Socialinė politika, Ekonominė politika

Lietuva pirko elektros po 2 Eur už kWh!

Tiesos.lt siūlo   2022 m. liepos 24 d. 21:28

3     

    

Lietuva pirko elektros po 2 Eur už kWh!

Danas Nagelė | respublika.lt

Ketvirtadienį 17 val. kilovatvalandė elektros „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje kainavo 2,1 euro neskaitant mokesčių! Ekspertai sako, kad tokie absurdai galimi, nes nepakankamai veikia rinkos dėsniai, o tiek mūsų valdžia, tiek visuomeninis tiekėjas „Ignitis” nieko nedaro, kad problema būtų išspręsta. Rezultatas - nukenčia galutinis vartotojas.

„Galvojau, manęs liberalizuotos energetikos rinkos nesąmonės jau negali nustebinti, bet, pasirodo, klydau. Pamačiau tokią kainą ir turėjau įsikibti, kad nenuvirsčiau. Dabar ji tokia: 2,1 EUR/kWh šiandien vieną valandą bus „Nord Pool” biržoje Lietuvoje ir Latvijoje! Vartotojams, pridėjus skirstymo ir kitus mokesčius bei PVM bus 2,5 EUR/kWh. Šia kaina elektrą pirks visuomeninis tiekėjas „Ignitis”, o vėliau mes visi kompensuosime jam nuostolius, kaip jau įvyko šiais metais”, - užvakar tokia įžvalga pasidalino verslo konsultantas, partijos „Nacionalinis susivienijimas” Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas.

Pasak jo, tai - absurdo viršūnė.

„Čia gi tas pats, kaip pritrūkus duonos koks nors kepėjas pradėtų pardavinėti ją po, tarkim, 20 Eur už kepaliuką. Ir ką tada darytų valdžia? Negi sėdėtų sudėjus rankas? Bet juk ne, nedelsiant pradėtų reguliuoti duonos kainą. O kaip su šiuo atveju? Ar ir toliau valdantieji politikai tylės ir apsimetinės, kad viskas gerai? O gal mes jau neturime Lietuvos valdžios? Tik nesakykite, kad nieko negalite, nes šventos Europos Komisijos (EK) prekybos biržoje taisyklės neleidžia”, - rašė A.Stankūnas.

Jis „Vakaro žinioms” paaiškino, kaip veikia birža. Pasirodo, joje kainą visi gamintojai nustato pagal brangiausią tuo momentu tiekėją.

„Vėjo ir saulės energijos kaina, su kuria gamintojai gali gyvuoti ir uždirbti pelną, yra 8-9 centai. Aišku, priklausomai nuo saulės, vėjo kiekio.

Kitaip tariant, tą valandą, kai kilovatvalandė biržoje kainavo 2,1 euro, jie po 2 eurus už kiekvieną kilovatvalandę sau į kišenę įsidėjo. Tie 2,1 euro negali būti pagrįsti niekuo. Veikiausiai susiklostė tokios aplinkybės, kad piko metu rezervinių gamintojų buvo labai nedaug, o paklausa didelė.

Iš esmės birža veikia neteisingai. Todėl Ispanija ir Portugalija prieš metus kreipėsi į EK, prašydamos padaryti išimtį jų regionui, kadangi naudoja daug atsinaujinančių išteklių ir nenori nukentėti dėl padidėjusių dujų kainų. EK pavasarį joms leido tai padaryti ir kainos ten krito buitiniams vartotojams apie 40 proc., o pramoniniams - apie 70 proc. Pas mus - tylu, apie tai nediskutuojama”, - kalbėjo A.Stankūnas.

Pasak jo, „Ignitis” piko valandomis galėtų pajungti savo turimus rezervus ir tada kaina būtų gerokai mažesnė. Beje, „Ignitis” kaip visuomeninis tiekėjas mūsų valdžios sprendimu negali sudaryti su tiekėjais tiesioginių kontraktų ir gali pirkti tik biržoje.

„Toks absurdas yra todėl, kad „Ignitis” sėdi ant dviejų kėdžių - yra ir visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas. Kitaip tariant, jei visuomeninis tiekėjas tiesioginiais susitarimais su gamintojais galėtų mažinti kainą, konkuruotų pats su savimi - nepriklausomu „Ignitis”. Todėl iš esmės visuomeninis tiekėjas turėtų būti kita organizacija. Bet politikai apie tai nepagalvojo. O tai reiškia, kad prieš metus, esant labai žemoms dujų ir elektros kainoms biržoje, buvo praleista puiki galimybė ne tik mažinti elektros kainą, bet ir taupyti valstybės lėšas, kurios dabar buvo skirtos visuomeniniam tiekėjui „Ignitis” kompensacijoms dėl taikytų žemų kainų”, - dėstė A.Stankūnas.

