Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Lietuvių tauta nebenori savo valstybės?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 24 d. 18:51

15     

    

Lietuvių tauta nebenori savo valstybės?

respublika.lt

Rimvydas Stankevičius | „Respublikos“ žurnalistas

Tęsiame pokalbį su kultūrologu, poetu, žmogumi, neabejingu Lietuvai ir jos likimui, Vytautu Rubavičiumi (pirmoji dalis „Partijų įvairovė Lietuvoje – akių dūmimas“ – ČIA). Šiandien jo klausiu apie rišamąją tautos medžiagą – bendruomenes, jų galimybes regeneruoti jau veik suardytą lietuvių tautą ir apie ribų neturintį mūsų bruožą – godumą, bebaigiantį sunaikinti mūsų valstybę.

Mudviejų pokalbyje, skelbtame praėjusios savaitės „Respublikoje“, lietuvių tautos suirimo genezę išdėstėte nuosekliai ir įtikinamai. Beliko paklausti svarbiausio – kaip lietuvių tautai iš esamos padėties kapstytis? Prisipažinsiu, su jumis pasikalbėti panūdau būtent todėl, kad pamaniau, jog matau išeitį. Ji ta pati, kaip ir Kristaus laikais, – bendruomenės. Antai profesorius Vytautas Radžvilas bendruomenę kuria aplink „Vilniaus forumą“, vos pasižvalgius po tinklalapį „Supermama.lt“ tampa akivaizdu, kad Lietuvos mamytės (o tiksliau – turbūt jaunos, vaikus auginančios šeimos) – pavydėtinai darni ir tvirta bendruomenė, yra taip pat brolijos, draugijos, nepolitinės organizacijos, galų gale – tikinčiųjų parapijos, aplink kurias taip pat it kregždės lizdeliai lipdosi bendruomenės… Ar negalėtų gyvybingos bendruomenės tų paskirų individų, kokie esame tapę, ir vėl sumegzti atgal į tautą?

Gražiai mąstote, tačiau pamirštate, kad mūsų politinė sistema taip sutvarkyta, kad bendruomenės negalėtų turėti jokios politinės galios. Politinis elitas, įgavęs valdžią, labai gerai suvokė, kad geriausia valdyti vieniems, – visuomenė tik trukdo valdyti, nes juk su ja reikia tartis, ją įtikinėti, jai jausti atsakomybę... Todėl Lietuvos visuomenė yra patraukta ir blokuota nuo bet kokių politinių svertų. O pagrindinis svertas – reali savivalda. Jeigu ten, savivaldoje, tu turi galios tvarkytis gyvenamą vietovę pagal bendruomenės nuožiūrą, tai tos bendruomenės atstovą gali deleguoti atstovauti tai ar kitai bendruomenei politinėje erdvėje. Ir tas atstovas bendruomenei tikrai bus atskaitus. Tai tiesioginio atstovavimo principas, pripažįstamas visoje ES ir užfiksuotas Lisabonos sutartyje, kaip pagrindinis europietiškos demokratijos principas.

Mūsuose šis principas niekada nė nebuvo mėgintas įgyvendinti. Jis buvo savivaldos įstatyme numatytas iki 1995-ųjų – visuomenę, vietos gyventojus įstatymas dar pripažino veikiančiuoju savivaldos subjektu. Vėlesnėse įstatymo redakcijose vietos gyventojai „išnyko“ ir veiksnūs liko tik vietos administraciniai organai, kitaip tariant, nomenklatūriniam politiniam elitui pavaldūs statytiniai.

Na, bet mūsų balsų politikams juk vis dar tebereikia?

Aukštajai valdininkijai, kapitalų valdytojams mūsų balsų nereikia. Jų reikia tik politikams, o ir tiems, gerai pagalvojus… Mes tik manome, kad jiems mūsų balsų reikia. Ir jie nori, kad taip manytume. O iš tiesų jie žino, kad didesnė ar mažesnė visuomenės dalis balsuoti vis tiek ateis, nes jiems įkalta, jog tai – pilietinė pareiga, jie gąsdinami, kad jų nebalsavimu pasinaudos piktosios jėgos, boikotuojantieji rinkimus žiniasklaidos viešai gėdinami, vadinami nepilietiškais ar net kitoms jėgoms tarnaujančiais. O jau kad ir kas būtų išrinkti, valdys tie patys ir taip pat.

