Socialinė politika, Ekonominė politika

Lenkija imasi beprecedenčio žingsnio: nuo vasario ketina taikyti nulinį PVM maisto produktams

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gruodžio 24 d. 17:40

1     

    

Lenkija imasi beprecedenčio žingsnio: nuo vasario ketina taikyti nulinį PVM maisto produktams

Gabrielė Sagaitytė | LRT.lt

Lenkijos Vyriausybė nuo vasario mėnesio bent šešiems mėnesiams sieks sumažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams iki nulio. „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad tokio sprendimo nauda galutinio vartotojo paprastai nepasiekia. „Kritikos tokiam žingsniui yra labai daug“, – sako ji.

Kaip pranešė Lenkijos valstybinis transliuotojas TVP, Lenkija jau paprašė Europos Komisijos (EK) pritarimo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams iki nulio.

Lenkijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, sparčiai auga infliacija. Ji viršijo prognozes ir lapkričio mėnesį siekė 7,8 proc.

TVN informuoja, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) neįmanoma įgyvendinti nulinio PVM tarifo maisto produktams, tačiau dėl naujų ministrų susitarimų Briuselyje juos tikriausiai būtų leista taikyti pagal naująją tarifų direktyvą 2022 m. pirmąjį pusmetį.

Lenkijos Vyriausybė jau įvedė „antiinfliacinį paketą“ – priemonių paketą, apimantį mokesčių mažinimą ir subsidijas mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Šį paketą sudaro automobilių degalų, dujų ir elektros energijos kainų mažinimas, nulinis elektros energijos akcizas namų ūkiams, taip pat elektros energijos ir pagrindinių maisto produktų kainų mažinimas taikant „paketo“ priedą (nuo 86,25 Eur iki 248 Eur per metus, priklausomai nuo namų ūkio pajamų).

Sako, kad efektas yra laikinas

I. Genytės-Pikčienės teigimu, PVM sumažinimo efektas kainų kritimui paprastai yra laikinas.

„Nauda, kuri yra dedikuota galutiniam vartotojui, pasiskirsto PVM grandinėje ir galutinio vartotojo nepasiekia. Toks žingsnis yra labiau kova su kainomis. Ekonomistai tai vertina, kaip populizmą, nes priežastys, dėl ko kyla maisto kainos, yra ne lokalios – jos globalios ir efektas yra laikinas.

Mokestinės aplinkos pokyčiai, jų laikinimumas dažnai priklauso nuo politikų valios ir kartais užsitęsia ilgesnį laikotaprį. Kitas dalykas, mokestinė aplinka yra labai išdarkoma ir, tarkime, ekonomikos dalyviams žaidimo taisyklės jau nėra vienodos, kai vieni turi tam tikras PVM lengvatas, o kiti ekonomikos dalyviai neturi“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, neslepia ekonomistė, toks kaimyninės šalies žingsnis galėtų paliesti ir Lietuvą.

„Lietuvai, kaip Lenkijos kaimynei, šiuo atveju yra sudėtinga dėl to, kad mūsų gyventojai, matyt, mėgstantys apsipirkti Lenkijoje, tuos kelius prisimins ir toliau ten keliaus“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, be PVM yra ir daugybė kitų Lenkijai būdingų veiksnių, leidžiančių šalyje palaikyti žemesnes kainas.

„T.y. ir rinkos dydis, ir masto ekonomikos galimybės, ir ta pati pinigų politika. [...] Tai reiškia, kad mums konkuruoti su Lenkijos rinka ir kainomis yra išties labai labai sudėtinga“, – pažymi ekonomistė.

Siūlė lengvatas

LRT.lt primena, kad dar lapkritį Seimas nepritarė, jog nuo kitų metų būtiniausiems maisto produktams būtų taikomas 5 proc. lengvatinis PVM. Siūlymą mažinti PVM būtiniausiems produktams kiek anksčiau pateikė Seimo Darbo partijos frakcijos nariai.

Premjerė Ingrida Šimonytė tąkart tvirtino, kad toks sprendimas galutinių maisto kainų vartotojams nesumažintų.

„Man labai patinka klausyti, kai žmonės tuos pačius pinigus padalija keletą kartų: ir vartotojai gaus naudos, ir gamintojai gaus naudos. Tai arba vieni, arba kiti gaus naudos. Vartotojai gaus tik tokiu atveju, jeigu sumažės galutinės prekių kainos.

Noriu jums priminti neseniai priimtą PVM lengvatą maitinimo paslaugoms. Kadangi mes rėmėme tą sprendimą, kaip tam tikrą subsidiją maitinimo sektoriui, iškart sakiau, kad dėl to kainos nesumažės ir, žinoma, kad jos niekur nesumažėjo. Tos lėšos liko didesne pelno dalimi maitinimo įstaigoms ir vartotojams jokia nauda iš to neatiteko“, – Seimo posėdyje anksčiau kalbėjo I. Šimonytė.

Taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams dar anksčiau siūlė ir socialdemokratai.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žodžio laisvė...       2021-12-25 15:49

Lengvesnio PVM-mo labiausiai nepageidauja valdančioji biurokratija,kuri supranta kad tai jai mažiau įkristų pinigėlio begaliniam taškymui.Kažkur žiniasklaidoj jau pamačiau,kad jau ir PIŠ-ė vaitoja per mažu atlyginimu.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.