Įžvalgos

Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 10 d. 18:27

13     

    

Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

lidzita.lt

Šios – o, deja, ir kitų – valstybės pagrindinė problema ta, kad varguoliui švietimas įdomus tik kaina.

Kuo pigiau – tuo geriau.

Todėl dauguma tėvų kasmet išgyvena dėl brangių uniformų ar pratybų, tačiau ne dėl to, ko tie jų vaikai mokomi. Ir sakau tai be pasmerkimo, puikiai suvokdama priežastis. Dauguma mažesnes pajamas gaunančių žmonių patys yra gana prastai išsilavinę, tad apskritai nesuvokia mokslo svarbos. Jiems diplomas yra ne daugiau kaip darbo rinkai reikalingas instrumentas.

Be to, dauguma mažesnes pajamas gaunančių tėvų – net jei patys gana gerai išsilavinę – neturi laiko domėtis vaiko mokslais, yra pervargę nuo darbų bei kitų pareigų. Mokykla jiems ne tiek žinių kalvė kiek… vaiko priežiūros įstaiga. Iš to natūralūs prioritetai, kad būtų arti ir pamokos tęstųsi kuo ilgiau (ypač valstybei reikalaujant nepalikti vaikų vienų). Ką tas vaikas veiks visą dieną mokykloje, yra antraeilis klausimas.

Vėlgi – be jokio pasmerkimo. Valstybėje, kurioje daugumos žmonių pajamos yra tokios, kad viena alga skiriama nuomai, o kita – maistui, reta šeima gali gyventi iš vieno suaugusiojo uždarbio, tad natūralu – reikia įstaigos, kur palikti vaikus, kol tėveliai bus darbuose. Geriausia, kad – vėlgi natūralu – tokia įstaiga kainuotų kuo mažiau arba būtų išvis nemokama.

Ir tam mes turime valstybinius darželius bei mokyklas, kurie yra gana pigūs – ir tai esminis jų privalumas.

Kadangi švietimas kaip toks senokai nebėra iš valstybės prioritetų, o geras išsilavinimas tampa tik turtingiesiems prieinama privilegija, tai lyg žolės iš po lietaus dygsta privačios mokyklos ir darželiai, kur labiau sėkmės apdovanoti tėveliai veda savo vaikus, išimdami juos iš valstybinės ugdymo sistemos.

Turtingų tėvų vaikams nebelankant valstybinių ugdymo įstaigų, mokymo lygis jose krenta dar žemiau – juk valstybės reikalus tvarko būtent turtingieji. Kokį išsilavinimą gaus „geto vaikai“, šiems menkai įdomu.

Vienas iš būdų sutaupyti valstybinei ugdymo sistemai – atsisakyti specializuotų mokyklų psichiškai neįgaliems vaikams ir leisti juos mokytis kartu su „geto vaikais“, nesigilinant, kaip tai paveiks pastarųjų ugdymo kokybę, nes psichiškai neįgalus vaikas kaip žinia reikalaus daugiau mokytojų dėmesio. Negana to, psichiškai neįgalus vaikas arba išvis nesupras, ką jis veikia tose pamokose (nes ugdymo programa ir tempas nėra pritaikyti jo gabumams), arba sveiki vaikai bus mokomi pagal… neįgaliajam adaptuotą programą.

Čia panašiai kaip sveikų ir luošo bėgimas – arba luošas liks toli gale, arba sveikieji turės bėgti vilkdami kojas.

Nieko nežeidžia, kad neįgalieji turi atskiras Olimpines (Parolimpines) žaidynes, tualetus, jiems pritaikytus liftus ir įvairius kitus dalykus, orientuotus būtent į jų galimybes.

Bet va mokymasis atskirose mokymo įstaigose nežinia (o tiksliau – žinia) kodėl tampa „diskriminacija“ ir „netolerancija“. Neva neįgaliesiems reikia „socializuotis“.

Savaime suprantama, reikia ir būtina, bet ar… pamokų metu? Ar vaikai lyg šunys į dresūros pamokas leidžiami tam, kad „socializuotųsi“, ar tam, kad įgytų kokybišką, įvairiapusišką, jų protines galimybes atitinkantį išsilavinimą?

