Įžvalgos

Lidžita Kolosauskaitė. Apie tautą – užmirštajį valstybės ramstį

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 29 d. 15:41

11     

    

Lidžita Kolosauskaitė. Apie tautą – užmirštajį valstybės ramstį

Kas Jūs esate?

Lietuvis ar… europietis?

Politikos teorijoje laikoma, kad valstybė susideda iš trijų komponentų – tautos, teritorijos ir valdžios.

Ar įmanoma valstybė… be tautos?

Iš esmės – taip, bet tai bus visai kitokio tipo valstybė nei ta, kurioje gyvename šiandien.

Tauta savo esme nėra ir negali būti suprantama kaip tiesiog kažkokių žmonių būrys. Tauta yra etniškai, kultūriškai, istoriškai ir morališkai susijusių asmenų bendruomenė.  Būtent tas tautos bruožas – jos vienijamų asmenų panašumas vienas į kitą – lemia tautos įtaką valstybės formavimuisi ir politikai.

Tauta kaip tam tikra vienovė, kaip tam tikras standartas kelia reikalavimus teritorijos valdytojui – valdžiai tam, kad gyvenimas toje teritorijoje atitiktų tai, ką ta tauta laiko teisingumu ir klestėjimu.

Todėl nelikus tautos, kaip vienovės, kaip tam tikrų panašumų siejamos asmenų bendruomenės, valstybė susiaurėja iki… valdžios ir teritorijos.

Nereikia būti naiviems (ar veikiau optimistams), kad tokia valstybė nėra įmanoma. Išties tokia valstybė yra įmanoma, ir būtent tokios valstybės egzistavo iki žymiojo Tautų pavasario, kurio metu atskiros tautos viena po kitos suvokė, kad jos nėra tiesiog žmonės gyvenantys tam tikrose teritorijose. Kad jos yra žmonės, kurie turi bendrą istoriją, bendrus papročius ir… bendrus tikslus.

Būtent tas suvokimas, kad aš, mano kaimynas ir mano kaimyno kaimynas nesame tiesiog paskiri individai, bet visgi dėlto panašūs – vienos tautos atstovai – suvienijo žmones į kovą, po kurios sekė daug neįtikėtinų pergalių – demokratiniai judėjimai, tautos įtraukimas į valstybės valdymą, ekonomikos kilimas, gyvenimo sąlygų gerėjimas ne tik aukštuomenei, bet ir eiliniams žmonėms – žemdirbiams, fabrikų darbininkams, bakalėjininkams ar batsiuviams. Visiems.

Nebijau pasakyti, kad reikšmingiausias istorinis įvykis, paskatinęs dabartinės lygiateisių narių visuomenės koncepciją buvo būtent Tautų pavasaris.

Be Tautų pavasario tauta nebūtų tapusi reikšminga valstybės dedamąja ir klausimus, kurie dabar sprendžiami rinkimais ar referendumais, spręstų kokie nors karaliai, carai ar… oligarchai. Nes jie iš esmės tokie patys karaliai kaip tie, kurie valdė Europą iki XIX a. Tik be titulų ir su apribotomis galiomis.

Bet ką mes turime šiandien?

Istorinė pergalė, pavertusi paskirus individus vieniu, kovojančiu už bendrą gėrį, pamirštama. Vietoj to pamažu grįžtama prie valstybės, kaip teritorijos ir valdžios, koncepcijos.

Nesutinkantiems su valstybės politika dažniausiai siūloma emigruoti, tuo išreiškiant, kad asmuo nebėra tautos dalis ir kartu valstybės dedamoji, o tiesiog paskiras individas, gyvenantis tam tikroje teritorijoje pagal tam tikros valdžios nurodymus.

Čia tas esminis, bet smulkiai įžiūrimas lūžio taškas – kuo yra laikomas žmogus – tautos dalimi, piliečiu, valstybės „akcininku“ ar vienišu individu, ieškančiu palankiausio režimo apsistoti.

Pagal viešąją retoriką akivaizdu, kad asmuo laikomas labiau vienišu individu, ieškančiu palankiausio režimo apsistoti, nei tautos dalimi. Aišku, tautos dalimi jis irgi laikomas, bent jau formaliai, nes iškart išrauti tautinę savimonę, susiformavusią per daugiau nei pusantro šimto metų būtų labai rizikinga, iš esmės tai net galėtų sukelti antrąjį Tautų pavasarį.

Tačiau tautą kaip tokią galima sunaikinti jai pačiai to nė nejaučiant, tiesiog palaipsniui neigiant tuos dalykus, kurie ją išskiria iš kitų bendruomenių. Neigiant, kad lietuvis ir portugalas yra skirtingi, kad atskirų tautų atstovai turi skirtingų poreikių, kylančiusų iš skirtingų identitetų ir skirtingų gyvenimo sąlygų.

Nors laikoma, kad tautą labiausiai apjungia kalba, bet aš dar pridėčiau… valiutą. Būtent kalba ir toje teritorijoje legitimios atsiskaitymo priemonės labiausiai išryškina tam tikros bendruomenės savastį – jos skirtingumą nuo kitų tautinių bendruomenių, jos vidaus taisykles, jos uždarumą gerąja prasme.

