Įžvalgos

Lidžita Kolosauskaitė. Nauji visuomenės sluoksniai, arba Kodėl taip svarbu pirkti pas smulkiuosius

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 15 d. 23:13

5     

    

Lidžita Kolosauskaitė. Nauji visuomenės sluoksniai, arba Kodėl taip svarbu pirkti pas smulkiuosius

lidzita.lt

Faktas, kad visuomenės socialinis susiskirstymas sparčiai keičiasi, pripažįstamas vis dažniau.

Kaip ir tai, kad vidurinysis sluoksnis, deja, nustojo augti ir ėmė „trauktis“, o socialinė atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų bent jau Vakarų pasaulyje tik didėja.

Aš sakyčiau, kad Vakarų Europoje ir galbūt netgi JAV nebelieka aukštesniojo, viduriniojo ir žemesniojo sluoksnių.

Ir juolab manęs neįtikina skirstymai į visokius smulkesnius sluoksnius, kuriuose neva matuojamas „socialinis kapitalas“.

Nes tokio dalyko kaip „socialinis kapitalas“ objektyviai nėra – sąskaitų juo neapmokėsi, be to, jis dažniausiai tiesiogiai koreliuoja su uždirbamomis pajamomis.

Ta prasme, jei neturi pinigų brangiai suknelei, tai tavo „socialinis kapitalas“ sužlugs sulig pirmu nuėjimu į renginį.

Mano manymu, iš trijų sluoksnių formuojasi du, visai kitokio tipo sluoksniai, o būtent – korporacijų savininkai ir jų darbuotojai.

Šių sluoksnių sąsajos su feodalizmu akivaizdžios – korporacijų savininkai turi didelį kapitalą ir reikšmingą politinę įtaką, jų darbuotojai neturi nieko, išskyrus save. Tų žmonių gyvenimas iš esmės priklauso nuo korporacijų savininkų – neturėdami nuosavo pajamų šaltinio, jie bet kada gali tapti visiškais beturčiais, o tai ypač rizikinga visuomenėje, kuri laikosi ant finansinių įsipareigojimų, o konkrečiai – skolų. Ilgalaikių.

Vis dėlto toks modelis yra skatinamas ir vertinamas nekritiškai. Juk absoliuti dauguma linkę manyti, kad darbas didelėje kompanijoje yra saugesnė alternatyva – neva žinomas vardas ir didelis kapitalas sudarys sąlygas tobulėti, geriau uždirbti, kilti karjeros laiptais.

Negaliu sakyti, kad tai yra visiška netiesa, nes kai kuriais atvejais darbas didelėse kompanijose išties geriau mokamas ir suteikia daugiau galimybių. Apskritai nebūtų rizikos, jei didelėse kompanijose dirbtų mažesnė visuomenės dalis. Tačiau kai dauguma visuomenės narių „sukišamos“ į kelias dideles kišenes, nepriklausomybės nebelieka.

Ypač laikais, kai darbdaviai stebi darbuotojus ir ne darbo aplinkoje – tikrina jų pašto dėžutes, seka Fecebook’o profilius, na, o jei jie patys nesužiūri, tai apie „socialiai netinkamas“ pažiūras noriai informuoja koks nors prasisiekėlis.

Esant tokiai situacijai, asmuo yra priverstas ne tik lojaliai ir daug dirbti, bet taip pat taikyti savo socialines, politines ir ekonomines pažiūras prie darbdavio preferencijų.

O stambieji darbdaviai, kitaip nei smulkieji bėdžiai, yra pakankamai vieningi ir, užsitraukus vieno iš jų nemalonę, gali užsitrenkti išsyk labai daug durų. Beveik visos durys.

Nors garsiai apie tai nekalbama, bet jau dabar vien pagal pasisakymus internete galima gana tiksliai atspėti, kam tam tikras žmogus dirba.

Apskritai kalbėti apie kokią nors lygybę visuomenėje, kurioje yra tik tie, kurie turi labai daug, ir tie, kurie įklimpę skolose, yra švelniai tariant naivu. Tai kažkas tokio, kaip kalbėti apie ožkų ir vilkų lygybę.

