Geroji Naujiena, Religijų dialogas

Letas Palmaitis. Krikščionių Kalėdos ir yra Chanuka (I)

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 15 d. 20:52

28     

    

Letas Palmaitis. Krikščionių Kalėdos ir yra Chanuka (I)

2016 metais Chanukos šventė, žydų kalendoriaus kislevo 25-ąją dieną, sutampa su Kalėdomis – gruodžio 25-ąją, kaip tai periodiškai ir atsitinka. Šis periodiškas sutapimas ir akivaizdus Chanukos bei Kalėdų švenčių dienos skaičiaus sutapimas žydų mėnulio-saulės ir grigališkajame saulės kalendoriuose, rodo, kad ši šventė sieja senosios Šventyklos tikėjimą su Evangelijos tikėjimu, kaip MESIJO ŠVIESOS DIENA. Juk Mesijas J-šūa‘ yra Šventykla visam Savo tikinčiųjų Kūnui.

Chanuka nėra D-vo Toroje įsakyta šventė. Ją įvedė makabėjai 165 m. kislevo 25 dieną, kad būtų įamžintas iš naujo konsekruotos Šventyklos atkūrimas bei vienai dienai turėto pašventinto Menoros aliejaus degimo aštuonias dienas stebuklas (plg. šventės paminėjimą Jn 10:22).

Kalendorinei šventei visada, o šventėms periodiškai sutampant, turime tvirtą pamatą laikyti šiuos sutapimus aiškiu požymiu, kad pirmieji krikščionys – Šventyklos tradicijos žydai, Mesijo J-šūa‘ mokiniai – siejo Chanuką su Mesijo atėjimu į šį pasaulį. Pirmajam tikėjimui dar neišblėsus, Naujosios Šventyklos šviesos šventė persikeldavo į saulės kalendorių, kai diena sutapdavo.

Tai logiška, nes Mesijas J-šūa‘ pakeitė Šventyklos aukojimus Savo Paties Golgotos Auka tapdamas Nauja Šventykla visiems ištikimiems tikintiesiems.

Gruodžio 25-osios dienos Kalėdų kritika

1. Gruodžio 25-oji – pagoniška saulės šventė!

Daugelis evangelikų (deja, ir nemaža dalis nesinagoginių mesijinių žydų, kurie praktiškai yra tie patys evangelikai, tik pritaikę savo neoprotestantizmui hebrajišką terminologiją) tvirtina, neva tradicinės Kalėdos yra pasiskolintos iš pagonių saulėgrįžos šventės. Šis tvirtinimas laikosi tebekurstoma neapykanta Katalikų Bažnyčiai, todėl yra daugiau emocinio pobūdžio, į argumentų rimtumą nesigilinama:

(1) Populiariausias yra Kalėdų siejimas su romėnų saturnalijomis. Be jų, dar minima mitraizmo įtaka.

Mitraizmo apeigos tikrai primena krikščionių apeigas, tačiau pats Mitra(s) ne pasiaukoja, bet aukoja jautį. Nors šios dievybės kilmė persiška, yra duomenų, kad kalbamas kultas buvo dirbtinai sukurtas Romoje karių elitui. Galbūt juo norėta pasinaudoti ir kovoje su plintančia krikščionybe. Kai kuriais svarbiais bruožais romėnų mitraizmas greičiau primena masoneriją. Svarbiausia yra tai, kad Romoje mitraizmas buvo įvestas tik 1-ajame amžiuje, kada krikščionių tikėjimas jau buvo gana paplitęs ir konkurencinis, tačiau 4-ajame amžiuje romėnų mitraizmas užgeso. Visai menkas pamatas įtarti jo įtaką iš judėjiško abraominio tikėjimo kilusiai religijai, o jei, kaip manoma, romėnų mitraizmas sukurtas dirbtinai kažkurioje Romos provincijoje, tai spėjama įtaka buvo nebent priešinga. Todėl reikia ištirti, kurie kulto elementai yra persiškos kilmės, o kurie atsirado būtent pamėgdžiojant krikščionių praktiką. Nei krikščionybės priešai, nei jiems noriai pritariantys evangeliniai draugai apie tai net nepamąsto. Todėl kalbėdami apie mitraizmą oponentai turi konkrečiai įrodyti, kurie mitraizmo elementai, kaip, kada ir kodėl neva prasiskverbė į krikščionybę. Neparodžius neabejotinai aiškaus kelio, tušti samprotavimai apie panašumus pakimba ore.

O saturnalijos yra tikrai autentiška saulėgrįžos šventė. Tačiau juk žiemos saulėgrįža tęsiasi nuo gruodžio 21 iki gruodžio 23 dienos. Senovės Romoje būtent gruodžio 23-oji ir buvo saturnalijų šventės PABAIGA. Tam, kad būtų išsaugota, perimta ar perkeista pagonių saulėgrįžos šventė, ji turėjo būti švenčiama jei ne gruodžio 21-ąją, tai bent gruodžio 23-ąją dieną, bet ne gruodžio 25-ąją – be jokio ryšio su ja. Gruodžio 25-oji neturi nieko bendra nei su žiemos saulėgrįža, nei su istorine pagonių romėnų švente!

Imperatorius Aurelianas tikrai įvedė imperijoje Nenugalimos saulės (Solis invicti) šventę, bet labai vėlai – tik 274 m., kada nauja nejudėjiška ir nepagoniška religija svarbiausiais bruožais (tikėjimo pamatai, visi kanoniniai tekstai, klasikinės apeigos) jau buvo susiformavusi (iš kur tad čia rastis įtakai!) dar be jokio ryšio su saulėgrįža. Nėra ir duomenų, kad Aurelianas būtų nustatęs šiai šventei gruodžio 25 dienos datą. Yra tik vienintelis (!) 354 m. kalendorius, nurodantis lenktynes (CM, Circenses missus ‘žaidynių potvarkis’ N.INVICTI (Natale Invicti ‘Gimimas Nenugalimo[s Saulės]’) gruodžio 25 d. Tai lygiai gali būti atsitiktinės antikrikščioniškos priemonės prieš Kalėdas liekana (S.E. Hijmans).

