Naujienos

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 12 d. 2:04

5     

    

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

manosveikata.lt

Naujausias UNICEF tyrimas skelbia, kad net 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio valstybėse auga santykiniame skurde[1] ir vidutiniškai 1 iš 8 vaikų susiduria su maisto trūkumo problema. Įvertinusi vaikų padėtį turtingose pasaulio valstybėse UNICEF paskelbė šalių reitingus, kuriuose Lietuva užima 33-ąją vietą iš 41 ir patenka tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių. Latvija šiame sąraše yra 28, Lenkija – 23, o Estija – 17.

„Building the Future: Children and Sustainable Development Goals in Rich Countries“ yra pirmasis tyrimas, analizuojantis vaikų padėtį 41-oje išsivysčiusioje šalyje, atsižvelgdamas į 2015 metais nustatytus pasaulinius Darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra ypač svarbūs vaikų gerbūviui. Tyrime šalys sugrupuotos remiantis jų veikla, iššūkiais ir galimybėmis – su tuo susiduria turtingos ekonomikos įgyvendindamos pasaulinius įsipareigojimus vaikams.

„Šie įvertinimai – tai signalas, kad progresas, kurį stebime turtingose pasaulio šalyse, nepasiekia visų jose gyvenančių vaikų,“ – teigia UNICEF Lietuva vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė.

„Augančios pajamos dar nereiškia, kad visų vaikų padėtis toje šalyje gerėja. Tiesą pasakius, dažnai tai tik paskatina dar didesnę nelygybę. UNICEF ragina šalių vadovus imtis konkrečių veiksmų, kurie mažintų atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, bei užtikrintų, kad su vaikų gerove susiję Darnaus vystymosi tikslai būtų pasiekti.“

Lietuva ir JAV patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių šalių

Nors dauguma šalių rodo progresą pagal daugelį rodiklių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis pagal daugelį rodiklių. Kai tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Ataskaitos duomenys apie Darnaus vystymosi tikslus, susijusius su vaikų ir paauglių gerove:

Skurdo mažinimas – vidutiniškai 1 iš 5 vaikų turtingose pasaulio šalyse gyvena santykiniame skurde, nors pastebimi didžiuliai skirtumai tarp šalių – mažiausiai santykiniame skurde gyvenančių vaikų yra Skandinavijos šalyse. Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje vidutiniškai skursta 1 iš 10 vaikų, daugiausiai – Rumunijoje, kur santykiniame skurde gyvena 1 iš 3 vaikų. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje skursta 1 iš 4 vaikų, o Estijoje santykiniame skurde gyvenančių vaikų skaičius atitinka bendrą visų šalių vidurkį – čia skursta 1 iš 5 vaikų.

Maisto stygiaus mažinimas – su maisto trūkumu vidutiniškai susiduria 1 iš 8 vaikų, gyvenančių turtingose pasaulio valstybėse. Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose su šia problema susiduria 1 iš 5 vaikų. Lenkijoje kas septintas, Latvijoje kas aštuntas, o Estijoje tik kas devintas asmuo iki 15 metų.

Sveikatos užtikrinimas – per pastarąjį dešimtmetį kūdikių (iki 1 mėn.) mirtingumas smarkiai sumažėjo daugelyje šalių; mažėjo ir paauglių savižudybių, alkoholio suvartojimo ir nėštumo rodikliai. Tačiau 1 iš 4 vaikų kalbėjo, kad patiria psichinės sveikatos problemų daugiau nei kartą per savaitę.

Ataskaitos duomenimis, Lietuvoje žudosi daugiausiai 15–19 metų paauglių (13,3–100 000 populiacijos), lenkia tik Naujoji Zelandija (15,6–100 000 populiacijos). Latvijos, Lenkijos ir Estijos paauglių savižudybių vidurkis taip pat viršija bendrą visų šalių vidurkį: 6,1–100 000 populiacijos, atitinkamai 7,5, 7,9 ir 9,0–100 000 populiacijos. Tačiau ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos pažangą mažinant šį rodiklį. Mažiausiai paauglių savižudybių užfiksuota pietų Europos šalyse – Portugalijoje jis yra 1,7–100 000.

