Geroji Naujiena

Letas Palmaitis. Krikščionių Kalėdos ir yra Chanuka (II)

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 23 d. 18:47

27     

    

Letas Palmaitis. Krikščionių Kalėdos ir yra Chanuka (II)

Skelbiame Leto Palmaičio publikacijos baigiamąją dalį. Pirmojoje straipsnio dalyje (skaityti ČIA) kalbėta, kad gruodžio 25-osios data ne krikščionių paimta iš pagonių, bet priešingai: Nenugalimos saulės šventė įvesta tik 274 metais, kada krikščionybė jau buvo susiformavusi. Ankstesnės pagoniškos saturnalijos, skirtos pažymėti saulėgrįžai, negalėjusios turėti įtakos Kalėdų šventei, nes saulėgrįža baigiasi net 2 dienom anksčiau.

2. Kristus negalėjo gimti žiemą, jis gimė rudenį!

Antrasis paplitęs kritikų teiginys yra tas, kad Viešpats Mesijas negalėjo gimti žiemą – gruodžio 25-ąją. 

Imkime ir minutėlei tam pritarkime: tegu Jis negalėjo gimti ne vien gruodžio 25-ąją, bet net ir kislevo 25 dieną, kuri pasitaiko net lapkričio pabaigoje. Panašius tvirtinimus neva remia du pamatiniai argumentai:

a) žiemos metu nuo Jerūšaláimo (Jeruzalės) iki Bēt Lèchemo (Betliejaus) dažnai sninga, niekas jokių avių lauke negano;

b) koheno (šventyklos kunigo, mūsų gradacijomis – „vyskupo“) Zecharijos (Zacharijo) tarnavimo Šventykloje laikas teko Avijos (Abijos) „skyriui“, t.y. buvo dar karaliaus Davìdo (Dovydo) burtų metimo keliu nustatyta eilė, o ji aštunta ketvirtojoje pamainoje po Hakoco. Mat Davidas suskirstė visus kunigiškos Levio genties, Mošė brolio kunigo Aharono palikuonių (tik pastarieji ir buvo tikri kunigai, turėję galią aukoti aukas, o kiti levitai buvo tarsi diakonai) gimines į 24 skyrius (žr. 1 Metr 24:3–10 ir Lk 1:5), anuo metu, suprantama, skaičiuojant nuo liturginių metų pradžios nisano 1 d.

Tuo remdamiesi, Kalėdų kritikai paskirsto tas visas pamainas per visus žydų kalendoriaus metų 12 mėnesių po dvi per mėnesį ir nustato, kad Viešpats Mesijas galėjęs gimti bet kuriuo atveju tik rudenį, nuo elūlio pabaigos iki chešvano pradžios, labiausiai tikėtina – tišrio mėnesį (saulės kalendoriuje tišris svyruoja tarp rugsėjo ir spalio), kada ir avys dar ganomos laukuose. Tuomet lyg ir lengva paskaičiuoti, kada Zecharija pradėjo ir kada baigė tarnystę Šventykloje (aštunta pamaina nuo nisano 1-os bus tamūzo antroji pusė iki avo 1-os), kada jo žmona Elišava (Eliševa, Elžbieta) buvo šeštame nėštumo mėnesyje (Lk 1:23–24, 36, o tai tevetas), kada gimė Jochananas Krikštytojas (dar plius trys mėnesiai, o tai nisanas) ir kada gimė Pats Išganytojas (dar šeši mėnesiai, o tai tišris), t.y. tarp rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos, kada avys dar ganomos laukuose. Problemiška yra tai, kad net jei visos pamainos tiksliai užbaigdavo savo tarnystes iki kitų metų nisano 1-osios, kaip turėjo būti keliamaisiais metais, turinčiais ne 12, bet 13 mėnesių, t.y. dar ir antrąjį adarą gale? Ar paskutinės keturios pamainos turėjo pakartotinai tarnauti dar vieną mėnesį?

(6) Maža to, juk dar Josefas Flavijus paliudijo, kad kiekviena pamaina tarnavo ne po pusę mėnesio, bet tik aštuonias dienas nuo šabato iki kito šabato imtinai (Flavijus, Žydų senovė, VII kn., 14 sk., 7 poskyris). Tai reiškia, kad tai pačiai pamainai tekdavo išeiti bent dukart per metus, o tokiu atveju nebelieka vilties, kad pirmoji pamaina kiekvienais metais pradės tarnystę nuo nisano 1 d., nes toji nisano 1-oji galėjo būti ne vien šabatas, bet ir bet kuri savaitės diena! Todėl galima galvoti tik apie pačią pradžią karaliaus Davido laikais, kada pirmoji pamaina galbūt pradėjo tarnauti per pirmąjį nisano šabatą, o galbūt tada tai ir buvo nisano 1-oji. Tačiau juk nuo tada prasidėjusi praktika nutrūko dėl 598–539 m. Babilonijos tremties. O žydams grįžus iš Babilonijos nelaisvės, niekas nelaukė tos nisano 1-osios, bet, kaip rašo Ezra, nuo septintojo mėnesio pirmosios dienos buvo pradėta atnašauti VARDUI deginamąsias aukas, nors VARDO Šventyklos pamatai dar nebuvo padėti (1 Ezr 3:1–6). Atnašavimai buvo pagrindinė kohenų pareiga. Tai reiškia, kad bent Antrosios Šventyklos laikotarpio kohenų tarnystė startavo tišrio 1-ąją, per kalendorinius Naujuosius metus. Ar dabar turime vėl skaičiuoti mėnesius iš naujo? Ne, nes juk paaiškėjo, jog tai beprasmiška: pamainos aiškiai kartojosi viena po kitos ta pačia tvarka metų metais, nepriklausomai nuo mėnesių ir nuo to, ar jų buvo 12, ar 13.

(7) Bet ir tai ne viskas! Per didžiąsias šventes – Pesachą, Šavū‘ōt (Sekmines) ir Sukkōt (Palapines), kai piligrimai iš visur plaukė į Šventyklą, visų pamainų kunigai išeidavo tarnauti kartu!

Kadangi tie švenčių laikotarpiai savaitiniai, įprasta tvarka nutrūkdavo ir atsistatydavo po švenčių. Teoriškai būtų galima ištirti visus žydų metus su visomis pamainomis ir šventėmis nuo 539 m. pr. Kr. ir iki pat mūsų eros pradžios, net ištaisant Dionizijaus Mažojo 5 ar 3 metų klaidą. Tačiau čia susiduriama dar su viena problema: skirtingai nuo karaliaus Davido laikų, kada būta tik 24 Aharono palikuonių šeimų galvų, apie eros pradžią jau būta vos ne 300 jų palikuonių, t.y. apytikriai, tarkim, 300 : 24 = bent 12 privalėjusių tarnauti Šventykloje kunigų kiekvienoje pamainoje, o tai daugiau nei reikia savaitei. Atkreipkime dėmesį į Luko pastabą apie Zechariją: „... pagal kunigų paprotį burtu teko jam įžengti į Viešpaties Šventyklos vidų ir aukoti smilkalus“ (Lk 1:8–9) [Turimas galvoje paauksuotas smilkalų altorius Šventyklos šventovėje. Jis buvo, įėjus į šventyklą per prieangį rytų pusėje, už pirmosios uždangos šventovės centre ties Šventų Švenčiausios uždanga. Tarp smilkalų altoriaus ir uždangos būta auksinės menoros pietvakarių kampe ir auksinio viršaus padėtinės duonos stalo šiaurės vakarų kampe.] Luko pastaba reiškia, kad vienoje pamainoje susirinkę kohenai giminaičiai mesdavo burtus, kuris kurį darbą atliks. Plg. ką sako Talmudas apie tarnystės praktiką švenčių metu (kada irgi būta daug tarnaujančiųjų): „Aštuntąją dieną jie mesdavo burtus, kaip ir per visas kitas šventes. Buvo nustatyta, kad pamaina, kuri aukoja jautį, negali to daryti ir kitą dieną, todėl vyko rotacija“ (Sukkā, 5 sk., 6 mišna, taip pat, 22 lapas).

(8) Dėl avių ganymo žiemą: Mišnos Mō‘ēd („Švenčių“) dalies Šekālīm („Šekeliai“) traktato 7 skyriuje, 4-ojoje pastraipoje, nurodoma, kad gyvuliai laukuose tarp Jerūšalaimo ir Migdāl-Ederio (netoli Bēt-Lechemo, Mch 5, 1–5, Pr 35:16,19, 1 Sam 17:12, Mt 2:6) skiriami Šventyklos aukoms, ir (pagal Rabi Jehūdą) tinka Pesachui, jei rasti per prieššventinį 30 dienų laikotarpį (plg. The Brill Reference Library of Ancient Judaism: The Halakhah by Jacob Neusner, I, Between Israel and G-d, Part A, 1932, p. 498 (ribota peržiūra), o tai gali būti ir vasaris! 

Kad Judėjoje žiemą neretai sninga ir gali būti šalta, tai vis tiek ne mūsų keli laipsniai šalčio. Dažniausiai sausio temperatūra būna apie 8 laipsnius šilumos. Štai ką apie šios dienos Bēt Lechemą rašo kad ir svetainė „Bethlehem and Jericho Tours“ (Betliejaus ir Jerichono turizmas):

„Žiemos mėnesiai Betliejuje yra nuo lapkričio iki kovo, ir nors orai atšąla, jie tebėra šilti, palyginti su Europos žiemomis. Žiemos metu temperatūra svyruoja nuo žemiausių 7 laipsnių vidurkio sausį iki 25 laipsnių lapkritį ir balandį. Daugiausia lyja gruodį ir sausį – tai šalčiausi mėnesiai.“

Vargu ar prieš 2000 metų buvo šalčiau. Bent Artimiesiems Rytams būdingos avassi rūšies avys, kaip rašo atitinkamas Vikipedijos straipsnis, turi unikalių savybių, pvz., atsparumą ligoms ir parazitams, gebėjimą įveikti ilgus atstumus ganymo metu, iškęsti ekstremalias temperatūras ir pakelti nepalankias maitinimo sąlygas.“

Manytume, kad visi gruodžio 25-osios dienos kritikų argumentai yra mėgėjų sugalvoti ir neatlaiko rimtesnės analizės.

