Religija ir filosofija

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [3]: Kas yra „über alles“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 29 d. 20:06

18     

    

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [3]: Kas yra „über alles“

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.

Krikščionybės persekiojimų atnaujinimas ir Kristaus išdavimas

Koks tad yra dabartinė krikščionybės veidas šiandien? – Tai buvusio krikščioniško pasaulio nukrikščionėjimas iki pat dabartinių demokratijų posūkio prie pagoniškos Romos vykdyto krikščionių persekiojimo. Pontifikas Pranciškus 2013 metų gruodyje, homilijoje šv. Mortos Namuose pareiškė, kad „viešas draudimas garbinti D-vą yra priartėjusios pabaigos ženklas“. Ar ne toks pat ženklas yra ir pastorių teisminis persekiojimas su teismo nuosprendžiais iki pat kalėjimo už „nepakantumo“ platinimą, jei tik įrodyta, kad jie viešai citavo gatvėje (bet ne tam skirtame valdžios leistame uždarame aptvare) Biblijos ištraukas apie sodomiją ir teigė jog tai nuodėmė?

Tačiau pastoriai gali iš atsargumo ir neminėti būtent sodomijos, kuri dabar įteisinta įstatymų lygmenyje kaip lygi santuokai, o tai į katalikybę be viešos atgailos perėjusio Tony Blair’o žodžiais tariant – „didžiausias demokratijos pasiekimas“. Tačiau nei valstybės pareigūnai katalikai, nei katalikai parlamentų nariai neturi nė vieno Šventojo Sosto paaiškinimo (orientacinės enciklikos), kaip jiems reikia elgtis esant tokiems įstatymams ar kai siūloma tokius priimti. Kada JAV pareigūnė Kim Davis buvo įkalinta už atsisakymą pagal įstatymą sutuokti sodomitų porą, nes pareiškė esanti krikščionė, tai iš tikrųjų tapo epochiniu grįžimu į Senovės Romos laikų persekiojimus. Juk ne tik JAV Senato atstovas spaudai pareiškė visam pasauliui iš pavyzdinės demokratijos šalies, jog valstybės įstatymas privalomas kiekvienam nepriklausomai nuo pažiūrų, bet ir Prancūzijos prezidentas ta pačia proga paskubėjo pareikšti, jog jis katalikas, bet jam kiekvienas permainingos balsų daugumos priimamas įstatymas privalomas, t.y. aukščiau D-vo! O juk Kim Davis tik pakartojo pirmųjų krikščionių kankinių poelgius, nes tie, kuriems iš pradžių niekas nedraudė garbinti Kristaus, staiga atsisakydavo pagarbinti imperatorių ar imperijos dievus kiekvienam pagal įstatymą privaloma pagoniška auka. Būtent todėl, kaip valstybiniai nusikaltėliai, jie ir atsidurdavo cirkuose, kad už „nusikaltimą“ būtų viešai žvėrių sudraskyti.

Kim Davis atvejui pagarsėjus (o gal kam tyčia pagarsinus), visas pasaulis laukė Vatikano reakcijos. Šventasis Sostas tylėjo. Matyt reakcijos ir nebūtų buvę, jei Pranciškus būtų paliktas ramybėje. Tačiau tuo metu jis lankėsi JAV, o kažkas gudriai prastūmė Kim Davis į jo susitikimą su visuomene Vatikano būstinėje Vašingtone. Abudu pasiprašė vienas kito užtarimo maldos. Štai tada ir prabilo Vatikanas, kurio atstovas viešiesiems ryšiams Federico Lombardi per „Vatikano Radiją“ pareiškė, jog „Popiežiaus susitikimas su Kim Davis nereiškia jo pritarimo jos poelgiui“, t.y. pirmųjų Bažnyčios kankinių poelgiams, vadinasi, ir Paties Kristaus Golgotos poelgiui.

Tai nuskambėjo tada, kai po minėto susitikimo įvyko vienintelis iš anksto suplanuotas Pranciškaus susitikimas su jo korespondentu sodomitu iš Brazilijos, ten pat pristačiusiu ir savo „partnerį“. Abudu atvejai buvo CNN plačiausiai išgarsinti kartu. Iki šiol Fr. Lombardi žodžiai nėra atšaukti ar paneigti, o jis pats tebeeina savo pareigas. Tuo tarpu lankydamasis „demokratijos lopšyje“ – II Nacionalinio Kongreso muziejuje Filadelfijoje, Pranciškus pasmerkė visas fundamentalizmo (atkaklaus elgesio pagal įsitikinimus) formas ir pagerbė rasistą George’ą Washingtoną, taip pat masonerijos patriotą Abrahamą Lincolną bei visus JAV pavergtų autochtonų kauluose tėvus įkūrėjus.

Šie įvykiai JAV parodė, kodėl skirtingai nuo XIX a., nebėra enciklikų, aiškinančių katalikams pakitimus valstybės ir Bažnyčios santykiuose svarbiausiais politiniais, ideologiniais ir tikybiniais aspektais. Tai, o dar daugiau – mirtina vyskupų tyla būtent šiuo atveju (primenanti sutartinę medijų tylą dėl Lecho Kaczyńskio lėktuvo „katastrofos“ Smolenske) liudija Kristaus ir tikinčiųjų išdavystę net iškalbingiau nei ginčai apie Katalikų Bažnyčios Vyskupų Sinodą šeimos klausimais.