Na, o jeigu visos kaip viena Lietuvoje veikiančios bendruomenės visuotinai boikotuotų rinkimus?

Vargu ar tam ryžtųsi. Tai juk – pilietinis nepaklusnumas. Tokios bendruomenės būtų pasmerktos, paskelbtos užsiimančiomis antivalstybine veikla, vadinamos „proputiniškomis“, penktąja kolona… Ir, ko gero, didesnė visuomenės dalis dėl to tokios idėjos nepalaikytų. Sunku būtų ir tokią idėją skleisti, ir įtikinti jai pritarti.

Kodėl? Juk jeigu bendruomenė tikra ir tvirta, jos nariai savo moralinėmis nuostatomis tiki labiau nei politikų organizuotu viešuoju triukšmu.

Bet vargu ar daugelis jų nori visą savo gyvenimą praleisti ir visas savo jėgas atiduoti be atilsio kovodami. Juk ar ne paprasčiau atsitraukti ir grįžti į savo mažus gyvenimus – rugių ir vaikų auginti? Manau, ir jūsų minėtos supermamos, ir daugelis kitų bendruomenių kaip tik dėl to ir stengiasi nelįsti į politinius frontus, o kurti sau gyvenimą šalia jų, nes juk turi pakankamai rūpesčių savus vargus vargdami ir savus vaikus augindami.

Bet juk čia ir slypi mano viltis, kad bendruomenės sujungs žmones kurti gyvenimus, kurti Lietuvą šalia tų nomenklatūrinių ir politinių frontų, o bendruomenėms vienijantis ir atvirstant atgal į tautą anas nomenklatūrinis pasaulis paprasčiausiai liks nuošalėje ir natūraliai bus išstumtas kaip svetimkūnis.

Norėčiau tuo tikėti, bet negaliu, nes savo akimis mačiau, kaip iš tautos išlaisvintojų kartą jau išaugo naujoji nomenklatūra ir pasirodė, jog ji – dar žiauresnė už buvusiąją.

Ką gi tuomet daryti?

Pats paminėjai Kristų. Taigi – tikėti, melstis, dirbti pagal savo sąžinę ir gyventi pagal savo tikėjimą. Tai, žinoma, nelengva, ypač šiuo metu, kai yra daug išbandymų ir tikėjimui, ir paprasčiausiai dorovei. Lietuvos valstybę kiekvienas turėtume kurti savo širdyje, savo gyvenimuose ir aplink save. Gyventi ta nuostata, kad jeigu ką – aš būsiu paskutinis lietuvis.

Na, taip – ir tokie žmonės juk neišvengiamai ieško vieni kitų, neišvengiamai jungiasi į bendruomenes. Matėt kada nors Latvijos dainų šventę? Matėt latvių akis, kai susirinkusi visa tauta gieda „Saule, Perkons, Daugava“? Štai apie tokią bendruomenę kalbu – jos valios nepaisyti neįmanoma.

Kai mums nacionalinis interesas taps toks svarbus, kaip mūsų broliams estams ir latviams, galėsime ir mudu pasikalbėti optimistiškiau. O dabar palyginkite, kaip, pavyzdžiui, savo valstybingumo šimtmečius pasiruošė minėti ir mini Estija, Latvija ir kaip Lietuva. Ten parengtos aiškios programos, numatytas aiškus finansavimas, svarba – aiški visiems, nuo senjorų iki darželinukų, į procesą įsitraukia visos valstybės institucijos, kūrybinės sąjungos, regionai, numatytas šios iškilmingos datos įamžinimas paminklais, urbanistiniais, viešųjų erdvių ženklais, tarptautiniais renginiais… O ką darome mes? Lopome ir niekaip neužlopome Gedimino kalną – nei kaltų, nei atsakingų.