Išvada

Nėra pagrindo neigti Chanukos ir Kalėdų švenčių 25-osios dienos sutapimą kaip esminį argumentą už tai, kad ši Atnaujintosios Šventyklos šviesos šventė yra ir pirmųjų krikščionių žydų Kalėdos. Vadinasi, dabartiniai mesijiniai žydai Kislevo 25-ąją turėtų švęsti ir Mesijo atėjimą į pasaulį, net be specialaus „aristotelinio“ tyrinėjimo, ar tai Gimimo, ar Įsikūnijimo diena. Amen.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalaitis Letui       2017-01-12 23:18

Nesuprantate dėl to, kad vadovaujatės protu. Vienoje iš savo žinučių aiškiai pasakiau kokią konotaciją man turi žodis religija, gal neatidžiai skaitėte. Aš kalbu apie tiesas kurios nepavaldžios religijoms. Kristus dėl to ir atėjo, kad žydu tikėjimas degradavo. Be to net jei jis nebūtų degradavęs, Įstatymas, kad ir koks tobulas bebūtų, negali išgelbėti pasaulio. Jūsų minėtas įsakymų vykdymas buvo virtęs paprasčiausia morale, panašiai, beje, nutiko ir ktikščionybei.

Pasikartosiu, aš matau vienintelę galimybę - visiškai pakeisti ašį aplink kurią sukasi žmogaus gyvenimas. Tai yra ieškoti ir rasti Dievystę viduje, o ne išorėje, ir tai žmonijoje turi įgautų tam tikrą mastą. Pridėjus malonę gal ir pavyks išsikapstyti iš to visuotinio pamišimo. Tačiau kol žmogaus gyvenime viešpatauja protas radikalių pasikeitimų nebus.


Jūsų pasakymas, kad Dievą žinojo tik žydai visiškai prasilenkia su tikrove. Kaip kažkada būta prokalbės, taip būta ir dvasinės protradicijės iš kurios atsirado Vedų žinios, chaldėjų ir žydų misticizmas, egiptiečių tikėjimas. Nežinau ar žydų tradicija yra svarankiška ar buvo perimta iš chaldėjų, tačiau visiškai aišku, kad jūsų bandymas pozicionuoti žydus kaip vienintelius yra be pagrindo.

Gal ir klystu, bet sprendžiant iš jūsų atsakymo peršasi išvada, kad nesupratote minties apie nežinomą Dievą. Nežinomas Dievas tapo tiek “žinomu” Kristuje (beje, Dievo Sūnį pagal Paulių kurio aš neskaitęs smile ), kad net norėta Jį užmėtyti akmenimis.

Ko jūs nesupratote apie karolingus ir prie ko čia islamas kurio neva jus mokau? Turėjau omeny Verdeną. Be to ar ne jų dinastijoje susiformavo feodalizmas?

Dėl krikščionybės ir melo. Negi jūs nesuprantate tokio paprasto dalyko, kad kai Tiesa iškraipoma ji virsta melu? Nuo tada kai krikščionybė tapo “vienintelė”, kai Kristų pavertė vieninteliu žmonijos gelbėtoju krikščionybė perėjo Šėtono globon. Parašiau nors ir nesitikiu, kad suprasit.

Nesakiau, kad arijonizmas dvasinis, sakiau, kad dvasinis yra sekimno Kristumi kelias kurį rėmė arijonai. Arijonai atėjo galvon ekspromtu, o ne dėl kažkokio ypoatingo dėmesio jiems. Manau, kad nederėjo atmetinėti, vietos po saule būtų užtekę ir arijonams ir donatistams ir gnostikams, visiems.

Nežinau kokia katė perbėgo tarp jūsų ir senovės pagonių. Vadovaujantis jūsų mastymu galima teigti, kad ir žydai buvo pagoniški. O gal Ein trilypumas ir kosmogonija ne žydų?

P.S. Beje, paminėjote anksčiau Marijos kultą. Ar žinote ezoterinę Marijos kulto prasmę?

Letas: dar PS       2017-01-9 5:11

Mąstau, kodėl skiriate dėmesį arijonams ir kalbate apie musulmonų “krikščionybę”. Mat įprasta manyti, neva arijonai nepripažino Kristaus D-viškumo. Tai klaida. Jie tikėjo tuo D-viškumu, nes taip yra Evangelijoje ir net Pranašuose. Tačiau suprato ne nikėjiškai, nors irgi graikiškai: kaip D-vo “nuleistą” D-viškumą žmogui JHS. Tik vėlesnieji susipainioję krikščionys, kai kurie ir dabar, vadina arijonais tuos, kurie iš viso laiko JHS paprastu žmogumi nesuprasdami, kad paprastas žmogus ne tik žmonijos, bet ir savęs paties neatpirks iš nuodėmių.
Filosofiniai ginčai susirunkimuose supranatami graikų logikos ribose. Tačiau tikram abraominiam tikėjimui visa tai svetima ir nereikalinga. Reikia vykdyti D-vo apreikštą Valią, štai kas svarbu. O jei pagonys drįsta “nagrinėti D-vo sudėtį”, tai tik ir rodo va būtent tos pagarbios baimės nebuvimą, švento ir nešvento neskyrimą. Amen.

Letas Prašalaičiui       2017-01-9 4:55

Nesuprantu Jūsų mąstymo būdo, kodėl nesusišnekame. Kas yra krikščionis ir krikščionybė būtent aiškėja iš Paties Kristaus žodžių kad ir
1) Mt 16:16-18, 16:20, 26:62-64,
2) Mt 27:11, Jn 19:21-22 + aibė mesijinių pranašysčių ST, nes žydų religija ir buvo mesijinė bent nuo pat Karalystės skilimo į dvi dalis;
3) Jn 6:48-51, Mt 26:26-29, Mk 14:24, Lk 22:20, Jn 17:3 + Iz 53, Jer 31:31-33, 4) Jn 6:40,68 -
Turbūt manote, kad JHS kalbėjo graikams, bet ne žydams, kurie puikiai žinojo, ir kas yra Mesijas, ir kas yra Sandora, ir kas turi būti Naujoji Sandora. Keista, bet pasirodo nesuprantate, kas yra krikščionybė skirtingai tarkim nuo islamo.
Ką Jis kalbėjo, buvo aišku iš vido religinio žydų gyvenimo konteksto, kuriam priklauso ir Jo citatos iš ST: “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk savo artimą, kaip save patį” - gal nežinote, kad tai iš Toros?
Kristus niekur nekalbėjo apie religiją, nes jokios religijos nekūrė. Religija buvo aplinkui: vykdyti D-vo Įsakymus, apreikštus per Mošė (Mozę, ir plg. Mt 5:17). Tuos Įsakymus Kristus paaiškino ir sugriežtino Savo pasekėjams Kalno pamoksle ir kitur, jokios kitos religijos nereikėjo, nes žydui religija ir yra gyvenimo būdas, o gyvenimas - religija. Paulius paaiškino tai teologiškai, bet bandė kurti nežydų krikščioniškas bendruomenes, kurioms, suprantama, reikėjo kažkokių organizacinių taisyklių. Tas taisykles nubrėžė tiek jis, tiek Jeruzalės apaštalų susirinkimas. O priėmusieji Naująją Sandorą žydai liko savo religijoje, jiems nereikėjo jokių naujų formų. Naują religiją nežydams įkūrė konstantinininkai 375 metais.
Jūs matyt neskaitėte net Apaštalų darbų ir Pauliaus kalbos Atėnų areopage, jei aš Jus “pralinksminau” su Nežinomuoju D-vu. Mums Žinomas D-vas yra Įsikūnijęs D-vas. Iki tol Jis buvo žinomas tik žydams per Savo tautos vedimą ir per Savo Žodį.
Koks ryšys yra tarp karolingų, krikščionybės pakilimo Europoje jų ir Otonų laikais bei galvų kapojimo, aš nesupratau. Čia kažkodėl veliate islamą, nors reikia ir ten žinoti, kada kapojomos galvos ir kodėl, taip pat kas yra antiislamiška propaganda. Islamo manęs nemokykite, puikiai žinau, ir kas yra rasūl, ir kas yra masih, ir kas yra nabi.
Žydų išrinktumą suprantate vėlgi pagoniškai (gojiškai), kaip imperines pretenzijas, bet ne kaip D-vo uždėtą užduotį.
Nesuprantu, kurių religija paremta melu, ar evangeliku? Kokiu melu konkrečiai? Matau tik nesusipratimus ir klaidas, o tai būdinga visiems konstantininkų palikuonims.
Jei žmogus neturi pagarbios baimės tėvams ar mylimam žmogui, suprantama, jis apskritai nesupranta, kas tai yra. Tada jis nedaro ir skirtumo tarp švento ir nešvento, o norint atgauti šį svarbų dalyką, reikia grįžti prie mesijinių šaknų. Dabartinė situacija buvusiame krikščionių pasaulyje tik ir verčia atkreipti dėmesį į mesijinį tikėjimą.
Tiek to, daugiau nebegaliu rašyti, telaimina Jus D-vas, kad suvoktumėt pamatinius dalykus.