Lietuvos paaugliai (11–15 m.) taip pat dažniau įvardino, kad per pastarąjį mėnesį buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tyrime reprezentuojamų šalių vidurkis yra 6,9 proc. Lietuvoje fiksuojamas 9,4 proc. paauglių vartojusių alkoholio per paskutinį mėnesį. Estijoje ir Lenkijoje šis skaičius yra atitinkamai 7,4 proc. ir 7,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis nesiekia nustatyto šalių vidurkio – kad paskutinį mėnesį buvo apsvaigę įvardijo 6,4 proc. paauglių.

Kokybiško švietimo užtikrinimas – net aukščiausius švietimo standartus taikančiose šalyse, tokiose kaip Suomija ir Japonija, apie 1 iš 5 penkiolikmečių nepasiekia minimalaus raštingumo lygio iš skaitymo, rašymo ir matematikos. Lietuvoje daugiau kaip 35 proc. penkiolikmečių raštingumas neatitinka pageidaujamo lygio (64,6 proc. jį pasiekia). Tuo tarpu Estijos moksleivių rezultatai yra geriausi iš visų atsakaitoje pristatomų šalių – 83 proc. penkiolikmečių skaitymo, rašymo ir matematikos žinios tenkina keliamus reikalavimus. Latvijos ir Lenkijos penkiolikos metų amžiaus moksleivių žinios įvertintos geriau nei bendras visų šalių vidurkis (68,6 proc.) – šiose šalyse pageidaujamą žinių lygį yra pasiekę 71,6 ir 75,7 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių.

Lyčių lygybės užtikrinimas – vidutiniškai 14 proc. apklaustųjų iš 17 turtingųjų šalių mano, kad universitetinis išsilavinimas berniukams yra svarbesnis nei mergaitėms, ir daugumoje šių šalių toks įsitikinimas yra plačiau paplitęs tarp vyrų. Lietuva į šio rodiklio tyrimą nebuvo įtraukta.

Vertinant paskelbtą 41 šalies reitingą akivaizdu, jog turtingesnės valstybės labiau linkusios atsidurti sąrašo viršuje, o skurdesnės – paskutinėse reitingo vietose. Tačiau atidesnis žvilgsnis vis dėlto rodo, kad yra daug vietos tobulėti, nes dauguma šalių padėtis labai prasta pagal du ar daugiau rodiklių.
Kai kurie rodikliai – pajamų nelygybė, paauglių psichinė sveikata ir nutukimo rodikliai – verčia susirūpinti daugumą turtingų šalių. 2 iš 3 tirtų šalių skurdžiausiai gyvenančios šeimos su vaikais yra dar labiau nutolusios nuo bendro vidurkio, nei tai buvo 2008 metais.

Nors dauguma šalių rodo progresą pagal daugelį rodiklių, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp jų  kitose srityse. Nacionalinis pajamų lygis nepaaiškina visų šių skirtumų: pavyzdžiui, Slovėnija yra aukštesnėse pozicijose ir lenkia daug turtingesnes šalis pagal daugelį rodiklių. O Jungtinės Amerikos Valstijos yra trisdešimt septintoje sąrašo vietoje ir kartu su Lietuva patenka tarp trečdalio mažiausiai vaikų gerovę užtikrinančių valstybių. Tuo tarpu Latvijos, Lenkijos ir Estijos reitingai rodo, kad vaikų padėtis šiose šalyse yra geresnė.

Atsižvelgdama į ataskaitoje pateiktus rezultatus, UNICEF ragina turtingiausias pasaulio šalis imtis veiksmų penkiose prioritetinėse srityse:

Padaryti vaikus darnaus vystymosi ašimi – visų vaikų gerovės didinimas yra būtinas norint pasiekti darną ir teisingumą pasaulyje. Nepalikti nei vieno vaiko nuošalyje – vertindami šalių pajamų vidurkius dažnai nematome po jais besislepiančios didžiulės pajamų nelygybės ir didžiulio skurdo, kuriame gyvena mažiausias pajamas gaunančios šeimos. Pagerinti statistinių, palyginamų duomenų rinkimą – ypač apie smurtą prieš vaikus, vaikų raidą ankstyvojoje vaikystėje, migraciją ir lyčių nelygybę. Panaudoti šalių reitingavimą formuojant šalių vidaus politiką – nė viena iš šalių neatrodo gerai visose vaikų gerovei svarbiose srityse ir visos šalys susiduria su sunkumais įgyvendinant bent keletą į vaikus nukreiptų Darnaus vystymosi tikslų. Gerbti kiekvienos šalies prisiimtą įsipareigojimą siekti globalaus vystymosi – Darnaus vystymosi tikslai siekia įtraukti visas šalis į globalias pastangas sukurti darnų pasaulį.