Štai jūs minite Latvijos dainų šventę, sujungiančią visą tautą, o Lietuvos dainų šventė lietuviams nebereikalinga, nes ji esanti gėdingas sovietinis reliktas, kaip, beje, ir „Poezijos pavasaris“. Tokia yra ne vieno mūsų šalies istoriko ir ne vieno akademinio pasaulio atstovo nuomonė, kuri ne sykį išplėtota žymiosios švietimo sistemos krepšelizatorės Nerijos Putinaitės veikaluose. Nebereikia. Nes esame labiausiai išsisanglaudinusi tauta. Taip jau yra, kad lietuvių laisvę lengviausiai apibūdinti išvardijant, ko mums pradėjo nebereikėti: nacionalinės mokyklos, patriotinio ugdymo, teisės jaustis savo žemės šeimininkais, savo valiutos, savos valstybės, savos kalbos, savos abėcėlės…

Mūsų interesas – kuo uoliau prisitaikyti prie reikalavimų, nes jie yra europiniai. Žvilgtelėkite į Lietuvos strategiją 2030 metams ir išvysite ten surašytus būtinus pasiekti globalizacijos rodiklius, nors vien jau emigracijos apimtimi aplenkėme visas Europos, tad ir pasaulio šalis savos finansų sistemos atsisakymas kuo akivaizdžiausiai byloja, kad visus rodiklius globalizacijos planuose, it sovietmečiu, išdidžiai esame viršiję.

O kuo mes už brolius latvius ir estus prastesni? Įvardinkite tą mus kaip tautą naikinančią savybę, kuria juos pranokstame?

Godumas. Primityvus iki koktumo ir beribis godumas. Atrodo, kad iš trijų tautų – Baltijos sesių – esame asmeniškai godžiausi. Vienas mūsų godumo smagratis buvo įsuktas pačioje nepriklausomybės pradžioje. Tai valstybės išvogimas ir sovietmečiu sukaupto turto dalybos, kurios vyko taip aršiai, kad begrobstant jį iš inercijos buvo išgrobstyti ir visi valstybės biudžetai – netgi išgrobstyti į ateitį – iki pat šių dienų. Antrasis godumo smagratis – primityviausio neoliberalaus kapitalizmo modelio Lietuvoje įdiegimas, kuris nepaprastai nuskurdino daugybę žmonių. Nuskurdino taip, kad jie tiesiog buvo priversti ieškoti pragyvenimo šaltinio svetur. O kai ieškai pragyvenimo, kai matai, kad tavo vaikai batų neturi, – ne politika ima rūpėti. Beje, galime didžiuotis – pagal socialinės atskirties augimo tempą tarp Europos šalių esame lyderiai. Pirmaujame ir pagal visus socialinių bėdų bei ydų rodiklius. Tačiau nenurimstame, nesusimąstome net artėjant valstybingumo šimtmečio minėjimui – visu liberalgenderistiniu įkarščiu sukame tos pačios „pažangos“ smagratį.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

       2017-07-26 5:03

Kur čia jau mums, eiliniams bėdžiams su tokiais plačiapročias drąsuoliais, geravaliais protinguoliais. Ne 90-ieji, gi, o patys tikriausi 17-ieji. Revoliucijų metai. Pirmyn draugai intieliegientai, tautiški ir demokratiški! Pirmyn į forumą, mūsų naująjį sąjūdį! Už pavardes draugai patriotai! Už Petkevičių, už Brazauską, už...

vilnius.lt       2017-07-25 19:17

http://www.vilnius.lt/index.php?1485125797
Žilvinas Nečiūnas (2017-07-25 16:43) 
Šiandien prasidėjo paskutiniai paruošiamieji darbai prieš pradedant Pilies kalno naikinimą. Po supiltinio grunto pašalinimo seks natūralaus kalno geologinio pagrindo sukasimas terasomis (sulaiptavimas). Ant šių terasų bus pilamas naujas žvyro sluoksnis ant kurio bus patalpintos italų įmonės Maccaferri tinkladėžės pripildytos slovakiška akmens skalda. Vienintelis šių, švelniai tariant, perteklinių darbų tikslas - atkurti kelis šimtus metų atgal nugriuvusį kalno šlaitą. Maža jiems vieno tokio bandymo daryto trisdešimt metų atgal, bandymo kuris kartu su medžių iškirtimu ir privedė prie šiandieninės apverktinos Gedimino kalno būklės.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/vilniaus-zinios/pradeti-zemes-darbai-gedimino-kalno-siaures-vakaru-slaite-793-830852?comments 

Dzeikas       2017-07-25 19:08

Sitoje vietoje sutinku, kad bendruomenes galetu tapti ta grandis uz kurios paemus visa grandine galima butu istraukti.
Taciau man atrodo, gal klystu, nedristu to tvirtinti, kad bendruomeniu stiprejimas ir centrines valdzios interesai nesutampa, ir ko gero diametraliai priesingas. Beje, geguzes 17 Garliavoje parode, koks tu ir anu interesas ir ka “tie” darys, jei “anie” priesinsis.
TOKIA valstybe - zala ir tautos vezys.