Prašalaitis Letui       2017-01-7 2:10

Gal galėtumėte parodyti kur Kristaus pasakyta, kad sekimas juo remiasi jūsų išvardintomis keturiomis pastraipomis? Gal dar galėtumėte nurodyti kur NT yra Kristaus kalbama apie religiją? Nenurodysite, nes jų ten paprasčiausiai nėra. Tai ką išvardinote yra žmonių kurta ir sudogminta teologija, toks pusiau mokslas apie Dievą. Vienos dogmos sukurtos tyčia, kitos atsirado natūraliai, nes iš naujo neatrastos tiesos per laiką neišvengiamai virsta dogmomis.
O dabar prisiminkit ką Ješua jums sakė ir po to sulyginkit su savo keturiomis pastraipomis: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk savo artimą, kaip save patį.
Panašu?

Kalbant apie evangelikus čia ne rodiklis, kad jų tikėjimas atseit gyvesnis nei katalikų, kad jie kažko nori. Jūs paskendęs detalėse, bet nesuprantat esmės, kad ši religija paremta Melu nuo pat jos atsiradimo pradžios trečiame amžiuje. 

Dėl musulmonų? Visiškai įmanomas dalykas, kad musulmonas ar bet kurios kitos religijos išpažinėjas gali būti didesnis krikščionis nei krikščionis. Nes pasirinkta religija visiškai nenusako to kas slypi už išorinio žmogaus fasado. Bendra paėmus vidutinį žmogų nėra jokio skirtumo ar jis musulmonas, krikščionis, budistas ar koks nors primytivios genties narys, nes didžioji dauguma žmonių gyvena lygmenyje nuo tarpkojo iki širdies, nepriklausomai nuo religijos, politinių pažiūrų, kultūrinės terpės bei išsilavinimo. Išorė klaidina.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagal islamą Kristus yra “Rasul”, o tai ne tas pats kas pranašas “Nabi”. Kiekviens Rasul yra Nabi, bet ne kiekvienas Nabi yra Rasul. Be to Korane Kristus yra minimas ir kaip Mesijas. Tačiau palikime islamą, jam gerokai prasčiau nei krikščionybei, todėl plėtotis - neverta, jie tegul pirmiausiai tvarkosi savo kieme.


Koks turi būti krikščionis gal ir automatiškai išeina, bet problema, kad nėra ir negyvena, vadinasi ne krikščionis kas ir buvo pasakyta.
Jūsų Karolingų idealizavimas ganėtinai nuviliantis. Ar tikrai masinis belaisvių galvų kapojimas yra tobula krikščionybė tokiam intelektualui kaip jūs? Kaip jūs pats sau aiškinate tuos prieštaravimus tarp Kalno pamosklo ir galvų kapojimo? Klausimas, žinoma, nebūtinai atsakytinas. Ir beje kalbėjau ne apie dykynę po Kosnatino, o tiesiog dykynę ir tai, mano galva, buvo svarbus veiksnys islamo įsigalėjimui.

Cit.:“Mesijinis judaizmas ne mano valia, bet Lk 21:24 + Rom 11:25-26 TIKROVĖ.”

Sakyta, kad jūsų valia dėl mesijinių žydų kaip pagrindinio adresato pasirinkimo, o prie ko čia jie toje temoje, kodėl jie jums tokie svarbūs religinėje plotmėje?
Dėl analizės aš jūsų klausiau, norėdamas sužinoti ar akademinis sluoksnis aria tą pačią vagą kurią ir jūs, ar kitą? Kaip jau minėjau man nėra svarbu ar išvados klaidingos ar teisngos mane sudomino pats bandymo nustatyti datą būdas.

Cit.: “Malonė yra biblijinė sąvoka. Mes netikime pagonišku “Nežinomuoju D-vu”, Jis yra žinomas konkrečiai apreikštas.”

Kas čia taip nusprendė, kad vien biblijinė?
Dėl žinojimo pralinksminot. Tai kos tas žinomas Dievas?
Žydai, beje, Dievą perėmė iš pagonių, bet man iš ST susidarė įspūdis, kad vietoj Dievo jie ėmė garbinti galingą demoną. Ir tos šnekos apie išrinktumą, brrr… Būtų galima sutikti jei kalba eitų apie tą regioną, bet pretenzijos į pasaulinį išrinktumą aiškiai per didelės.

Leiskite paklausti, kas yra bandymas paveikti Dievystę technikomis? Kai jūs sakote Maranata ar čia, anot jūsų, jau technika ar dar ne? O kai Tėve mūsų?
O dėl Dievo valios kaip ją vykdysit jos nežinodamas? Norint ją sužinoti arba kitaip tariant tapti Jo valios įrankiu reikia tapti dvasios vargdieniu iš jūsų mėgiamo Kalno pamokslo, po to dar tapti tyru, o tam gali prireikti tūkstantmečių.

Kodėl šventvagystė? Ir kodėl reikia bijoti Dievo? Argi gali būti baimė meilės palydovė? Ar jūs suprantate, kad Dievas žmogui atsiskleidžia tokiu kokiu jį žmogus įsivaizduoja. Jei žmogus mano Jį esant rūstų, Jis gali parodyti savo rustybę, jei mylintį - meilę ir taip toliau. Suprantu ką sakote apie sąvokas, bet sutikite, kad žodis Dievas turi begalę konotacijų skirtingiems žmonėms. Todėl mano galva Aukščiausiasis arba Absoliutas daug tikslenės sąvokos.

Marginalas vėl Prašalaičiui       2017-01-5 15:45

Dar vienas svarbus mano neatsakymas į Jūsų teiginį:
“Nesu didelis žinovas, bet mano akimis žiūrint Nikėjos susirinkime eliminavusiame arijonizmą, gynųsį dvasinį sekimo Kristumi kelią, buvo nužudyta viena esminių Kristaus žydams plačiai paviešintų tiesų - Aš ir Tėvas esame viena.”
Pirmiausiai neaišku, kodėl tas arijonizmas dvasinis, bet klasikinis Credo nedvasinis?
Pasakymas “Viena” gali būti suvokiamas įvairiausiai. Galbūt darote pagoniškam mąstymui būdingą klaidą bandydamas dalykus, esančius aukščiau už mūsų protą, įsprausti š mūsų logikos ribas. Susirinkimų svarstymai dėl Asmenų ir Prigimčių kilo iš reikalo viską paaiškinti logiškai ir tuo pačiu nusikratyti pavojumi būti apkaltintiems politeizmu. Gal nesu teisus, bet jaučiu, kad pirmiesiems JHS mokiniams ta problema iš viso neegzistavo. Net visų laikomas krikščioniškos teologijos pradininku Paulius čia nieko nesvarsto. Jei toks dalykas, kaip “D-vo sudėtis” (atsiprašau už šventvagystę, bet ne aš ją padėjau!) būtų esminis, Paulius pirmiausiai būtų jį ir svarstęs. Nėra pas jį jokių užuominų į trinitarystę, nėra nė pas kitus laiškų autorius (apie V amžių padaryta interpoliacija 1 Jn 5:7 yra grubiausiai politeistiška, bet ne trinitarinė, jį pripažįstama interpoliacija net ir oficialių teologų), neminint Paties Kristaus.
Tačiau užuominų nebuvimas nereiškia, neva D-vas NEGALI būti Triasmenis. Suprantama, gali (plg. kad ir skaičių painiavą kada prie Mamrės pas Abraomą ateina Trys svečiai). “Painiava” su “D-vo skaičiais” randama ir kitur (pvz., žydams einant iš Egipto debesies /ugnies stulpas yra tuo pačiu metu IR D-vas, IR angelas - tiesa, žydų tradicija čia mini vad. Metatroną, bet pats terminas nieko nepaaiškina, tai sugalvojimas). Kvailas pagonis mano, neva D-vas yra dievas pagal jo siaurą logikėlę, todėl gali būti “racionaliai aprašytas”. Tačiau remiantis ką tik minėtais pavyzdžiais, galima pateikti ir tokią “galimybę”: D-vas yra BEGALYBĖ mūsų pojūčiams atsirandančių ir tarsi persiliejančių vienas į kitą Asmenų, na tarkim, kad šiuo momentų matome milijardą, kitu - Trys, trečiu - trilijoną. Tačiau tai nėra tų pačių pagonių iškart pasiūlytos “To Paties apraiškos”, o tai susirinkimų atmestas vad. modalizmas (daugelis eilinių katalikų ir šiandien supranta Švč. Trejybę modalistiškai). Būtent viskas ne tik gali, bet ir turi būti be galo aukščiau žmogaus loginio suvokimo. Tuo pačiu momentu, tarkim Milijardas Asmenų yra kiekvienas Ne-Kitas, bet kitu momentu jau yra visiškai TIKRI (bet ne Vieno apraiškos!) savaiminiai Trilijonas Asmenų, dar kitu momentu - Trys, dar kitu -Vienas, dar kitu - nenusakoma. Ir tai, be abejo, bus Vienas D-vas Kūrėjas, bet ne panteistinis Universas, emanuojantis į Visatos elementus. Jis yra anapus Visatos ir Visatos Autorius. Jis nėra nei žmogus, nei pagonių panteono dievas, ponai! Greičiau Jis būtų Amžina Begalinė, Visagalė, Sąmoninga Asmenybė, panaši į Eterį, Lauką, Minčių Vandenyną, tačiau Subjektas! Kodėl tad negalima grubiai palyginti Jo Asmenį (Amenis) su D-vo Mintimi (Mintimis)? Kiekviena atskirai ir visos kartu yra ir veikia kaip savarankiškas Subjektas, “neatskiriamai ir nesuliejamai”, tai Tas Pats Vienas D-vas. Suprantama, tokia Mintis nėra žmogaus mintis, net nieko panašaus (žmogaus mintys nėra laisvos, nėra pati žmogaus asmenybė, atsiranda priežastinėje grandinėje ir prie jos pririštos - beje, todėl negalima kalbėti apie “pagal panašumą” sąmonės ir mąstymo prasme!)
Nikėjoje D-vo “aiškintojai” net dar nežinojo, pvz., kad elektronas (dalelė) ir laukas yra TAS PATS!
Tačiau imant Nikėjos-Konstantinopolio dogmatą, kaip dogmatas, jis yra nepriekaištingas ir tobulas, atmetantis aiškiai neįmanomus dalykus bei “paaiškinantis”, kodėl JHS yra D-vas ir Žmogus. Klausimas, are tai BŪTINA Išganymui? Ar tai ne įžūlu? Išganymui nebūtina, bet naudinga kaip apribojimas žmonių fantazavimui.
Minėdamas arijonizmą Jūs kalbate ta pačia gojiška logika, bandydamas primesti vieną ar kitą koncepciją Išganymo dramai. O tai galimai visai skirtingi dalykai.