Tačiau jeigu ir pati ši data, neturinti jokio ryšio nei su saulėgrįža, nei su saturnalijomis po gruodžio 23 dienos, tikrai buvo Aureliano įvesta, tai 274 metais, kurie kaip sakyta, jau nebegalėjo įtakoti jau susiformavusios krikščionybės, ji tegalėjo būti paimta, priešingai, būtent iš krikščionių, kad pasiūlytų savo pagonišką alternatyvą Kalėdoms. Tai tipiškas ideologinės kovos reiškinys. Visa kita prikurta ir neatitinka akivaizdaus krikščionių Bažnyčios nesuinteresuotumo sieti savo tikėjimą su pagonių praktikomis.

(2) Dėl pagonybės elementų krikščionybėje – jos prasiskverbė beveik į visas tradicines krikščionių šventes „iš apačios“, t.y. iš liaudies papročių. Vienus Bažnyčia drausdavo, kitus toleravo folkloriškai sukrikščionintus, bet jie išliko dėl pačių tikinčiųjų šimtamečių pagoniškų tradicijų, mentaliteto ir tautosakinės atminties. Suprantama, kalendorinis saulėgrįžos ir gruodžio 25 d. artumas tam tikru laiku tam tikrose vietose galėjo būti parankus Bažnyčiai išstumti pagonių papročius, tačiau būtent Chanukos Šviesos Dienos 25-ojo skaičiaus sutapimas liudija, kad judeokrikščioniškos iškilmės bent trimis amžiais yra senesnės už Konstantino erą!

Vis dėlto neverta ignoruoti ir kalendorinės „naujagimės saulės“ simbolikos, kada auganti rudens tamsa pagaliau užleidžia vietą augančiai šviesai. Tai pakankamai puiki simbolika tiek Chanukos šviesai, tiek Mesijo atėjimui – D-vas ne atsitiktinai pašventino metų pradžią pirmąją pavasario mėnesio nisano dieną. 

(3) Pirmieji krikščionys Mesiją J-šūa tikrai vadino Tiesos Saule, bet rėmėsi aiškiai nepagoniška pranašo Malachijo 4:2 (3:20) alegorija. Šis alegorinis pavadinimas tačiau padėjo pagonybės dar neatsikračiusiam ir dar nepakrikštytam imperatoriui Konstantinui 321 m. sutapatinti Nenugalimos saulės dieną (sekmadienį, t.y. ne sekmąją, bet pirmąją savaitės dieną) su Kristaus prisikėlimo diena ir tą dieną atleisti nuo tarnybos tarnautojus ir karius krikščionių labui, kad jie visi galėtų dalyvauti Eucharistijoje. Šis ediktas ir bus dažnose mėgėjų skrajutėse absurdiškai minimas kažkoks „Konstantino įsakymas perkelti šeštadienį į sekmadienį“(tarytum šeštadienis kada nors buvęs laisva diena Romos imperijoje!).

Katalikų Bažnyčios nekentėjų žiniai, jokios Romos Katalikų Bažnyčios 321 m. dar nebūta, tačiau tas sekmadienis nuo pat persekiojimų laikų jau buvo krikščionių eucharistinio susirinkimo diena Romoje ir Aleksandrijoje, kad jie nebūtų susekti pagal bendrą su maištininkais žydais susirinkimą per šabatus.

(4) 66 m., dar prieš Antrosios Šventyklos sugriovimą 70 m., Neronas išprovokavo pirmus rimtus etninius konfliktus tarp žydų ir graikų Cezarėjoje, o per Kvieto karą (115–117), kada daugelyje Romos provincijų sukilę žydai ėmė griauti pagonių šventyklas, kruvinų etninių konfliktų tarp žydų ir graikų aukomis tapo vos ne pusantro milijono žmonių iš abiejų pusių, Kreta ir Kirenaika visai ištuštėjo. Suprantama, kad įsiliepsnojusi graikų neapykanta ir pavertė žydus „visų žmonių priešais“ (1 Tes 2:15 tikriausiai to meto interpoliacija), nepaisant toliaregio Pauliaus dar šešis dešimtmečius prieš tai darytų pastangų perspėti išpuikusius romiečius neniekinti žydų (Rom 11: 18).

Po Bar Kochbos sukilimo (132–135), žlugus kompaktiniam žydų gyvenimui savo šalyje (per kovas su romėnais buvusi karalystė neteko arti pusės autochtonų), tarp žydų išlikusi krikščionių mažuma, negalėdama viena apsiginti nuo graikų, turėjo procentiškai pirmauti tarp visų pabėgėlių iš tėvynės, kurioje neliko nė vieno krikščionių vyskupo žydo (plg. situaciją dabartiniuose Sirijoje ir Irake), o buvęs genčių krikščionijos ryšys su išnykusiu judeokrikščioniško tikėjimo centru su pagreičiu grimzdo į užmarštį. Imta tapatinti su visa žydų tauta Evangelijoje kritikuojamus „fariziejus ir sadukėjus“ (Jono Evangelijoje jie beveik visur jau pakeisti apibendrinamuoju žodžiu „žydai“, bet vertimai į kai kurias kalbas dar įvelia tariamą skirtumą tarp teksto sinonimų žydai ir judėjai), o J-šūa‘ fariziejų vadams pasakytų žodžių „Karalystė bus iš jūsų atimta ir perduota tautai, kuri duos vaisių“ (Mt 21:43) graikiškas vertimas ir etniškas perinterpretavimas padeda formuotis būsimam teologiniam religinio antisemitizmo pagrindimui („D-važudžių tauta“, 325 m., ir „Pakeitimo teorija“). Mesijas, Jo Motina ir keliasdešimt mokinių stebuklingai tapo neva savo tautą pasmerkusiais ir iš jos pasitraukusiais nebe žydais, naujos „pagoniškos“ D-vo tautos nariais, o tūkstančiai Judėjoje (Apd 2:41, 4:4, 21:20) iš savo tėvynės nuo graikų peilių pabėgusių žydų krikščionių privalėjo būti kuo greičiau pamiršti (Eusebijaus „eretikai ebionitai“), tarytum tokių ir neegzistuota.