Nebus ,,Lietuvos forumo" - galas valstybei...       2017-07-25 8:15

Kiekvieno tautiškai ir demokratiškai susipratusio inteligentiško lietuvio pareiga- burtis į sąjūdžio žmogaus - V.Radžvilo bendraminčių buriamą Forumą-antioligarchinį, nacionalinį  naująjį sąjūdį. Kas dėl asmeniškumų, siauraprotiškumo ar paranojų abejoja ir skleidžia baimes ,,dėl ne tokių pavardžių” Forume, tas ,matyt, ir 90 metais dirbo tą patį kvailio arba piktavalio darbą...(IG grupė ir tada buvo marga, bet vienybė ir neprikl. tikslas laimėjo. Sovietinis rašytojas Petkevičius ar kitas nepamaišė bendrai srovei…:))
Neverkim , bet burkimės, antraip galas skestančiai oligarchinės-nomenklatūrinės santvarkos liūne mūsų Lietuvai…

Koks skirtumas?       2017-07-24 19:54

Vatnikas ir Afrikoje vatnikas.
Burliokas visur yra ir lieka burlioku.

Dočys       2017-07-24 18:55

Sėdžiu ant pečiaus ir nuo ryto negaliu pats sau atsakyti, ko Lietuvoje yra daugiau - eurovatnykų ar rusiškų vatnykų?

Raigerdas       2017-07-24 17:11

Reikia pripažinti ir tokį faktą, kad nei Seimas, nei Vyriausybė neturi reikiamos kvalifikacijos specialistų, kurie pasiūlytų išeitį iš tokio revoliucionierių nutiesto kelio į aklavietę. Geriausia būtų, atimti iš daugelio šitų tipelių nepelnytai jiems duotas privilegijas. Manua, čia susidarytų ne šimtai tūkstančiai eurų, o žymiai daugiau. Iš tų gautų pinigų, reikėtų nusamdyti aukštos klasės specialistų iš užsienio, na tarki, daugiausia nuo 5 iki 10 ir jie sutvarkytų tą įsišaknijusią betvarkę valstybinėse įstaigose. Bet tuo pačiu reikėtų tvarkyti valstybinių institucijų vadovų utėlėtas galvas, nes būtent šitą dalyką turėjo pasiūlyti bent jau koks nors ministras. Bet jie šito nedarys, nes jiems yra gerai, o per 4 metus jis sau pasidarys. Lietuva gyvena be lyderių, o vidutinybės nuves tik tokiu keliu, koks yra naudingas jam asmeniškai. Kaip gyvena dauguma žmonių? Kokius jūs kvailus klausimus užduodate, pas demokratija, kas nori taip ir gyvena, ir jūs gyvenkite ir netrukdykite kitiems gyventi, mes laisvi, ir mums niekas nenurodys, kaip reikia mums tvarkytis, nes pas mus demokratija ir t.t. To politiko toks protelis, nes jis žino, kaip dabar, būdamas Seime, jis užlopys iš gero valstybinio atlyginimo savo anstesnio gyvenimo skyles. Į politiką sulindo gudrūs savanaudžiai, todėl apie naudą tai didesnei visuomenės daliai - pamirškite. “Mus išrinko liaudis” - sako jie. Bet juos rinko bendroje sumoje vos 50%. O tą 50 dar padalinkite į partijų skaičių, ir tada pamatysite, kad mus valdo mažumos išrinktas Seimas. Todėl ta mažuma išrenka vidutinybių vidutinybes. O tai vidutinybei reikia valdyti valstyę, tai čia tas pats, kas skraidančiam ‘kukuruzniku” yra patikima valdyti kosminį laivą. Ir tik tada, deja, yra pastebima, kad ta vidutinybė gali sukelti nacionalinio masto katastrofą. Bet, paprastai tas suvokimas ateina pavėluotai, ir tada prasideda nebegrįžtami procesai, nes peržengiama nebeįmanomo grįžtamumo riba. Lietuva ryškiai artėja prie šitos ribos.