Ir štai čia mes grįžtame į pradžią – varguoliui mokykla išties labiau „socializacijos“ nei intelektualinio ugdymo įstaiga. Jis vaiką veda į ją ne todėl, kad to nori, supranta to prasmę, siekia kažkokių konkrečių rezultatų, o tiesiog todėl, kad taip reikia pagal įstatymus, tai leidžia grįžti į darbo rinką, valstybė didžiajai daliai dienos nuima vaiką nuo galvos – patogu.

Ir esant tokiam požiūriui, kad mokyklos esminė paskirtis – užimti (ne mokyti, bet užimti) vaiką, kol jo tėvai darbuose, ir suteikti vaikui galimybę ateityje įsidarbinti, pamokų tempas, turinys, įgytų žinių kiekis ir kokybė tampa… antraeiliais. Tuomet luošas gali bėgti su sveikaisiais ir niekas neįžvelgia problemos – rezultatai nedomina.

Tiesa, varguoliams. Elitas, kaip jau minėta, leidžia vaikus į atskiras ugdymo įstaigas, kur greičiausiai rūpinamasi ne tik tų vaikų užėmimu, bet ir mokymu.

Esant tokiai visuotinai prieinamo švietimo devalvacijai, įsigali idėja, kad psichiškai neįgalūs vaikai turi mokytis su psichiškai sveikais vaikais. Nors objektyviai tai kenkia abiejų interesams – specialių poreikių turintis mokinys negauna jam pritaikyto, jo gabumus atitinkančio lavinimo, o sveikieji vaikai turi vilktis kartu su juo „koja už kojos“.

Nes pamokos vyksta būtent taip – viena mokytoja moko dvidešimties – trisdešimties mokinių klasę, pamokos tempas ir mokymo būdas turi kiek įmanoma atitikti kiekvieno iš tų mokinių lygį.

Ir čia tik viena iš problemų , nekalbant apie tokias problemas kaip elementariai… vertinimo sistema. Ar neįgalusis turi būti vertinamas pagal sveikųjų programos reikalavimus? O gal sveikieji pagal… neįgaliojo?

Vienoje klasėje mokyti vaikų pagal visiškai skirtingas programas objektyviai neįmanoma, bet akivaizdu, kad mokant pagal vieną programą kažkuri pusė neišvengiamai nukentės.

Tai kodėl gi taip propaguojamas tas mokymas „bendrose mokyklose“?

Vėlgi grįžkim į pradžią – pigumas. Mokyklų uždarinėjimo eroje steigti specialias neįgaliųjų mokyklas, kuriose dirbtų ne tik pedagogai, bet ir psichiatrai, psichologai, kiti specialistai, sudaryti toms mokykloms specialias mokymo programas, išleisti pritaikytus vadovėlius ir visa tai dėl grupės, iš kurios tikimasi… mažiausiai, tiesiog neapsimoka.

O ir tėveliams būtų nepatogu, nes toli nuo namų.

Taigi, tiek valstybė, tiek neįgaliųjų tėvai suinteresuoti mokyti tuos vaikus kuo mažesniais kaštais. Ir niekam neįdomu, kaip tai atrodys praktikoje. Tiesiog… užimk varguolio vaiką, mokytojau.

lidzita.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-09-11 22:13

Na, argi nesakiau, kad debilinimas veikia (žr. “Lidžitai” komentarą)? smile

Mokytojo asistentas       2018-09-11 21:38

Tokia pareigybe steigiama kai kur Vilniuje. Butent darbui su tais 2-3 nelabai valdomais klaseje. Bet jokio spec.paruosimo tie padejejai neturi. Atlygis - minimalus, nes i sia pozicija uztenka vidurinio issilavinimo.

Labai       2018-09-11 16:52

  aktuali problema.Tik pas mus, Lietuvoje, sprendziama(nesprendziama) yra kitaip negu desto logika.Cia vel del tos pacios priezasties.Tolerancijos, politkoriektiskumai ir kiti siuolaikiski dalykai.Is tikruju, tai siuo atveju tie dalykai visai ne prie ko.