Ar verta stebėtis, kad būtent šios naujos religijos reformatorius Martynas Liuteris, kuriuo, kaip „išvaduotoju“ iš „Babelio paleistuvės“, taip žavisi daugelis evangelikų, tapo jau rasinio nacionalinio antisemitizmo pradininku, nubrėžusiu tolesnį kelią – pirma į Herderio „vokišką renesansą“, o nuo ten – jau ir į Vagnerį su Hitleriu.

Visos I–IV a. įvykių sukurtos sąlygos buvo labai palankios naujam krikščionių religijos pavidalui atitrūkti nuo judėjiško ir prisitaikyti prie antikinio pagonių mentaliteto. Pirminis ryšys su Chanuka buvo primirštas ir, kol gruodžio 25 d. data įsitvirtino IV amžiuje, krikščionys graikai ir romėnai siūlė savo naujajai religijai įvairias teoriškai sugalvotas Kristaus gimimo datas. Niekam nerūpėjo, kad nehelenizuoti žydai niekad nešventė gimimo dienų, bet šventė tik Šventajame Rašte nustatytas, su Šventykla susijusias šventes. Užtat daugelyje ST vietų minimas pastojimas, asmens buvimas įsčiose, tai atspindėta ir atitinkamose Evangelijos vietose. Galbūt tai daugiau Rytams būdingas žmogaus gyvenimo prasidėjimo suvokimas (pvz., Japonijoje asmens amžius skaičiuojamas 9 mėnesiais anksčiau už gimimą), tačiau būtent Kristaus atveju tai itin svarbu tikint Įsikūnijimą. Todėl Tiesos Saulės atėjimo šventimas logiškiau dera Įsikūnijimui nei Gimimui. Bent abi reikšmės susilieja kartu, nes racionali „aristotelinė logika“ yra svetima religinei semitų pasaulėjautai. 

(5) Kadangi Kalėdų iškilmės prasideda per Kūčias po saulėlydžio, tai rodo į žydų taisyklę pradėti visas šventes po ankstesnės dienos saulėlydžio, nes pagal žydų kalendorių diena prasideda ne nuo aušros, bet nuo prieš einančių sutemų.

Bus daugiau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2016-12-22 8:28

tam tai kad,
tai, kad ir pats niekada negimei, tavęs niekada nebuvo, kažkokia iliuzija, keista materijos sankaupa, kilusi iš tuščios beorės erdvės, suspaudė tuščius beorius klavišus ir tuoj pavirs į tuščią beorę erdvę...
Ir nėra jokios saulėgrįžos, juk tai tik tuščios beorės erdvės iliuzija, t.y sapnas, kuriame gyvena visi materialistai ir ateistai…

tai kad       2016-12-22 2:07

Asmens Jėzaus Kristaus nebuvo todėl joks Jėzus Kristus niekada negimė, kalėdos -naujieji metai - saulėgrąžos diena, dienos ilgėjimas ir tiek žinių  tiems kurie nežino.

VaidasVDS       2016-12-21 10:58

Letai,
dėl tavo frazės - “Urantijos D-vas - būtent tai, ko nori dabartiniai globalizmo ideologai” - šį kartą stipriai tau paprieštarausiu.
Apreiškimas Urantijos Knyga verčiamas, platinamas išimtinai atsidavusių jam žmonių sąskaita. Niekada ir niekas nėra įrodęs tavo teiginio. Ir to neįmanoma įrodyti, nes Apreiškimas visą laiką buvo tik užgniaužiamas, nei viena masinė informavimo priemonė niekada jo nepropagavo ir visada ignoravo. Nors iš tiesų net ir tie mano nurodyti šaltiniai užgniaužia kvapą, bet apie tai MIP niekada nerašė. Tad ar gali įsivaizduoti tokį absurdą, kad dabartiniai globalizmo ideologai būtų tokie idiotai ir nenaudotų savo tikslams MIP.
Pacituosiu ištrauką iš Dokumentų Istorijos:
“Galima įsivaizduoti tą džiaugsmą, kurį patyrė ankstyvi skaitytojai, kada, pagaliau, iš spaustuvės buvo pristatyti pirmi Urantijos Knygos egzemplioriai. Markas Kjulikas aprašo savo tėvo susijaudinimą, kuomet jis grįžo tą įsimintiną trečiadienio vakarą namo su keturiais Knygos egzemplioriais. (14 pastaba. BIRTH OF A REVELATION by Mark Kulieke, second edition, 1992, psl. 24.) Kaip pasakoja Kerolin Kendal, jos tėvas buvo įsitikinęs, kad Urantijos Knyga taps „pačiu svarbiausiu paskutinių šimtmečių reiškiniu ir bus recenzuojama visuose stambiausiuose laikraščiuose“. Jis ketino įsigyti šių laikraščių egzempliorius su jų istorinėmis naujo didingo Apreiškimo recenzijomis.”
—-
Deja, tokių recenzijų nėra iki šiol…