Raigerdas        2017-07-24 16:37

Vytautas Rubavičius yra vienas iš tokių šiuolaikinių Lietuvos šviesuolių. Jis visiškai teisingai įvardino, kad partijų įvairovė pas mus yra tik akių dūmimas. Jeigu jau buvo pasakyta A, tai reikia kalbėti ir apie B. Reikia pripažinti tą faktą, kad mūsų valstybę kūrė ekonominiai profanai, ir pradėti kalbėti apie tai, ką jie pridirbo. Visi jie yra dabar valstybės aprūpinti, gyvena sočiai, nes pridengiant Nepriklausomybės vėliava, buvo nuslėpti faktai, kad nei vienas iš jų neturi net žalio supratimo ne tik apie valstybės valdymą, bet ir apie valdymą apskritai paėmus. Paimkime V. Landsbergį kaip ryškesnį pavyzdį. Pažiūrėkite, kokia jo didelė meilė apdovanojimams. Ji nei kiek nemažesnė nei pas L.I. Brežnevą. O uk V. Landsbergis apie ekonomiką neišmano nei bū, nei mū, bet visur jis kišosi. Kada jo klausia, kodėl tu išardei kolūkius, tai jis pradeda kalbėti apie privačios nuosavybės spartesnį vystymąsi ir t.t. Kitu atveju jis pradeda dėlioti savo mintis apie konkurenciją, kaip apie |Laisvosios rinkos” stuburinę dalį. Naikinant kolūkius, kuriuos galima buvo perorganizuoti į bendroves ir valstybė tame galėjo ir privalėjo padėti, jis apie konkurenciją pamiršta. Štai ima V. Landsbergis ir nebe prisimena tokio žodžio, kaip konkurencija. O jeigu protingai būtų leidę persiorganizuoti į rinkos sąlygas, tai bendruomenės galėjo nukonkuruoti privatų ūkį. Bet ne, reikėjo ardyti, griauti tai, ką žmonės kūrė dešimtmečiais. Ir taip buvo pradėtas griauti tas bendruomeninis gyvenimas. Pasielgta kiauliškai. Bet toliau to kiauliškumo didėjo ir žmonės nuskurdo, nes buvo apiplėšti. O kaip klostėsi V. Landsbergio gyvenimas? Jis vis labiau ir labiau darėsi turtingesnis. Štai ir visas jo planas - tapti turtingu ir valstybės privilegijomis besinaudojančiu žmogumi. Štai, pasirodo, kokią karjerą revoliucijų metu, gali pasidaryti šnekantis ideologas. Iš kur tas toks bendruomenių naikinimo vajus? Pasirodo, tai pareina nuo mūsų “žmonių dvasios žinovų” psichologų. Jiems Individualybė yra pirmoje vietoje. Štai pagal jų šnabždesius ir buvo individualizuoti mūsų piliečiai, todėl net viename įėjime gyvenantys gyventojai retai sveikinasi vienas su kitu. “Kiekvienam savo” - užrašas ant Buchenvaldo vartų mūsų revoliucionierių rankomis buvo įgyvendintas tiesiog fantastiškai puikiai, tik pavadinimas tam buvo duotas “Laisvoji rinka”. Kiekvienas už save? Tai kiekvienas už save, tai kiekvienas už save, tada atia tokia valstybe, mes irgi ne durniai, tada važiuojam į Angliją ir t.t. Bet V. Landsbergis nutyli apie tą Sąjūdžio revoliucionierių niekur neskelbtą, bet slapta vykdytą politiką - kiekvienas už save. Politikai norėjo būti gudresni už liaudį. Ir ta politika nesikeičia, nes jie ir šiandien tebelieka tokiais. Liaudis šiandien, Lietuvos pilietis - tai tas trečias brolis Jonas, kurį politikai laiko už kvailį. Taigi, neturime mes lyderių, neturime mes Gediminų, Vytautų, Kęstučių, Algirdų, o vietoje jų mes turime savimylas V. Landsbergius, V. Adamkus ir kitokias vidutinybes. Ką gali vidutinybė? Ji gali padaryti šiokios tokios naudos, bet jeigu pasverti, kiek padaryta ten žalos, tai ta nauda jų išgaruoja, ir lieka tik tai, kad jie gyvena gerai, skirtingai nei daugybė Lietuvos talentų, kuriems ne vienam gyvenimą sumovė tas tikėjimas ta Lietuvos politika, kuri niekada lyg šiol nebuvo nukreipta paprasto žmogaus gyvenimo gerinimo atžvilgiu. Buduliniai revoliucionieriai pas mus yra visažiniai, nors iš tikrųjų yra nemokšos.