Juk pagal autentišką Romos katalikų tikėjimą popiežius yra Kristaus vikaras žemėje ir absoliutus monarchas, bet ne parlamentinio sambūrio pirmininkas. Jis neprivalo paklusti savo sinodams. Ką jis skelbia ar daro po sinodų, ir yra Romos katalikų tikėjimas. Popiežius Benediktas XVI niekad neleisdavo kitiems duoti apie save žinią, prieštaraujančią krikščionybės pamatams, bet jis tebėra gyvas ir jam net paliktas Popiežiaus titulas. Toks beprecedentinis atvejis lyg ir rodo, tarsi jis tik delegavęs savo pareigų atlikimą kitam, tačiau gali bet kada tokį delegavimą ir nutraukti.

Popiežius Benediktas XVI ir filosofija

Atsiremdamas į „ankstyvosios Bažnyčios apsisprendimą už filosofiją“, mūsų Popiežius Benediktas XVI, tada dar kardinolas Ratzingeris, „Įvade į krikščionybę“, nepriklausomai nuo savo tikslo, parodė kur tas apsisprendimas veda. Svarstydamas „modernių teologų“ išdavystes, II dalies C2 skyriuje Popiežius kritikuoja paplitusį Kristaus „demitologizavimą“, tačiau perpasakodamas oponentus pamini, kad Chalkedono susirinkime buvo galutinai suformuluota dogma apie Kristaus ontologinę kilmę iš D-vo. Kitame skyriuje jis paneigia oponentų spėliojimus dėl tos dogmos ištakų semitiškoje žmogaus Mesijo sąvokoje bei vėlesnėje jos perinterpretacijoje pagal dieviškojo žmogaus sąvoką antikinėje mitologijoje. Tačiau pats šis Ratzingerio paneigimas operuoja senovės rytų karaliaus gimimo iš dievybės bei karaliaus dieviškojo išrinkimo-įsūnijimo mitų demitologizavimu jau Senajame Testamente. Bet juk ir psalmės, ir Izaijo 53 skyrius tuomet būtų ne žmogaus, bet D-vo nuveikto demitologizavimo rezultatas, jei tik tai tikras D-vo apreiškimas (ypač „pritrenkiantis“ Iz 53 atveju!) Todėl greičiau atrodo, kad vaizdas karaliaus, prieš kurį dreba aplinkiniai valdovai, ne demitologizuotas iš senovės Rytų imperijų šaltinių, bet pačių įkvėptųjų autorių tik panaudotas perteikiant tiesiogiai apreiškiamą pranašystę apie Izraelio Mesiją, prieš kurį drebės Žemės valdovai. Turint galvoje, kad visas „Įvadas į krikščionybę“ iš tikrųjų palaiko panenteistinę Teilhardo de Chardino koncepciją, kurios nepaaiškinsi Chalkedono dogmos logika, norom nenorom peršasi mintis, kad modernistų argumentų paneigimas skyriuje C2 pavirto pačios Chalkedono dogmos populiaraus aiškinimo paneigimu. Toks yra sakinys C2 pabaigoje: „Aš savo ruožtu, irgi remdamasis krikščioniškuoju tikėjimu [chalkedoniškuoju? chardiniškuoju?] bei savo požiūriu į istoriją, pasakysiu, kad lengviau ir greičiau tikėsiu D-vą tapus žmogumi nei sutiksiu su tokiu hipotezių konglomeratu“. Juk Ratzingerio kritikuojamų argumentų seka atspindi ir tikrą Chalkedono dogmos atsiradimo kelią per semitų sąvoką bei Antikos graikų sąvokas. Bergždžias būtų bandymas atrasti bent kokį nors pamatą Prigimčių santykiui, pvz., formuluotei „Nesuliejamai ir Neatskiriamai“, tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente. Jei įdėmiai skaitysime Ratzingerio knygą iki galo, pamatysime jos autoriaus krikščioniško tikėjimo pamatą: Kristuje pasireiškia D-viškasis savęs paneigimas, kada Jis įsikūnija, kad būtų paaukotas už žmoniją. Visas Kristaus gyvenimas tad yra tik tobula auka D-viškajai Meilei, kurioje Naujasis ir Paskutinysis Adomas, ateityje aprėpsiantis visą žmoniją, yra ir tobulas pavyzdys-pašaukimas kiekvienam iš mūsų. – Apmąstant tai, kad ir pagal teilhardišką D-vo nužengimo ir žmogaus iki Jo pakilimo susitinkant Omegos taške koncepciją, graikiškas teologinis Prigimčių santykio analizavimas nereikalingas!

Kita vertus, ar Teilhardo de Chardino koncepcijos priėmimas paaiškina ką nors daugiau nei Chalkedono dogma? Juk:

1) Šiandien nebereikia Teilhardo pastangų evoliucijai reabilituoti, nes jau mūsų dienomis dešifruotas DNR kodavimas pasirodė esąs iš anksto surašytos formulės kiekvienai rūšiai atskirai, todėl „rūšies atsiradimas iš kitos rūšies“ atkrinta kartu su pačia evoliucijos sąvoka, kokia ji bebūtų (ateistine ar bandanti „pasamdyti“ D-vą): ji nebereikalinga visai, nes atskirų rūšių evoliucija savyje nėra tai, kas iki šiol vadinta evoliucija.