Letas Juliui Purui       2016-12-20 18:14

Neišeina atsakinėti į klausimus, kurie pirma neigia pačius pamatus, o po to laukia kažkokio atsakymo į šalutinį dalyką.
Ne tik Pačiam, bet ir daugeliui vadinamų “tikinčiųjų” labai geras lakmuso popierėlis yra “J-zus BUVO”. Kam jis “buvo”, tegu tas ir kardinolas, jis netikintis.
Nėra jokios “legendos”, yra amžininkų ir liudytojų - apaštalų, buitiškai kalbant, ATSIMINIMAI, ar dar prasčiau - “memuarai”, kuriais nė vienas dabarties mokslininkas neabejoja ir net datuoja su plius-minus 10 metų laikotarpio paklaida. Atitinka ir visi istoriniai įvykiai, yra tam tikro patvirtinimo trečiuose šaltiniuose, ypač - Josifo Flavijaus, nėra jokio paneigimo ideologiškai priešingame Talmude. Tai kokia čia legenda?
Kad žydas? O kas dar? Gal graikas?
Jo apsilankymai Šventykloje minimi per pagrindines šventes ir dar per Chanuką, kuri nėra pagrindinė šventė.
Ką turite galvoje sakydamas “švęsdavo”? Judėjiškas šventimas tiksliai aprašytas pasakojant apie Paskutiniąją “Vakarienę”. Tai klasikinis Pesacho sederis, ko dar reikia?
Tačiau publikacija ne apie tai, bet apie tai, kad 25-oji data galėjo atsirasti gruodyje jokiu būdu ne iš saulėgrįžos 20 - 23 datos bei saturnalijų, tik iš kislevo 25-osios dienos, kada pagal žydų kalendorių švenčiama chanuka. Šitai patvirtina ir periodiniai Kalėdų ir Chanukos sutapimai pagal saulės-mėnulio ir saulės kalendorių. Kas dėl “Mitros gimimo” gruodžio 25-ąją, jei kas taip ir švęsdavo (bet duomenų nėra), tai būtų tik argumentas, kad romėnų (ne originalus persiškas) mitraizmas imitavo “slaptosios” krikščionybės bruožus. Kita vertus, Nenugalimos Saulės šventės įvedimas III a. pabaigoje akivaizdžiai yra antikrikščioniška priemonė (plg. dabartinių satanoglobalistų šposą propaguoti “Heloviną” visų šventųjų šventės sąskaita).

Letas Vaidui       2016-12-20 17:49

Dėkoju už mintis, būčiau jaunesnis, gal kreipčiau dėmesį, bet laiko nebėra. Kokia ten išeina tikimybė ir kas ją kaip paskaičiavo, lieka Urantijos sąžinei.
Urantijos D-vas - būtent tai, ko nori dabartiniai globalizmo ideologai.

Prašalaitis       2016-12-19 22:25

Tiesa, Vaidai, yra aukščiau visų įstatymų.

 

VaidasVDS       2016-12-19 18:13

Letai,
Neįdėmiai žiūrėjai pirmą nuorodą. Ten yra suvesta tikimybė žmogui (žmonių grupei) pataikyti (atspėti) į Apreiškimo metu egzistavusias hipotezes. Ir ji prilyginta kaip 1 galimybei iš šimto milijardų, kas nėra taip paprasta…
Esu žiūrėjęs mokslinės dokumentikos filmą apie Biblijos tyrinėjimus per Discovery ar History kanalus. Būtent Biblijos tyrinėtojai ieškojo ir rado Sodomos ir Gomoros likučius. Mane sudomino tai, kad jie aptiko ne tik griuvėsius, o ir žmonių lavonus labai keistose pozose. Tada žvilgtelėjau į Urantijos Knygą, kuri labai mažai ką rašo apie Sodomą ir Gomorą. Ir atradau, kad lietuviškame Urantijos Knygos vertime padaryta nedidelė klaida - natūralus Sodomos ir Gomoros sunaikinimas pavadintas realiu.
Būtent tie tyrinėtojai nustatė, kad Sodomos ir Gomoros sunaikinimas buvo dėl natūralaus gamtos įvykio, panašaus į Tungusko akmens kritimą, o tai atitinka Urantijos Knygos tiesą...
O dėl sąsajų su NT. Na yra toks pusiau atradimas, vadinama Dionisijaus evangelija. Šiaip aš esu labai kritiškas internete esantiems panašiems atradimams, tačiau išklausęs šį, neva (o gal iš tikro) mokslininkų naujai atrastais senoviniais tekstais paremtą pasakojimą, ganėtinai nustebau. Labai panašių tiesų moko ir Urantijos Knyga (ne viskas pagal žodžius sutampa, bet esmė beveik atitinka). Jei nenori visko klausyti - tikroji esmė prasideda pieš pat 11 minutę - https://www.youtube.com/watch?v=x-cUOekfASA

Letas Vaidui       2016-12-19 16:47

Matai, Urantija remiasi ne šiaip prasimanymais, bet XX a. pirmosios pusės populiariausiomis mokslo hipotezėmis. Todėl nenuostabu, kad šis tas atitinka. Aš kalbu ne apie teoriją, paremtą Urantijos knyga, bet apie knygos parėmimą naujais atradimais. Ir ne šiaip kosmologijos srityje, bet pirmiausiai istorijos, betarpiškai susijusios su Naujuoju Testamentu.
Ačiū už nuorodas. Konkrečiai dėl Čiupio, deja, netiriu jam laiko - Rusijoje esama ir kitų atradėjų, pvz., Fomenka, kuris “atrado” visai naują praeities chronologiją, o tradicinę laiko sufabrikuota.

