Ekonominė politika, Prezidentas ir jo komanda

Povilas Urbšys. Lietuvis blogas vien dėl to, kad lietuvis

Tiesos.lt siūlo   2015 m. spalio 10 d. 19:47

6     

    

Povilas Urbšys. Lietuvis blogas vien dėl to, kad lietuvis

Lietuvis blogas vien dėl to, kad lietuvis

Jaunius Pocius | „Respublika“

Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.

Ar labai suklysiu sakydamas, kad lankstymasis prieš svetimus ir savęs menkinimas – įprotis, išlikęs iš anų laikų, kai Vakarai mums atrodė nepasiekiama svajonė?

Pripažinkime, kad homo sovieticus iš mūsų galvų niekur nedingo. Tas žmogus, kuris ilgą laiką buvo nelaisvėje, be abejo, idealizavo tai, ką jausdavo ar matydavo esant už geležinės uždangos, o išėjęs į tą geidžiamą laisvę, jis vis tiek jaus nelaisvo žmogaus kompleksą. Norėdamas pasiekti saugumo jausmą, jis kalėjimo ar lagerio sienas perkels kitur, bet vis viena liks savo zonoje. Kai žmogus nesijaučia visavertis, jis linkęs pataikauti, padlaižiauti tam kitam, turinčiam didesnę vertę. Jeigu kalbėtume apie savigarbą ir savivertę, pamatytume, kad mes žiūrime į save per savikritikos ir paniekos prizmę.

Imkime tokias mūsų vertybes kaip kalba, istorija, etnokultūra arba mūsų nacionalizmo jausmas. Daugeliu atveju tai atrodo nemodernu, tarytum pas mus būtų užsilikusi praeitis. Todėl istorijoje stengiamasi teigti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ar 1918–1940 metų Lietuvos vyriausybės iš principo yra nevykėliai, nesugebėję apsaugoti valstybės. Kad kalba pas mus yra sustabarėjusi, neleidžia mums būti moderniems, ją reikia transformuoti, reikia kitokių ženklų mūsų lietuviškoje abėcėlėje.

Tas pats kalbant apie požiūrį į žmogų. Ar pas mus gerbiamas mokytojas, ar gerbiamas kultūros darbuotojas? Ir iš viso, kas šitoje valstybėje yra gerbiamas? Niekas – nuo neįgaliojo, nuo pensininko iki verslininko, kuris nejaučia, kad jis čia reikalingas.

Iš tiesų, požiūris į verslininką pas mus, švelniai tariant, kaip į grobuonį...

Dabar akivaizdu, kad lietuviškas verslas emigruoja iš Lietuvos. Vien pernai užfiksuota, kad emigravusių pinigų kiekis siekia apie 2 milijardus eurų. Ir tai, kad lietuviškas verslas traukiasi, savo pinigus investuoja ne Lietuvoje, o užsienyje, – tai požiūrio į mūsų verslą pasekmė. Yra mokesčių politika, kuri vis dėlto nėra palanki lietuviškam verslui. Jam labiau apsimoka turto valdytoją įkurdinti Estijoje arba Latvijoje, nes ten mokesčiai mažesni. Geriau investuoti per tarpininkus į Baltarusiją, negu verslą plėsti čia. Ar verslas jaučiasi esąs reikalingas Lietuvos valdžiai? Ne, išskyrus kelis renginius, kuriuose įteikiamos kokios nors nominacijos. Bet valstybinio požiūrio, kuris būtų orientuotas į lietuviško verslo išsaugojimą, jo intereso atstovavimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – nėra.

Verslas paliktas pats sau, kaip po Nepriklausomybės atgavimo buvo paliktas prieš reketininkų gaujas. Jis turėjo pats suktis ir dirbti pagal politikų nubraižytas neskaidrias schemas. Tai, kad verslas pas mus atskirais atvejais atrodo neskaidrus, kaltę turi pirmiausia prisiimti politikai. Ir kai prezidentė demonstruoja, kad užsienio verslininkai skaidresni už lietuvių, ji dėl to susidariusio požiūrio irgi turi prisiimti atsakomybę. Ką ji kaip prezidentė ir kaip valstybės vadovė yra padariusi, kad požiūris į Lietuvos verslą pasikeistų, kad mūsų verslininkai galėtų kurti savo verslą ne pagal politines korupcines schemas?