Letas Prašalaičiui       2017-01-4 18:15

Krikščionybė yra įsitikinimas, kad Šventajame Rašte išpranašautas Mesijas (hebrajų kalba - “Pateptasis”, graikiškai išvertus - “Christós”) 1) tikrai yra Evangelijos JHS, 2) kad Jis yra Karalius, Žmonijos Atpikėjas, 3) kad Jis sava Golgotos Auka sudarė Naująją Sandorą su D-vu, 4) kad tik Jis yra kiekvieno asmens Išganytojas ir kiekvieno Jį tikinčiojo Viešpats.
Jei evangelikai šitaiptiki (o jie tiki) ir dar nori gyventi kaip pirmieji krkščionys, koks tad čia pokštas? Jų tikėjimas bent daug gyvesnis nei daugelio apeiginių katalikų.
Kita vertus, musulmonui JHS yra pranašas, todėl jis laisvas norėti būti toks, kaip tas pranašas. Pagal Jus tuomet išeina, kad tas musulmonas - krikščionis?
Koks TURI būti krikščionis automatiškai išeina iš jo tikėjimo. Jei JHS tavo Viešpats, tu ir privalai gyventi pagal Jo Kalno pamokslą, o visa “šventoji tradicija” verta tik tiek, kiek jį tai užtikrina. Jei “šventoji tradicija” ima GRIAUTI atsidavimą JHS Viešpačiui (pvz., vadinti tuos, kurie atsisako vykdyti antikrikščioniškus valstybės įstatymus, kažkokiu orveliniu žodeliu “fundamentalistai” ir teigti. jog vargu ar verta pritarti jų (t.y. pirmųjų kankinių) “poelgiams”, tai ta “šventoji tradicija” jau yra išsigimusi iki Kajafo tradicijos.
Mesijinis judaizmas ne mano valia, bet Lk 21:24 + Rom 11:25-26 TIKROVĖ.
Čia niekas nieko “pageidautino” nepriima, bet privalo orientuotis pranašystėse ir tikrovėje. Nesakau, neva esu 100 % teisus. Gal priešingai - 100 % neteisus, tačiau tam reikia papunkčiui išanalizuoti pateiktas išvadas. To niekas nesiima padaryti, ir net minėtas kunigas, kuriam “Dangus garantuotas”, nesiteikia nusileisti iki tokio “žemo lygio”, kadangi jam viskas yra aišku iš kanonų ir “šventosios tradicijos” (pvz., Popiežiaus neklystamumo albant ex cathedra dogmatas priimtas iki II Vatikano susirinkimo, todėl minėtas kunigas turi sutikti, kad tokiam popiežiui iš viso nebereikia jokių susirinkimų ir jis pats vienas gali skelbti dogmatus. Dabar eilėje stovi gogmatas dėl Švč. Mergelės, kaip Co-Redemprix. O tai iš esmės veda dar į vieną Jos dogmatą: pre-egzistencinį, kaip kadaise ir perspėjo Nestorijus. Dabar užtenka gero popiežiaus, kad tas dogmatas būtų paskelbtas be jokių susirinkimų. Na ir važiuojam toliau į politeizmą, nes tada ir Jos tėvai turi būti ypatingi, nes ne iš neypatingų negalėjo gimti ypatingi. Ir t.t.
Visa tai neturi NIEKO BENDRO su JHS ir apaštalų skelbto ir praktikuoto tikėjimo, kuris sutilpo į nuoseklią sandorų tąsą be jokių “išrinktumo pakeitimų”. Graikai suprato “išrinktumą” pagal savo pagoniškas galvas, kaip “imperinę didybę”.
Krikščioniui nebūtina mąstyti, kaip žydui. Skaitykite Apd apie apaštalų susirinkimą Jeruzalėje ir jo nurodymus, kas reikalaujama iš krikščionio nežydo. Išrinktoji tauta praplečiama Kristuje, joje Išganymui svarbūs skirtumai tarp žydų ir nežydų išnyksta, bet ŠAKNYS (Rom 11) išlieka, todėl ir pati išplėstoji D-vo Tauta lygiai gali būti laikoma ta pačia pirmine išrinktąja tauta. Nežydų krikščionių elgesys ir mąstymas skiriasi tik labai trumpą laiką - tik gyvenant tuos menkus 70 metų žemėje.
Jums rašiau, kad nesate žydas, todėl negalite ir suprasti polemikos su žydais.
Argumentacija dėl JHS gimimo galimybės žiemą mano yra pateikta, kitokios nereikia.
Malonė yra biblijinė sąvoka. Mes netikime pagonišku “Nežinomuoju D-vu”, Jis yra žinomas konkrečiai apreikštas. Išganymas yra TIK Jo Malonė (“lengvai” ar “nelengvai” - visai kitas klausimas, nebandykite “paveikti D-vą” “technikomis” - tai bus pagonių magija! Reikia vykdyti aiškiai apreikštą D-vo Valią ir tiek tos “magijos”). Aš ne evangelikas ir nedarau iš Pauliaus D-vo. Tačiau ignoruoti jo pamokymų neįmanoma, užtenka išlygų subalansuojant juos su šv. Jokūbo ir šv. Petro pamokymais. Todėl apie Malonę patarčiau spręsti iš Pauliaus laiškų. Kad Malonės vartai gentims (šį žodį, gōjīm, be abejo, vartojo Pats Kristus, plg. Lk 21:24, nes nėra kito žodžio) gali ir užsidaryti, logiškai matome tiek iš Pauliaus paminėtos pilnumos įėjimo (11:25-26), tiek iš dabarties tikrovės.
Šventvagystė yra drįsti artėti prie D-vo, tarsi prie daikto, be pagarbios baimės. Kad ginčai dėl Prigimčių gali būti net šventvagiškai įžūlūs, apie tai kalbėta net Nikėjos laikais. Vėlgi reikia suvokti skirtumą tarp SKIRTINGŲ sąvokų, išreiškiamu žodžiu D-vas ir dievas. Turi būti skirtingi žodžiai, kad niekas nepainiotų sąvokų.

Letas Prašalaičiui dar       2017-01-4 18:14

Praeitą kartą praleidau be replikos Jūsų pasakymą apie “dykynę” po Konstantino. Negaliu sutikti. Didžiulė kaltė atstūmus žydus ir išdavus Pirmąją Bažnyčią sukėlė visas tolesnes skilimo pasekmes iki pat dabar artėjančio Romos Katalikų Bažnyčioje. Tačiau tai nereiškia Bažnyčios paneigimo. Bažnyčia egzistavo visomis sąlygomis, o ne stebuklingai “atgijo” pirmiems pralobusiems nuo kapitalizmo savamoksliams evangelikams pasirodant. Man evangelikai nėra žiburys jau todėl, kad jie yra to paties prakeikimo paveldėtojai, o Liuteris - pirmasis rasinis antisemitas. JHS visada YRA tarp Jo Vardu susirenkančiųjų, jeigu tik jie praktiniu gyvenimu nuo Jo neatsižada. Manyčiau, Vakaruose susikūrusi krikščionybės atmaina pasiekė tobulumą Karolingų ir Otonų laikais. Tai buvo idealiausias šventumo metas Europoje, nei kruvinų “misijų”, nei valstiečių pavergimo, nei žydų pogromų, nei raganų medžioklės dar nebuvo. Kiekvienas harmoningai vykdė savo pašaukimo pareigas savo vietoje. Konstantininis skilimo prakeikimas pasireiškė XI a. pradžioje: tarp feodalų, suinteresuotų savarankiškomis karalystėmis, Imperatoriaus ir Popiežiaus, čia ir 1054 m. Vakarų - Rytų skilimas. Toliau degradavimas eina su pagreičiu per renesansą į masonišką švietimą, nuo švietimo į herderišką “klasicizmą”, nuo Herderio - iki Wagnerio su Hitleriu, nuo jų - iki orvelinės Naujosios Pasaulio Tvarkos.

Prašalaitis Letui       2017-01-4 0:36

Dėkui už už sveikinimą ir palinkėjimus!

Dėl evangelikų tai čia reikia suprasti kaip pokštą? Bet gi jūs rimtai.

Siūlau susitarti kas ką vadina krikščionybe arba krikščionimis, tai padėtų išvengti nesusipratimų ir neaiškumų ateityje. Man idealus krikščionis - toks kaip Kristus. Tačiau šis idealas labai sunkiai įgyvendinamas, todėl artimiausia reikšmė būtų Kristaus sekėjas. Toks, kuris nesupančiotas prietarų ir bažnytinių dogmų, ieškantis Tiesos ir siekiantis tobulumo. O jums?

