Ugdymo politika, Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

LGBT propaganda mokyklose – be tėvų ir pedagogų žinios

Tiesos.lt siūlo   2022 m. liepos 21 d. 21:32

4     

    

LGBT propaganda mokyklose – be tėvų ir pedagogų žinios

Justina Gafurova | respublika.lt

LGBT propagandos taikiniu tampa vis jaunesni. Per seksualinių mažumų eitynes LGBT nariai nesikuklina apsilankyti vaikų žaidimo aikštelėse, o įvairios organizacijos ieško būdų, kaip pasiekti mokinius mokykloje. Kai kuriais atvejais apie tai, kad su vaikais bus kalbama LGBT temomis, neįspėjami net mokyklos vadovai.

LGBT temos mokyklose pasireiškia vis dažniau. Neseniai į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi tėveliai, išgirdę, kad jų mokykloje galimai veikia LGBT bendruomenės grupė. „Mano vaiko klasėje yra lesbiečių pora. Mergaitės neseniai pareiškė, kad taip save identifikavo, ir reikalauja būti gerbiamos. Man apie tai papasakojo sūnus, kuris dar tik septintokas. Pasikalbėjau su auklėtoja, kuri pasakė, kad mokykloje yra LGBT bendruomenė, o jos veikloje dalyvauja net ir šeštokai.

Mane ištiko šokas. Mums, tėvams, niekas nebuvo pranešę, kad mokykloje yra tokia grupė ir niekas neklausė, ar mes sutinkame. Ar taip gali būti mokykloje, kuri ugdo ir pradinukus?“ – stebėjosi su redakcija susisiekusi mama, papasakojusi apie tai, ką išgirdo Vilniaus Taikos progimnazijoje.

Moteris sako, kad mokykloje LGBT temomis su mokiniais kalba ir pedagogai: „Man įdomu, kokia yra administracijos pozicija šiuo klausimu, nes vaikai tokioms temoms dar yra per maži. Mano vaikas pasakojo, kad istorijos mokytojas dažnai užsimena šia tema. Platformoje TAMO jis reklamuojamas kaip inovatyviausias mokytojas, tinkamas vertybes skiepijantis pedagogas. Vaikas pasakojo, kad, vienam mokiniui išmetus LGBT vėliavėlę, jis šio mokytojo buvo nubaustas.

Tegul vaikai bent pilnametystės sulaukia, o tada patys sprendžia. Kam apie tai kalbama su tokiais mažais mokiniais? Tyčia, kad jie susidomėtų, norėtų išbandyti? LGBT tema pateikiama kaip kažkokia mada, o tokie dalykai visuomet traukia nesusiformavusius paauglius. Spėju, kad tarp jaunimo tikrų homoseksualų yra daug mažiau, daug kas save taip traktuoja, nes tai madinga. Bet mokykla turėtų vengti tokių temų ir kažkokio propagavimo.“

Pastebi mados tendencijas

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Vilniaus Taikos progimnazijos direktore Vaida Abramoniene, vadovė patikino, kad mokykloje joks LGBT klubas ar grupė neveikia. „Neveikia jokia bendruomenė mokykloje. Taip, mokykloje gal yra visokių prigimčių vaikų, bet pas mus tokia bendruomenė tikrai neveikia. Tačiau tai yra paaugliai, vieną dieną jie galvoja vienaip, kitą dieną – jau kitaip“, – sakė mokyklos vadovė.

Ji patikino, kad, veikiant tokiam klubui, būtų privaloma informuoti tėvus: „Pirmiausia reikėtų apie tai kalbėti su tėvais. Be to, kyla klausimas, ar toks klubas iš viso gali būti. Visuomenėje ši tema yra labai jautri ir mes tikrai nenorėtume tapti tokios grupės susibūrimų vieta ir to propaguoti. Yra didelė įvairių organizacijų projektų pasiūla, bet mes kol kas nenorime juose dalyvauti. Nematome didelio poreikio. Taip, tokių vaikų yra, bet jie dažniausiai tik ieško savęs, su jais bendrauja mokyklos psichologė. Bet tai daugiau mados reikalas, labai svarbus ir aplinkos poveikis. Tai ypač pasijuto vaikams grįžus po karantino.“

Lytinis švietimas be tėvų žinios

Tačiau atrodo, kad nereikia jokių grupių ar klubų steigti, jog mokinius pasiektų LGBT propaganda. Tokias temas mokykloje organizacijos „prastumia“ be tėvų ir mokytojų žinios. Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos žmogaus teisių centras pasidalijo įrašu, kuriame neslepia, kad, atvykus į mokyklą vesti paskaitų apie seksualinio priekabiavimo prevenciją, kalba ir LGBT klausimais. Bent taip vyko Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje. Čia organizacija atvyko vykdydama projektą „Denim Day 2022″. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje lėšomis finansuojamą projektą Lietuvos žmogaus teisių centras vykdo kartu su Jaunųjų konservatorių lyga. Projekto tikslas – seksualinio priekabiavimo prevencija tarp Lietuvos moksleivių. Šių metų kovo-liepos mėn. numatyta surengti 20 susitikimų mokyklose, kurių metu būtų pasiekta apie 800-1000 moksleivių.