Dabar apie 40 proc. įmonių Lietuvoje yra užsienio kapitalo. Jeigu yra toks skaičius, dalis jų tikrai yra užsienio, o kita dalis – lietuviško kapitalo įmonės, tik atėjusios kaip užsienio įmonės. Nes lietuviškas verslas tarsi gėdijasi, jam neparanku būti lietuviškam. Net Seime liberalai buvo įregistravę įstatymo pataisą, kad lietuviškų įmonių pavadinimuose atsirastų svetimų raidžių. Motyvuota tuo, kad būtent lietuviški pavadinimai trukdo verslo sėkmei. Bet mes pamirštame, kad mūsų nacionalinė tapatybė, savigarba nemaža dalimi formuojasi iš to, kiek nacionalinis verslas yra stiprus. Nes kuo labiau toje valstybėje dominuoja užsienio kapitalas, tuo labiau ji tampa panaši į kolonijinę valstybę, kuri iš savo resursų negali pagaminti gaminių, kuriais galėtų didžiuotis.

Ką galėtų reikšti nuolatiniai prezidentės kartojimai, kad pas mus ateinančių užsieniečių verslas skaidrus? Ar tai, kad mūsų verslas neskaidrus? O užsieniečių verslas tikrai skaidresnis nei lietuviškas?

Ateinantis užsienio kapitalas čia atsiranda su viena nuostata – ne teikti labdarą, o gauti pelną. Pažvelkime kad ir į farmaciją. Kodėl Lietuvoje tie patys vaistai gali kainuoti 30 proc. brangiau negu Prancūzijoje ar Vokietijoje? Man atrodo, taip yra, nes tas užsienio kapitalas nėra skaidrus. Kadangi jo interesas yra bet kokia kaina gauti pelną, jis mato, kad tą pelną galima padidinti stimuliuojant neskaidrias schemas. Kad pasiektų tą tikslą, skiria dalį lėšų tam tikroms rizikos išlaidoms.

Dabar kurdami naują socialinį modelį mes norime pritraukti užsienio investicijų pigia darbo jėga. Jeigu užsieniečiui pasakysime, kad pas mus tik 8 proc. darbuotojų priklauso profsąjungoms, užsienietis, dirbantis toje aplinkoje, kurioje profsąjungos vienija 80 procentų darbuotojų, suvoks, kad atėjęs į tokią aplinką tikrai nebus kontroliuojamas profsąjungų. Toks verslas, siekdamas pelno, gali veikti socialinių garantijų sąskaita.

Valdžia, savotiškai niekindama savo verslą, iš tikrųjų prisideda prie to, kad mes negalime jaustis visavertė valstybė, veikiau kaip Afrikos, kurioje dominuojančiam užsienio kapitalui svarbiausia, kad metai iš metų galėtų stabiliai išsilaikyti diktatoriai ar valdžios viršūnėlės. O šiems žmogaus laisvė, jo orumas – ne svarbiausi dalykai. Jiems svarbiausia užsitikrinti stabilų buvimą valdžioje. Užsienio kapitalo įmonės yra visiškai apolitiškos. Iš jų nereikia tikėtis sulaukti valdžios kritikos ar paramos opozicijai. Jos daug lojalesnės valdžiai, kuri netrukdo daryti verslo.

Štai „Danske Bank“ atėjo į Lietuvą, prisiviliojo 120 tūkst. klientų, gerai uždirbo ir juos pardavė „Swedbankui“, o klientų nepaklausė, ar jie nori pereiti į kitą banką. Galime prisiminti, kokius juokingus pelno mokesčius sumokėjo vienas skandinavų bankas per krizę. Toks abejotinas skaidrumas…

Skandinavų bankai iš viso yra užsienio kapitalo dominavimo pavyzdys ir matome, kas iš to išėjo. Švedijos parlamente buvo organizuojamas valstybės institucijų veiksmų krizės Baltijos valstybėse akivaizdoje tyrimas. Tirta, kiek neatsakingi švedų valdžios ir Švedijos bankų veiksmai galėjo lemti krizę Baltijos valstybėse. O ar pas mus toks tyrimas buvo? Ne. Nes, atseit, skandinaviškas bankas, ten viskas skaidru. Bet kaip parodė krizė, jie mūsų finansų stabilumo sąskaita amortizavo savo krizės pasekmes. Ir toks skandinaviškų bankų dominavimas per krizę skaudžiai atsiliepė mūsų ekonomikai.