Sakyčiau, keistokas posūkis, tačiau tebūnie mesijiniai žydai, jei tokia jūsų valia. Tuomet aš, ne žydas, mėginantis kuo bešališkiau žvelgti į klausimą, ko gero be reikalo įsikišau. Maniau, kad tikslas yra rasti kuo objektyvesnį atsakymą į klausimą, o ne priimti vieną pageidautiną. Bet tuomet įžvelgiu dvigubus standartus, nes pagoniškai kilmei pateikiate argumentuotą paneigimą, o savo versijai nors ir ne argumentuotai “įrodymų nereikia”. Be to akivaizdžiai sau prieštaraujate sakydamas kad ten nežydų laikai ir ne žydų samprotavimai, bet juk Kalėdos ir pradėtos švęsti ne žydų laikais ir ne žydų. Man sunku įsivaizduoti krikščionį, berberą iš Šiaurės Afrikos mąstantį ir besielgiantį kaip žydas. Arba romėną. Tiek to, nuo šios vietos palikim viską kaip yra. Jūs pakankamai parašėte apie simbolizmą ir asociacijas, čia nekažin ką bepridursi. Gal ateityje paaiškės kažkas daugiau. Beje, neseniai sužinojau, kad pastaruoju metu akademinis požiūris yra nebenegti Kristaus gimimo galimybės žiemą, nors dar neteko susipažinti su argumentacija, gal esate susipažinęs?
Jūsų repliką dėl ateisto šiame kontekste priimu kaip komplimentą, nes ateistai nors ir būdami riboti kai kuriais klausimais dažnai turi sveikesnę nuovoką nei kai kurie religingi žmonės. Kaip ten bebūtų fakto nepaneigsi, o kas ten ką globojo nėra aišku.
Sakydamas Mokytojas išėjo, kalbėjau apie medžiaginį lygmenį, nežinau ar aiškiai suvokiate Inkarnacijos prasmę ir reikšmę pasauliui. Nepabuvus šalia tai apskritai vargu ar įmanoma.
Dėl malonės jūs, spėju, vadovaujatės kažkokiomis klišėmis. Turbūt dar niekuomet žmonijos istorijoje (tiek kiek ji mums žinoma) Dievystė taip lengvai neatsiliepdavo. Tereikia visiškos būtinybės, tos vidinės liepsnos ir nuoširdumo. Paradoksalu, kad nepaisant šios malonės, šaukiančiųjų ne tiek jau ir daug, greičiau priešingai daugelis tolsta. Matyt reikia labiau sugniaužti žmogų iš visų pusių, kad iššaukti tą būtinybę, kad Jo reikėtų kaip deguonies.
Metas kritinis, talkininkai labai pasitarnautų. Nors daugelis mano, kad istorija suka eilinį ratą, tačiau iš tiesų išgyvename dar nepatirtą rūšies krizę, neveltui visos priešiškos jėgos sukilo tarsi nujausdamos baigtį, todėl tokie sunkumai kur nepasisuksi. Reikalingas kiekvieno mūsų heroizmas atskleidžiant savo tikrąją prigimtį, atveriant vidines duris ir pagaliau įvykdytant dvasinę revoliuciją. Kol tai neįvyks tikros vienybė neįmanoma, nes tikroji vienybė galima tik tarp žmonių atskleidusių Dievą savyje.

P.S. Esmė ne ta arijonai blogesni ar geresni, ir net ne teologinėje priešpriešoje, esmė ta, kad buvo atmesta praktinė kryptis sekti Kristumi. Nežinau tikslių motyvų, bet vienas neabejotinas - imperijai tikrai nereikalingi laisvi žmonės, nes sekantys Kristumi dvasiškai augdami neišvengiamai laisvėja, tokių žmonių nelabai pakontroliuosi. K
O kame įvelgiate šventvagiškumą? Sakytumėte kvaila, sutikčiau, nes intelektu bandyti grįsti dalykus esančius aukščiau intelekto nėra išmintingas užsiėmimas, tačiau švenvagystė?

Marginalas Prašalaičiui       2017-01-3 0:08

Ačiū už dėmesį ir pasveikinimą - linkiu Jums, kad Naujieji taptų jums palaimintu Praregėjimu!
Šiuolaikinė sutuacija, kai pačios konstamtiniškiausios bendruomenės formaliajam vadui pagaliau visos religos yra geros, yra ribinė. Todėl šioje sutuacijoje verta pažiūrėti į visus, kurie laiko save krikščionimis, nes nebėra bendruomenių, galinčių patvirtinti savo pretenzijas į absoliučią tiesą. Pagal atsparumą globalizmui tai galėtų būti pravoslavai, jei ne teritoriškai pati didžiausia Maskolijos bendruomenė, palaikanti genocidus vardan “Trečiosios Romos” interesų. Su Kristumi tai neturi nieko bendro. Tačiau net ir užsimerkus į tai (o užsimerkti negalima), nesugebėję sušaukti dešimtmečiais rengto visuotinio susirinkimo dėl kažkokių teritorinės jurisdikcijos nesutarimų, neleidžiančių net komunijinio bendravimo (!), pravoslavai parodė, kad jų vienybė yra fikcija: jie nėra vieninga Bažnyčia, o todėl negali pretenduoti atstovauti vienai vienintelei katalikiškai (“visuotinei”) apaštalinei Bažnyčiai, išimtinai sutampančiai su Kristaus Kūnu (beje Graikijos vyskupai laiko Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų vos ne eretiku dėl proromokatalikiškos pozicijos). Apie tradicinius protestantus nėra ko kalbėti: jų visai nesimato. Daugelis jų eina globalizmo vaga, perima jo “vertybes” įskaitant skyrybas, moterų kunigystę ir sodomitų “santuokas”. Tad gyviausiai pretenduoja į tikrą krikščionybę būtent evangelikai, ypač - charizmatinės pakraipos. Pastarųjų skaičiai net auga.
Tačiau man jie nėra vilties žiburys, nes tiek iš istorinės konstantinininkų raidos, tiek iš pranašysčių dabar tikiu, kad apokaliptiniais laikais atsikuria Pirmoji Bažnyčia, kuri ir bus TIKRA iki galo. Tad Jums, vis nematančiam pamatinio šios publikacijos adresato, prisipažinsiu, kad būtent mesijiniai žydai ir yra pagrindinis šios publikacijos adresatas. Tik jie, bent kiek dar susiję su savo tradicija, supras, kad kislevo 25-oji ir duoda pradžią gruodžio 25-ajai. Tačiau daugelis evangelikų (o dauguma mesijinių ir yra evangelikai), laikydami gruodžio 25-ąją pagoniška švente, nė nemano prisiminti kislevo 25, bet a) neigia galimybę, kad avys galėjo ganytis žiemą, b) ima skaičiuoti pagal Avijos eilę, kuri neva prasidėjo nuo nisano 1-osios nuo pat Davido (Dovydo). Iš pradžių ir aš tuo patikėjau. Tačiau suklupta štai kur: 1) grįžę iš Babilonijos, žydai atnaujino aukojimus nuo tišrio 1-osios, 2) eilėje tarnauta po 8 dienas, todėl kiekviena eilė ateidavo į Šventyklą bent dukart per metus, o tų metų dar būta ir iš 13 mėnesių, 3) todėl vargu ar įmanoma, kad visos eilės atitarnaudavo iki kito tišrio 1-ojo, o kaip matome iš Talmudo, vykstant rotacijai, eiliškumas nenutrūkdavo, kad prasidėtų nuo pirmosios eilės, 4) jis nutrūkdavo per didžiąsias šventes ir atsinaujindavo tik po jų, 5) nuo Davido laikų kunigų skaičius JHS laikais turėjo padaugėti bent 4-kart, o tai reiškia, kad per 8 dienas buvo dalijamsi veiksmais pagal burtus (Lukas!) ir dar klausimas, ar visi vienos eilės kunigai tarnavo, gal kas dėl kurios priežasties praleidęs anksčiau, patekdavo į kitą eilę, o 6) eilės dar ir giminiavosi tarp savęs! Čia ir su kompiuteriu, žinant visus keliamuosius metus, vargu ar ką išskaičiuosi!
Visi sutaria, kad žydai nešvęsdavo gimtadienių. Šventės iki šiol yra žydų gyvenimo dalis, o sakralinėmis laikytos ŠVENTYKLOS šventės. Chanuka yra Šventyklos šventė, žr. Jn 10:22-23 (o tarkim, Purim NEBUVO Šventyklos šventė!)
Dabar atsiminkite, kad JHS yra Šventykla, Chanuka - Šviesos šventė, o Mesijas anot Malachijo 4:2 - Tiesos Saulė. Naujoji Sandora privalo turėti savas šventes dar nuo žydų laikų! Žydui kitų “įrodymų” nereikia, bet Jūs vargu ar esate žydas. O kas ten švęsdavo sausio 6-ąja, kas Gabrielio Apreiškimą - tai nebe žydų laikai, bet nežydų samprotavimai.
Žiojoja kažkieno sąmoningai padaryta praraja, per kurią daug žinių žuvo. Ką rašote apie Konstantiną - viskas ateisto šnekos, nes ne konstantinai čia lemia: Mokytojas niekur NEIŠĖJO, Jis YRA. Ir Jis globojo konstantininkus bent individualiai, bent neantisemitus. O dabar Malonės vartai nežydams gal jau ir užsidaro (Rom 11:25-26)! Laikas žiūrėti į Alyvų kalną Jerūšalaime (Lk 21:24), Maranata!
PS Dėl arijonų esate teisus tiek, kiek tie D-vo Asmenų ir Prigimčių filosofiniai nagrinėjimai apskritai yra net šventvagiški! O jei arijonas ar monofizitas gyvena pagal Kalno pamokslą aukodamiesi Kristaus Kūne, kuo jie prastesni už kanonus iškalusį kun. Edmundą Naujokaitį, kuriam Dangus garantuotas?

Prašalaitis Letui       2017-01-2 16:05

Sveikinu su Naujaisiais Metais, linkiu prasmės ir kūribingumo!