2) Pats panenteizmas nieko neišsprendžia, nes yra logiškai nesuderinamų kreacionizmo ir panteizmo mišinys: Kūrėjas, būdamas anapus Jo mums sukurtų laiko ir erdvės, čia priverčiamas daryti amžina tai, kas neamžina, nes Pats galų gale susilieja su laiku ir erdve (amžinojoje Kūrėjo būtyje, t.y. būtyje, kuri kaipo tokia yra AMŽINA, staiga atsiranda kas neamžina), bet

3) juk būtent tai ir parodo, ką reiškia „apsisprendimas už filosofiją“: nėra reikalo stengtis racionaliai „graikiškai“ paaiškinti dalykus, kurie iš principo yra aukščiau žmogiškojo suvokimo ribų

Patys žydai niekad nekūrė privalomos dogminės filosofinės teologijos nei iki Kristaus, nei Kristaus laikais. Teologinė žydų mintis pasireiškia Biblijos egzegezėje, bet tik Kabaloje pavirsta filosofine teologija. Tačiau pati Kabala yra rimtas nukrypimas nuo abraominio monoteizmo į panteizmą. Panteistinė filosofija (Spinozos), kuri ryškiai kirtosi su rabiniško tikėjimo pamatais, buvo smerkiama (tokia pat „erezija“ halachiniams judėjams yra ir krikščionybė ar karaimizmas, nes nesuderinama su rabiniškais Biblijos aiškinimais). Apie erezijas galima kalbėti tik iškritimo iš vienos ar kitos srovės prasme, tačiau net ir skirtingiausios srovės, kaip ortodoksija ir chasidizmas, netrukdo žydams bendrauti, nes būti žydu tradiciškai reiškia pačiu gimimu bei Sandoros apipjaustymu priklausyti D-vui per Torą. Nėra „privalomų“ dogmų, net Maimonido, kuris tikrai didis religinis filosofas, nes buvimas žydu savaime suprantamas kaip tikėjimas, jis nepriklauso nuo jokių racionalių konstrukcijų. Tikri filosofai pasirodo tik naujais laikais įprastų srovių tėkmėje, bet privalomų teiginių, iš kurių galėtų kilti teologinės erezijos, jie neformuluoja. Vienas žymiausių šiuolaikinių mąstytojų Martynas Buberis atvirai pasisakydavo prieš teologiją nepaisant jo palaikomo žydų ir krikščionių dialogo.

Kita vertus, kaip kalbėta, krikščioniškas tikėjimas neturi nieko bendro su filosofiniais svarstymais apie Kristaus Prigimtis, kurie galėjo kilti tik D-vo baimės stokojančio pagonio galvoje (plg. ČIA).

Krikščionybės pašaukimas yra ne proto, bet širdies ir gyvenimo pašaukimas į D-vo Tautą, kurioje, sprendžiant iš Apreiškimo šv. Jonui (7, 9), šventųjų, kilusių iš genčių (gōjīm), bus nesuskaitomas skaičius, o tai tiesiog aritmetiškai su kaupu viršys pašauktųjų iš žydų skaičių. Tačiau „pagonių laikas“, deja, baigiasi, nes „graikų“ pilnuma jau įėjusi į Karalystę (Rom 11, 25–26), likusieji „graikai“ jau masiškai atkrinta akivaizdžiai grįždami prie pagoniško vėmalo, o Jeruzalė atgavo žydų kontrolę ir tik laukia ateisiančio Mesijo.

Autentiškos krikščionybės atgimimas ir nikėjiško pasaulio raida

Tuo pat metu prasideda niekieno nelauktas (kai kam net pasipiktinimą sukeliantis) žydų atsivertimas į autentišką krikščionybę abiem jos pirminėmis versijomis – žydiška ir nežydiška. Evangelija skelbiama visuose Izraelio miestuose, per du šimtus tūkstančių žydų pasaulyje yra mesijiniai. Suprantama, yra neoprotestantų charizmatizmo smarkiai veikiamų mesijinių bendruomenių, kuriose bandoma kurti kažką panašaus į privalomą dogminę teologiją. Tačiau pačiame Izraelyje, greta neoprotestantiško mesianizmo, tvirtai laikosi ir tradicinis sinagoginis. Jis priima Evangeliją taip, kaip ją priėmė Kristaus mokiniai, apsaugok D-ve, be jokių svarstymų apie „D-vo Sudėtį“. Nes įsitikinta, kad tikrai JHS yra Mergelės Mirjam pagimdytas Mesijas (Kristus), kad Jis yra vienintelis Išganytojas, kad Jis atpirko žmoniją Golgotoje, kad visi tikintieji sudaro D-vo Tautą – Jo Kūną, įeinant į Kurį reikalinga tam skirta tvilà (vandens apsiplovimas, graikiškai – baptizmas), kad Jis greit ateis šlovėje, atkartojama Paschos Vakarienė ir sakramentiniai Viešpaties žodžiai be svarstymo, kas tuo metu vyksta, nes taip Jo įsakyta, vadinasi, yra išganinga.

Žydų mesijinės bendruomenės priima į save visus norinčius krikščionis be jokio apipjaustymo, o neturėdamos privalomos dogminės teologijos, išskyrus čia paminėtas tiesas, nesirūpina, kaip tie atėjusieji asmeniškai supranta – tai jų reikalas. Juk lieka paskutinis šansas pagaliau susivienyti pačiose ištakose. Ko dar reikia? Gal 12 prakeikimų Nestorijui?

