymas, niekur nėra formalizuotas ir gali būti plačiai interpretuotas. Tikriausiai nebus vadovaujamasi 19 a. pabaigos Rerum Novarum? Ar tas dokumentas bent jau yra išverstas į lietuvių kalba? wink Spėju, kad kaip ir su Lisabonos sutartimi - ne.
2. Sąjunga “krikščionių”, o mokymas katalikų. Įdomiai…
3. Ar manoma, kad Kataliku bažnyčios interesai tik dabar sutampa su Lietuvos, ar visada? wink

Apskritai, gerai, kad tokia atsiranda, bet daug klausimu. Užkulisiniu jėgų galimo pasinaudojimo tokia organizacija pavojus turbūt net didesnis, nei Lietuvoje įprastai. Lietuva net Tatos žaidimu dar neperpranta.

Jo...        2021-07-5 14:38

Šita profsąjunga pribaigs geiropą, arba jievrėjai pribaigs mus.

Dzeikas       2021-07-5 7:59

Protestantui:
Burtis i krikscioniu baznycia - ne nuodeme.
O taikyti politikoje isakymus kuriuos Apvaizda teike Jo ieskancioms sieloms - Sovietija.
Kam nepatinka Sovietija gali pasiskaityti apie Miunsterio komuna kuria XVI amziuje sukurpe “patys krikscioniskiausi krikscionys”, su mesos cechais a la CheKA Sovietineje Rusijoje.

Protestantas       2021-07-5 1:14

Jėzus kalbėjo, kad tie,kurie manimi tiki ir manimi seka, bus persekiojami. Kaip mane persekioja, taip ir jus persekios. Tas perspėjimas yra galiojantis ir šiandien. Apaštalai persekiojimus dėl tikėjimo laikė palaiminimu, nes pasitikėjo Dievu. Aišku burtis į bendruomenę ne nuodėmė.

Čia tai geras       2021-07-4 14:53

Dievas mirė, tegyvuoja profsąjunga!

nuomonė       2021-07-4 13:38

Manau,visi- katalikai, reformatai,liuteronai,baptistai esam krikščionys,tad profsąjunga turėtų vienyti ne tik katalikus.

Reikia       2021-07-4 7:08

krikščioniškos partijos.Tada bursis tūkstančiai.

Al.       2021-07-3 22:42

Skamba keistai. Įsivaizduoju Kristaus mokinius įkuriant profsąjungą. Ar dykumos atsiskyrėlius. Pirmuosius kankinius. Kryžiaus karų dalyvius. Bet turbūt neužilgo visi nepraktikuojantys sodomijos - kiek jų dar bus likę - turės skubiai burtis į profsąjungą ar kokią Helsinkio grupę.

Dzeikas       2021-07-3 20:06

Mobbinga (kur ziuri patriotai, ne “mobbingas”, bet ujimas) patiria dazniausiai tie krikscionys, kurie daugiau kalba apie krikscioniska morale, bet nesielgia kaip krikscionys.
Jeigu laikaisi Zodzio ir nesiafisuoji esas krikscionis vaikydamasis tustybes , - paklaustas turi liudyti Ji, bet jeigu nesi klausiamas tai brukti Gerosaja zinian TIEMS kas jos nenori girdeti - kenki ir tai Ziniai ir paciam sau.
——————————————————————————-
Buvo kazinkada Kaune tokia kvostelejusi moterele , balta suknia apsiredziusi, tai jos megiamiausias pontas budavo ilipt i autobusa ir surikt: “Zmones, dziaukites, jus isgelbeti!”.
Biblijoje apie tokius beje irgi kalbama .Krikscionys - haliavscikai.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.