Kur kas sveikesnė visuomenė yra tokia, kur kapitalu dalinasi didesnis kiekis žmonių ir kur nemaža dalis visuomenės gali save išlaikyti vien iš savo kapitalo. Tai iš esmės visuomenė, kurioje vyrauja smulkusis arba vidutinis verslas.

Tačiau tokiam verslui atlaikyti nelygią konkurencinę kovą su gigantais tampa vis sunkiau, nes ir darbuotojai mieliau renkasi didesnius, ir pirkėjai labiau pasitiki žinomais prekių ženklais, galų gale, net ir masto ekonomija nėra jų naudai.

Tarkim, prekybos centrai Maxima. Jų daug, jie arti namų, kainos gana palankios (lyginant su kitais panašių prekių tiekėjais) ir pirkėjas visados žino, kad ras tai, ko jam reikia. Taigi, eiti į Maximą yra patogu.

Kur kas patogiau nei eiti į turgų ir ten ilgai klaidžioti po atskirus prekeivius, kol prisipildysi prekių krepšelį.

Tačiau antrasis variantas, nors ir mažiau patogus, yra kur kas socialiai atsakingesnis – taip ne tik sudaroma galimybė išsilaikyti smulkiajam prekeiviui, bet ir formuojama atsvara stambiesiems prekeiviams, užtikrinama santykinė visuomenės nepriklausomybė (nuo stambiojo kapitalo).

Apskritai socialiai atsakingas žmogus turėtų teikti prioritetą būtent smulkiojo ir vidutinio verslo siūlomoms prekėms, nes smulkusis ir vidutinis verslas yra tai, ant ko iš esmės laikėsi vidurinioji klasė, ir tai, kas užtikrina santykinę laisvę.

Smulkieji ar vidutiniai verslininkai nėra nuo nieko priklausomi, bet kartu nepakankamai įtakingi, kad galėtų manipuliuoti kitais. Šia prasme juos galima laikyti sveikiausia visuomenės dalimi. Ta visuomenės dalimi, kuri gali atvirai išsakyti savo politines ar socialines pažiūras ir kuri realiai suinteresuota tolygesniu resursų paskirstymu.

Negana to, kaip darbdaviai, jie taip pat dažniausiai būna nuolaidesni ir mažiau linkę kontroliuoti darbuotojo asmeninį gyvenimą. Visų pirma, todėl, kad neturi tiek lėšų, jog aktyviai „sekti“ savo darbuotojus, o taip pat ir todėl, kad patys nėra labai politiškai įtakingi ir darbuotojo pasisakymai ar veiksmai nekelia pavojaus jų dominavimui.

Pati visuomenė, vaikydamasi žinomų prekių ženklų, ėmė naikinti vidurinįjį sluoksnį, o tam, kad ta erozija būtų sustabdyta, tereikia pradėti pirkti iš smulkesniųjų. Net jei tai ne visados patogu ir kartais brangiau kainuoja.

Tiesiog pirkimas iš smulkiojo verslininko yra investicija į savo ateitį, pirkimas iš stambiojo – investicija į jo ateitį.

lidzita.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu       2017-04-17 20:05

Kur gi ne - lietuviui politika kiek per sunkus užsiėmimas, pasirodo, geriau paprasčiausiai “pirkti pas smulkiuosius” ir įsivaizduoti, kad tai turi politinę įtaką. Kaip kad anglas studentas perka “fairtrade” arbatą, įsivaizduodamas, kad “padeda” afrikiečiui, kurį jo šalis pirmiausia vergu ir pavertė.

G.P.        2017-04-16 22:11

Atsakymas “Didelei klaidai”.

NA apie “laisvą šalį” Ameriką aš geriau patylėsiu smile Jei ji tokia ir buvo, tai labai labai senokai…

O dėl žemės nuosavybės ir laisvės, tai mintis teisinga. Ir visiems patarčiau sukandus dantis grįžti link žemės. Tai galiausiai garantuoja ir laisvę.

P.S. Patikrinta asmeniškai.

