Religija ir filosofija

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [2]: Dvi autentiškos tikėjimo versijos ir „über alles“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 27 d. 19:54

17     

    

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [2]: Dvi autentiškos tikėjimo versijos ir „über alles“

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA.

D-vo Tauta

Nors didžiųjų susirinkimų pastangos suformuluoti visiems krikščionims vieną privalomą suvokimą taip ir nedavė pageidaujamų rezultatų, vargu ar teisinga yra nuomonė, neva tikėjimo įvairovė tokia pat sena, kaip ir pati krikščionybė. Atskaitos tašku imtinas Apaštalų susirinkimas Jeruzalėje tarp 49 ir 51 m., kuris nubrėžė dvi pamatines krikščioniškas praktikas: žydų, priėmusių Kristų (Mesiją, „Pateptąjį“) savo ir viso pasaulio Išganytoju bei vėl ateisiančiu Raštuose žadėtu Karaliumi, ir įtikėjusių pagonių, kurie priklauso tam pačiam Abraomo paveldui pagal tikėjimą. Reikalavimai vieniems ir kitiems skiriasi. Griežčiausi yra žydams, gimusiems Įstatyme ir apipjaustytiems. Užtat įtikėjusiems iš pagonių, kurie priima Kristų savo Išganytoju ir gyvena Jo skelbiamą krikščionišką gyvenimą (Septuaginta Apd 15, 29: „ir nedaryti kitiems to, ko nenori sau“ – plg. Mt 5–6), apipjaustymas nereikalingas, tačiau būtina susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvūnų mėsos ir ištvirkavimo. Tai anaiptol nereiškia, neva jiems nereikia žinoti viso įstatymo, kuris „kiekviename mieste turi savo skelbėjų, kurie kas šabatą jį skaito sinagogose“ (Apd 15, 1–34). Tokiu atveju išeina, kad D-vo pašauktosios žydų tautos vaidmuo neišnyksta: vadovaujant patiems žydams krikščionims nuo pat pirmųjų apaštalų, D-vo Tauta praplečiama į kitas viso pasaulio gentis (gōjīm), priima jas į save Kristaus galia įsūnydama Abraomui.

Čia ir peršasi paprasta ir labai abraomiška mintis: pats terminas tauta yra tikras tik tuomet, kada jis taikomas D-vo Tautai. Visos kitos tautos tėra tik „gentys, языки – язычники“ (hebr. gōjīm, nors žodžiu j „gentis, viena iš tautų“ Biblijoje kartais vadinami ir patys žydai). Tikra tauta yra tik viena: tai D-vo Tauta, tobulas Antrasis Adomas Mesijo Kūne.

Išeina, kad savo tautos sudievinimas ne Mesijo Kūne yra viena iš pagonybės apraiškų, stabmeldystė, kurią rasime ne vien garsiajame Deutschland über alles! bet ir kai kuriose ekstremistinėse pranašysčių traktuotėse tradiciniame rabiniškame judaizme (savo ruožtu neišvengiamai pripažįstančiame ir visų tautų vienybę su žydais būsimoje mesijinėje karalystėje). Ne „gojų“ reikalas už tai žydus smerkti, nes tūkstantmetės skriaudos, pogromai, varinėjimai, žudynės, kurias įvairiais laikais darė išpažįstantiems Vieną D-vą žydams aplinkinės tautos dar iki krikščionybės atsiradimo, o paskui, deja, ir patys „krikščionys“, yra istorinis faktas, o ką blogo padarė kitiems žydų tauta, tėra tik savo nusikaltimus pateisinančių antisemitų teorijos, todėl būtų net keista nelaukti iš žydų ir atitinkamos žmogiškos reakcijos. Bet tai jau kita tema.