Visa tai panašu į nikėjiškos krikščionybės pabaigą, nors pats procesas startavo vos ne jai pačiai atsirandant:

1) Pradedant nuo D-vo Toroje įsakytų švenčių draudimo jau Laodikėjos susirinkimo (360 m.) nutarimu,

2) Einant per karolingiškos teokratinės Europos Bažnyčios skilimą į nacionalines karalystes, į Rytų ir Vakarų Bažnyčių skilimą, į „Šventosios Romos Imperijos“ priskyrimą „Vokiečių tautai“,

3) Tęsiant procesą Antikos „vertybių“ renesansu, įbaudžiavinant žemdirbius iki visiškos vergovės, vykdant „atverčiamųjų“ tautų genocidą ir pasiekiant tironišką feodalinį absoliutizmą, kurio ydos leido masonams per 1789–1799 metų prancūzų revoliuciją atkurti pagonišką antikinį „bendrojo labo“ nustatymą „balsų dauguma“ šalia atkurtosios prekybos Afrikos ir Amerikos vergais,

4) Baigiant nacionalkrikščionišku Liuteriu → herderiška antikinių „vertybių“ reabilitacija → vagneriška germanų pagonybės reabilitacija (tuo galutinai užbaigtas europinių pagoniškų „vertybių“ renesansas) → Adolfu Hitleriu → Naująja Pasaulio Tvarka, t.y.:

EIN VOLK („viena tauta“) – globalizuota biorobotų žmonija be nacijų, asmens ir religijos,

EIN REICH („vienas Reichas“) – „orvelinis“ elektroninis pasaulinis konclageris be sienų su „laisvu kapitalo, prekių ir [bado varomos pigiausios] darbo jėgos judėjimu“,

EIN FÜHRER („vienas fiureris“) – Antikristas.

Kas iš tikrųjų yra über alles?

Krikščionims tylint ir atsitraukiant, kelias nuo Kristaus prie Antikristo yra vadinamas „demokratijos pažanga“ ir vyksta kartu su laisvės pakeitimu ištvirkavimo laisve bei sodomijos prilyginimu šeimai, kuri skelbiama pasenusia ir naikinama, tačiau iš tikrųjų įgyvendinant pavergiamos žmonijos mažinimo idėją („reguliuojamieji konfliktai“, elektroninis valdymas per procentinius bankus, esančius globalinių banditų rankose, virusų inžinerija ir pandemijos, privalomas skiepijimas, tektoninis ginklas ir t.t.). Argi šios antikristinės idėjos neturi šansų laimėti, kada tik 1 procentas visų žmonių yra prisigrobę tiek turto, kiek turi „sumaniais patogumais“ masinami visi likusieji, bet nepasiduoda tik viduje supriešinamas ir baubu paverčiamas islamas?

Tikime, kad Antikristas bus sutriuškintas D-vo Galia, todėl visa istorija, o ypač dabar – tai D-vui ištikimųjų bei Jo nekenčiančiųjų kova.

Kai stabų daug, daug ir „tiesų“ (tada visuomenės uždavinys – suderinti skirtingas „tiesas“ masoniška balsų dauguma), o dorovė tegali būti tik reliatyvi. Tačiau Vienas D-vas reiškia Vieną Tiesą ir Vieną Moralę.

Todėl musulmonų AL AKBAR gali būti išversta „Tiesa aukščiau visko!“, o tai lygu pažodiniam „D-vas aukščiau visko!“

Tiesa yra aukščiau bet kokio romėnų „propatriamori“ – patriotizmo, jei tik nesame kiaulės ir neiškeliame nedorėlių sueigose (Ps 1, 1, neiškreiptas vertimas) permainingos balsų daugumos priimtų valstybinių įstatymų aukščiau D-vo.

Nei čečėnai, nei afganai niekad neskanduos Čečėnija! Čečėnija! Afganistanas! Afganistanas!

Krikščionys vargu ar rastų geresnį abraominį šūkį nei „D-vas aukščiau visko!“ = Tiesa! Tiesa!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2016-02-8 21:54

Dar kai ką tik nuo savęs apie reinkarnaciją pridėsiu. Kiekvienas nusikaltėlis gali pradėti manyti, kad tiesiog Dievas jam paskyrė tokį likimą - plėšti ar žudyti, taip lyg ir daryti net kažkokį vos ne dievišką teisingumą ar išbandymus. Beje, kai kurie nusikaltėliai tuo ir teisinasi…