real       2017-07-24 16:21

lietuviai primena žmonių minią traukinių stotyje, kur kiekvienas laukia savo traukinio. tauta tai pavadinti galima tik labai pritempiant.

Arvydas       2017-07-24 16:12

Norėčiau tuo tikėti, bet negaliu, nes savo akimis mačiau, kaip iš tautos išlaisvintojų kartą jau išaugo naujoji nomenklatūra ir pasirodė, jog ji – dar žiauresnė už buvusiąją” - aš jau senai nebetikiu. Ir bėda, manau, ne tiek godume. Esam VERŠIAI, o veršiai pajėgia tik ašaroti.

$+$       2017-07-24 15:09

Gera tema diskusijai (jei troliai neužplūs).
O bendruomenių mes nesukūrsime ne dėl godumo (kaip ir profsąjungų). Pagrindinė skaidančioji “medžiaga”, mano manymu, yra nepasitikėjimas (įtarumas). Godumas galėtų būti viena iš nepasitikėjimo sudedamųjų. Kaip ir tamsumas, politins neraštingumas. Jau esu citavęs E. Parulskio sakinį iš “Kultūros komentaro” apie lietuvius: “Nieko neskaito, bet viską žino, niekuo nesidomi, bet apie viską išmano’.

Apie V. Radžvilo “Vilniaus forumą” diskusijų buvo. Optimistų dėl to Forumo ateities buvo nedaug. Asmeniškai neprisijungčiau dėl to, kad tarp pasirašiusių yra pavardžių, kurios… deja, deja

Devasi omliuš arab       2017-07-24 15:06

Šaunu. Pradėta nagrinėti priežastys…Sukama Budizmo link…  Maranata.

emigracija       2017-07-24 14:25

Apie milijonas žmonių emigruodami pasakė - mums tokios valstybės nereikia, valstybei nereikia mūsų, mums nereikia tokios valstybės.  Likuosieji prardę viltį  pamažu emigruoja kas dieną, kas savitę, kas menesį... ir tokios valstybės nebenori

Nepasirašysiu       2017-07-24 14:09

Godumas… Tik vieni iš godumo sugeba gyventi vis geriau ir išlaikyti moralę (korėjiečiai, kinai, japonai). Kiti sugeba iš godumo plėšti ir kurį laiką gyventi geriau (britai, kiti vakariečiai). Treti - ir viena, ir kita (amerikiečiai). Pagal šį autorių, geriausia būti negodžiu valstiečiu (rusiškai valstietis ir krikščionis - tas pat žodis) ir laukti vokiečių ateinant. Lyginti lietuvius su latviais ir estais, ką tik nuo žagrės ir ką tik sūkurusius valstybes - kur autoriaus savigarba? Lietuviai ne vakar atsirado ir jų problemos ir užmojai yra gerokai kitokie - tuo neabejoja nei latviai, nei estai. Lietuva NEBUVO LAIKOMA Baltijos valstybe dar visai neseniai, bet matyt 50+27 propagandos metų padarė savo.
Tokia tad nupiepus Lietuvos opozicija, mintyse galo su galu nesudurianti.
Visi, taip pat ir lietuviai, nori gyventi geriau. Tai reikia užsidirbti. Problema ta, kad daugumai lietuvių to neleidžia valdžia, sukūrusi nelygias starto sąlygas. Šis autorius to nenori matyti, nenori pirštu parodyti, kas kaltas - matyt, bijo pasirodyti esantis netoli kairės (o nuo ten jau ir rusų šnipo etiketė netoli).

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-07-24 13:23

“Todėl Lietuvos visuomenė yra patraukta ir blokuota nuo bet kokių politinių svertų”
Skaitykite 2017-3-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė” ir suprasite kaip tai padaryta.

http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.