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos vadove Loreta Pociuviene, ši buvo nustebusi, kad organizacija susitikime su vaikais kalbėjo ne tik tomis temomis, kurios buvo suplanuotos, bet ir apie tai, ar būti gėjumi normalu, kaip būti gėjumi ir panašiais LGBT klausimais, primenančiais lytinio švietimo temas.

„Mokymo sutartyje yra nurodyta, kad tėvai sutinka, jog mokiniai lankytųsi panašiose paskaitose ir kiekvieną kartą tėvų sutikimo nereikia. Aš suprantu, kad galima tokiomis temomis kalbėti įvairiai. Galime kalbėti neutraliai, bet asmeninių nuomonių ar propagavimo neturėtų būti.

Anksčiau nėra buvę tokių situacijų. Gal mus šiek tiek ir „išdūrė“, jeigu buvo žadama kalbėti viena tema, o pakalbėta buvo ir kitomis. Gal ne visi tėvai būtų leidę vaikus į tokią paskaitą. Mūsų mokykla tikrai nedažnai sulaukia pasiūlymų, kad organizacijos atvyktų kalbėti su vaikais LGBT klausimais. O jeigu gautume pasiūlymą steigti LGBT grupę ar klubą mokykloje, greičiausiai nesutiktume“, – svarstė direktorė L.Pociuvienė.

Direktorė pasiūlė pabendrauti su daugiau apie projektą žinančia pavaduotoja Aušra Letukiene. Ši žurnalistus patikino žinanti, kad paskaitoje su vaikais buvo kalbama ne tik suderintomis temomis, bet ir LGBT klausimais. „Žinau, po paskaitos pačios ją skaičiusios lektorės pasakė, kad su vaikais apie tai kalbėjo“, – nurodė pavaduotoja. Ji patikslino, kad organizacija pati kreipėsi į mokyklą ir pasiūlė atvykti moksleiviams pravesti paskaitą.

Paklausta, gal mokykloje mokiniams LGBT temos yra labai aktualios, pavaduotoja pastebėjo, kad ne: „Neturime tokių vaikų, kurie save priskirtų seksualinėms mažumoms. Aš tokių nežinau. Vaikams gal trūksta informacijos tokiomis temomis. Mums sakė, kad vaikai turėjo daug klausimų. Bet nežinau, ar tikrai teisinga taip daryti, jeigu atvažiavai kalbėti kita tema.“

Komentuoti atsisakė

Susisiekėme su Lietuvos žmogaus teisių centru, kad sužinotume daugiau apie įgyvendinamą projektą Lietuvos mokyklose, tačiau centras informacijos suteikti atsisakė.

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jos atstovai paaiškino, kad kalbant lytiškumo temomis su vaikais, mokyklos gali kviestis atvykti lektorius. Tačiau už tai, ką lektoriai pasakos vaikams, atsakinga mokyklos administracija.

„Mokyklos turi teisę pasirinkti ir kviestinius lektorius. Atsakingi darbuotojai, įskaitant ir mokykloje dirbantį visuomenės sveikatos specialistą, turi susipažinti ir kritiškai įvertinti lektorių, kurį kviečiasi, pranešimų medžiagą, išsiaiškinti, kad nebūtų pažeidžiami programos įgyvendinimo principai ir uždaviniai, o dar ir tai, ar pamokose pateikiama informacija atitinka moksleivių amžių.

Tėvų sutikimo kiekvienai temai nereikalaujama, už ugdymo turinį atsakomybę prisiima mokyklos vadovai“.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Uzmuaciau       2022-07-23 6:10

Tokius lektorius suluosini ir viskas. Issigimeliai zino, kad jie yra siuksles.

???       2022-07-22 10:34

o kur tradicinių teisės???

taip vadinamą inteligentiją       2022-07-22 10:33

galimai sukaustė baimė? Ar yra kokie tėvų komitetai, ar mokyklų vadybininkai (atsiprašau, direktoriai) viską sprendžia?

444       2022-07-21 22:42

Tokius direktorius, kurie nežino ką įsileidžia į mokyklas reikia mesti lauk iš pareigų. Reiškia vaikai nėra saugūs mokykloje, o tėvus tiesiog apgavo, kad be jų žinios nebus genderinių propagandos.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.