Įžvalgos

Lidžita Kolosauskaitė. Pasiūlos-paklausos mitas, arba Kodėl jūs niekados neturėsite pinigų

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 19 d. 22:46

6     

    

Lidžita Kolosauskaitė. Pasiūlos-paklausos mitas, arba Kodėl jūs niekados neturėsite pinigų

Parašius straipsnį apie tai, kodėl verta pirkti pas smulkiuosius, kilo diskusija, kad neva viską sureguliuoja paklausos-pasiūlos dėsnis.

Šiuo dėsniu, kaip ir kitais realybėje neegzstuojančiais liberalizmo „išradimais“, dauguma tiki, bet aš – ne. Ir štai papasakosiu, kodėl netikiu.

Realybėje laisvos pasiūlos nėra. Kiekviena rinka stipriai reglamentuota, joje sudaromos sąlygos veikti tik tam tikrai asmenų grupei. Dažniausiai egzistuoja ir rinkos reguliaciniai mechanizmai – rinkai prisipildžius naujų narių nebepriimama arba šalinami net esami.

Ir, be abejo, tai niekados nedaroma atvirai. Dažniausiai „rinka uždaroma“ sugriežtinant patekimo sąlygas (licencijavimai, kvotos ar pan.) arba šalinant esamus dalyvius (nauji standartai, griežtesni reikalavimai ir t.t.).

Tarkim, verslo centrų atėjimą į rinką lydi įvairūs ribojimai kurti biurus ne verslo centruose (tarkim, advokatams numatoma nebeleisti atsidaryti kontorų gyvenamuose namuose, vėliau tokie ribojimai greičiausiai bus taikomi ir kitiems verslo subjektams). Taigi, kaip tai veikia?

Atsidaro verslo centras. Verslo centrui reikia klientų. Tam tikriems asmenims uždraudžiama vykdyti veiklą gyvenamuose namuose, ir štai – verslo centras turi klientų. Dažniausiai klientams nė nesuvokiant, kad tas jų pasirinkimas nėra laisvas ir kad dėl to išaugs nuomos verslo centruose kainos, o jie visiškai praras derybines pozicijas.

Kitas pavyzdys – laidojimo firmos. Dauguma jų buvo priverstos užsidaryti, kai pradėta reikalauti turėti palaikų šaldymo įrangą (nors toli gražu ne visais atvejais ji reikalinga, ką patvirtina ir ilgametė veikla iki tol).

Ir tai – vos keli banalūs pavyzdžiai, nors realybėje tokių daugybė.

Nauji reglamentavimai, kaip ar kur vykdyti tam tikrą veiklą, dažniausiai būna orientuoti į tai, kad būtų sumažinta konkurencija. Ir tas tikslas daugeliu atveju pasiekiamas rinkos dalyviams nė nepajutus, kaip jie išstumiami ir ateina tie, kuriems atitinkami reikalavimai ir pritaikyti.

Iš esmės tai primena viešųjų pirkimų „gudrybę“, kai sąlygos surašomos taip, kad jas gali atitikti tik vienas tiekėjas. Tik šita „gudrybė“ taikoma ne tik viešuosiuose pirkimuose.

Išgirdus apie kokius nors naujus reikalavimus verslui, reikėtų klausti: „Kam tai naudinga?“ Ir atsakymas, deja, beveik visados bus: „Ne vartotojui“. Nors formaliai, aišku, bus deklaruojama, kad vartotojai gaus aukštesnės kokybės prekes ar paslaugas, bus labiau apsaugomi jų interesai ir pan. Tiesa, už gerokai didesnę kainą.

Kitas svarbus dalykas, susijęs su pasiūlos- paklausos dėsniu, yra tai, kas… siūlo ir kas perka.

Vis labiau įsigalint oligopolijoms, pagrindiniai (bent jau būtiniausių prekių) tiekėjai yra darbdaviai, o pirkėjai – jų pačių darbuotojai.

Puikiai žinodami, kokios elektorato pajamos, jie nustato tokias kainas, kiek tas elektoratas gali mokėti arba kitaip – tiesiog paskaičiuoja kainas taip, kad atgautų algą atgal.