šauksmas tyruose       2017-04-16 18:48

Net ir neskaitau tokių raginimų. Reikėjo šaukti, tada , kai įstatymais turėjo būti uždrausta Maximoms kurtis centruose, buvo Vakarų šalių patirtis, bet uzurpuota rinkimų sistema atėmė iš tautos teises pasirinkti į valdžią tuos atstovus, kurie geriausiu būdu atstovautų valdžioje liaudies, tautos interesams. Politinė sistema leido sukurti situaciją,su kvapą gniaužiančia socialine atskirtimi ir skirtumu. Tad nebėra ko svaičioti , kad ubagai išgelbės ubagus. Susipažinkit su istorijomis, , kai smulkus verslininkas bankrutavęs, nepasisekus versliukui, turi mokėti valstybei mokesčius net savo šeimos, savo sukaupto nksčiau ,neverslaujant, turto, sąskaita.

Didelė klaida,       2017-04-16 10:27

kad žmonės buvo nuvaryti nuo žemės,gudriai sukelti į miestus.Žmogus prie žemės visada bus kuriantis,visada laisvesnis,saugesnis.Nesvarbu ,kiek tos žemės turi,-10 arų ar daugiau…kodėl Amerika laisva šalis,todėl kad didesnė dauguma ten gyvena nuosavuose namuose ir turi nors kiek žemės.

Marginalas       2017-04-16 2:49

O apie lygybę” niekas ir nekalba, kalba apie demokratiją, o tai “lygybė” tik namų šeimininkės suvokimu. Demokratija yra pagal taisykles (suprantama, be klastojimo) išrinktų “atstovų” (nesvarbu, kas ir kokiais neuždraustais legaliais būdais juos prastumia) balsų dauguma šiuo momentu priimami įstatymai. Šitai veikia be priekaištų.
Pirkimas pas smulkiuosius pagados nedaro, nuo to išmirštanti vidurinioji klasė netaps korporacijoms konkurente. O jei įvyks stebuklas ir visi puls į turgus, tai tie turgūs bus momentaliai sukorporatinti arba pasmaugti.
Šiaip tai net ne feodalizmas, bet oligarchinis socializmas, dėsningai peraugantis į vergovę. Nuo vilko (bolševizmo) pabėgom, ant meškos užbėgom.


Rekomenduojame

Kviečiame į konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (I)

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo liudytojų byla tęsiasi – antros instancijos teismas pakartotinai tiria įrodymus

Aušra Maldeikienė. Briedžių medžioklė

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Emmanuel Macron ir Marine Le Pen: dvi programos, kuriose beveik viskas kitaip

Kodėl ekonomika auga, o lietuvių pajamos mažėja? – VU mokslininkų atsakymas

Raimondas Navickas. Atvejo analizė: kuo mūsų valdžia, spauda ir visuomenė skiriasi nuo Estijos

Audrius Bačiulis. Apkalta Mindaugui Basčiui – tai apkalta visai Socialdemokratų partijai

Dovilas Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Džocharas Dudajevas. „Likime, grąžink man laisvės dvasią!“

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

Geroji Naujiena. Antrasis Velykų sekmadienis: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Laurynas Kasčiūnas. Keli pastebėjimai apie Prancūzijos prezidento rinkimus

Gintautas Paluckas: „Į partijos politinę darbotvarkę galų gale grįš socialdemokratija, o į partijos struktūras – demokratija“

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Kun. Algirdas Jurevičius. 15 kalėjimų Velykų

Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė...“

Maršas už mokslą ir už žiniomis grįstą politiką

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Aurelijus Veryga: Vaistai atpigs trečdaliu

Žinių radijas: Ar esame pajėgūs sustabdyti didėjančią nelygybę ir skurdą?

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas atliks Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymų tyrimą

Andrius Švarplys. Technokratinė leftistinė Europos Sąjunga nepajėgi spręsti saugumo problemų

Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“

Algimantas Rusteika. Apie guminį teisingumą

Tomas Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus

Tomas Čyvas. Privatumo naikinimas: kada jau bus gana?

Žinių radijas: Ką duos naujasis Darbo kodeksas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.