Pašnekovo teigimu, Lietuvos valdžia tiesiogiai lemti biržos taisyklių negali, bet gali kreiptis į EK, nes būtent ji nustato taisykles, kadangi birža veikia jos teritorijoje. Galų gale galima kaip Ispanijai ar Portugalijai paprašyti padaryti išimtį.

„Be to, Lietuva galėtų imtis veiksmų, kurių EK neriboja ir kurie padėtų palaipsniui kainą mažinti. Pavyzdžiui, suteikti galimybes visuomeniniam tiekėjui formuoti elektros pardavimo krepšelį vartotojams, pasinaudojant tiesioginiais susitarimais su elektros gamintojais. Investuotojui duoti leidimą jėgainių parkui, įpareigojant visą elektrą parduoti valstybės nurodytam supirkėjui už tam tikrą kainą.

Kaip tik šiuo metu yra planuojamas 700 megavatų vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje. Konkursas investuotojui bus skelbiamas rudenį. Tačiau nėra aptarinėjama galimybė, kad pasiūlymai bus atrenkami pagal mažiausią elektros kainą. Jei būtų kitaip, mechanizmas būtų toks: ESO iš investuotojo superka visą elektrą už, tarkime, 8 centus, tada brangiai parduoda biržoje, gauna didžiulį pelną, kurį skiria VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų - red. past.) mažinimui. Dabar VIAP yra nulinis, o suveikus mechanizmui galėtų būti smarkiai neigiamas ir kilovatvalandės kainą sumažinti keliasdešimčia proc. Antras žingsnis - valstybė galėtų kalbėtis su gamintojais, veikiančiais biržoje”, - reziumavo A.Stankūnas.

KomentuojaLietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius:

„Paklausa yra neadekvati kainai. Kiek elektra bekainuotų, vartotojai elgiasi vienodai. Juk jei ateitum į parduotuvę ir pamatytum, kad kažkas pardavinėja obuolius už 2 tūkst. eurų, jų paprasčiausiai nepirktum. O elektrą perki. Tą valandą, kai ji kainuoja beprotiškai, gali nevartoti - išjungti televizorių, nekrauti elektromobilių. Aišku, supaprastintai kalbu ne apie eilinį vartotoją, kuris nežino, kiek konkrečią valandą elektra kainuoja, o apie stambiąsias įmones. Tačiau problema, kad jos atsiskaitinėja dažniausiai pagal mėnesinius vidurkius, todėl nėra svarbu, kiek konkrečią valandą vartos. Todėl ir nereaguoja į kainą. O kai paklausa nemažėja, ir elektros kainą galima pakelti”, - paaiškino M.Nagevičius.

Anot eksperto, valdžios institucijos galėtų inicijuoti, kad atsiskaitymai už elektrą būtų valandiniai - tada būtų interesas taupyti.

„Ne kiekvienas žinos, kiek kokią valandą biržoje elektra kainuoja, bet automatika, į kurią reikia investuoti, žinotų”, - akcentavo M.Nagevičius.

Jis negailėjo kritikos ir valstybės įmonei „Ignitis”, kuri turėtų reaguoti į rinką: pavyzdžiui, esant brangiai elektrai tuo metu pajungti Kruonio elektrinę.

„O kodėl nepajungia - neaišku, nors tokios techninės galimybės tikrai yra”, - reziumavo ekspertas.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Diedas       2022-07-25 8:07

Kremliaus stumdomų budulių balsavimo Visagino-Astravo referendume rezultatas. Patikėjo,asilai, pasaka apie pigią Lukašenkos elektrą ir paliko Lietuvą be elektros.
Norėjot chalevos- turėkit!

Naujas normalumas       2022-07-25 7:17

Pavasarinių tręšnių kainų tradicijos mūsų visuomenėje, atsiprašau banduomenėje.

yellow Z.O.V-marine       2022-07-25 0:41

na, lansberginėj šiknaskylėj niekuo stebėtis jau nėra jėgų smile)) - nenustebsiu, jei po metų kitų, šiandieniniai debilizmai atrodys normalu…

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.