Geroji Naujiena, Religijų dialogas

Letas Palmaitis. Smūgis neigiantiems Kristų: moderni skaičiuoklė patvirtina Jį gimus tada, kaip ir spėta, ir tai nė kiek nesikerta su Evangelija

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 5 d. 15:06

7     

    

Letas Palmaitis. Smūgis neigiantiems Kristų: moderni skaičiuoklė patvirtina Jį gimus tada, kaip ir spėta, ir tai nė kiek nesikerta su Evangelija

Artėja Kalėdos – šiemet jos atsilieka nuo Chanukos šventės. Tačiau ir viena, ir kita švenčiama (pagal skirtingus kalendorius) naktį iš 24-osios į 25-ąją.

Kartą esu minėjęs, kad kritikos neatlaiko bandymai kildinti Kalėdų šventę iš pagoniškų Saturnalijų (jos baigdavosi dar 23 dieną) ar pagoniškosios Nenugalimos Saulės šventės (įvesta tik 274 metais per romėnų pagonybės saulėlydį, kai krikščionybė, nepaisant žiaurių persekiojimų, jau buvo visuotinai paplitusi). Tuo tarpu Chanukos ir Kalėdų kalendorinių dienų su išvakarėmis sutapimas rodo autentišką judėjiškąją kilmę: mat pranašas Malachija, 3:20, mini Teisingumo Saulės patekėjimą – būtent taip pirmieji krikščionys vadino Kristų.

Chanuka savo ruožtu yra Šviesos šventė atnaujinus Šventyklą po Antiocho Epifano išniekinimo. Kislevo 25 d. šią šventę įvedė graikų okupantus ir savus parsidavėlius nugalėję makabėjai. Evangelijoje Chanuka minima Jn 10:22.

Pažymėtina, kad krikščionys tik Kalėdas ir Velykas pradeda švęsti, kai jau sutemę, t.y. „žydiškai“, o abi šias šventes sieja ta pati pradinių metų paieška, kuomet be Velykų ne ką galėtume tvirtinti ir apie Kalėdas.

Evangelinis pasakojimas nepalieka abejonių, kad Viešpats buvo nukryžiuotas ir palaidotas Šabato išvakarėse (tam ir skubėta, kad per Šabatą nebūtų paliktas nepalaidotas), o tai buvo Pesacho šventė. Pesacho pirmoji diena – nisano 15-oji, nisano 14 dieną (kada vyko Nukryžiavimas) buvo aukojami Pesacho avinėliai, bet tuo pat metu ruoštasi ir artėjančiam Šabatui (šventės prasideda po saulėlydžio!). Nukryžiuotas ir miręs nisano 14 dieną, J-šūa visą Šabatą ilsėjosi Kape („nuo visų darbų, kuriuos buvo daręs“, Pr 3, plg. Iz 40:28) – net ir tikėjimas Jo nužengimu į pragarą šito nepaneigia, nes nėra pagrindo manyti, kad tuo metu Jo Kūno kape nebuvo. Ankstyvą nisano 16-ąją (t.y. praktiškai iškart po nisano 15-osios saulėlydžio, kai prasideda kita diena), Jis ir prisikėlė.

Suprantama, jei žinosime šių įvykių metus, žinosime ir pirmosios Mesijinės Chanukos – Kalėdų – metus, t.y. tikslius Kristaus gimimo metus. Dėl Dionizijaus Mažojo klaidos mūsų eros pradžia keliais metais nesutampa su Kristaus gimimu. Įprasta teigti, kad iš tikrųjų Kristus gimė 4 metais prieš bendrąją erą. Kiti tvirtina, kad tai įvykę 6 metais prieš bendrąją erą.

Dabartinės kompiuterinės technologijos aprėpia visa, kas tik įmanoma, vadinasi, ir kalendorinius skaičiavimus. Galų gale pasirodė moderniausia skaičiuoklė, leidžianti rasti bet kurios datos atitikmenį žydų bei julianiško / grigališkojo (net iki jo įvedimo!) kalendoriuje.]