Sakysite: nesąmonė, sąmokslo teorija?

Turite teisę taip galvoti, bet aš nesugalvoju, kaip kitaip paaiškinti, kodėl tiek tas, kuris uždirba 300 Eur, tiek tas, kuris uždirba 1500 Eur, dažniausiai turi panašiai. Skiriasi būsto kvadratai, rajonas ar mašinos markė, bet iš esmės nei vienas neturi tiek, kad galėtų nedirbdamas išgyventi bent metus.

Tam, kad būtų užtikrinta žmonių priklausomybė nuo darbdavio, skirtingiems rinkos dalyviams pasiūlomi skirtingi žaislai: uždirbi 1000 Eur – še tau didesnis butas ir nauja mašina, uždirbi 300 Eur – še sovietinė komunalkė ir senas Opelis.

Nors vizualiai šie vartotojai yra labai skirtingi, bet realiai jie turi tą patį – gyvenamąjį būstą ir transporto priemonę. O praradę pajamas abu greitai atsidurtų skurde.

Medija mus moko išleisti viską iki paskutinio cento, o verslo magnatai pasirūpina, kad rastume, kur išleisti. Ir tada iš tikrųjų svarbu ne prekės kokybė, o jos asociacija su tam tikru statusu, tam tikru gyvenimo būdu.

Nors visi aplink šaukia, kad gyvenimas tik gerėja, bet dauguma mano pažįstamų įklimpę giliose skolose, jų būstai – mažesni ir prasčiau išplanuoti nei jų tėvų, baldai greitai lūžta, butinė technika sensta akyse, o keliones sau gali leisti tik todėl, kad neturi vaikų.

Žiūrint objektyviai, gyvenimas brangėja, o ne gerėja. Vienam būsto kvadratui uždirbti dauguma turi skirti ne mažiau kaip mėnesį, o naujas automobilis kainuos kelių metų algas. Elementaraus šaldytuvo kaina siekia minimalias pajamas gaunančiojo mėnesinį darbo užmokestį.

Vien tam, kad įsigytų būstą bei transporto priemonę, žmonės turi skirti labai daug darbo valandų ir pagal visas tendencijas tų valandų tik daugės.

Kai vartotojas iš esmės perka pas savo darbdavį, t.y. tą, kuris jam moka pinigus ir kuris puikiai žino jo poreikius bei preferencijas, neišvengiamai netenka savo pinigų tam, kad jie grįžtų į jo darbdavio kapitalą.

Tai dar vienas į du sluoksnius susiskirstančios visuomenės rezultatas – auganti socialinė nelygybė. Tas pats darbuotojas, kuriam už namo pastatymą bus sumokėta x suma, vėliau savo darbdaviui už tokio namo įsigijimą turės sumokėti keleriopai daugiau.

Paklausa-pasiūla arba apibendrintai „mainai“ gali vykti ten, kur besimainantieji turi ką vienas kitam pasiūlyti, kur jie abu turi kažką vertingo kitai pusei.

Augant nedarbui ir atitinkamai pingant darbo jėgai, darbuotojas neturi ko pasiūlyti. Jis yra lengvai pakeičiamas kitu ir turi priimti tokias taisykles, kaip nustatomos, – sumokėti tiek pinigų, kiek iš jo prašoma. Ir dirbti tiek valandų, kiek reikia, kad užsidirbtų tuos pinigus.

Stambiųjų žaidėjų dominavimas rinkose neišvengiamai yra išbalansavęs rinkas tiek, kad perkančioji pusė neturi absoliučiai jokių svertų.

Ir vėlgi – vienintelis būdas tuos svertus įgauti – skatinti smulkųjį ar vidutinį verslą, kuris būna priverstas konkuruoti.