Pastaba:

Pristatomoje ataskaitoje atsižvelgiama į 10 labiausiai su vaikų gerbūviu susijusių Darnaus vystymosi tikslų, nagrinėjami 25 su jais susiję turtingiausių šalių rodikliai, atskleidžiantys jose gyvenančių vaikų situaciją. Visos tyrime dalyvavusios šalys yra EBPO narės arba priklauso Europos Sąjungai.

Parsisiųskite visą ataskaitą anglų kalba: ČIA.
Parsisiųskite vaizdinę medžiagą ir kitą informaciją žiniasklaidos priemonėms anglų kalba: ČIA.

Apie UNICEF tyrimų biurą Innocenti

Tyrimų biuras Innocenti yra specializuotas UNICEF tyrimų centras. Jis atlieka tyrimus aktualiais klausimais ir taip siekia informuoti UNICEF bei jo partnerius apie būtinas strategines kryptis, politikas ir programas, pakreipti pasaulio bendruomenės dialogą apie vaiko teises ir vystymąsi, nustatyti gaires tolimesniems tyrimams bei tapti pagrindu politiniams sprendimams, gerinantiems visų vaikų, ypač labiausiai pažeidžiamų, padėtį įvairiose pasaulio šalyse.

Apie UNICEF:
UNICEF gina visų vaikų teises ir užtikrina jų gerovę. Kartu su partneriais mes dirbame 190 šalių ir teritorijų siekdami padėti viso pasaulio vaikams, visų pirma, labiausiai pažeidžiamiems ir atskirtį patirianties vaikams.

[1] Santykinis skurdas (Relative Income Poverty) – kai skurdo lygis kiekvienai šaliai nustatomas individualiai, atsižvelgiant į bendrą jos pragyvenimo lygį.

manosveikata.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žinoma,       2017-08-13 8:41

dėl alkio, bado vargšai yra priversti vogti ūkininkų bulves, o greit ir ..., nes alkanas, nevalgęs žmogus yra pavojingas. Turėtumėte tai žinoti. Oligarchinio režimo progresas Lietuvoje akivaizdus - eiliniai lietuviai neturi ko valgyti ir alksta. To prie draugo L.Brežnevo nebuvo. Va ką reiškia desovietiozacijos atsisakymas ir KGB įslaptinimas su Saule, o jis reiškia prasčiokams badą.

Kas rūpinasi geriausiai?       2017-08-12 19:18

Leiskite atspėti, tikriausiai - Norvegija.

Nežinia,ar tikrai Lietuvoje       2017-08-12 17:11

visų pirma visi sočiai pavalgę.Šiemet ,kaip niekad ,vagia naktimis ūkininkų bulves.

Jules       2017-08-12 7:46

Neosovietikai, Former Bolsheviks’ai ir banksteriai, mano, kad darydami nelaimingais ir ubagais, vergais tėvus padarys vaikus laimingais. Visai nusivažiavo mokslas ir docentai Lietuvoje.

Koks durnius       2017-08-12 3:05

galvos apie kažkieno vaikus, kai dar pats netapo milionierium, ar net miliardierium. Juk visų pirmą reikia galvoti apie savo kišenę ir ko didesnę.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Velniava slypi detalėse

Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Arnoldas Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

Algirdas Endriukaitis. Susidorojimo potekstė – ne demokratija ir procedūros, o Lietuvos valstybės likvidavimo judesys

Nuo bačkos. Dr. Nerijaus Mačiulio tiesa: progresą paneigti sunku – gyvename vis geriau ir geriau

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Bronius Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?

Geroji Naujiena. „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Raimondo Kuodžio „laimės išklotinė“

Vytautas Vyšniauskas. Kas laukia kairiojo liberalizmo nūdien brandinamų vaisių?

Ekskomunika korumpuotiesiems ir mafijozams

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Lesbiečių pora tapo populiaraus „Disney“ filmuko vaikams herojėmis

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.