VaidasVDS       2016-12-19 9:59

Prašalaiti,
Tiesa yra iš tiesų yra gana paprasta. Ji glūdi Pagrindiniame Dievo Įstatyme.
Tik žmonės daug ką apsunkina, prikurdami įvairių religijų, prigalvodami savų įstatymų ir beveik bereikšmių religinių ritualų.
Tačiau, norėdamas prisibrauti kuo arčiau Tiesos, vis tik turi nuveikti milžiniškus darbus. Ir kuo daugiau yra netiesos, tuo daugiau yra darbų. Štai taip gana paprastas gyvenimas tampa gana sudėtingu…

VaidasVDS       2016-12-19 9:10

Letai, laikykis, prisiprašei smile
http://www.urantia-s.com/urantia/aroundbook/13 Ir čia tik nedidelė dalis. Beje, tuose vertinimuose yra klaidelių, kurias atrado kiti, besidomintys ir dvasingumu, ir mokslu.
Gaila, bet daug nuorodų neveikia.
Duosiu nuorodą į rusų mokslininko Čiupino darbą apie didžiojo sprogimo teoriją, paremtą Urantijos Knygos ir kitų mokslininkų šaltiniais - http://www.urantia-s.com/urantia/aroundbook/16
Gaila, kad kai kurie šaltiniai neveikia, kažkas juos atjunginėja. Taip atsitiko su šiuo šaltiniu - http://urantia.at.ua/ Jame buvo naujausi mokslo atradimai, kurie patvirtino Urantijos Knygos tezes. Paminėsiu porą tokių. Urantijos Knygoje (apreikštoje 1935 metais, publikuotoje 1955 metais) nurodyta, kad mūsų visatos centras yra Šaulio žvaigždyne. Mokslininkai tai nustatė, berods (jau tiksliai neprisimenu) apie 1970 metus.
Visiems jau seniai žinomas garsus Tycho Brahe pastebėtas supernovos sprogimas, kuris įvyko dar 1572 m. lapkričio 11 d. Tačiau Urantijos Knyga parašė, kad tai buvo ne bet koks, o dvigubos žvaigždės sprogimas. Mokslininkai tik septyniasdešimtais 20-o amžiaus metais atrado tos supernovos liekanas, o tik 2004 m. nustatė, kad ten buvo dvinarė žvaigždė - http://ru.wikipedia.org/wiki/SN_1572 Priel.aidą apie dvigubą žvaigždę iškėlė 1973 metais mokslininkai Whelan ir Iben…

Letas Vaidui       2016-12-19 8:07

Ne, Brolau, šitaip neišdegs. Pvz., aš esu įsitikinęs, kad Šventasis Raštas yra Apreiškimas. Būtent tai ir leidžia man polemizuoti ir padeda rasti argumentų istorijoje ir dokumentuose, kurie patvirtina Apreiškimą. Taigi Pačiam dabar gera proga, remiantis Urantija, nurodyti naujausius atradimus, kurie sugriautų mano teiginius ir patvirtintų Urantijos teiginius. Kur Urantijos patvirtinimas iš naujų trečiųjų šaltinių?
Prisimink kaip sovietmedčiu ateistai skelbė, kad visi krikščionių tekstai ne senesni nei II ar III amžius. Šiandien tačiau niekas nebeginčija, kad Pauliaus laiškai rašyti dar prieš Jeruzalės Šventyklos sugriovimą. Užuot nurodęs naujausius Urantijos patvirtinimus, Pats polemizuoji ginčijamomis citatomis kartodamas tą patį per tą patį, nes Tavo manymu, visi paprasčiausiai privalo patikėti, jog tai Apreiškimas iš dangaus ir taškas. Nuo pat Evangelijos skelbimo pradžios jos tiesa buvo grindžiama nuorodomis ne į ją pačią, bet ir į daugelį ankstesniųjų pranašų.
Gal manai, kad esi teisus ir už skelbimą Tau kraunami didžiuliai nuopelnai Danguje? Bet net jei Urantija būtų tikras apreiškimas, vis tiek suabejočiau, ar Dangui reikalingi skelbėjai automatai, nesugebantys susieti Apreiškimo su trečiais (jame neminimais) šaltiniais. Juk jeigu tai Apreiškimas, tai tokių šaltinių galėtum rasti daugybę. Bet Pats to nedarai.
Tam tikra prasme Paties pozicija panaši į musulmonišką, nes su musulmonais aptarinėti Korano teksto neįmanoma, jeigu jo nepriimi pažodžiui, kaip D-vo diktanto. Juk bet koks kritinis argumentas bus suvoktas, kaip D-vo įžeidimas, o už tai šariatas skiria mirties bausmę.
Bet yra vis dėlto skirtumas tarp Urantijos ir Korano. Koranas per šimtmečius yra daugelio milijonų pripažinta šventoji Knyga, kurios originalą jie tiki esant Danguje. Su milijonais tikinčiųjų reikia skaitytis ir ieškoti dialogams priimtinos formos. Tačiau kiek milijonų žmonių ir nuo kada yra be prieštaravimo vieningai priėmę Urantiją? Musulmonai gali nurodyti šimtus garsių Korano komentatorių, autoritetingų visame islamo pasaulyje nebe pirmą šimtmetį. Daugelis islamo mokslininkų bando pagrįsti vieną ar kitą Korano teiginį dabartinio mokslo atradimais, kurių pranašo Muhamado laikais, savaime aišku, nė būti negalėjo. Prašom nurodyti man bent vieną naujausią mokslo atradimą, kuris patvirtina Urantijos teiginius, arba nurodyti man kokį nors pagarsėjusį Urantijos mokslininką, kuris iš Urantijos pozicijų įrodys faktais, kas mano teiginiuose klaidinga, ir į kurį aš galėčiau kreiptis, kada Pats apgailėtinai atsakai “Apreiškimas yra apreiškimas! O kadangi tai dangiškas apreiškimas [iš kur aš žinau, kad dangiškas?], todėl reikia tikėti!”. O juk iš Paties tereikia tik pateikti alternatyvinį šiuolaikinį Urantijos teksto pagrindimą, kuris priverstų bent dalį Urantijos netikinčiųjų pakeisti savo nuomonę į teigiamą. Jei pats tokių nežinai, o jų yra, tuomet nesi pasiruošęs savo Urantijos skelbti ir turėtum tylėti.