Šios publikacijos autorius labai rimtai žiūri į istorinį padavimą apie baisius reiškinius, kurie neleido žydams pagal imperatoriaus Julijono (361–363 m.) unikalų (matyt D-vo numatytą Savo perspėjimui) leidimą atstatyti Jeruzalėje Šventyklos. Tačiau tai nereiškia, kad Šventyklos sugriovimas 70 m. parodė, neva Naujoji Sandora „panaikinusi“ (logiškai – kartu ir su pačia žydų tauta) D-vo įstatymą (bet žr. Mt 5, 17) – plg. kad ir 10 Įsakymų, įrašomus kiekviename krikščionių katekizme, arba Viešpaties perspėjimą apie šabãto svarbą ir po Atpirkimo Golgotoje (Mt 24, 20). Todėl tolesnė vienos D-vo Tautos raida aprėpė krikščionis žydus, tebevykdančius savo pašaukimą iki visa ko išsipildymo (Mt 5, 18), t.y. iki Kristaus Antrojo atėjimo, ir krikščionis iš pagoniškų tautų, kurie per tą patį laiką turėjo toliau evangelizuoti visą pasaulį. Šio proceso gale, kada numatytoji visų pagonių pilnumą bus įėjusi į D-vo Karalystę, bus išganyta ir visa išlikusi žydų tauta (Rom 11, 25–26).

Anachroniškas pirmosios Bažnyčios mėgdžiojimas ir dvi pirmųjų krikščionių versijos

Dabartinių neoprotestantų praktika bet kurią iš vis gausėjančių sektų vadinti „bažnyčia“, pagal pirmųjų krikščionių bendruomenes bei atitinkamai ir Apreiškime šv. Jonui minimas septynias bažnyčias, neatsižvelgia į tai, kad gimusios krikščionybės uždavinys buvo krikščioninti visą pasaulį, bet ne vien atskirus individus, o tai reiškė, kad laikui bėgant pabirų bendruomenių epocha turėjo baigtis, o jų vietoje turėjo rastis organizuotų krikščioniškų visuomenių – bažnyčių-valstybių (idealiu atveju – viena į visą pasaulį plintanti Išganomoji Bažnyčia-krikščioniška valstybė). Joms pavyzdžiu tegalėjo būti tik biblijinė Senojo Izraelio teokratija.

Kitas su dabartinėmis krikščioniškomis denominacijomis susijęs reiškinys yra tai, kad net ir dabartinės populiarios charizmatinės galėjo atsirasti tik dėka kapitalistinio išlaisvinimo iš bet kokių varžančių autoritetų po maždaug pusantro tūkstantmečio jau egzistavusios nikėjiškos krikščionybės. Vienaip ar kitaip, visas protestantizmas ir neoprotestantizmas yra išvestiniai iš nikėjiškos krikščionybės, bet ne betarpiškai iš pirmosios nežydiškos, todėl genetiškai ir priskirtini nikėjiškai krikščionybei.

Tokiu būdu iš esmės turime tik dvi krikščionybės versijas: žydišką ir nežydišką. Kyla tik klausimas, kiek nikėjiška krikščionybė apskritai atitinka (arba visai neatitinka) pirminę nežydišką.

Über alles kalėdinėje eglutėje ir partenonuose

Neseniai švęstos Kalėdos davė progą dar kartą apmąstyti nikėjiškos krikščionybės viduje vykstantį tikėjimo esmės pakeitimą. III a. Likijos miesto Myros (dabartinėje Antalijoje, Turkijoje) vyskupo šv. Mikalojaus (270–343) pavirtimas iš Laplandijos atkeliaujančiu agresyviu priešistoriniu pagonišku padaru, plastmasėje atvaizduojamu nepadoriai šokančiu supermarketo Xmas herojumi su vogtu vardu „Santa (Klaus)“, yra perdėm akivaizdus ir nevertas aptarimo. Daug įdomesnis yra Kalėdų eglutės reikšmių kontekstas. Autorius, pats puoselėjantis kalėdinės eglutės tradiciją, neketina jos kritikuoti ar neigti, juo labiau – kartoti siaubus apie paaukotų žmonių vidurius, šiaurės pagonių priešistorėje iškabinėtus ant eglių apsaugai nuo šalčio dievybės. Net jei priešistorė būtų betarpiškai pagoniška, pats paprotys, jei skiriamas ne dievaičiams, bet Kristui, jau nebepagoniškas. Tačiau būtent gražios kalėdinės eglutės peripetijos ir kelia klausimą, kam skiriamas šis grožis.