Bet juk nebūtina mokytis datų jei nesi istorikas, užtenka žinoti apytikrį laiką. Visiškai nebūtina žinoti Aleksandro arba Cezario gimimo datos, kad suvoktum jų didybę. wink
Kai dėl evangelikų, turbūt gausiai turite brangaus laiko jei sau leidžiate jį švaistyti žvalgydamasis po jų svetaines.
Grįžtant prie gruodžio 25d. temos iki šiol nėra jokio įrodymo kodėl ji būtent ta, o ne kita. Yra tik kelios spėlionės ir jose nėra Chanukos. Pirmąją spėlionę susijusią su su Aureliano Sol Invictus vyravusią iki aštuoniolikto amžiaus jūs aprašėte pirmojoje dalyje. Antroji, vadinama kalkuliacijos teorija susijusi su rabiniškąją gimimo ir mirties tapatinimo tradicija. Tik lieka neaišku kaip joje vietoj dviejų dėmenų. t.y. gimimo-mirties atsirado trečias, t.y. įsikūnijimas-gimimas-mirtis. O toliau kaip jau minėjau jei Kristaus mirtis (įvykusi neva tai kovo 25 arba Nisano 14) ir Marijos apreiškimas-Kristaus Įsikūnijimas sutampa reiškia gimtadienis po devynių mėnesių gruodžio 25d. Čia reikėtų nepamiršti, kad Kristaus gimtadienis buvo švenčiamas ir Sausio 6d., kas irgi nelabai dera su jūsų versija. O Įsikūnijimo data neva gaunama ne atėmus devynis mėnesius iš gruodžio 25d, o išskaičiuota pagal Jono Krikštytojo įsikūnijimą kuris nurodytas berods Jono evangelijoje, t.y. Jonas pradėtas-rudens lygiadienį, o Kristus atitnkamai-pavasario, nes pastarasis 6 mėnesiais jaunesnis. Šita vieta man iki šiol balta smile)), nes skaičiuodami ir vienu ir kitu būdu vistiek gauname tą pačią kovo 25d. Gal čia turėta omenyje, kad ne išgalvota o remiasi istorija.
Baigiant apie jūsų versiją, visai galimas dalykas, jog Kalėdos apskritai pradėtos švęsti ne Romoje, o Šiaurės Afrikoje. Ir vienu ir kitu atveju Chanuka čia niekaip netinka.

Cit.:“Tačiau pati publikacija yra visai kitokios rūšies susidomėjimo rezultatas: kas buvo autentiškas Kristaus mokinių tikėjimas ir ką iš jo padarė pasisklelbę išrinktaisiais konstantinininkai.”

Labai abejoju ar apskritai autentiškas tikėjimas yra. Vargu ar įmanoma suvienodinti vieno asmens dvasinę patirtį ir pritaikyti ją visiems, nes kiekvienas žmogus yra savitas, skiriasi jo sielos branda, ego ir t.t.
Konstantinas labiausiai rėmėsi politine logika, tad nieko stebėtino, kad iš Kristaus mokymo liko ne kažin kas. Jei nori vienyti imperiją su religijos pagalba, reikia pirmiausiai pašalinti prieštaravimus ir susiskaldymą pačioje religijoje. Be Konstantino ar kieno nors kito jo vietoje “krikščionybė” nebūtų tapusi masine. Be dogmų ir apsiskelbimo išskirtine (vienintėliu tikru išsigelbėjimu) religija neturėtų galimybių tapti visuotine. Visuotinei religijai tokia raida yra gana įprasta. Pradžioje ateina Mokytojas, po to Mokytojas išeina, toliau seka trumpas pakilimo laikotarpis, toliau - religiosociopolitinio gogul mogul darymas ir galų gale - neišvengiamas nuopolis. Todėl horizonte pasirodžius Mahometui, krikščionybė, mano galva, jau buvo virtusi dykyne su kur ne kur pasitaikančiomis oazėmis vienuolynų pavidalu.
Nesu didelis žinovas, bet mano akimis žiūrint Nikėjos susirinkime eliminavusiame arijonizmą, gynųsį dvasinį sekimo Kristumi kelią, buvo nužudyta viena esminių Kristaus žydams plačiai paviešintų tiesų - Aš ir Tėvas esame viena.  Anot arijonizmo priešininkų, paprastiems mirtingiesiems neįmanoma kopijuoti dieviško Kristaus. Todėl paprastiems mirtingiesiems kuriems Kristus priminė juos esant potencialiai dieviškus vietoj tapsmo per dvasinį kelią,  beliko religinis garbinimo kelias. Galima būtų toliau vardinti ir vardinti, bet nematau prasmės, nes diagnozė dėl to nepasikeis.

Cit.: “Kad žydai, vadinas ir pirmieji krikščionys, jokių “gimtadienių” nešventė, dėl to niekas nesiginčija. Bet atmesti Mesijo atėjimą kaip šventę neįmanoma…”

Tai niekas ir neatmetinėjo, tiesiog pradžioje visas dėmesys buvo prisikėlimui, kol vėliau susivokta, kad svarbu ir gimtadienis.

P.S. Linkiu kūrybingų ir prasmingų metų smile

Letas Algimantui       2017-01-1 4:41

Gerbiamasis,
man žodis “ekumeninis” jo įprasta reikšme, panašiai kaip Pijaus X broliams, yra keiksmažodis. Skirtumas tas, kad jiems “ekumeninis” yra erezija, nes “ekumenizmo” atveju vienintelės tiesõs konstantinininkai pasirodo lygiame dialoge su schizmatikais (panašiai supranta ir “schizmatikai”, t.y. kadaise savo vakarietiškus brolius prakeikę pravoslavai - anuometinio patriarcho „atstovas viešiems ryšiams“ net trypė kojomis “lotyninikų” Komunijos “komunikantus” (t.y. ostijėles) [nors už tai Rytuose NIEKAD neatgailauta, jų ekumenininkai vis tiek lenda į ekumeninius dialogus su katalikais]. Užtat man dabar “ekumenizmas” yra keiksmažodis, kada bandoma sukalti iš suskaldytų konstantinininkų kažkokį neva pirminį “teisingą” padarą, nes tas padaras nuo pat 325 m. buvo neteisingas ir antisemitinis, po Bažnyčios iškaba palaikęs imperinius Romos interesus “Palestinos provincijoje” atsiremdamas į ją atsibasčiusius graikų kolonistus išvarytų (kartu su visa Pirmąja Bažnyčia) žydų sąskaita.
Pirminė JHS ir Jo apaštalų Bažnyčia ir yra ta Judėjoje veikusi, bet per karus su romėnais bei romėnų palaikytus kruvinus konfliktus su graikais kolonistais pasitraukusi į galutą šv. Jokūbo ir jo įpėdinių bendruomenė, kuri apokaliptiniais laikais, pagal pranašystes, turi atsikurti žydų tautoje.
O jei taip, tai šiandien labai panašu, kad pirmieji ir įeina į Karalystę paskutiniais, tuo tarpu visi konstantininkų paveldėtojai (jų pilnumai suėjus, Rom 11:25) patiria pelnytą apokaliptinį istorinį bankrotą.

Algimantas       2016-12-31 15:23

Dėkoju autoriui už motyvuotą aiškinimą ir tikros ekumeninės paskatos sklaidą.

Letas Prašalaičiui       2016-12-31 4:00

Atsiprašau už priveltas klaidas: skubant klaviatūra spausdina nereikalingas raides.