Letas Palmaitis       2016-12-19 6:27

Žiūriu, kad ne tik į N.INVICTi neatsidaro nuoroda (t.y. atsidaro į tą patį tiesos.lt), bet ir į “D-važudžių tautą” (o gal pirma atsidarydavo, bet per šias dienas kažkas iš šalies “patvarkė”?) Tai itin apmaudu, nes tai tiesiogiai prieinamas Konstantino laiško Nikėjos susirinkimui tekstas. Štai ta nuoroda:
http://www.fourthcentury.com/index.php/urkunde-26
Viskas turi puikiai atsidaryti. Tai be galo svarbus dokumentas visai krikščionybės istorijai.
Tuo pačiu duodu ir nesugadintą nuorodą į N.INVICTI:
http://www.tertullian.org/fathers/chronography_of_354_06_calendar.htm
Nebuvau porą dienų ir įtariu, kad galbūt ir kitos nuorodos, kurios pirma atsidarydavo, jau “patvarkytos”. Deja, nėra laiko tikrinti.

Prašalaitis       2016-12-18 19:19

Na, jei UK yra apreiškimas iš dangaus, tuomet tas dangus turėtų būti labai prižemintas.
Be to, pastebėjau, kad teosofija, urantija, ateiviai ir kitokie panašūs dalykai dažniausiai traukia tam tikro tipo žmones trokštančius įmantrumo kuriems visiškai svetima, kad Tiesa gali būti visiškai paprasta.

VaidasVDS       2016-12-17 12:07

Letai,
Apreiškimas yra apreiškimas. Ir kadangi tai dangiškas apreiškimas, tai ne visada jis turi žmogiškus šaltinius. Aš nesiruošiu griauti ar patvirtinti tavo tezių. Aš perteikiu tai, ką sako Apreiškimas.
Kitoje dalyje Apreiškimas sako taip:
“Iš pradžių, krikščionybė atsivertėlių laimėjo tiktai iš žemiausių visuomeninių ir ekonominių sluoksnių. Bet iki antrojo amžiaus pradžios visa tai, kas buvo geriausia graikų-romėnų kultūroje, vis didesniu laipsniu gręžėsi į šitą krikščioniškojo tikėjimo naująją tvarką, į šitą naująją sampratą apie gyvenimo prasmę ir egzistavimo tikslą.
    Kaip šita žydiškos kilmės naujoji žinia, kuri savo atsiradimo krašte buvo beveik žlugusi, taip greitai ir veiksmingai užvaldė pačius geriausius Romos imperijos protus? Krikščionybės pergalę prieš filosofines religijas ir misterinius kultus apsprendė tokie faktoriai:   
    1. Organizacija. Paulius buvo didis organizatorius, o jo perėmėjai nustatytą jo tempą išlaikė.   
    2. Krikščionybė buvo visiškai helenizuota. Joje buvo visa, kas yra geriausia graikų filosofijoje, o taip pat ir hebrajų teologijos puikiausi dalykai.   
    3. Bet geriausia yra tai, kad ji turėjo naują ir didingą idealą, Jėzaus savęs padovanojimo gyvenimo aidą ir jo žinios apie išgelbėjimą, skirtos visai žmonijai, atspindį.   
    4. Krikščioniškieji lyderiai norėjo padaryti tokių kompromisų su mitraizmu, kad didesnė pusė jo pasekėjų perėjo į Antioko kultą.   
    5. Lygiai taip krikščioniškųjų lyderių kita karta, o taip pat ir šių lyderių vėlesniosios kartos pagonybei iš tiesų toliau padarė tokių nuolaidų, kad net ir Romos imperatorius Konstantinas išpažino naująją religiją.   
    Bet krikščionys su pagonimis sudarė gudrų sandėrį tuo, kad jie pasiėmė pagonio ritualinį iškilmingumą, tuo pačiu metu priversdami pagonį priimti Pauliaus krikščionybės helenizuotą versiją. Jie su pagonimis sudarė geresnį sandėrį negu su mitros kultu, bet net ir po šito ankstesniojo kompromiso jie buvo daugiau negu nugalėtojai tuo, kad jiems pasisekė pašalinti dižiulį amoralumą, o taip pat ir daug kitų peiktinų persų misterijos papročių.
    Išmintingai ar neišmintingai, šitie krikščionybės ankstyvieji lyderiai sąmoningai aukojo Jėzaus idealus, stengdamiesi išsaugoti ir paremti didelę dalį jo idėjų. Ir tą jiems pavyko padaryti nuostabiai. Bet nesuklyskite! šitie kompromisiniai Mokytojo idealai jo evangelijoje vis dar yra paslėpti, ir galiausiai jie visą savo jėgą pasauliui parodys.
    Šitokiu krikščionybės pagonizavimu senesnioji tvarka laimėjo daug nereikšmingų ritualinio pobūdžio pergalių, bet krikščionys laimėjo viršų tuo, kad:   
    1. Žmogaus moralėje suskambo nauja ir nepaprastai aukšta gaida.           
    2. Pasauliui buvo pateikta nauja ir labai išplėsta Dievo samprata.     
    3. Viltis dėl nemirtingumo tapo pripažintos religijos garantijos dalimi.   
    4. Žmogaus išalkusi siela gavo Jėzų iš Nazareto.   
    Didelė dalis iš tų didžiųjų tiesų, kurių mokė Jėzus, buvo beveik prarastos padarius ankstyvuosius kompromisus, bet vis vien jos glūdi šitoje pagonizuotos krikščionybės religijoje, kuri savo ruožtu buvo Žmogaus Sūnaus gyvenimo ir mokymų Pauliaus versija. Ir krikščionybė, net prieš savo pagonizavimą, iš pradžių buvo visapusiškai helenizuota. Krikščionybė daug, labai daug yra skolinga graikams. Būtent vienas graikas, iš Egipto,  taip drąsiai atsistojo Nikėjoje ir taip bebaimiškai metė iššūkį šitai asamblėjai, kad ji neišdrįso sampratos apie Jėzaus prigimtį padaryti tokią neaiškią, kad tikroji tiesa apie jo savęs padovanojimą galėjo patekti į tokį pavojų, jog pasauliui būtų buvusi iš viso prarasta. Šito graiko vardas buvo Atanasijus, ir jeigu ne šito tikinčiojo iškalba ir logika, tai Arijaus įtikinėjimai būtų nugalėję.”