Daugelis pripažįsta, kad dabartinės kalėdinės eglutės tradicija plito iš Vokietijos. Vokiečių kalėdinė muzika tapusi klasika, ypač „Tylios nakties“ giesmė. Ne mažiau vokiška yra ir populiari O Tannenbaum! „O Eglute!“, kurioje kreipiamasi betarpiškai į amžinai žaliuojantį medį, pastovumo ir ištikimybės pavyzdį, plg. žodžius Kokie žali Tavo lapeliai, Tu gali (esi verta) man patikti! Kaip dažnai mane džiugino Tavo medis net ir ne Kalėdų laiku! Tavo apranga turi ko pamokyti: Viltis ir Pastovumas visada suteiks paguodos ir jėgų! Matome, kad pastovumas darosi ištikimybės simboliu, todėl jo grožis tinka švenčiant įvairiausius dalykus, nebūtinai Kristaus gimimą. Nacių laikais ištikimybė laikyta tokia aukšta dorybė, kad tapo esesininkų moto. Jie be abejo, per Kalėdas giedojo prie eglutės „O Tannenbaum“ kartu su SAVO vaikais. Jokia išimtis ir pats Hitleris, nes visų jų antikrikščioniškumas, skirtingai nuo rusiško bolševikinio greit po „spalio revoliucijos“, niekad nesikėsino į tautines tradicijas. Juo labiau ši giesmė, kurioje meldžiamasi ne Kristui, bet Pačiai Eglutei. Juk tai nė kiek netrukdė eseseninkams kitą dieną rengti SVETIMŲ vaikų žudynes. Klausimas: ką gi jie tada garbino prie kalėdinės eglutės? Negi pačią eglutę?

Giesmė mini Viltį, o viltimi gali tapti tik kažkas itin savo ir intymaus. Jei su šia giesme tinka pasitikėti Kristaus gimimu, o Jis Pats neminimas, tai tinka pasitikėti ir Tauta, ir Arijų Rase. Nebūdamas germanofobas turėčiau pateikti ir kitą pavyzdėlį: ne taip seniai per skirtingo laiko SAVAS Kalėdas Serbijoje katalikai ir pravoslavai „sveikino“ vieni kitus apšaudydami priešo kaimus artilerijos sviediniais, o tai gerai rodo, kad ir kalėdinė eglutės kultūra tinka supriešinti savo ir nesavo nepaisant jos siejimo su Kristumi, tačiau būtinai siejant su vienu ar kitu tradiciniu ritualu.

Kai žmonės sveikina vieni kitus gerais palinkėjimais ne šiaip sau, bet tam tikromis nustatytomis datomis, kai giedama tam tikrais nustatytais atvejais, kai klaupiamasi prieš vėliavą ar kokį nors kitą simbolį, kai restauruojama šventykla ir joje patalpinami pagerbti didžiųjų tautiečių atstovų atvaizdai – visa tai yra ritualai, o ritualai visuomet siejami su vienokiu ar kitokiu šventumu, todėl ir po šiai dienai turi religinį pobūdį net jei išoriškai ir nesusieti su konkrečia religija.

Iliustracijai siūlyčiau antikinio graikų Partenono pavyzdžiu palyginti, kaip žmonės traktuoja garsius istorinius meno ir kultūros paminklus. Tragiškas šio XVII a. gale susprogdinto Antikos šedevro likimas ne kartą įkvėpė įvairių tautų žmones sukurti jo kopijas. Labiausiai žinomos yra Našvilyje (Nashville), Tenesio valstijoje JAV (daugiau žr. ČIA), ir vadinamasis „Valhalos memorialas“ netoli Regensburgo Vokietijoje (daugiau žr. ČIA):

Matome, kad atkūrėjų intencijos skirtingos. Amerikiečių – garbinti senovės graikų kultūrą, vokiečių – garbinti save pačius (identifikuojant savo kultūrines aspiracijas su graikų antika dar nuo Herderio laikų). Abiem atvejais D-vas net neprisimenamas, prisimenama Atėnė arba Didieji Vokiečiai, t.y. realiai garbinama kažkas greta D-vo.