Letas Prašalaičiui       2016-12-31 3:55

priartės prie D-vystės ar nepriartės, jei nežinoma svarbiausia istorijoje data, kam tada mokytis visų kitų datų?
Keistas Paties klausimas dėl ginčo tikslo. Su kuo ginčas?
Pasižvalgykite po evangelikų svetaines - visur teigiama, kad katalikų šventės pagoniškos kilmės. Gal jie nieko negirdėjo apie “mokslo pasaulį”? Jei turite galvoje senovinę nuomonę, kad didžiųjų žmonių gimimas (jau neminint Įsikūnijimo) turi sutapti su mirties data, tai mokslas čia niekuo dėtas. Mano “ginčas” per pusę yra atsakymas į visokio plauko evangelikų bukletukus apie “Konstantiną”, “šeštadienio perkėlimą į sekmadienį” ir “pagoniškas Kalėdas” su visokiais velniškais siaubais. Kad per saulėgrįžą kažko būta, neturi nieko bendro su data, kuri nėra saulėgrįža. Tegu jie man į tai asako.
Tačiau pati publikacija yra visai kitokios rūšies susidomėjimo rezultatas: kas buvo autentiškas Kristaus mokinių tikėjimas ir ką iš jo padarė pasisklelbę išrinktaisiais konstantinininkai. Visa labiau prieinu prioe išvados, kad prisikėlęs šventasis Petras, apsilankęs savo vardo Bazilikoje per Mišias, kažin ar susigaudytų, kas dedasi tojoje Romėnų imperijos šventovėje (dar mažiau susigaudytų patekęs pas pravoslavus su visais ikonostyasais, atsidarančiomis ir užsidarančiomis altoriaus durimis). Bet ne tai svarbu, svarbu, kas per tūkstantmečius privelta viršaus ir kodėl dėl sau atstovaujančio vyskupo kitokios nuomonės viename iš Visuotinių susirinkimų jie visi, savaime suprsantsama nė iš tolo nesusigaudydami apie Prigimtis beijų santykius, buvotūkstančiais išmetami iš Bažnyčios kaip Išganymo netenkantys eretikai. Kuo tie “eretikai” monofoizitai ar nestorijonai, kurie stengėsi gyventi pagal Kalno pamokslą, staiga tapo pasmertkti pragaro kančioms dėl proto suvokimo ribas viršijančio dogmato, priimato ne vienbalsuiai (o tai būtų Šventosios Dvasios veikimas), bet balsų dauguma? (Dabartinis Romos vyskupas teigia, kad reikia duoti Šventajai Dvasiai laisvę, kad ji veiktų per dviejų trečdalių daugumą - kodėl būtent dviejų trečdalių?).
Taigi gojų bažnyčia pradėjo nuo tikinčiųjų masinio varymo lauk, o baigė tokiu skilimu per pusę, kada viena pusę pasiuntė kitai prakeikimą. Are verta stebėtis, kad dabar ne vien klasikiniai protestantai nesusikalba su katalikais, bet ir šimtai visokiausių evangelikų kiekvienas traukia į savo pusę. Kyla klausimas” ar krikščionybė egzistuoja kaip viena religija, ar ne? Juk deklaracijų “tik mes!” neužtenka, yra beviltiško susiskaldymo ir masinio valstybių nukrikščioninimo faktas.
Todėl ir kyla klausimas: koks buvo Judėjos bažnyčios likimas, kur ji dingo, kodėl Eusebijus jos likučius vadina eretikais, kai niekas iš jų nebuvo pakviestas į Nikėją, kad jo erezija būtų išaiškinta jei ne Šventosios Dvasios poveikiu viuenbalsiai, tai bent “demokratine balsų dauguma”? Kodėl vyskupai pakluso nekrikštui imperatoriui, pareiškusiam, kad visa tauta yra niekšai D-važudžiai, o todėl nebegalkioja Pties DE-vo įsakytos šventės ir kad net sutapimas su tomis šventėmis draudžiamas? Ar jis pats taip sugalvojo, asmuo, sukvietęs susirinkimą arijonizmui aptarti, o kai tas buvo pasmerktas, pasikrikštijęs pas arijonų vyskupą? Kuris intrigantas, laukęs eilės prie šiltos vietelės, susuko Konstantinui smegenis su tuo laišku? Kodėl Konstantinas sugrie-tini dar pagoniškus žydų persekiojimus, užuot sudaręs sąlygas normaliam gyvenimui tėvynėje sustabdydamas konfliktus su kolonistais graikais ir grąžindamas žydus vyskupus į savo miestus vietoj kolonistų?
Šią temą pradėjau po truputį užkabinti ir einu giliau, nes Jokūbo bendruomenė, kaip keista, su pagreičiu atsistato, nes 1948 ir 1967 m. “pasibaigė pagonių laikai” (Lk 21:24).
Taigi kaip susidorojo su Pirmaisiais, pastatę save į jų vietą ir sukūrę naują religiją su filosofiniais dogmatais, lygiais Romos Imperijos Įstatymamas, o todėl neva lemiančiais ir Išganymą, taip po to visai nuosekliai ėmė varyti iš Bažnyčios jau tūkstančius savų krikščionių už vieno jų atstovo (kuriam privalu paklusti!) neteisingą nesuprantamo supratimą ne pagal balsų daugumą. Pagaliau ir likusieji suskilo perpus apsikeitę broliškais prakeikimais, po to skaldydamiesi ir toliau tiek Vakaruose, tiek Rytuose, kad jau nebeaišku, kas yra ir ar iš viso yra ta krikščionių religija.
Kad žydai, vadinas ir pirmieji krikščionys, jokių “gimtadienių” nešventė, dėl to niekas nesiginčija. Bet atmesti Mesijo atėjimą kaip šventę neįmanoma, Naujoji Sandora turi turėti savo naujas šventes, kaip ir senoji, o Chanuka tiko net pagal Malachijo pranašystę 4:2 (3:20), nes visa, kas yra Toroje ir Pranašuose, turi mesijinį pamatą ir tikslą. Žydui šventė yra tikėjimo išraiška ir gyvenimo dalis. Datos sutapimas yra faktas ir tik iš to galėjo rastis gruodžio 25.

Prašalaitis Letui       2016-12-27 23:32

Aš taip ir supratau jūsų publikacijos tikslą, tačiau koks pačio ginčo tikslas? Įrodyti, kad kažkas tikintis kažkokiu mitu yra neteisus?
Jei neklystu mokslo pasaulis jau senokai atmetęs pagoniškos kilmės versiją ir sieja gruodžio 25d. su Marijos apreiškimu-Kristaus prasidėjimu bei žydų Velykomis kuomet Kristus buvo pasmerktas kančiai. Žinia, anuometinėje tradicijoje prasidėjimo ir nukryžiavimo laikas buvo tapatinami. Taigi kovo 25d. + 9 mėnesiai= gruodžio 25d., o rytų bažnyčioje skaičiuojančioje pagal graikiškąjį kalendorių - balandžio 6d. + 9 mėnesiai = sausio 6d.
Gi, jūsų versijoje, mano galva, per daug trūkumų. Svarbiausias yra tas, kad ankstyvieji krikščionys beveik tris amžius iš viso neteikė jokios reikšmės Kristaus gimimui, tad ir gimimo šventės jokios nebuvo. Origenas apskritai gimtadienių šventimą smerkė kaip pagonišką dalyką. Todėl nepaprastai sunku įžvelgti sąsają, kad Kalėdos galėjo rastis iš antareilės žydiškos šventės kurios data tik retkarčiais sutampa su gruodžio 25-ąją.

Cit.:“O kas svarbu, ar nesvarbu, tai dar didelis klausimas. Jei D-vas įtsikūnija kaip visos žmonijos Gelbėtojas,būtent tai ir bus vienintelė reikšmingiausia data visoje žmonijos istorijoje.”

Bet juk tai žmogaus sugalvota, kad Kristus - žmonijos gelbėtojas, jis pats to nesakė. Ir šiaip mano akims šis žmonijos gelbėjimo motyvas nevykęs, mažai ką bendro turintis su tikrove. Kristus iš anksto žinojo apie savo nesėkmę, t.y. kad stebuklų nebus, žmonija taip greit nepasikeis. Priešingu atveju, jei jo misija būtų įvykdyta, argi jis būtų minėjęs savo sugrįžimą?

Sakydamas “nesvarbi smulkmena” turėjau omeny tik tai, kad net ir žinodamas Kristaus gimimą net sekundės tikslumų sekėjas nepriartės prie Dievystės arčiau nei per nago juodymą.

Letas dėl Lietuvos mokyklų       2016-12-26 20:37

Kaip matome iš Hmmo pasisakymų, žinios arba jų stoka visuomet įgauna ideologinį krūvį. Tai ypač aišku humanitarinių žinių atveju. Sovietmečiu kalbos ir literatūros mokytojai atliko didžiulį vaidmenį perteikdami vaikams tas žinias, kurių nebuvo istorijos mokymo programose. Dabar ateina laikas gilesniam patriotizmui, kuris neleistų “romantikams” girtis prieš visą pasaulį savo laukinėmis “žiniomis”, neva lotynų kalba kilusi iš pralietuvių arba neva lotynų calendae iš “lietuvių” kaladės (dalis “romantikų” bent tiek moka angliškai, kad savo “žinias” be vargo išplatins, be to, šalia esantys lenkai niekad nepraleis progos pasišaipyti iš “lietuvių tamsumo”).
Per lietuvių kalbos pamokas būtina dėstyti kalbotyros pradmenis, kad vaikai žinotų, jog kalbų giminystė nustatoma pagal griežtus dėsnius, bet ne iš skambesio panašumo, nes uolūs “patriotai” nepraleis progos padaryti iš savo tautos pajuokos objekto.

Hmm       2016-12-26 11:20

Saulėgrįžą žmonija šventė gerokai iki pačių žydų atsiradimo… Pats pavadinimas - Kalėdos galėjo kilti ir iš pavadinimo - kaladė,blukis, kurį per žiemos saulėgrįžos šventę žmonės patampę, sumušę savo nelaimes, sudegindavo… Calendae irgi nuo tos pačios “kaladės” metinės šventės… Čia tik pasvarstymas… Na ir pati lotynų kalba kilo iš protolietuvių kalbos, o ne atvirkščiai…

Letas Prašaliečiui       2016-12-26 4:59

Dėkui Pačiam, tačiau mano publikacijos tikslas nėra ginčas dėl datos, bet ginčas su tais, kurie sieja Gruodžio 25-ąja su neva pagoniška kilme. Kad data neva nustatoma ne žiemą - ne mano, bet jų teiginys (tiesa, visai neseniai ir aš pats beveik tikėjau rudens versija, kol pagaliau ryžausi ją tikrinti).
O kas svarbu, ar nesvarbu, tai dar didelis klausimas. Jei D-vas įtsikūnija kaip visos žmonijos Gelbėtojas, būtent tai ir bus vienintelė reikšmingiausia data visoje žmonijos istorijoje.

Atsiprašau,       2016-12-25 13:06

Betliejuje. Galima patekti šone paspaudus paveikslėlį.

Viskas pagal planą       2016-12-25 13:03

O planas vyko taip:
http://versijos.lt/nuo-mokymo-niekinti-iki-mokymo-gerbti-kaip-vyko-krikscionybes-judaizacija-1/

Yra toliau dar 2 ir 3 dalis.

Tiesa, Jėzaus gimimo garbei įdedu Kristaus gimimo šventovės Jeruzalėje vaizdą. Gal neištrins (straipsnių apie krikščionybės judaizaciją nespausdino):
http://fotoklub.lv/hram/index.html

Šv. Januarijaus kraujas gruodžio 16 nesuskystėjo..       2016-12-24 2:00

Neapolio katedros mons. Vincenzo De Gregorio paprašė tikinčiųjų nepanikuoti,
o melstis, kai Šv. Januarijaus kraujas gruodžio 16 d. nesuskystėjo.
Jis suskystėdavo šią dieną prisimenant Vezuvijaus išsiveržimo metines 1631-12-16. Paskutinius trisdešimt metų kraujas suskystėdavo.
https://www.kerknet.be/kerknet-redactie/nieuws/ongerustheid-na-uitblijven-bloedwonder-napels

Letas dar dėl išnašų       2016-12-24 0:10

Dabar atsidaro visos išnašos išskyrus tą, kurį į Flavijų. Apmaudu, bet tai mano apsirikimas, kurį kartą jau taisiau, bet prireikus siųsti tekstą antrąkart, kažkodėl nusiunčiau su sena klaida iš flašo.
Nuoroda yra:
http://www.vehi.net/istoriya/israil/flavii/drevnosti/07.html ,
o mano klaida -
kad buvau per skubėjimą nurašęs istotriyja
su nereikalinga “t”.

