Demokratija ir valdymas, Europa

Leidžiama žaisti demokratiją

Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 24 d. 10:48

1     

    

Leidžiama žaisti demokratiją

Vidmantas Misevičius | respublika.lt

Pagrindinius sprendimus Europos Sąjungoje priima nerenkami, tai yra piliečiams neatsakingi, valdžios organai. Be to, dažnai šių sprendimų priėmime dalyvauja stambusis verslas ir paprasti europiečiai tame mato didžiausią pavojų demokratijai.

Tai, bendraudamas su „lenta.ru“, pareiškė Briuselio universiteto komunikacijos tyrimų katedros docentas Bendžaminas De Klinas (Benjamin De Klin). Pasak jo, prie tokių nuotaikų plitimo Europoje nemažai prisideda dešinieji populistai. B. De Klino vertinimu, politikų populiarumas Senajame pasaulyje auga ne tik dėl jų siekių kovoti su migrantų ir liberalių idėjų antplūdžiu.

„Dešiniesiems pavyko įrodyti savo šalininkams, kad būtent jie atstovauja „paprastiems europiečiams“, – pabrėžė mokslininkas.

Apie demokratiją Europoje, jos iššūkius, gyventojų susiskaldymą ir laukiančius pokyčius kalbamės su publicistu, kultūros kritiku Vytautu Rubavičiumi.

„Klausimas apie demokratiją ES moksliniuose ir susijusiuose politiniuose sluoksniuose diskutuojamas maždaug porą dešimtmečių. Jau prieš 15-20 metų buvo aiškiai įvardinta, kad ES juntama demokratijos stoka. Žiūrint į ES valdymą, nesunku pastebėti, kad jame įsigalėjo eurobiurokratinis sluoksnis, kuris yra ne rinktas, o skirtas. Tik sunku suprasti, kas jį paskyrė.

Būtent šie eurobiurokratai yra tikroji valdžia, o Europos Parlamentas ir kitos institucijos, kurių vadovai tik dabar tapo ryškūs ir matomi, bet privalo sutikti su eurobiurokratinio sluoksnio nuostatomis ir požiūriu į ES ateitį.

Apie tai buvo diskutuojama, tačiau vėliau visos kalbos greitai baigėsi. Tikėtina, tai lėmė išaugusi eurobiurokratų valdžia ir įtaka. Ypač aiškiai augančios galios pasijautė pastarojo metu ES ir Lenkijos santykiuose. Lenkų premjero Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki), pareiškusio, kad ES įrėmė jiems į kaktą ginklą, kalboje buvo aiškiai sudėlioti esminiai akcentai. Atsakydamos į tai europinės struktūros ir jų vadovai nesugebėjo pateikti rimtų kontrargumentų. Buvo apsiribota šabloninėmis frazėmis apie įstatymų ir teismų viršenybę, tačiau aiškiau nuo to nepasidarė.

Tas pats pasakytina ir apie konfliktą su Vengrija, kuriai eurobiurokratai taip pat pabandė primesti savo sąlygas“, – interviu „Vakaro žinioms“ teigė V.Rubavičius.

Gal yra daugiau demokratijos krizės požymių?

Žinoma. Apie jos kokybę pasisakė ir tie, kurie kalba apie naują pasaulio santvarką ir nužymi jos rėmus bei struktūrą. Naujoje vizijoje nėra nei įprastų tautinių valstybių, nei sienų. Viskam vadovauja tam tikri viršnacionaliniai institutai, kurie ne tik nematomi, bet ir nerenkami.

Klauso Švabo knygoje aiškiai pasakyta, kad demokratija ir politinis elitas ne tik „susidėvėjo“, bet ir nutolo nuo savo šalių visuomenių. Vakarų europiečiai yra nepatenkinti ir atsieti nuo „savo sultyse“ verdančio politinio elito, priimančio su niekuo nederintus ekspertinius sprendimus.

Vieninteliu demokratijos žyminiu lieka tarsi ir laisvi rinkimai, tačiau ir jais išmokta manipuliuoti. Įtakingieji leidžia taip žaisti, nes žino – ką žmonės berinks, vis tiek išrinks tuos, kuriuos reikia. Būtent tai leido susiformuoti dabartiniam eurobiurokratų sluoksniui.

Beje, mokslininkai ir sociologai pastebi, kad šie biurokratai jau sudaro atskirą uždarą visuomenę, kurioje tėvų valdžią paveldi jų vaikai, kadangi jiems yra užtikrinama politinė ir administracinė ateitis. Būtent jiems yra kuriamos ne tik atskiros mokyklos, bet ir atskiri kompetencijų tvirtinimo centrai.

Ironizuojant galima teigti, kad eurobiurokratai gyvena komunizme. Nors realiai su minėta santvarka jie turi nemažai bendro. Šis sluoksnis yra kairuoliškas ir genderistinis. Jo tikslas – savų, didesnei Europos visuomenės daliai nepriimtinų, programų, tokių kaip partnerysčių įstatymai ar Stambulo konvencijos – diegimas. Taip, kai kurios ES šalys priima vienalyčių santuokas leidžiančius įstatymus, tačiau ar kas domėjosi, su kokiu spaudimu jos susiduria?

Kita vertus, visi matome, koks triukšmas kyla, kai kas nors prabyla apie pamatines, krikščioniškas, dabartinei Europai padėjusias susiformuoti, vertybes ir jų apsaugą.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žodžio laisvė...       2021-11-24 14:22

Jie kaip Leninas Rusijoje 1917 metais užgrobė valdžią ir sukurpė pagal savo anti-
moralinę sampratą kruvinąją fašistinę bolševikinę imperiją ir išžudė dešimtis milijonų žmonių Rytų Europoje.Nepamirškime,kad istorija linkusi kartotis…Visi
Briuselio europiniai biurokratai nieko nerinkti vadovauja ES neteisėtai ir mes apie tai garsiai tiesiog privalome pasakyti apie tai ir pareikalaukime jiems demokratinių rinkimų visose ES valstybėse.Taškas.

Rekomenduojame

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.