Elitas išveža       2018-09-11 15:23

vaikus į užsienį mokytis.Sterili aplinka…

Įvairios negalios būna.       2018-09-11 15:22

Galėtų būti tėvų pasirinkimas į kokią mokyklą leisti savo vaiką.Nes kartais specialiose mokyklose tikrai būna labai gerų vaikų,kuriems sunkiau sekasi mokytis,tačiau pagal emocinį intelektą jie lenkia vadinamus “normalius” vaikus.Ir atvirkščiai,vidurinėse mokyklose būna vaikų,kurie dėl savo negalių tik kankinasi klasėse ir jaučia atskirtį.Teko dirbti specialioje mokykloje,kuri tikrai yra reikalinga,ir vis tiek gaila tų atskirtų vaikų.Tai štampas visam b gyvenimui.Geriau leistų vidurinėse mokyklose jiems silpniau mokytis,tačiau būti šalia visų bendraamžių.O šiaip,kaip spec.poreikių pedagogikos profesorius Grigonis sakė,kad mes visi turim spec.poreikų,-vieniems sunkiau sekasi matematika,kitiems-humanitariniai mokslai…

Mix       2018-09-11 12:44

Tikra tiesa. Nei pridėsi, nei atimsi.

aha       2018-09-11 12:20

Pagrindinė švietimo problema Lietuvoje - vaikų (ypač berniukų) lietuviškų knygų skaitymas. Tiksliau jo nebuvimas. Per 12 mokslo metų mokykloje didesnė dauguma vaikų (tarp berniukų kokia 90%) neperskaito NEI VIENOS lietuviškos knygos. Negi taip sunku bent jau per lietuvių literatūros pamoką skirti bent 15 minučių pasirinktos bet kokios lietuviškos knygos skaitymui. Taip net ir visiškas beraštis per pusmetį perskaitys lietuvišką knygą, per metus dvi ir t.t. Ir tam nereikia jokių milijoninių projektų, tam visi resursai jau yra, yra šimtai viešujų bibliotekų kur dulka MILIJONAI lietuviškų knygų ir apie kurias dauguma mokinių net nežino kad tokios egzistuoja. Tereikia tik MINIMALIŲ lietuvių literatūros mokytojų pastangų. Ir aš esu įsitikinęs, jei mes užaugintumėm bent vieną knygas skaitančią kartą, mūsų kalėjimai ištuštetų, sumažėtų emigracijos mastai, sumažetų savižudybių ir visokio kitokio brudo mūsų visuomenėje.

geras straipsnis       2018-09-11 11:37

labai daug tiesos parasyta

Lidžitai       2018-09-11 9:58

Kažkokia per daug AIKŠTINGA “barbė” pasirodėte.
Susikiškit savo nuomonę kur nors…

Pikc       2018-09-11 1:34

->“Al.” - ne, ne taupyme, o visuomenės debilinime. Debilus lengviau valdyti (ir tai matosi). Bet čia Vakaruose - o pas mus taupymas yra išties svarbus veiksnys (šalia debilinimo, aišku - nes taigi reikia “europėti”). smile

Al.       2018-09-10 23:08

Ar ši ,,mada” atėjo ne iš Vakarų? Jei taip, tai ne taupyme čia esmė, turbūt. Manoma,kad tada vaikai tampa jautresni.

"integracija"        2018-09-10 22:23

atrodo, yra ne šios dienos naujiena ir ne lėšų taupymui sukurta. Mano manymu, tai vienas iš efektyvių būdų sujaukti mokyklinį švietimą. Būtų įdomu sužinoti kokio švietimo ministro įsakymu tokia tvarka buvo įvesta.

Birutė L.       2018-09-10 21:56

Parašiau komentarą- kažkodėl panaikintas, nors tikrai buvo korektiškas ir mandagus


Rekomenduojame

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Jurga Lago. Apie tą Lietuvą, kuri it bloga motina, pati patyrusi smurtą, nemyli savo vaikų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.