VaidasVDS       2016-02-8 21:29

Taip, nesu pajėgus kažkaip savaip spręsti apie Budą, sprendžiu pagal Apreiškimo tiesas.
Apie reinkarnaciją galvojate labai savanaudiškai ir nelabai protingai. Žmogus nuo gimimo luošas būna dažniausiai dėl savo bent vieno iš tėvų kaltės. Šiaip luošumas dvasiai visai nepavojingas, bet protinis luošumas pavojingas tikrai. Vaikai neatsako už tėvų nuodėmes ar kvailumą, tačiau tėvai yra atsakingi tiek už save, tiek už savo vaikus. Išlikimo proporcijos didėja dėl bendrų žmogaus, šeimos ir visos visuomenės pastangų, sugebėjimo atrasti gyvąsias dvasines tiesas, o tai vis dar yra nepaprastai sunku, esant tokiai religinei maišalynei ir tokiam religiniam dogmatizmo lygiui. Beje, budizmas yra pakančiausia religija ir Jėzus yra sakęs, kad sujungus budizmą su judaizmu būtų gavusis visai nebloga religija…
Kol kas nerašysiu šios tiesos tame straipsnyje dėl dvasinių lyderių susitikimo(ten per daug nepakantumo ir dogmatizmo), bet čia pateiksiu:
“Tikroji religija yra įžvalga į tikrovę, moralios sąmonės įtikėjimo vaikas, o ne vien tiktai intelektualus kilimas į bet kokią dogmatinių doktrinų sankaupą. Tikrąją religiją sudaro tas patyrimas, jog “pati Dvasia liudija su mūsų dvasia, jog mes esame Dievo vaikai.”  Religiją sudaro ne teologiniai tvirtinimai, bet dvasinė įžvalga ir sielos tikėjimo išaukštinimas.”
”    Religijos suvokimas niekada nepriklausė, ir niekada nepriklausys, nuo didžiulio išsimokymo ar protingos logikos. Ji yra dvasinė įžvalga, ir būtent dėl šitos priežasties kai kurie pasaulio didžiausi religijos mokytojai, net ir pranašai, kartais turėdavo taip mažai išminties apie šį pasaulį. Religinis įtikėjimas yra vienodai prieinamas mokytiems ir nemokytiems.
    Religija visą laiką turi būti sau kritikas ir teisėjas; jos niekada negalima stebėti, tuo labiau suprasti, iš išorės. Vienintelę jūsų garantiją dėl asmenio Dievo sudaro jūsų pačių įžvalga, susijusi su jūsų tikėjimu į dvasinius dalykus, ir jūsų patyrimas su dvasiniais dalykais. Visiems jūsų bičiuliams, kurie turėjo panašų patyrimą, joks argumentas apie Dievo asmenybę ar realybę nereikalingas, tuo tarpu visiems kitiems žmonėms, kurie nėra tiek tikri dėl Dievo, nė vienas iš įmanomų argumentų niekada nebus iki galo įtikinantis.
    Psichologija iš tiesų gali mėginti nagrinėti religinių reakcijų į visuomeninę aplinką reiškinius, bet ji niekada neturės vilties įsiskverbti į tikruosius ir vidinius religijos motyvus ir poveikius. Tiktai teologija, įtikėjimo sritis ir apreiškimo metodas, gali pateikti gamtos ir religinio patyrimo turinio tam tikrą išmintingą paaiškinimą.”

Hmm       2016-02-8 20:34

Pirma jūsų pastraipa tinka visiems tikėjimams, neišskiriant ir krikščionybės - pasakos… Bet jei daleisime, kad tai vis tik ne pasakos, jūs taip ir nepaaiškinote, kodėl žmonių “startinės pozicijos” tokios skirtingos, jei žmogus gyvena vieną gyvenimą? Kodėl Dievas nesuteikia visiems žmonėms vienodų galimybių? Nuo gimimo luošas, nepilnaprotis ar kitaip nuskriaustas - kuo jis nusikalto Dievui dar negimęs? Va būtent į tokius logiškai iškylančius klausimus atsako tikėjimai kurių pagrindas - persikūnijimas (reinkarnacija). Su kiekvienu savo gyvenimu žmogus kaupią patirtį ir tobulėja. Dėl to ir skiriasi kiekvieno žmogaus “startinės pozicijos”... Nemanau, kad esate pajėgus spręsti apie Budą ir jo mokymą...

VaidasVDS       2016-02-8 8:50

Galbūt skaitėte pasakas. Pasitvirtino 100 %. Ar tikrai? Už to gali stovėti gana didelės religijos ir jų pasekėjai. Už to gali stovėti ir Kunigaikštis (velnias), tam, kad keltų sumaištį (kuriant tokias istorijas). Už to gali stovėti paties Dievo Tėvo asmeninis buvimas, kuris žino absoliučiai viską, visų žmonių gyvenimus(tas asmeninis buvimas yra paslaptis, gal tai kokia “holograma” įdedama į žmogaus protą, o po proto pasimaišymo ji pasikeičia…).
Ar jums taip buvo pačiam?
Daunas Dievo, deja, nesupras ir pasiekti Jo, deja, negalės. Ligos šiaip sau nebūna. Jos būna pasekmė žmogaus nesupratingumo ir atsakomybės stokos. Štai net stikliukas alkoholio, kurį išgėrė mergina jaunystėje, gali lemti vaiko apsigimimą net ir po 10 metų. O ar kas galėjo apie tai pagalvoti? Žmogus labai daug ko nesuvokia ir elgiasi labai neatsakingai, ir dėl savo pačių klaidų ar blogų pasirinkimų kaltina patį Dievą. Arba laukia apokalipsės. Bet to tikrai nebus, nes tik tada, kada žmogus išmoks būti atsakingu ir išmintingu, tik tada šis pasaulis keisis…
Beje, budizmas nukrypo nuo paskutiniųjų Budos mokymų ir gana stipriai, tie mokymai buvo labai greitai pamiršti…

Hmm       2016-02-7 13:08

Budizmas, Krišnaizmas, Ramaizmas, Daosizmas - netiesa? O kaip paaiškinti kai žmogus po sukrėtimo pradeda kalbėti jau mirusia kalba, papasakoja praeita savo gyvenimą ir faktai pasitvirtina. Mokslininkų darytas eksperimentas, 20 žmonių įvedė į gilią hipnozę ir paprašė papasakoti praeitą savo gyvenimą. 12 atvejų pasitvirtino 100 proc.? Tokių faktų ne vienas tūkstantis… Tada dar turėtumėte paaiškinti - kodėl gimsta du žmonės - vienas daunas, kitas genijus ir jie gyvena tik vieną gyvenimą. Kaip daunui suprasti Dievą, kodėl jam nesuteikta galimybė. Čia kas kaltas - Dievas ar daunas?