[„Greta D-vo, išskyrus D-vą“ arabiškai – ìlla-LLÁ. Pamąsčius, taip galėtų būti visuomet, jei kažkam priskiriamas D-viškumas, pvz., kad ir Švč. Mergelei].

Savęs garbinimas ypač sustiprėjo Vokietijoje su Hitlerio įkvėpėjo Richardo Wagnerio kūryba, kurioje nuo herderiško Antikos kulto pereita prie germanų pagonybės kulto.

Garbinti Save reiškia iškelti save aukščiau visko – „über alles“. Suprantama, tai dar joks genocidas kitų atžvilgiu. Tik Man Pačiam Aš esu über alles, kiti tegu sau daro „über alles“ iš savęs – tai jų reikalas ir tikra demokratija.

Kaip po to galima mylėti žydus, kuriems D-vas įsakė „TIK AŠ ESU ÜBER ALLES!“, ir jie to laikosi nepaisydami visų aplinkinių überallesų!?

[Beje, įsiminkim, kad arabiškas über alles ekvivalentas yra àkbar.]

O ar Jūs tikite, kad D-vas tikrai išrinko šią nedidelę tautą, kad skelbtų Jį pasauliui ir kad Jis Pats ateitų per ją, kaip Mesijas, į žmoniją?

– Kodėl ne mus! – tuoj pat pašoka kiti, – OK, taip buvo kadaise seniai, bet po to Kristus išteisino Mūsų Nuostabią Didybę, o žydus panaikino, dabar Mes-überallestrečiojiroma esame išrinkti kurti Sau partenonus ir skelbti balsų daugumos įstatymo Viršenybę!

– Vadinas, tai jūsų „krikščionybė“ šiandien? O gal ji „panaikinta“ kartu su žydais Aušvice, o gal ji liko prie Kalėdų eglutės, kur jūs garbinate Save ir Savo „kultūrines vertybes“, o gal – prie Regensburgo stabų „Valhaloje”?

Kai kas nors skelbia, kad [suprantama, tik jam] Vokietija [Lietuva, Prancūzija ir t.t.] aukščiau visko, o tai palaikoma visos visuomenės ir tampa NACIONALINIU himnu, tai neabejotinai reiškia, kad ši visuomenė jau iš principo negali būti krikščioniška.

Atkreipkime dėmesį, kad kovose už laisvę nei čečėnai, nei kokia nors kita musulmonų tauta niekad neskanduoja ir neskanduos Čečėnija! Čečėnija! ar Afganistanas! Afganistanas! Rusijos federacijos patriotai skanduoja Raseja! Raseja!, tik kažkodėl rieda iš vienos duobės į dar gilesnę. Visur, visomis aplinkybėmis bet kurios musulmonų tautõs šūkis yra D-vas aukščiau visko, akbar! Esu tikras, kad kol gyvens žmonija, tol bus ir maža čečėnų tauta, nors jų žemė ir nevadinama didvyrių. Čečėnų tautai tikrai joks išnykimas negresia, bet kanaaniečiai sunaikinti.

Nikėjiška krikščionybė nuėjo labai ilgą kelią, kol joje pasirodė tas über alles. Manyčiau, kad to kelio pradžia glūdėjo dar perimtamame iš pagonių šūkyje Dulce et decorum est pro patria mori, nors pirmieji krikščionių šventieji kankiniai eidavo mirti į cirkus kažkodėl už visai ką kita.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Hmm       2016-02-2 20:25