Julius Puras       2016-12-17 7:29

Taip ir yra tai dalykai kurie nieko bendra neturi su mokslu. Pliurpalai.

>Julius Puras ui       2016-12-16 20:03

Jei esi ne žydas tai ir esi pagonis/ nežydas.Jėzus buvo pasiustas tik pats pražuvusias Izraelio namų avis ir apaštalams/ pasiuntiniams liepė neiti pas pagonis/ ne žydus - pagal Bibliją.

Julius Puras       2016-12-16 17:59

Kitas klausimas ar Graikai iki jiems tampant krikščionimis irgi buvo pagonis?  Kodėl aš keliu tokius klausimus? Nes matau kad per daug pramanų ir tuo pačiu melo ir tuo pačiu demonizavimo ir demoralizavimo ir netgi apšmeižimo vienas kito atžvilgiu. Žmonės vadinami vardais kuriais jie niekados nesivadino ir tai vadinama mokslu. Mano akimis “mokslu” kabutėse. Jūs Palmaiti esate “mokslininkas” kabutėse.

Julius Puras       2016-12-16 16:40

Tai reiškesi pagal biblija krikščionis irgi pagoniai?

>Julius Puras ui       2016-12-16 15:55

>Julius Puras ui. Pagal Biblijos paaiškinimą - “pagonis” ne žydas.  Tarp kitko Biblijoje daug yra šokiruojančių paaiškinimų, kurių pagonys/ ne žydai nežino nes jiems niekas yo nesako, o patys pagonys/ ne žydai neskaito Biblijos, pvz. Biblijoje yra paaiškinimas kad biblijoje žodis “JAHVĖ” yra pakeistas Į ” Viešpatį”, Kad Jėzus lepė mylėti JAHVĘ...

Julius Puras       2016-12-16 15:23

Man visalakai iškyla toks klausimas ar pagal krikščionių klasifikacija Romos civilizacija buvo pagonių civilizacija? Ir visus romėnus galima vadinti pagonims? Ir išviso kas tai yra pagonis?

Letas Palmaitis Hmmmmui       2016-12-16 12:57

Paskaityk bent Vikipedijoje “Žydų kalendorius”.

Letas Palmaitis Pasirodui       2016-12-16 12:56

Klysti, Sorbona čia niekuo dėta. Dirbu Chabadui už didžiulius pinigus, greit net ketinu batus nusipirkti.

Letas Palmaitis Vaidui VDS       2016-12-16 12:55

Urantija fantazuoja pagal savo metą. Norėdamas tas fantazijas pagrįsti, privalai nurodyti konkrečius kelius konkrečiu laiku, šiuo atveju: kaip visas tas šlamštas galėjo realiai paveikti bent tris neabejotinai istorinius asmenis Judėjoje: apaštalą Paulių (dabartinis mokslas datuoja jo laiškus autentiškai nuo 50 m.), šv. Jokūbą ir šv. Petrą, apaštalus. Rask jų laiškuose tas įtakas, nes taim ir yra autentiška krikščionybė. Jei vėliau kas nors prie jos dar ir prilipo, tai aišku tik dėl helenizacijos proceso, bet pati esmė pakankamai ryški Pauliaus laiškuose. Tai jau neabejotina krikščionybė su Atpirkimu ir Eucharistija.
Dėl vėlesnių “įtakų” ir yra šis straipsnis: reikia sugriauti bent mano tezes.
Kai padarysi, po to kalbėsim, OK?

Letas Palmaitis       2016-12-16 12:49

Vėl viena nuoroda (N.INVICTI)  “atsidaro” į tą patį tiesos.lt.
Tai nuroda į Bažnyčios tėvus, jei spaudžiate, matote prieš ją kitą nuorodą:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis
Ją ištrynus, turi atsidaryti!

Pasirodo       2016-12-16 11:12

Letas dirba jau kaip etatinis (apmokamas) autorius.Ta proga pastaba. Sorbonos cenzūra pernelyg ryški - ateityje bandykite paretušuoti. Kai disonansų per daug ir jie ne vietoje, prarasit klausytojus.

