Kultūros, kalbos, istorijos politika

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Tiesos.lt siūlo   2022 m. sausio 14 d. 14:44

3     

    

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Irma Jurkevičiūtė | respublika.lt

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau daugiau nebebus svarstomas Seime.

Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Tad beliko galutinė priėmimo stadija. Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti „W“, „X“, „Q“ raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų kreipimasis į Seimo narius

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo I skirsnio 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad „Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tautos referendumu priimtos 1992 m. spalio 25 d., 14 straipsnyje taip pat teigiama, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu 1990 m. birželio 20 d. buvo sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir įgaliota spręsti ne tik lietuvių kalbos kodifikavimo ir normų vartojimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus.

1995 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Šis įstatymas 2012 m. kovo 15 d. pirmuoju įstatymu įrašytas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą, sudarytą iš devynių Lietuvos Respublikos įstatymų.

Įstatymais suteiktos apsaugos valstybinei kalbai pakanka, tačiau politine konjunktūra besivadovaujantys ir svetimiems interesams atstovaujantys Lietuvos politikai ne kartą buvo ėmęsi bandymų lietuvių kalbai suteikti nevalstybinės kalbos statusą. Iki šiol šiuos bandymus pavyko sustabdyti.

Dabar valstybinei lietuvių kalbai vėl iškilo pavojus. Lietuvos Respublikos Seime norima priimti lietuvių kalbos sistemą darkantį įstatymą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 (2). Tai atvertų kelią ne tik įtraukti tris raides („w“, „x“ ir „q“) į lietuvių kalbos abėcėlę, bet joje atsirasti apie 150 kitų lotynišku pagrindu sudarytų abėcėlių raidžių, svetimų mūsų kalbai. Tik tautinės savigarbos stoka ir lietuvių kalbos socialinio prestižo nepaisymas leidžia atsirasti tokiems svetimai galiai pataikaujančių įstatymų projektams.

Šis projektas stumiamas paneigiant referendumu priimtą Konstituciją, pažeidžiant konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimų (1999, 2009, 2014 m.) dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose. Ignoruojama beveik 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių lietuvių kalbą ginančių Lietuvos piliečių nuomonė, pareikšta 2015 m., nes atmetamas jų parengtas ir Seimui įteiktas kompromisinis įstatymo projektas, paremtas Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Minėtame išaiškinime teigiama, kad oficialūs įrašai pase ir asmens tapatybės kortelėje daromi valstybine kalba, o paso kitų įrašų skyriuje ir asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje gali būti daromi įrašai lotyniško pagrindo abėcėlės raidėmis, jų neprilyginant įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Pavardė nėra vien asmens nuosavybė. Ji yra kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Šiuo metu galiojanti asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose valstybės dokumentuose tvarka atitinka tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad yra būtina valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsauga. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09 patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia.

Kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra. Bandymai įvesti naujas raides pažeistų lietuvių kalbos, kaip vienos iš seniausių pasaulio kalbų, savitumą, destabilizuotų lietuvių kalbos rašybos sistemą, pažeistų jos savitumą ir sutrikdytų jos vartojimo tradicijas.

Teisiškai tai reikštų konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos, kaip valstybinės, paneigimą. Šis kalbos statusas, nustatytas Tautos referendumu, negali būti pakeistas jokios Seimo daugumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei valdančiosios daugumos iniciatyva parengtame įstatymo projekte Nr. XIIIP- 535 (2) papildyti lietuvių kalbos raidyną kitų lotynišku pagrindu sudarytų abėcėlių raidėmis yra antikonstitucinė ir vertintina kaip Lietuvos interesų išdavystė. Būtina išsaugoti konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, nes tai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos valstybės suverenumo garantų. Lietuvių kalba yra svarbiausias Lietuvių Tautos tapatybės bruožas, todėl visomis išgalėmis privalome jį saugoti ir puoselėti.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dvejopam jausmui       2022-01-15 12:25

Tarpukario Lietuvoje tos trys raidės neužkliuvo todėl, kadangi dokumentuose visos pavardės buvo rašoma tik lietuviškai. W, X, Q būdavo rašoma tik laikraščiuose, žurnaluose ir knygose. Ten užsieniečių pavardės būdavo rašomos taip pat lietuviškai, tačiau šalia skliausteliuose užrašant be diakritinių ženklų pavardę taip pat ir užsienio kalba. Knygose kartais užsienietiškos pavardės užrašo variantas būdavo rašomas išnešant šį užrašą į puslapio apačią, nurodant kokia kalba reikia skaityti šią pavardę. Jeigu netiki, susirask tarpukaryje spausdintus laikraščius, žurnalus ar knygas ir pamatysi, kad tai yra tiesa.

Pastaba       2022-01-15 8:35

Konstitucija įpareigoja dokumentuose naudoti valstybinę kalbą. Visos šalys taip ir daro. Kodėl kai kas nori kažką keisti?

Dvejopas jausmas       2022-01-15 0:50

Amin… Nors tarpukario Lietuvoj niekam tos trys raidės neužkliuvo.

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.