Prezidentė mums vis rodo užsieniečių žiniasklaidą kaip etaloną. Bet pamenate, kuo baigėsi jų laikraščių „LT“, vėliau „15 min.“ leidimas? Suviliojo žurnalistus, bandė nukonkuruoti lietuviškus laikraščius, bet laukto pelno negavo ir užsidarė. Gal prezidentei svetima žiniasklaida labiau patinka, nes ji nekritikuoja prezidentūros?

Užsienio kapitalo valdomos žiniasklaidos priemonės suteikia galimybę išreikšti įvairias nuomones, bet vis dėlto jose dominuoja palankumas esantiesiems valdžioje ir nekritiškumas jų atžvilgiu. Ten mes nepamatysime kokio nors žurnalistinio tyrimo, susijusio, pavyzdžiui, su prezidentės aplinkos žmogumi. Jeigu lietuviško kapitalo žiniasklaidos priemonė parašo kritinę nuomonę apie jos ekscelenciją, iš karto pasakoma, jog tai yra oligarchų užsakymas. Pas mus su Vakarų oligarchais viskas gerai. O jeigu Lietuvos verslininkui priklausanti žiniasklaida atspindi kritišką požiūrį, pasakoma, kad tai daroma ne dėl žodžio laisvės, kad tuo suinteresuoti oligarchai, tik ir siekiantys pakenkti Lietuvai. Pirmoje kadencijoje prezidentė pasakė: oligarchai užvaldė valstybę. Taip ir nesužinojome, kas jie tokie. Aš suprantu, jeigu tas oligarchas tampa nuolankus ir lojalus prezidentei, jis jau nebevaldo valstybės. Jis jau nebe oligarchas, o paprastas verslininkas…

Štai prezidentė dalyvauja „Ikea“ parduotuvės įkurtuvėse. Suprantu, tas dėmesys ateinantiems užsieniečiams gali būti padėka ir kartu parodymas, kad investuotojai yra laukiami. Bet ar esame kada matę prezidentę dalyvaujant kokio lietuviško prekybos centro atidaryme?

Be abejo, taip orientuojamasi pritraukti kuo daugiau užsienio kapitalo. Tai nėra blogai, jei kuriamos naujos darbo vietos. Bet tai turi būti korektiška mūsų verslo atžvilgiu. Kai parodomas išskirtinis dėmesys užsienio kapitalo įmonei, o lietuviško kapitalo įmonės yra ignoruojamos, savotiškai duodamas ženklas užsieniečiams, kad vietos verslininkai yra negabūs ir neskaidrūs. Man teko girdėti, kad, pavyzdžiui, į užsienį skrendant mūsų delegacijai prezidentė tarsi stengiasi atsiriboti nuo lietuvių verslininkų. Bet juk prezidentė – viena iš užsienio politikos vadovų. Ar mūsų verslas jaučia, kad užsienio politikoje būtų vienas iš prioritetų ginti lietuviško kapitalo interesus užsienyje, kaip, pavyzdžiui, Vakarų valstybės gina savo įmonių interesus?

Kaip vertinti tai, kad vadovė pareiškia, jog VMI garbės reikalas surasti, kiek konkretus lietuviškas verslas sutaupė mokėdamas mokesčius? Juk tai viešas kaltinimas sukčiavimu ir nurodymas, kokio tyrimo rezultato prezidentūra laukia.

Niekam ne paslaptis, kad tie verslininkai, kurie bendrauja su prezidentės aplinkos žmonėmis, mūsų klaninėje sistemoje vienaip ar kitaip įgyja tam tikrą neliečiamybę. Ir valstybės institucijos nedrįs liesti tų, kurie siejami su prezidentės aplinka, nes prezidentė tiesiogiai tai gali įvardyti kaip priešišką veiksmą prieš ją. Ar tai skaidru? Jeigu sako, kad „VP Market“ kažkas neskaidru, tai yra išankstinė nuostata. Tas neskaidrumas turi būti nustatytas. Kol kas vyksta tik dviejų akcininkų santykių aiškinimasis tarpusavyje nepasidalijus pinigų.

Kad ir kaip būtų, apkaltinti lietuvišką kompaniją, dirbančią ne vienoje šalyje, kažkaip nesolidu.