VaidasVDS       2016-12-16 9:56

Na šiek tiek Apreiškimo pagalba padėsiu Letui:
“Krikščionių religija, kaip Urantijos tikėjimo sistema, atsirado, susijungus tokiems mokymams, poveikiams, tikėjimams, kultams, ir asmeniniams individualiems požiūriams:   
    1. Melkizedeko mokymams, kurie yra pagrindinis faktorius visose Vakarų ir Rytų religijose, kurios iškilo per paskutiniuosius keturis tūkstančius metų.   
    2. Hebrajų moralės, etikos, teologijos sistemai ir tikėjimui į Apvaizdą ir aukščiausiąjį  Jahvę.   
    3. Zoroastrinės kovos sampratai tarp kosminio gėrio ir blogio, kuri jau buvo palikusi savo antspaudą tiek judaizme, tiek mitraizme. Per ilgalaikius kontaktavimus, kurie lydėjo kovą tarp mitraizmo ir krikščionybės, Irano pranašo doktrinos tapo galingu faktoriumi,  nulemiančiu Jėzaus mokymų helenizuotų ir lotinizuotų versijų dogmų, principų, ir kosmologijos teologinę ir filosofinę tendenciją ir struktūrą.   
    4. Misteriniams kultams, ypač mitraizmo, bet taip pat ir Didžiosios Motinos garbinimo frigų kultui. Net ir legendos apie Jėzaus gimimą Urantijoje buvo nuspalvintos romėnų versija apie Irano išgelbėtojo-didvyrio Mitros stebuklingą gimimą, kurio atėjimas į žemę tariamai turėjo būti paliudytas tiktai saujelės dovanas nešančių piemenų, kuriems apie šitą artėjantį įvykį pranešė angelai.   
    5. Jošua, Juozapo sūnaus, žmogiškojo gyvenimo istoriniam faktui. Jėzaus iš Nazareto kaip pašlovintojo Kristaus, Dievo Sūnaus, tiesai.   
    6. Pauliaus iš Tarso asmeniniam požiūriui. Ir reikėtų pažymėti, kad jo paauglystės metais mitraizmas buvo viešpataujanti Tarso religija. Paulius nesitikėjo, kad jo laiškus su gerais ketinimais parašytus atsivertėliams, kada nors dar vėlesni krikščionys laikys “Dievo žodžiu.” Tokie gero norintys mokytojai neturi būti laikomi atsakingais dėl to, kaip jų užrašymus panaudoja vėlesniųjų laikų palikuonys.   
    7. Helenistinių tautų, pradedant Aleksandrija ir Antioku, toliau Graikija, ir baigiant Sirakuzu ir Roma, filosofinei minčiai. Graikų filosofija su Pauliaus krikščionybės versija derinosi labiau negu su bet kuria kita tuometinės religijos sistema ir tapo svarbiu krikščionybės sėkmės Vakaruose faktoriumi. Graikų filosofija, drauge su Pauliaus teologija, vis dar sudaro Europos etikos pagrindą.   
    Kada Jėzaus mokymai įsiskverbė į Vakarus, tada jie buvo suvakarietinti, o kada jie buvo suvakarietinti, tada jie ėmė prarasti savo potencialiai visuotinį potraukį visoms žmonių rasėms ir rūšims. Krikščionybė, šiandien, tapo tokia religija, kuri gerai prisitaikė prie baltųjų rasių visuomeninių, ekonominių, ir politinių papročių. Jau seniai ji nebėra Jėzaus religija, nors ji vis dar drąsiai vaizduoja gražią religiją apie Jėzų tokiems individams, kurie nuoširdžiai stengiasi eiti jos mokymo keliu. Ji pašlovino Jėzų, kaip Kristų, tą pateptąjį Mesiją nuo Dievo, bet didele dalimi užmiršo Mokytojo asmeninę evangeliją: Dievo Tėvystę ir visų žmonių visuotinę brolystę.   
    Ir toks yra ilgas pasakojimas apie Makiventos Melkizedeko mokymus Urantijoje. Beveik keturi tūkstančiai metų praėjo nuo to laiko, kada šitas ekstremalių užduočių Nebadono Sūnus padovanojo save Urantijoje, ir tuo metu “El Elijono, Paties Aukštojo Dievo dvasininko” mokymai įsiskverbė į visas rases ir tautas. Ir Makiventai pavyko pasiekti savo nepaprasto savęs padovanojimo tikslą; kada Mykolas rengėsi pasirodyti Urantijoje, tada samprata apie Dievą egzistavo vyrų ir moterų širdyse, ta pati samprata apie Dievą, kuri kaskart iš naujo suliepsnoja Visuotinio Tėvo daugybės vaikų gyvajame dvasiniame patyrime, kada jie gyvena intriguojantį laikiną gyvenimą skriejančiose erdvės planetose.”
Yra dar kai kas, ką gal vėliau pacituosiu…

hmmmm       2016-12-15 23:41

Kitais metais tai nesutampa:
“Happpy Chanukah from your friends at Chabad.org!
Chanukah in other years:
2017:  December 12-20
2018:  December 2-10
2019:  December 22-30
2020:  December 10-19”
Vikapedijoje laisvojoje enciklopedijoje rašoma :
“Šiai šventei daugiau kaip 2 tūkst. metų, kai Šventąją žemę valdę Sirijos graikai mėgino helenizuoti vietos gyventojus. Šios šventės tradicijos siekia 165 m. pr. m. e. Ja minima žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kiekvieną Chanukos vakarą uždegama po vieną žvakę chanukijoje. Tai simbolis, siejamas su Jeruzalės šventyklos auksine žvakide, kurią po Jeruzalės šventyklos sugriovimo romėnai pagrobė ir kelis amžius laikė Romoje. Tai primena legendinį stebuklą su indu alyvos. Pasak legendos, kadaise priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms, per kurias buvo pagaminta naujo aliejaus. Žodis „chanuka“ hebrajų kalba reiškia „atnaujinimą“.

Kaip L. Palmaiti paaiškintumėte tai kad “chanuka” neturi pastovios datos ir kiekvienais metais vis kita data būna?

Letai       2016-12-15 22:43

O kada macas žydai daro, ar ne per chanuka?


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.