... o kuo tada skiriasi bolševikų pogromai, cerkvių sprogdinimai, ar hitlerjugend masiniai knygų deginimo renginiai, žydų genocidas??? Jie gi buvo savo teritorijose šeimininkai ir elgėsi pagal savo įsitikinimus ir iš tų įsitikinimų išplaukiančią sąžinę... Viskas teisėta ir teisinga, jei tai neprieštarauja toje teritorijoje vyraujančiai įdeologijai???... Matot čia ir yra jūsų esminė įdeologinė klaida - nėra ir negali būti jokių tokių krikščioniškų vertybių, musulmoniškų vertybių ar dar kitokių. Vertybė yra tik tai kas bendražmogiška, tai ir yra vertybė. Visa kita įdeologinis, religinis ar kitoks rasizmas. Jūs esate religinis rasistas.  O tie religiniai galvijai - islamistai, kurie griauna istorinius paminklus, būtent istorinius paminklus, nes ten jau tūkstančiai metų niekas nesimeldė ir jau nebesimels niekada, jie paprasčiausiai žmogaus vardo neverti išsigimėliai… Keista kuo jie jūs taip patraukė?.. Aš supratau jūsų atsakymą - aš palaikau islamistus… Nevyniojant į vatą... jei ne taip supratau, po jūsų paaiškinimo, viešai atsiprašysiu…

Autorius Autoriusui       2016-02-2 18:42

Deja, nespėjau laiku atsakyti.
Savo teritorijoje (kur valdo šariatas pagal jų įsitikinimus) jie šeimininkai ir, be abejo, turi teisę elgtis pagal savo sąžinę. Kaip žinia, Mozės įstatymas liepia kirsti “šventas girias” ir versti stabus. Krikščionys pirmiausiai turi versti savo galvose privisusius stabus (karjera, pinigai, demokeratija, balsų dauguma ir pan.)

Autoriui       2016-02-1 20:11

Klausimas. Ne per seniausias diskutuojant su jumis, iškilo klausimas apie islamistų (tada jie vadinosi kitokiais -istais) griaunamus istorijos paminklus. Jūsų nuomone jie elgėsi teisingai - taip jie kovoja su stabmeldyste… Jūsų nuomonė pasikeitė šiuo klausimu ar ne?..

VaidasVDS       2016-01-31 9:26

Ech, Letai,
kokioj tamsoj tu vis dar tebesėdi. Šventumas ateina per ritualą?
Per ypatingą ritualą?
Tai tiesiog kvaila.
Citata iš Apreiškimo:
“Išgėrus Perėjimo šventės pirmąją taurę, pagal žydų paprotį šeimininkas pakildavo nuo stalo ir nusiplaudavo rankas. Vėliau per valgymą ir po antrosios taurės, visi svečiai lygiai taip pakildavo ir nusiplaudavo rankas. Kadangi apaštalai žinojo, jog Mokytojas niekada nesilaikė šitų ritualinių rankų plovimosi apeigų, tai jiems buvo labai smalsu sužinoti, ką gi jis rengiasi daryti, kada, jiems išgėrus šitą pirmąją taurę, jis pakilo nuo stalo ir tyliai nuėjo beveik iki durų, kur buvo padėti vandens ąsočiai, dubenys, ir rankšluosčiai. Ir jų smalsumas peraugo į nuostabą, kada jie pamatė Mokytoją nusivelkantį viršutinius drabužius, apsijuosiantį rankšluosčiu, ir pradedantį pilti vandenį į vieną iš dubenių kojoms. Įsivaizduokite, kaip buvo nustebę šitie dvylika vyrų, kurie taip neseniai buvo atsisakę mazgoti kojas vienas kitam ir kurie buvo įsitraukę į nederamus ginčus dėl garbės vietų prie stalo, kada jie pamatė, kaip jis eina aplink stalą prie žemiausiosios šventinės vietos, kur buvo įsitaisęs Simonas Petras, ir, atsiklaupia tarno poza, pasiruošdamas numazgoti Simono kojas.”
—-
Toliau daugmaž žinoma, aišku, šiek tiek ne(da)sakyta (teatleidžia man prof. Piročkinas), šiek tiek iškraipyta…

Letui        2016-01-30 20:30

per Paskutiniąją Vakarienę buvo plaunamos ne rankos, o kojos.
Nekurkim pasakų ne tuščioj vietoj.