Nes tauta, kaip ir šeima, nėra atvira kiekvienam prašalaičiui. Ji turi savo dinamiką, apibrėžtą jos narių poreikiais.

Deja, savitos atsiskaitymo priemonės mes nebeturime. Kaip ir daugelis Europos tautų. Ne Europos tauta, bet būtent – Europos tautos.

Europa niekados neturėjo ir niekados neturės vienos tautos. Ji gali apskritai neturėti tautų, bet ji neturės vienos tautos.

Nes, jau minėta, tauta nėra tiesiog kažkokia žmonių bendruomenė. Tai – labai savita bendruomenė, kuri neįmanoma tarp istoriškai, kultūriškai, ekonomiškai ir socialiai skirtingų žmonių. Žmonių, kurie turi tiesiog nesuderinamus poreikius, kurie yra skirtinguose raidos etapuose.

Šia prasme laikymas savęs europiečiu realiai reiškia atsisakymą nuo tautos – betautiškumą.

O betautiškumas savo ruožtu veda į dviejų komponentų valstybę – valdžios ir teritorijos.

Taigi, tas pats klausimas – Jūs europietis ar… lietuvis?

Ar dabar jis Jums skamba kitaip?

lidzita.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+
Aktualu 1

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

viagra       2017-10-13 6:04
viagra_coupons       2017-10-3 19:55
Jules       2017-08-1 8:47

Aš nesu neklystantis žmogus ir turiu teisę klysti kaip ir ponas Marginalas, kuris išties yra vienas Lietuvos šviesuolių, bet pievose irgi gali pasiklysti kaip ir Herr Schrödinger savo lygtyje, nors visumoje ji lux, be jokios abejonės, kaip ir gražios moterys pievose prie Neries.

VaidasVDS       2017-08-1 8:02

Jules,
bijau, kad kiek nepagrįstai paminėjote Letui Urantijos aukštų laipsnių ir įkaitimo išvestines. Jis nėra tų “dimensijų” atstovas.
Tai, kad kažko nesuvokiate, nėra kažkokia katastrofa. Bet štai nedidelė citata jums:
“Tikrovėje, tikros religijos negalima įtraukti į kokį nors ginčą su mokslu; ji visiškai nesirūpina materialiais dalykais. Religija yra tiesiog abejinga, bet geranoriška, mokslui, tuo tarpu ji aukščiausiu laipsniu yra susirūpinusi mokslininku.”
Tačiau tuo pačiu tiek pati Urantijos Knyga, tiek ir mokslininkai, ją studijuojantys, žvelgia gerokai toliau į priekį nei šiuo metu yra mokslas. Kol kokie nors dogmatikai ar fanatikai baidosi Higso bozonų, mokslininkai, turintys ir kiek kitokių žinių, į tą reiškinį žiūri visiškai kitaip:
http://www.urantia.org/study/seminar-presentations#2016-science-symposium

Jules       2017-08-1 6:57

O, pone Marginale, laba diena! Aš neneigiu nei Dievo, nei Gamtos, nei religijos, nei Krikščionybės, nei esu ateistas, bet Jūs turite teisę mane įvardinti vienu ar kitu ir ačiū už tai. Aš tik nevykęs elektrikas - mažaraštis, turintis nuomonę, o ne Albertinos išsilavinimą. Bet šviesuoliai kartais irgi į lankas, į pievas nuvairuoja, kuriuose, žinoma, daug grožio, daug žiedų, žolių ir, žinoma, erkių ir jų sukeliamų mums pavojingų, mirtinų ligų kaip ir Blogio imperijos sąjungininkės dėl šienavimo atsisakymo. Mano kritiką Raudonajai oligarchijai, Trockio ar Sakso Bankui nereiktų prilyginti ateizmui. Man lengviau suprasti Ohm’o dėsnius(ohmsches Gesetz) arba Laplace transformacijas ir Fourier eilutes nei Urantijos aukštų laipsnių ir įkaitimo išvestines. Geros ir gražios vasariškos dienos Lietuvos pievose visiems Jums čia telinkiu, tschüß!

VaidasVDS       2017-07-31 16:25

Šį kartą perskaičiau Leto komentarą, tarsi skaityčiau Urantijos Knygą. Beveik vienas prie vieno ir, būtent, ta Urantijos Knygos dalis, kurioje pranašaujama ateitis. Tik gal terminą “abraomizmas” reiktų pakeisti į tikrąjį dvasingumą (religingumą)...