VaidasVDS       2016-02-7 11:10

Reinkarnacija nėra nei priimtina, nei nepriimtina. Jos paprasčiausiai nėra. Tą jaučiau iki Apreiškimo, tą Apreiškimas tik patvirtino. Doktrina apie reinkarnaciją atsirado iš išlikusių Adomo pasakojimų apie gyvenamuosius pasaulius po mirties, kuriuose išlikę dvasinio tobulumo siekiantys žmonės tobulina savo dvasines savybes po mirties. Manau, kad vis dar labai mažai žmonių išlieka po mirties, nes tiek nedaug ryžtasi siekti dvasinio tobulumo ir tiek daug yra paskendę visokiausiuose žmogiškuose dogmatizmuose ir netikrų “dievų” ieškojimuose…
Pragaro taip pat jokio nėra. Rojus yra, bet tikrai dar nėra nei vieno žemiečio jį pasiekusio, todėl, kad tam, kad įgytum tikrąjį dieviškąjį tobulumą ir milijardo metų sielos tobulinimo neužtenka… Mes turime šį gyvenimą, turime visas žmonijos tiesas ir, arba sugebame susirasti tiesą, arba ne. Bei turime net tris dvasinius pagalbininkus - paties Tėvo asmeninį buvimą, Sūnaus atstovo (Jėzaus) Tiesos Dvasią ir atskirą Šventosios Dvasios poveikį (parašiau labai grubiai)...
Žmonijos dvasinės žinios vis dar yra labai žemo dvasinio lygio, aišku, išskyrus žinias iš Apreiškimo, bet ir tos žinios yra skirtos tik išmintingesniems žmonėms, o sukelia pavojų dogmatikams, mistikams ir narcizams, kurie visada stengiasi kažką pagal save pataisyti…

Hmm       2016-02-6 20:12

Dėl ko paklausiau… Labai gerai žinote, kas bus po mirties ir tai išties labai svarbu. Tai ir klausiu dar - persikūnijimas (reinkarnacija) jums priimtina ar ne? Manes tai krikščionybė neįtikino, kad žmogui skirtas vienas gyvenimas žemėje, o po to jau “ragai” pragaras arba rojus. Ir visai nesvarbu ar tu gimei daunu, genijum ar eiliniu žmogum - vis tiek po mirties tau jau jokių galimybių pasitaisyt…

VaidasVDS       2016-02-6 14:01

Dar daug kas…

Vaidui VDS       2016-02-5 21:33

o jums iš tikėjimų žinoma tik krikščionybė ar dar kai kas?

VaidasVDS       2016-02-5 9:02

Hmmm,
nesišaipykite. Tikėjimo padėtis šiame pasaulyje tragiška. Ir tai labai apriboja išliekančiųjų po mirties skaičių. Išlikimui po mirties labai svarbus yra atsidavimas šventumui, dvasinio tobulumo siekimas. Mes gyvename pasaulietiniais (sekuliaristiniais) laikais ir žmonės pirmiau tiki materialiais dalykais, o tik po to kažkiek apie Dievą pagalvoja. Bet to tikrai nepakanka išlikimui, o kur dar klaidatikiai įvairių religijų, o dar dogmatikai, o dar fanatikai.
Tad padėtis tikrai ne per geriausia. Tik gyvas įtikėjimas yra tikras ir jis pasireiškia per meilę tiek Dievui Tėvui, tiek kitiems žmonėms. Šios gana paprastos tiesos ir bandė mokyti Jėzus, bet žmonės jau turėjo religijos “profų” kastą, kurie tiek prieš Jėzų, tiek ir po Jo sugebėjo apsunkinti tikrąją religiją įvairiomis dogmatinėmis procedūromis. Tačiau žmonių, turinčių tyrą tikėjimą (bent pagrinde) visais laikais buvo ir bus. Jie sugeba ir pajusti Dievo buvimą, ir pajusti Jo vedimą kartu su Tiesos Dvasios pagalba (tik su Jų pagalba žmogus suvokia tiesą, nebūtinai sugeba ją įrodyti). Štai jiems ir yra Dangaus Karalystė...

Hmm       2016-02-4 12:11

Kaip tai Letas negali TEISINGAI atsakyti, jei jis žino visas visų tikėjimų tiesas, pasitikrino visas biblijos judėjiškas tiesas. Jam jau nebekyla jokių abejonių - kur tiesa ir kur netiesa. Jei Letas toks užtikrintas, žino kaip buvo ir kaip bus, tai gal jis D-vas???... Anot Kanto… smile...