Dėl lietuvių, taip pat Dzinui       2016-12-24 0:04

Lietuviai švęsdavo ne Kalėdas, bet saulėgrįžą. Kalėdos yra lotynų kilmės žodis Calendae “pirmoji mėnesio diena”, atėjės kartu su krikščionybe per lenkų kolęda. Kalendorius yra tos pačios kilmės: iš lenkų kalendarz, o tai iš lotynų calendarium nuo Calendae. Pasakymas apie lietuvius, švęsdavusius “Kalėdas”, rodo, kad arba neskaityta pirmoji dalis, arba iš viso nieko nesuvokta.
Kalėdos gruodžio 25 - per VĖLU saulėgrįžai! O kad “neva” kiek minučių ten ir atgal neturi reikšmės, nes senovėje neva niekas nieko tiksliai nustatyti negalėjo, tai būtent dabar žmogus ne tik negali nieko pats nustatyti, bet tikėdamas “mokslo pažanga” nesuvokia net, kodėl užsidega elektra, kada paspaudžia mygtuką, nes mokyklą seniai baigė ir viską pamiršo. Jei dabar būtų pasaulinis karas, tai šie “pažangieji” po juo masiškai išmirtų, nes nesugebėtų net ugnies be degtukų užkurti, kokie dar jums elektra arba dienų skaičiavimas pagal mėnulį, jau neminint saulės! Totalinis idiotizmas, masinis žinojimas lygus NULIUI, o net ir šiuolaikinai kompiuteristai normalioje fizikoje kažin ar susigaudo. Tuo tarpu senovės Babilonijoje, Egipte, majų kultūroje dangaus kūnų stebėjimai bei visi kalendoriai buvo tiksliausi, skaičiuota jei ne iki minutės, tai bent iki valandos. Todėl įsivaizduoti, neva senovės lietuviai neskyrė saulėgrįžos pradžios ir pabaigos, yra savo tautos įžeidimas, juoba, kad romėnai puikiausiai viską skyrė ir saturnalijos baigėsi gruodžio 23 dieną. Kad lietuviai švęsdavo dienai pradedant ilgėti, tai ir bus gruodžio 23-oji, o toliau ilgėja iki pat vasaros saulėgrįžos, tai kiek laiko reikia dar švęsti? Kad dabartiniai “pagonys” susiejo savo šventę būtent su gruodžio 25-ąja, tai vis tų pačių antikrikščioniškų melų apie pasiskolintas iš pagonių Kalėdas rezultatas, tik atvirkštinis.
O kad melsdavosi Dievui, tai jau kita tema, čia bijau, bus per sudėtinga, nes tas Dievas nėra D-vas Kūrėjas, bet panteistinis visa ko šaltinis IŠ SAVĘS. Žmonės painioja sąvokas dėl vienodai skambančių žodžių. Todėl arabai pasielgė protingai, neleidę versti žodžio D-vas (AL) į kitas kalbas visokiais dievais.

Prašalaitis       2016-12-23 23:25

Dėkui, Letai, už labai įdomų straipsnį.
Vis dėlto, reikėtų aiškiai įsisąmoninti, kad tikram Kristaus sekėjui Jo gimimo data tėra nereikšminga smulkmena .

Dzin       2016-12-23 17:23

Mantai tie žydai visai neįdomumu, saulėgrąžos diena buvo yra ir bus ir nėra jokoio skirtumo kelios minutės šen kelios minutės ten, senovėje žmonės ir negalėjo agūnos grūdo tikslumu nustatyti kada labai labai labai tiksliai prasideda saulės kiltis.
O asmens Jėzaus Kristaus iš viso nebuvo.
Ir pamąstymui klausimas:  Kažin kaip atrodytų jei Europa, Vokietija švęstų Hitlerio pergalę prieš žydus, arba lietuviai švęstų žydų išnaikinimą Lietuvoje?

VaidasVDS       2016-12-23 11:05

Gal ir gerai, kad sekuliarus pasaulis vis dar nežino tikros Jėzaus gimimo datos, kuri yra apreikšta - rugpjūčio 21 d. 7 metais prieš Kristų.
Kelios citatos iš Urantijos Knygos, susijusios su šiuo įvykiu:
——-
“Baigiantis birželio mėnesiui, 8 m. pr. Kr., maždaug trims mėnesiams parėjus po Juozapo ir Marijos vedybų, vienos dienos pusiaudienį Gabrielis apsireiškė Elžbietai, lygiai taip, kaip jis vėliau pasirodė Marijai.”...
“Gabrielis Marijai apsireiškė maždaug apie lapkričio vidurį, 8 m. pr. Kr., tuo metu, kada ji dirbo savo namuose Nazarete.”...
“Jonas gimė Judaho mieste kovo 25 d., 7 m. pr. Kr. Zakarijas ir Elžbieta nepaprastai džiūgavo suvokdami, kad jiems gimė sūnus, kaip ir buvo žadėjęs Gabrielis, ir kada aštuntąją dieną jie vaiką atnešė, kad apipjaustytų, tada oficialiai jį pakrikštijo Jonu, kaip jiems buvo nurodyta anksčiau.”...
“Kovo mėnesį, 8 m. pr. Kr. (tą mėnesį, kada susituokė Juozapas ir Marija), Cezaris Augustas nurodė, jog turi būti suskaičiuoti visi Romos imperijos gyventojai, jog turi vykti gyventojų surašymas, kurį bus galima panaudoti geresniam mokesčių surinkimui. Žydai visada buvo labai prietaringai nusiteikę prieš bet kokį mėginimą “suskaičiuoti tautą,” ir tai, drauge su rimtais Erodo, Judėjos karaliaus, vidaus sunkumais, buvo toji priežastis, dėl kurios gyventojų surašymas žydų karalystėje buvo atidėtas vieneriems metams. Visoje Romos imperijoje šitas gyventojų surašymas vyko 8 m. pr. Kr., išskyrus Erodo Palestinos karalystę, kur jis vyko 7 m. pr. Kr., vieneriais metais vėliau.”...
“Ir taip šitoji žydų pora iš savo kuklių namų išvyko kelionėn į Betliejų ankstų rytą rugpjūčio 18 d., 7 m. pr. Kr.”...
“ir rugpjūčio 21-osios vidurdienį, 7 m. pr. Kr., padedant ir nuoširdžiai dirbant bičiulėms moterims keliauninkėms, Marija pagimdė vyriškosios lyties vaikelį.”...
“Nei kokie nors piemenys, nei kokie nors kiti mirtingieji tvariniai neatėjo pareikšti pagarbos Betliejaus kūdikiui iki tos dienos, kada iš Uro atvyko tam tikri šventikai, kuriuos iš Jeruzalės atsiuntė Zakarijas.
    Šitiems šventikams iš Mesopotamijos jų šalies keistas religijos mokytojas prieš kurį laiką buvo sakęs, kad jis regėjo sapną, kuriame jam buvo pranešta, jog “gyvenimo šviesa” netrukus pasirodys žemėje kūdikio pavidalu ir tarp žydų. Ir išėjo į tą pusę šitie trys mokytojai ieškoti šitos “gyvenimo šviesos.” Po daugelio savaičių bergždžių paieškų Jeruzalėje, jie buvo begrįžtą į Urą, kai juos sutiko Zakarijas ir atskleidė savo įsitikinimą, kad jų ieškojimų objektas yra Jėzus, ir pasiuntė juos į Betliejų, kur jie surado tą kūdikį ir savo dovanas paliko Marijai, jo žemiškajai motinai. Jų apsilankymo metu kūdikiui buvo beveik trys savaitės.
    Šitie išmintingi vyrai nematė jokios žvaigždės, kuri būtų atvedusi juos į Betliejų. Toji graži legenda apie Betliejaus žvaigždę atsirado šitokiu būdu: Jėzus gimė rugpjūčio 21-osios vidurdienį, 7 m. pr. Kr. Gegužės 29 dieną, 7 m. pr. Kr., Žuvų žvaigždyne įvyko nepaprasta Jupiterio ir Saturno konjunkcija. Ir nuostabus astronominis faktas yra tai, jog panašios konjunkcijos įvyko tų pačių metų rugsėjo 29 dieną ir gruodžio 5 dieną.”
“kūdikių žudynės įvyko apie spalio vidurį, 6 m. pr. Kr., kada Jėzui buvo šiek tiek daugiau negu vieneri metai. Bet tikinčiųjų į Mesijo atėjimą buvo net ir tarp Erodo dvaro artimųjų, o vienas iš jų, sužinojęs apie įsakymą išskersti Betliejaus kūdikius berniukus,  susisiekė su Zakariju, kuris savo ruožtu šią žinią perdavė Juozapui”...
——-
Visada tinka dovanoti geras dovanas. Padovanokite kitiems meilės tiek, kiek galite…

Apuokiukas       2016-12-23 7:37

Na, lietuviai Kalėdas švęsdavo dar tais laikais, kai nieko nebuvo girdėję apie Jėzų Kristų. Ir švęsdavo dienai pradedant ilgėti. Ir melsdavosi ir tada, ir dabar - Dievui. O va tie, kurie nustojo melstis Dievui, o ėmė melstis Bog-ui ( Buch-ui ), nustojo būti lietuviais.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.