Letas dėl Vaido       2016-01-30 19:53

Žmonės, nieko nežinantys apie Evangelijos kontekstą, kuria pasakas, palaikomas tokios pat tradicijos, ir ima fantazuoti kišdami savo suvokimus. Paimkime į rankas bent Išėjimo knygą ir pažiūrėkime, iš kur ateina šventumo sąvoka ir kaip paskatinama drąsa artėti prie D-vo, Kuris AUKŠČIAUSIAS, akbar.
Beje, paminėjau kunigų rankų plovimą per katalikų ir pravoslavų Mišias. Kas iš šios svetainės lankytojų žino, kad rankų plovimas ateina būtent iš tos žydų tradicijos, kurią ne vietoj pamini Vaidas, bet kuri gyva ir po šiai dienai kiekvienoje žydų šeimoje sutinkant Šabatą? Tik rankos plaunamos ne prieš taurės pakėlimą, bet prieš duonos pakėlimą, nes duona imama rankomis ir beje po taurės pakėlimo. Būtent tokia tvarka buvo ir per Paskutiniąją Vakarienę, tik ten buvo švenčiamas ne Šabatas, bet Pascha, o tai reikalauja trijų vyno - duonos porų sekos, tad Kristaus sakramentiniai žodžiai buvo tariami prieš vieną duonos pakėlimą, o paskui - prieš eilinės taurės pakėlimą.
Bet ne tvarka dabar svarbu, bet rankų plovimas, kurio tikrai Toroje neįsakyta, tai jau po tremties įvesta taisyklė.
Kodėl tad jos laikytasi per Paskutiniąją Vakarienę? Todėl, kad žmogus turi artėti prie šventų dalykų išoriškai ir iš vidaus švarus, bet ne apsikakojęs. Tai neturi nieko bendro su alkanų žmonių “nuodėme” nešvariomis rankomis valgyti lauko grūdų ar pan. Tai apie ką kalbėjo Krėistus? Gal Vaidas žino geriau?
Iš kur aš žinau, kad per pasutiniąją Vakarienę buvo plaunamos rankos? Ogi iš Mišių! Iš kur tas rankų plovimas atsirado? Kam įdomu, pasiieškokite internete pirmųjų liturgijų tekstų! Tai dar pirmųjų krikščionių žydų laikų tradicija, atitinkanti ano meto visų žydų tradiciją.
Nekurkim pasakų tuščioj vietoj.

VaidasVDS       2016-01-30 9:40

Dėl Leto
Netark vardo be reikalo. Kuomet kalbi apie materialius dalykus, kuomet kalbi apie materialinių turtų gausinimą, kuomet kalbi apie žmogiškus išsigalvojimus, kuriuos priskiri Dievui, nevertėtų minėti Dievo pavadinimo (kurių jis turi labai daug ne tik materialiniame, bet ir dvasiniame pasaulyje), o ne vardo, nes Savo vardo Jis niekam nėra apreiškęs net ir pačiame dvasiniame pasaulyje. Bet labiausiai nereikėtų remtis Dievu, kuomet darai bet kokios rūšies blogį. Ši nuodėmė yra vienintelė, galinti nužudyti sielą iš karto.
O citata buvo net labai vietoje…

