Socialinė politika

Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų paveikęs alkoholis

Tiesos.lt siūlo   2017 m. birželio 2 d. 16:17

2     

    

Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų paveikęs alkoholis

Jūratė Važgauskaitė | „Lietuvos žinios“

Kunigas Kęstutis Dvareckas kasdien susiduria su alkoholio ir narkotikų priklausomybę turinčiais žmonėmis. Pasak jo, kiekvienas priklausomas žmogus kažkada gerti pradėjo nuo taurės vyno ar bokalo alaus, todėl visuomenė neturėtų įsižeisti, kuomet bandoma tramdyti alkoholio prieinamumą. „Nesuprantu kilusios isterijos“, – prisipažįsta K. Dvareckas 2009-aisiais įkūręs priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“, kuri teikia pagalbą nuo alkoholio ir kvaišalų priklausomiems asmenims, padeda grįžti į kasdienį gyvenimą po reabilitacijos.

Seime, žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje vyksta mūšiai dėl alkoholio prieinamumo mažinimo. Girdisi pačių įvairiausių pozicijų. Kaip Jūs tai vertinate? Ar stebite, sekate debatus?

Daug kalbama apie draudimus, bet nieko negirdime apie kompleksinį gydymą. Suprantu, kad uždrausti yra lengviausia, bet svarbu kalbėti ir apie kitas priemones. Taip pat nesuprantu visuomenėje kilusios isterijos, gerti juk niekas neuždraus, tiesiog bus sunkiau nusipirkti alkoholio. Tikiu, kad draudimais galima pasiekti tam tikrų rezultatų, bet jei sustosime tik ties draudimais – daug nepasieksime. Tarkime, Lietuvoje legalių narkotikų nėra, bet narkomanų netrūksta. Taigi, draudimai neišsprendžia visų problemų.

Savo bendruomenėje pastebime, kad narkomanai – jaunėja. Kreipiasi jauni žmonės, turintys ilgą vartojimo stažą, todėl galiu pasakyti, kad jaunimas turi daugiau problemų su narkotikais, bet ne su alkoholiu.

Šie draudimai taip pat neveiks tų, kurie jau serga alkoholizmu. Nes jei jiems reikia alkoholio, jie padarys bet ką ir ribojimai nepadės. Turime būti pasiruošę, kad, jei kaimynas serga alkoholizmu, negalėdamas nusipirkti alkoholio belsis į kaimynų duris, kils konfliktų. Stiprią priklausomybę turinčių žmonių draudimai nepaveiks.

Manyčiau, kad dabar svarstomi ribojimai skirti sveikai visuomenės daliai, tai, kuri kasdien yra gundoma pirkti alkoholį. Reklama yra paveiki, susijusi su emocijomis. Kalbama apie emocijų pokyčius, o kai alkoholiu gydome savo emocijas – klimpstame vis giliau.

Alkoholio prieinamumo mažinimui itin aktyviai priešinamasi. Kaip manote, kodėl tai vyksta? Kodėl visuomenė taip reaguoja? Kodėl lietuviai mėgsta svaigintis?

Alkoholikais tampama pamažu, visi geriantys kažkada pradėjo nuo taurės vyno ar bokalo alaus. Degraduojama taip pat pamažu. Retas sergantis alkoholizmu kreipiasi į specialistus laiku, retas pripažįsta, kad jam reikia pagalbos. Ši priklausomybė susijusi su ligotu neigimu.

Visuomenės teiginys, kad mes turime teisę gerti – neguodžia. Mes turime daug teisių, bet ne visomis jomis naudojamės. Taip pat svarbu kalbėti apie solidarumą, kad visuomenė galėtų ir turėtų solidarizuotis su tais, kurie serga, yra ant pavojingos ribos.

Lietuvoje nėra šeimos plačiąja prasme, kurios nebūtų paveikęs alkoholis. Žinoma, tai kiekvieno reikalas, bet…

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

abejojąs       2017-06-3 15:41

Gal per smarkiai apibendrinta?
Taip galima pareikšti, kad Lietuvoje nebėra nė vieno protingo ar padoraus.

Bent minimalūs draudimai,       2017-06-2 21:57

aplamai draudimai gyvenime reikalingi,kaip druska.Todėl čia labai tinka 10 Dievo Įsakymų.Tuo pačiu ant draudimų pagrindo naudinga auginti vidinę kultūrą,kuri amortizuoja draudimus lydinčią pagundą.


Rekomenduojame

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.