VaidasVDS       2016-02-4 8:31

to 2016-02-3 22:08
Deja Letas negali jums teisingai atsakyti.
Biblijoje neišliko daug Jėzaus pamokymų, tad buvo pabandyta grįžti ten, kur buvo iki Jėzaus. Būtent tai ir propaguoja Letas Palmaitis, progresyvus tarp judėjų ir regresyvus tarp krikščionių.
Kai kurie neišlikę Biblijoje Jėzaus pamokymai:
“Šitą popietę Jėzus toliau mokė, sakydamas: “Bet su kuo man palyginti šitąją kartą? Daugelis iš jūsų nepriims nei Jono žinios, nei manojo mokymo. Jūs esate kaip tie turgaus aikštėje žaidžiantys vaikai, kurie kreipiasi į savuosius draugus ir sako: ‘Mes jums grojome dūdele, bet jūs nešokote; mes raudojome, bet jūs neliūdėjote.’ Ir taip yra su kai kuriais iš jūsų. Atėjo Jonas, kuris nei valgė, nei gėrė, bet jie kalbėjo, kad jį yra apsėdęs nelabasis. Atėjo Žmogaus Sūnus, kuris valgo ir geria, ir tie patys žmonės sako: ‘Žiūrėkite, ėdrus žmogus ir daug geria vyno, mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių draugas!’ Iš tiesų, išmintį apsprendžia jos vaikai.
    “Atrodytų, jog Tėvas danguje kai kurias iš šitų tiesų nuslėpė nuo išmintingųjų ir išdidžių, tuo tarpu jas atskleidė kūdikiams. Bet Tėvas viską daro gerai; Tėvas apsireiškia visatai savo paties pasirinktais būdais. Dėl to, ateikite visi, kurie įtemptai dirbate ir esate sunkiai prislėgti, ir jūs tikrai surasite poilsį savo sieloms. Užsidėkite dieviškąjį jungą, ir jūs patirsite Dievo ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą.”
——
“Planuojant Dekapolio misiją dalyvavo ir Mokytojas, o paleisdamas susirinkusiuosius, jis pasakė: “Aš jums sakau, saugokitės fariziejų ir sedukiečių poveikio. Tegul jūsų neapgauna jų demonstruojamas didelis išsimokslinimas ir didžiulė ištikimybė religijos formoms. Rūpinkitės tiktai gyvosios tiesos dvasia ir tikrosios religijos galia. Jus išgelbės būtent ne baimė negyvai religijai, bet vietoje šito jūsų įtikėjimas į karalystės dvasinių realybių gyvąjį patyrimą. Neleiskite, kad jus apakintų prietarai ir paralyžiuotų baimė. Taip pat neleiskite, jog gili pagarba tradicijoms jūsų supratimą iškreiptų taip, kad jūsų akys nebematytų, o jūsų ausys nebegirdėtų. Tikroji religija neturi tikslo tiesiog atnešti ramybę, bet vietoje šito jos tikslas yra užtikrinti žengimą į priekį. O širdyje jokios ramybės nebus ir protas į priekį visai nežengs, jeigu tiesos, amžinųjų realybių idealų, jūs nepamilsite iš visos širdies. Jums yra pateikiami gyvenimo ir mirties klausimai – nuodėmingi laiko malonumai prieš teisingas amžinybės realybes. Net ir dabar, kada imate gyventi naująjį įtikėjimo ir vilties gyvenimą, jūs turėtumėte pradėti ieškoti išsilaisvinimo iš baimės ir abejonių vergystės. Ir kada jūsų sieloje kils jausmai tarnauti savo bičiuliams žmonėms, neslopinkite jų; kada jūsų širdį užlies meilės savo artimui jausmai, leiskite tokiems meilės postūmiams pasireikšti išmintinga tarnyste tenkinant savo bičiulių tikruosius poreikius.”
——-
Po ilgokų diskusijų vienas išėjo iš minios į priekį ir paklausė Jėzaus, “Kodėl šie valdovai siekia tave nužudyti?” Ir jis atsakė: “Šie valdovai siekia mane nužudyti dėl to, kad juos piktina manasis mokymas apie karalystės gerąją naujieną, tokią evangeliją, kuri žmones išlaisvina iš formalios ritualų religijos varginančių tradicijų, kurias šitie mokytojai yra pasiryžę išsaugoti bet kokia kaina. Sutinkamai su įstatymu jie apipjausto Sabato dieną, bet mane jie norėtų nužudyti, nes aš vieną kartą Sabato dieną išlaisvinau žmogų iš kančių vergystės. Kad mane šnipinėtų jie seka paskui mane Sabato dieną, bet mane norėtų nužudyti, nes kitu atveju aš nusprendžiau sunkiai sergantį žmogų išgydyti Sabato dieną. Jie stengiasi mane nužudyti, kadangi puikiai žino, jeigu jūs nuoširdžiai tikėsite ir išdrįsite priimti manąjį mokymą, tai jų tradicinės sistemos religija bus sugriauta, bus amžiams sunaikinta. Šitaip jie iš tikrųjų praras savo valdžią, kam buvo paskyrę savo gyvenimą, kadangi jie užsispyrusiai atsisako priimti šitą naująją ir šlovingesnę Dievo karalystės evangeliją. Ir dabar aš tikrai kreipiuosi į kiekvieną iš jūsų: Nespręskite pagal išorę, bet vietoje šito spręskite pagal šitų mokymų tikrąją dvasią; spręskite teisingai.”

perkėliau iš 2       2016-02-3 22:08

... o kuo tada skiriasi bolševikų pogromai, cerkvių sprogdinimai, ar hitlerjugend masiniai knygų deginimo renginiai, žydų genocidas??? Jie gi buvo savo teritorijose šeimininkai ir elgėsi pagal savo įsitikinimus ir iš tų įsitikinimų išplaukiančią sąžinę... Viskas teisėta ir teisinga, jei tai neprieštarauja toje teritorijoje vyraujančiai įdeologijai???... Matot čia ir yra jūsų esminė įdeologinė klaida - nėra ir negali būti jokių tokių krikščioniškų vertybių, musulmoniškų vertybių, budistiškų, pagoniškų ar dar kitokių. Vertybė yra tik tai kas bendražmogiška, tai ir yra vertybė. Visa kita įdeologinis, religinis ar kitoks rasizmas. Jūs esate religinis rasistas.  O tie religiniai galvijai - islamistai, kurie griauna istorinius paminklus, būtent istorinius paminklus, nes ten jau tūkstančiai metų niekas nesimeldė ir jau nebesimels niekada, jie paprasčiausiai žmogaus vardo neverti išsigimėliai.. supratau jūsų atsakymą - aš palaikau islamistus… Nevyniojant į vatą... Bet kuri tiesa brukama prievarta - tampa netiesa, Kristaus žodžiai…