Letas Palmaitis dėl Vaido       2016-01-29 14:50

Apie tai ir kalba, kad galvose viskas sumaišyta, jau neminint nesugebėjimo suvokti, kas yra šventumas. Citata ne vietoje.
Rankų mazgojimas (kuris reikšmingas turint reikalą su sakramentiniais veiksmais - plg. kad ir katalikų Mišias) yra savaime suprantamas bent simbolinis dalykas, rodantis norą priartėti prie D-vo švariam, bet ne purvinam, ne vien išoriškai, bet ir iš vidaus, taigi yra giliai daugiareikšmis.
Kas kita - valgymas nemazgotomis rankomis (nors tai ne visada ir patartina higieniškai), nes kaip religinė norma, yra įvestas tradicijos, bet jo nėra Toroje. Tai JHS ir vadina “papročiais”.
Jei kas nori pasigilinti, atkreipkite dėmesį, kad kiek daug kartų ST smerkiama stabmeldystė ir atkritimai į ją, tiek apie tai beveik nieko nėra NT. Kodėl? Todėl, kad po tremties buvo Ezras, kuris iškėlė uždavinį, kad tokie dalykai nebesikartotų. Tada atsirado kelių šimtų metų Didysis Išminčių Susirinkimas”, kuris ir įvedė aibę taisyklių, vėliau įėjusių į Talmudą.
Tų taisyklių negalima prilyginti D-vo Įstatymui, nors rabiniškas judaizmas teigia, kad jos atskleidžia Įstatymą ir net buvo pačiam Mozei paaiškintos žodžiu, o todėl net svarbesnės nei pati Tora.
Tačiau teigiamas Ezros ir Išminčių pastangų rezultatas buvo tas, kad ST smerkta stabmeldystė garbinant dievaičius praktiškai išnyko, todėl ir NT nėra. Suprantama, atsirado kiti dalykai, bet tai jau AUKŠTESNIS dorovinis lygis. Dėl jo ir ginčai su fariziejais.
Tos naujos taisyklės anaiptol nėra būtinai blogai, blogai yra laikytis tokių dalykų pamirštant esminius, susijusius su Pačiu D-vu, Kuris ir perspėjo netarti VARDO be reikalo.
Šventumo puoselėjimas tad nėra be reikalo, jei susijęs su D-vu, bet ne su žmonių sugalvotais dalykais.

Letas Palmaitis Eglei       2016-01-29 14:28

“Paguglinkiete”, prašom, ir rasite apsčiai. Jei mokate rusiškai, siūlyčiau https://ru.wikipedia.org/wiki/Dulce_Et_Decorum_Est (gal suprasite, kodėl kartais neverčiama).
Kokias nesąmones kokia leidykla rašo, manęs neįpareigoja.
el yra semitų žodis, ne asmenvardis (kaip beje ir arabų AL - nerašau pilnai dėl tos pačios priežasties, kurią jau esu paaiškinęs). Pateiktoje arabiškoje citatoje nėra “el”. Pilnesnė forma yra pirmoje pasakymo pusėje, kurios neparašiau:
lā ilāha “nėra dievybės”. Šis arabiškas žodis ilāh atitinka hebrajų elō(a)h - skliausteliuose ultratrumpas pagalbinis garsas prieš “h”. Tačiau ir žodis elōah nėra betarpiškai tas pats ēl.

VaidasVDS       2016-01-29 10:52

Nereiktų kreipti didelio dėmesio į tą Leto nuorodą, geriau reiktų atkreipti dėmesį į teisingą pastabą iš Biblijos:
Mk 7 – 6,7
„Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:
Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs.
7 Veltui jie mane garbina,
mokydami žmonių išgalvotų priesakų.”

dėl        2016-01-28 17:07

Dėl “Tokiu būdu iš esmės turime tik dvi krikščionybės versijas: žydišką ir nežydišką.”  - 1) Biblijoje personažas Jėzus Kristus yra sakęs kad jis pasiūstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis - tokėl Kristaus mokslas liečia tik žydus, be to Kristus sakė kad žydų karalius ir dar liepė nugalabyti tuos kurie nenori jo karalystės.
Tai ar įmanoma nežydiška krikščionybės versija jei J. Kristus Jahvės tarnas pagal Šventą raštą?