Bet kuriuo atveju lietuviškas verslas, dirbantis ir užsienyje, asocijuojasi su Lietuvos valstybe. Versle vyksta konkurencija. Toje konkurencijoje labai svarbi reputacija. Jeigu mūsų valstybės vadovai užsiima mūsų lietuviško verslo menkinimu, jie mažina galimybę mūsų verslui plėtotis užsienyje.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

2015-10-11 | 14.26 Iš kur "gerovės valstybių" gero       2015-10-13 4:35

Dar Platonas aiškiai matė ir “Valstybėje” skelbė, kad vien godumo ir iš jo kylančio vis didesnio pelno geismo genami oligarchai ir juos aptarnaujantys sofistai bei demagogai (analogija: stambus kapitalas ir politikai kartu su Laisvos rinkos institutu ir žurnalistais-prostitutais Lietuvoje) neturi vadovauti valstybei. Antraip, dėl skirties tarp turtingųjų ir skurstančiųjų nepaliaujamo didėjimo valdant oligarchams, neišvengiama revoliucija ir t. t. iki prasčiausios valdymo formos, kilus anarchijai - tironijos.

2015-10-11 | 14.21“Skandinaviškajame rojuje”       2015-10-13 4:35

Švedijoje jau kas penktas gyventojas yra imigrantas (1.6 mln). Iš jų 400.000 musulmonai.
Šios “gerovės valstybės” pramonės centre Malmėje jau 41% imigrantai, nuolatinė priešprieša ir susidūrimai su vietiniais. Vien dėl didelio gimstamumo imigrantų (priešingai, nei švedų ar suomių) šeimose greitai bus galima per laisvus demokratinius rinkimus Malmėje įvesti šariatą.
Tad ar ilgai džiaugsis vikingų palikuonių bankai („Danske Bank“, „Swedbank“) mokesčių nemokėjimu ir kitokiu savo nedoru pasipelnijimu iš Lietuvos žmonių, tuo labiau ištiktų didžiulės ekonominės krizės?
Už krikščionybės išsižadėjimą ir atkritimą į pagonišką “aukso veršio” garbinimą vikingams teks mokėti. Kaip ir kitiems, neišskiriant lietuviškųjų liberalų ir politikų bei juos palaikiusiųjų.

2015-10-11 | 11.31 Ar galit paneigti ?       2015-10-13 4:34

Tai jau žinom iš Lietuvos istorijos, valstybė nebegauna pelno iš įmonių kuris vėliau įeidavo į valstybės biudžetą, bet tą pelną gauna užjūrio arba vietinis kapitalistas kuris dar ir mokesčių dažnai nemoka (pasidomėkite kiek mokesčių per metus sumokėjo išliaupsinti skandinavų bankai !!!) o jei įmonė dar monopolinė tai užkeliamos prekių ar paslaugų kainos kas vėl kerta per kišenę žmonėms bet užtat kapitalistas sotus. O nauda pardavus valstybine įmone yra laikina nes gauti pinigai greit išvaistomi o vėliau kaip jau minėjau valstybė nebegauna pajamų iš įmonių pelno o jis nusėda pas kapitalistą kuris su laiku lobsta, vėliau įgauna valdžią ir pradeda valdyti išrinktą liaudies valdžią ir ta mūsų valdžia tiesiog pavirsta marionetėmis kurios atsiskaito prieš kapitalistą bet ne paprastą žmogų kuriuo kaip gali naudojasi keldami mokesčius.

2015-10-11 | 07.51 Be Lietuvos verslininkų pagalbo       2015-10-13 4:31

vien runkeliai Grybauskaitės nebūtų atvedę į prezidentūrą. Tie verslininkai prezidentės padlaižiai Lietuvoje gyvuoja mokėdami darbuotojams minimumą, nors darbuotojai tokiems verslinykams sukuria didelę priditinę vertę. Kai gerai verslininkams gerai ir prezidęntei. Ypač tiems verslininkams gera, kuriuos proteguoja konservinės ir liberastinės gaujos. Pinigų rinkiminei kompanijai oho kaip reikia, kuo rinkėjus papirkinėsi.

2015-10-11 | 07.31 ko jūs norite iš ateistų komuni       2015-10-13 4:30

todėl ir bėga lietuviai į tas šalis, kur krikščionybė gyva - nuo mizantropų komunistų ateistų

šakotis       2015-10-12 20:04

nieks ant lėkštutės pagarbos ir kitu gerybių neatneš,kuomet gerbsim save,ištiesim savo tautiečiui pagalbos ranka,tada ir prades taisytis situacija; su šalies politikais blogai- jie nėra musu politikai- gal briuselio,gal arabu ar Afrikos,bet ne mūsu,neturekim jokiu iliūziju,kad tie tipai dėl tautos noirs pirsta pajudys

Rekomenduojame

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.