Jei skaičiuoklė be klaidų (ar turime pagrindą tuo abejoti? – abejojantys tegu pasitikrina žinomas istorines datas!), šiandien nei Kristaus gimimo metai, nei Jo nukryžiavimo metai jau nebekelia jokių abejonių.

Taigi Evangelija teigia, kad Viešpats buvo nukryžiuotas (plg. Iz 53, Dan 9:26) dieną prieš Pesachą, kuris tais metais buvo Šabato dieną. Imame skaičiuoklę ir tikriname, kelintais metais Pesachas buvo per Šabatą.

Pagal skaičiuoklę, nisano 15-oji per savaitinį Šabatą buvo keturis kartus 3779–3796 žydų kalendoriaus metais arba 19–36 metais pagal Juliano kalendorių.

Pirmasis kartas – 19-ųjų metų balandžio 4 dieną (jei J-šūa‘ buvo gimęs 6 metais prieš bendrąją erą, tada Jam turėjo būti tik 25-eri, bet pagal Lk 3:23 ir Jn 8:57 Jis jau buvo įžengęs į ketvirtąjį dešimtmetį).

Antrasis kartas – 26-ųjų metų kovo 23-ioji (jei Jis buvo gimęs 6 metais prieš bendrąją erą, tuomet Jam turėjo būti 32-eji – tai atitinka ir Lk 3:23 bei Jn 8:57. Gimęs 4 metais prieš bendrąją erą, Jis būtų turėjęs 30 metų, ir tai labiausiai atitinka Jo tarnystės pradžią).

Trečiasis kartas – 33-iųjų metų balandžio 4-oji (nebe tas amžius – turėtų būti jaunesnis!). Ketvirtasis kartas – 36-ųjų metų kovo 31-oji, tačiau toks Jo amžius visai nebeatitiktų Evangelijos pasakojimo.

Tokiu būdu skaičiuoklė patvirtina, kad baigdamas Savo misiją Viešpats J-šūa turėjo 32 metus, o pagal Evangeliją Jis turėjo būti 32–34 metų. Šitaip yra galutinai patvirtintas evangelinių pasakojimų ir Kristaus Asmens istoriškumas.

Suprantama, neigėjai dėl to nepatikės nei Atpirkimu, nei Prisikėlimu, bet dabar mums tai neberūpi, nes aiškiai matome, kad žmonija buvo atpirkta 26-ųjų metų kovo 22 dieną, t.y. šeštąją savaitės dieną („penktadienį“), kad J-šūa‘ išbuvo Kape kovo 23-iąją per Šabatą ir kad Jis prisikėlė pirmąją savaitės dieną („sekmadienį“) – kovo 24-ąją.

Pirmoji Mesijinė Chanuka, apie kurią kalbame, tuomet buvo 6-aisiais metais prieš bendrąją erą. Tai nereiškia, kad J-šūa ir gimė tą dieną (tai galėjo būti anksčiau rudenį) – mesijiniai tikintieji nešvęsdavo gimtadienių! Kaip ir visi dori žydai, jie švęsdavo Šventyklos šventes. Tačiau Chanuka tobulai atitiko Tiesos Saulės patekėjimo (Mal 3:20) šventę, ir tai paaiškina, kaip kislevo 24/25, t.y. gruodžio 24/25-oji, evoliucionavo į Kalėdas.

P.S. Skaičiuoklė pašalina du spėjimus: 1) kad 24/25 datos perkėlimas nuo Chanukos į Kalėdas įvyko dėl kelių kalendorinių sutapimų (kaip būna dabar); 2) kad Chanuka – tai neva senovinė pagoniška saulėgrįžos šventė. Skaičiuoklė parodo, kad anais laikais Chanuka kislevo 25 dieną būdavo daug anksčiau, daugiausiai lapkritį, vos siekdama gruodį. Todėl abu spėjimai atkrinta.