Eglė        2016-01-28 15:46

Gal kas galėtų išversti staripsnyje tą “Dulce et decorum est pro patria mori”?  “Aiškumas - pagrindinis kalbos privalumas” pagal Aristotelį, kuriam visiškai pritariu; ir man nesuprantama kodėl autorius nepateikia šalia vertimo.
O dėl “[„Greta D-vo, išskyrus D-vą“ arabiškai – ìlla-LLÁ. Pamąsčius, taip galėtų būti visuomet, jei kažkam priskiriamas D-viškumas, pvz., kad ir Švč. Mergelei].”, kažkodėl nutylima apie El reikšmę žydiškai, yra šaltinis pagal kurį “El yra senoviškas semitiškas Dievo vardas” pusl. 42” Judo evangelija” , leidykla Alma littera, Vilnius/2007.

Letas Palmaitis Eglei       2016-01-28 15:02

Bijoma, kad pirmasis komentatorius Degeneratukas atsispausdins ir nuneš į tualetą, o atsakysiu aš. Gojai seniai prarado švento ir nešvento suvokimą. Apie tai jau esu davęs nuorodą:
http://messianic.lhosting.info/proposalsL4.htm

eglė       2016-01-28 14:48

Autorius tai galėtų vietoj über alles naudoti ir rašyti lietuvišką reikšmę. O kalbant apie reikšmes pastebėjau kad   Bažnyčia – ecclesia lotynų  k., yra panašus į  žodį  eglė. Ar tai atsitiktinumas?

pagalba       2016-01-28 11:06

didžiausias siaubas - kodėl D-vas.Nejaugi baisu parašyti žodį DIEVAS.Kad neįsižeistų musulmonai, jehovistai ar dar kas nors…

VaidasVDS       2016-01-28 10:58

Vis dar vargsti, Letai.
Dievo tauta visais laikais buvo ir yra tikintieji į vienintelį Dievą ir vykdantys Jo valią - gyventi meilėje ir sutarime vienas su kitu bei su kitais žmonėmis. Kita, ne Dievo tauta, yra netikintys į vieną Dievą ir nesugebantys gyventi meilėje nei vienas su kitu, nei su kitais žmonėmis. Nuo Dievo tautos atskiria ir tikėjimas į žmonių prikurtus dogmatus, ir tuo labiau fanatizmas. Todėl tikrų tikinčiųjų yra tarp visų monoteistinių religijų, bet juos labai varžo ir jų tikrą tikėjimą nepaprastai silpnina tų religijų fariziejai, dogmatikai, mistikai ir fanatikai.
Labai viskas paprasta.
Tačiau pats bandai viską padaryti labai jau sudėtingu ir painiu. Ir tau tai pavyksta. Nesakė Jėzus taip, kaip parašyta Mt 24, 20. Bet būtent tai tau leidžia daryti visokiausias išvadas, kurios su tikru tikėjimu neturi nieko bendro. Dar vakar žiūrėjau kažkokį filmuką per Viasat History, kaip buvo taisinėjama Biblija. Gal tai vienas iš tokių pavyzdžių.
Pagonybė niekur neprapuolė ir daugiausiai pagoniškų idėjų tikėjime skleidi būtent tu, net ir pats to nesuvokdamas. Atstūmus tikrus Jėzaus mokymus, galima grįžti prie visų tų pagoniškų liekanų tikėjime, kurias tu nuolat cituoji ir klaidingai laikai jas dieviškomis. Kur monoteizmas buvo įsitvirtinęs, ten ir atėjo Jėzus, tam, kad pataisytų tai, kas jame buvo neteisinga. Bet krikščionybė suklydo pataisymą pavadinusi įvykdymu (Mt 5 17) ir ši klaida tapo lemtinga ir dėl pačios krikščionybės nykimo. Ta klaida atsirado ne iš blogos valios, bet iš to, kad daugiausiai žydai dirbo su NT tekstais ir jiems labai norėjosi atversti ir pačius žydus. Nacionalizmas ir čia pakišo koją dvasingumui. Iš klaidų nieko gero kilti negali, o štai kaip iš jų išmintingai išbristi gali pasakyti tik visiškai naujas Apreiškimas, kurį priimti dogmatikams yra nepaprastai sunku…

žydukai - über alles       2016-01-27 21:57

puikiai autorius įrodo, kad žydukai - über alles.


Rekomenduojame

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.