Autoriaus pavėluotas atsakymas į [2]       2016-02-2 18:49

“Autoriusui”:
ne, savo nuomonės nesu pakeitęs, tiksliau, tai ir ne mano nuomonė, bet D-vo įsakymas dar ST griauti stabus ir kirsti “šventas girias”. Be stabų griovimo negalima eiti prie Kristaus, nes Jis Pats ginčijosi su fariziejais daug sudėtingesniais moralės klausimais, kai po tremties visi stabai Ezros ir jo pasekėjų pastangomis jau buvo negrįžtamai sugriauti. Todėl SAVO teritorijoje (kur valdo šariatas pagal įsitikinimus) “islamistai” yra šeimininkai ir, be abejo, turi teisę elgtis pagal savo sąžinę. “Krikščionistai” pirmiausiai turi versti savo galvose privisusius stabus (karjera, pinigai, demokratija, balsų dauguma ir pan. brudas)

RTA       2016-01-30 16:19

Lietuvių protėviams seniai buvo žinomas dėsnis rta - visatos, tiesos dėsnis - buvęs, esantį ir būsiantis, o krikščionys atranda tik dabar…

VaidasVDS       2016-01-30 10:44

Straipsnis per daug platus, kad galima būtų trumpai pasisakyti. Pabandysiu pasisakyti dėl esminių aspektų.
Popiežiaus nutylėjimai atsiranda tik dėl to, kad pati bažnyčia yra daugiau pasaulietinis susivienijimas, nei dvasinis. Bandymas vadovauti pasaulietinei valdžiai privedė prie to, kad bažnyčia pati tapo pusiau pasaulietine valstybe Vatikanu, o ši dar turi laikytis ir pasaulietinių valstybinių protokolų. Dėl to nereikėtų ypatingai piktintis tuo, kad pasauliečiai iškraipo santuokų prasmę ar paskirtį, tačiau pasauliečius reikėtų tikrai griežtai įspėti, kad tokiu būdu jie, pirma, sukelia pavojų šeimai, net ir kaip pasaulietinei institucijai, antra, sukelia pavojų santuokai, išimtinai kaip vyro ir moters sąjungai, nes tik tokiai grynai žemiškai santuokai pritariama Danguje. Būtent dėl to tik formaliai tikintys sukelia labai rimtą pavojų savo sieloms. Bet perdėtas dogmatizmas tik suerzina pasauliečius ir tai lemia tai, kad jie taip ir nesiryžta atsigręžti į tyrą dvasinį tikėjimą.
Epochinis Apreiškimas Urantijos Knyga dar gerokai iki DNR kodo iššifravimo paneigė straipsnyje paminėtą vienos “rūšies atsiradimą iš kitos rūšies”, nors tuo metu, kada buvo apreikštas, moksliniame pasaulyje gyvavo suklastota Piltdauno žmogaus teorija, bet tai nepaneigia tiek žmonijos, tiek gyvūnų evoliucijos, tačiau ne atsirandant vienai rūšiai iš kitos, bet rūšims atsirandant dėl DNR mutacijų, kurios yra iš anksto užprogramuotos…
Galima tik pritarti minčiai, kad negalima nei nukrypti, nei grįžti atgal prie pagonybės, tačiau nereikėtų ir remtis padarytomis klaidingomis Pauliaus ar Petro išvadomis, kuriomis nors ir norėta suderinti Senojo Testamento tiesas su naujomis “tiesomis”, kurios atsirado Naujajame Testamente, tačiau apie kurias niekada net neužsiminė Jėzus savo mokymuose. Šios klaidos vis dar turi didelės reikšmės dėl religinių nesutarimų ir labai kliudo gyvam tikėjimui, kylančiam širdyje…
Pasaulis turėtų nustoti ieškoti kažkokio ypatingo Antikristo, nes realybėje antikristu galima pavadinti kiekvieną, kuris nesimoko iš Jėzaus. Jei aš būčiau toks pats aklas dogmatikas, kaip Letas, tai lygiai taip pat antikristu galėčiau pavadinti ir Letą, nes labai gerai žinau, kad jis tikrai nukreipia žmones nuo tikrų Jėzaus mokymų. Tačiau taip niekada nepadarysiu, kadangi puikiai suvokiu, kad Letas buvo jau išauklėtas savajame tikėjime, jo asmeninį tikėjimą sustiprino jo paties įžvalgos į neva visiškai šventus tekstus. Ir iš tiesų žmogui yra nepaprastai sunku pakeisti savuosius įsitikinimus, ypač, įaugusius kraujyje. Taip buvo ir Jėzaus laikais, taip yra ir šiais laikais.
Bet išvada padaryta labai teisinga: Dievas aukščiau visko! = Tiesa!. O tai gali išgelbėti ir nepiktybinio nuklydėlio sielą...

grazina       2016-01-29 23:59

aciu, kad skelbiate tiesas..

jo....       2016-01-29 22:29

Gerai parasyta"auksciau zmogaus proto"Tai tiesa.Kai pradejau studijuoti Biblija,supratau jog tokiu patarimu,pamokymu ir auklejimo neimanoma gauti is niekur!Zmoniu susikurtos tiesos,pamokymai ir suklejimai yra tradiciniai ir niekiniai:(Prikemsa pilna galva nesamoningu dalyku,nuo kuriu dauguma zmoniu pasimeta ir pradeda daryti nesamones.Bukite atlaidus ir gailestingi svyruojantiems,sako Biblija.O as sakau svyruojantys butinai skaitykite Biblija,nes ten rasite to ko is niekur kitur niekada negausite!Sekmes!!!


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.