P. P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tai va       2018-12-9 13:34

Visos tautos žinojo savo kalendorių ir žinojo kada švęsti Virsmų šventes,ir nesuko sau galvos kas dėjosi žydijoje.Tik amžiams bėgant vieni žinojimai buvo naikinami,kiti brukami jėga.Tai dabar didžiuokitės tuo ir girkitės savo skaičiavimais.

Jota       2018-12-6 15:39

Tiesa, krikščionių tradicijoje yra nurodoma ir konkreti Kristaus mirties valanda (3 popiet), ir diena - penktadienis. Bet jos yra suabstraktinamos ir atplėšiamos nuo pernelyg tikslios laiko sąsajos ir vadinamos “Kančios laiku”, “Kančios valanda”, “Kančios (arba Prisikėlimo) diena”. Ortodoksų tradicijoje yra net viena šventoji, kuri ypatingai garbindavo penktadienį, Kristaus mirties dieną, ir dėl to gavo Penktadienio (gr. Paraskevės vardą. Iš esmės yra įprasta visą (liturginių) metų laiką “įbažnytinti”, susakralinti, ir ne tik metų, bet ir dienos bei nakties. Na, apie tai plačiau galima rasti daug medžiagos.

Jota       2018-12-6 14:40

Gerbkite lietuvių kalbą

Lietuvių kalbos norminėje vartosenoje nėra žodžių “kislevas”, “nisanas”, o yra balandis, gruodis. Taip pat neteiktinas “šabatas”, o tik šabas (a su riestiniu kirčio ženklu) iš jidiš k. šabes < hebr. šabbat.
Nevartojama vardo forma “J-šūa”, bet Jėzus.
Taip pat reikėtų vartoti Julijaus, Grigaliaus kalendorius, o ne “Juliano” ir juo labiau ne “julijaniškasis”  ar “grigališkasis”.
Norminiam vartojimui priimtinesnė “Pascha”, o ne “Pesachas”, - jis būdingesnis žydiškai terpei.
Apskritai reikėtų vengti kišti lietuvių kalbą į žydišką įmautę.

Šiaip gal ir gerai, kad čia domimasi Kristaus gyvenimo datų tikslumu, bet perdėtas “įmaterinimas” (”žmonija buvo atpirkta 26-ųjų metų kovo 22 d.” - kelintą valandą?) mažai palieka vietos dvasiniam virsmui, dieviškumo pajautai.
Panašiai sužmoginamos, sumedžiaginamos kai kuriuose katalikų paveksluose religinės temos, šventųjų paveikslai. O liberalieji “katalikai” Kristų jau nesibodi vaizduoti ir su džinsais.
Geras sakralinio vaizdavimo pavyzdys yra stačiatikių ikonos. Jose šventieji sukilninami, sudvasinami ir labiau perteikia dieviškumą.
Beje, stačiatikiai turbūt paskutinieji priėmė Grigaliaus kalendorių (Graikija 1923 m.)
Labai šauniai pastebėjo pirmasis komentatorius, kad tikinčiam žmogui mažai reikšmės turi skaičiavimai, matavimai, nustatymai. Žmogus tikinčia širdimi atpažįsta Dievą ir garbina Jį.

mazgys       2018-12-5 23:59

Ačuų gerb. Autoriui už puikų striapsnį. Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad gerb. L.Palmaičio straipsniai išsiskiria ir tematika, ir siužetine kompozicija.

Pagreitis       2018-12-5 20:13

Pasaulis laisvo kritimo pagreičiu ritasi į moralinę bedugnę. Ar dar atsiras jėgos, gamtinės ar antgamtinės, kurios tai sustabdytų?

Ačiū Jums, Letai,       2018-12-5 18:06

už metodiškai atliktą darbą - skaičiavimus, egzegetinius ir kt. paaiškinimus.

Tikinciam       2018-12-5 17:49

Dieva nereikia jokiu skaiciuokliu ir irodinejimu.Jis sirdimi ir siela jaucia tai ka irodo skaiciuokles.O netikinciam Dievo buvimu, nepadeda nei skaiciuokles, nei irodinejimai.Nes jam nesuteikta Dievo malone tam pajautimui.


Rekomenduojame

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.