Marginalas praradusiems pasitikėjimą D-vu       2017-07-31 14:05

“Savitas atsiskaitymas” yra D-vuje, tai ne PRIEmonė, bet PRIEvolė.
Ir ateistas supranta, kad be vadovavimo neišeina - jei ne D-vas, tada Bankas. Ar Jules ateistas?
Tautos sustabmeldinimas krikščionišku požiūriu yra ne geresnis nei valdžios sustabmeldinimas. Krikščionišku požiūriu tauta nėra daugiau nei praplėsta šeima su natūraliomis dorovės taisyklėmis (nekenkti, neišduoti, rūpintis vieniems kitais), bet ne totalitaristinė kariuomenė su vertikalia drausme. Valstybė reikalinga praplėstosios šeimos vertybėms apsaugoti nepamirštant tačiau, kad augalinė rūšies egzistencija vardan pačios egzistencijos yra beprasmybė be aukštesnio Tikslo, kuris turėtų būti bendras bet kurios tautos žmonėms apskritai.
Tautos problema iškyla totalitariniu pavidalu tada, kada pajaučiama išorinė grėsmė, o Lietuva šioje grėsmėje gyvena nebe pirmą šimtmetį. Vis dėlto tai nepateisina sustabmeldinimo. Šiuo atveju geriausias pavyzdys prieš akis - čečėnai, kurie kaip ir daugelis islamo tautų, neprarado aukštesnio Tikslo, todėl ir dėl savo išlikimo nepergyvena: jis jai garantuotas Tiesos, kurios ji laikosi. Be Tiesos pats išlikimas lygus beprasmiam kirminų rūšies išlikimui.
Grįžtant prie valstybių, dabartinė tendencija jas naikinti yra dvilypė. Iš vienos pusės tai kriminalinio globalizmo (ne globalizacijos, kaip natūralaus proceso) bandymas sukurti pasaulio elitui pavaldų reguliuojamą konclagerį. Iš kitos tačiau tai yra natūralios technologinės globalizacijos pasekmė, kuria kriminalinis globalizmas tik naudojasi savo labui. Juk aukštesnis Tikslas yra žmogaus pakilimas į D-vystę, kurioje visus vienija D-vo Tauta. Toks pagaliau yra abraominio tikėjimo idealas (taip, tikrasis abraomizmas yra globalistinis, tik ne šėtoniškąja, bet D-viškąja prasme).
Jei toks idealas pasiekiamas ne šiame pasaulyje, tai teoriškai, pakeliui į jį (išplėšus pasaulį iš šėtono valdžios, o tai turbūt ir bus tas garsusis apokaliptinis Tūkstantmetis, kuris itin populiarus tarp evangelikų), įmanomas ir pasaulis be valstybių vienoje Karalystėje, kurioje tačiau nė viena tauta ne tik nenustos egzistavusi, bet priešingai, suklestės visu savo gėriu, nešamu į bendrą dvasinį lobyną.

svetys       2017-07-31 10:22

Žengtas aiškus žingsnis į strateginį (esminį) supratimą (pagarba autorei už to išgryninimą).
Į gilesnį supratimą, nei sampratoje „ES paramos pinigai buvo suleisti į  betoną, o ne į piliečius“.
Na, o kai bus žengtas dar (ir dar) sekantis žingsnis už sampratos „ekonomika tėra tik betonas valstybės piliečių santykiuose“...
Ir tik tada (ir sekančiame žingsnyje) bus pradėta nagrinėti pagrindinė pasekmių (kodėl gyvenam taip, o ne kitaip) priežastis, kuri 100 procentų ir parodys kaip galima (praktiškai, teoriškai) išvengti tų, ar anų (nenorėtinų) pasekmių.

Yra dar kraujo       2017-07-29 19:45

šauksmas.

Jules       2017-07-29 18:09

Tai buvo imperinės tautos, o Europa be vadovaujančios jau tautos tikrai neliks ir ta viešpataujančia tauta yra ir bus Bankas. Na, o kas po juo slepiasi, manau, puikiai žinote? Ją saugo BK straipsniai ir 12 metų kalėjimas vien už žodį, kokioje ES šalyje, a?

aš tai pedofilų pastumdėlis       2017-07-29 16:51

ir kitų iškrypėlių: komunistų, pederastų


Rekomenduojame

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Stebuklų Lietuva: mokslininkės atlyginimas – 155 eurai

Naglis Kardelis. „Ar iš Lietuvos neišvarysime lietuviškumo dvasios?“ (I)

Žiniasklaidos misija: informuoti ar formuoti?

Andrius Švarplys. Apie apsivalymą nuo nuodėmių ir stiprią valstybę

Naujoji KTU taryba apsisprendė: Petras Baršauskas atleidžiamas iš KTU rektoriaus pareigų

Nuo bačkos. Manto Adomėno išlikimo receptas Lietuvai: tautiečiai, semkimės stiprybės iš ateities skaičiuodami, kada ir ji baigsis

Tautos Santalka rengia konferenciją

Dr. Aldonas Pupkis: „Visuomenę tuo klausimu Landsbergis klaidina jau ne nuo šiandien“

Alvydas Jokubaitis: daug žmonių, mylinčių laisvę, neturėtų būti liberalais

Vilniaus forumas kviečia pasirašyti peticiją-pareiškimą dėl Lukiškių aikštės memorialo

Algimantas Rusteika. Katalonija. Europos vertybių išbandymas

Situacija grėsminga: priėjome liepto galą

Iš redakcijos pašto. Demokratijos grimasos: apie „Antifos“ smurtą per Šiaurės šalių pasipriešinimo judėjimo eitynes ir vėl nutylėta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.