Ir kuris dažnai tiksliai nežino, kiek pinigų pirkėjas turi piniginėje.

lidzita.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nieko naujo po ta mūsų Saule .       2017-04-20 20:26

Dar toks vienas A.Smitas teigė, jog tikra rinka tik tada yra,  kai joje dalyvauja tūkstančiai dalyvių, o jei kokie tai 3-4-5-6 dalyviai, tai tik tos rinkos imitacija . Ir dar tas pats A.Smitas jau tais senais jojo laikais pastebėjo, jog realiai praktikoje ( o ne toj , aišku, teorijoj ) viską sprendžia realiai tik labai labai nedidelė žmonių grupė , jis juos pavadino “žmonijos , tipo, viešpačiais” . Šių “viešpačių” pagrindinis principas ( pasak vėl to pačio A.Smito ) - “viskas sau ir nieko kitiem” . Manau , toks pastebėjimas visai tinka ir tam visam pasauliui, na ir tai Lietuvėlei jau su tais savo vietiniais “viešpačiais” .

tai kad       2017-04-20 15:32

tai kad darbo pasiūlos nebuvimas privertė lietuvius išvykti iš Lietuvos

vaa       2017-04-20 10:57

žmonių dauguma niekada neturėsite pinigų dėl laisvosios rinkos - laisvoji rinka - tai konkurencija kas pigiau pagamins ir pigiau parduos - pigumą prekių ir paslaugų garantuoja pigi darbo jėga, kuo pigesnė darbo jėga, kuo mažesnis atlyginimas tuo pigesnės/ konkurencingesnės prekės ir pasalugos.
Maži atlyginimai - maža perkamoji galia, paklausos suparalyžavimas,verslo bankrotas, pasiūlos mirtis.Va.

Marginalas       2017-04-20 10:47

Kaip matome, viskas daroma “žmogaus labui”, suprantama - ir “pasai” su mikročipais ir antenomis, kad žmogus būtų apsaugotas ir niekur nepražūtų, ir kasos aparatai be kasininkių, kad žmogui būtų patogiau, kada “pasas” sutaps su banko koretele, o grynųjų nebeliks, ir eutanazija - kad nesikankintų mirdamas (ir gyvendamas). Tik va visokie panikieriai bando žmones suklaidinti, neva viskas blogai.
O jei suklaidins? Jūs ką, manote ponams nereikės gyvybės gelbėti požeminiuose miestuose, o iš kur imsi tiek milijonų vietelei išsipirkti?
Kadangi nepaisant tikinčių “balsavimais” bei švč. Demokratija kvailių daugumos, proto šviesa vis tiek šį tą apšviečia, nesunku įsivaizduoti, kur ši situacija realiai rieda: juo daugiau imama suprasti, juo kietesni darysis elektroniniai pančiai, kol pagaliau vieną rytą ir patys kvailiausi suvoks, kad kelio į laisvę nebėra, konclagerio vartai užsidarė.
Jedem das seine: Arbeit macht frei!

ruta       2017-04-20 8:05

..na , ne be politiku godumo ‘maximiniai’ , ‘senukai’ ,...uzeme pacius miesto centrus jau su visa infrastruktura ir ‘pasodino ’ visus ant savo ‘apie viska pagalvota’ , nesvarbu , kad kainos didziules , zombiai - vartotojai lengvai manipuliuojami tai raudonomis / tipo nuolaidos , akcijos../ , tai dar kokiom etiketemis .,darbo laikas ilgiausias ,kol prieini prie duonos ar kasdieniniu prekiu turi pereiti dar visokio kinetisko slamsto lentynas .. tam pajungta armija profesianaliu manipuliatoriu / tipo marketingas ../ ..Neturi reiksmies kaip vadinasi politinis UAB , esme kiek ‘verslinykai’ atsega tiems masiuliams ..Liberalizmo tik tiek , kad politikai VISKA pavercia preke , net jusu vaiku , anuku ateiti parduoda - visur tik prekybos centrai gramezdai - tvartai ..Reikia stengtis juos ignoruoti , minimlizuoti pirkima is siu monstru , bet mes gi visi skubame , nelieka noro pamastyti ..

Klausimas ir atsakimas.       2017-04-20 7:05

Klausimas - kodėl realybėje neegzstuojančiais liberalizmo „išradimais“, dauguma tiki?
Atsakimas - todėl, kad balsuoja už libderastus (ne tik už libderastų partiją bet ir už konservų, kurioje yra dauguma libderastinių) durni, kvaili dundukai balsuotojai. Kol šios dvi gaujos bus prie valdiško lovio tol Lietuvai gerovę matyt kaip savo ausis.


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.