Geopolitika, Europa

Laurynas Kasčiūnas apie Prancūzijos prezidento rinkimus: Viskas baigėsi, kaip prognozuota

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 8 d. 1:02

9     

    

Laurynas Kasčiūnas apie Prancūzijos prezidento rinkimus: Viskas baigėsi, kaip prognozuota

Dalijamės Seimo nario Lauryno Kasčiūno veidaknygės paskyroje paskelbtais pasvarstymais, ką reiškia tokie Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai ir ko būtų galima tikėtis iš E. Macrono – naujojo Prancūzijos vadovo.

Macronas laimi. Iš esmės viskas baigėsi, kaip ir prognozuota. Stebuklas neįvyko.

Nors – iki nepavykusių debatų – M. Le Pen bandė. Savo prieš globalizaciją nukreipta ekonominio patriotizmo ir socialinio protekcionizmo retorika ji buvo nusitaikiusi į kiek pasimetusius kairiuosius rinkėjus (Prancūzijos visuomenė yra itin orientuota į ekonominę ir socialinę kairę), o konservatorių rinkėjus bandė prisitraukti akcentuodama, kad „Macronas – antroji Hollande’o kadencija“ bei kiek sušvelnindama savo nuostatas išstojimo iš euro zonos klausimu.

Vis dėlto „sanitarinis kordonas“ Nacionalinio Fronto atžvilgiu (šios politinės jėgos izoliavimas, kai po 1987 m. antisemitinių tėvo J.M.Le Pen pareiškimų jokia politinė jėga nesudarydavo koalicijų su NF net regioniniame ar vietos lygmenyje) suveikė. Bet tai gali būti paskutinis kartas, kai ši izoliavimo strategija davė rezultatą. Kodėl?

Akivaizdu, Macronas nebus pajėgus suvaldyti tų procesų, kurie vis daugiau prancūzų skatina balsuoti už Le Pen (pavyzdžiui, 2002 m. jos tėvą antrajame ture prieš J.Chiraką palaikė 6,2 mln rinkėjų, šiandien Le Pen surinko jau 11 mln. balsų). Imigracija ir jos santykis su terorizmo keliamais iššūkiais, žlungantis multikultūrinės visuomenės modelis, vis labiau įsitvirtinantis socialinių problemų persipynimas su minėtais kultūriniais ir tapatybiniais reiškiniais nėra tai, ką Macronas yra pasiruošęs spręsti. Kai kurių problemų jis net nemato ir nepripažįsta. Jo europietiškumo samprata gali įtikinti nebent Briuselio biurokratus, bet tikrai ne visuomenę. Todėl jau dabar galima prognozuoti, kad 2022 m. M. Le Pen bus rinkimų favoritė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Le Pen daugiausia palaikymo sulaukia 18–34 metų amžiaus grupėje.

Įdomūs turėtų būti ir netrukus vyksiantys Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos rinkimai. Dėl ilgus metus besitęsiančios „sanitarinio kordono“ ir dviejų turų mažoritarinės rinkimų sistemos Nacionalinis frontas tradiciškai turi tik vieną ar dvi vietas Prancūzijos parlamente iš 577. Šios politinės jėgos kandidatai patenka į antrąjį turą trečdalyje ar daugiau apygardų, tačiau visi prieš juos susivienija ir NF pralaimi.

Beveik neabejoju, kad šį kartą Le Pen dominuojamoje šiaurinėje Prancūzijoje ir pietiniuose jos regionuose NF kandidatams dažniau pavyks įveikti „antrojo pasirinkimo“ problemą ir ši politinė jėga taps parlamentine.

Dėl Europos ir Lietuvos saugumo. Be abejo, Macrono pergalė reiškia mažiau Kremliaus Europoje nei Kremliaus būtų Le Pen pergalės atveju. Tačiau tikėtis, kad Macronas bus tas, kuris agituos už NATO pajėgumų stiprinimą Baltijos šalyse ar Ukrainos narystę ES, – būtų naivu. Kartu su juo sparčiai judėsime „dviejų greičių“ ES link, kai Vakarų Europos „branduolys“ diktuos sąlygas Vidurio Europai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

P Aušra       2017-05-9 6:21

Kokias vertybes gali turėti kalmaras?

Pikc       2017-05-8 22:37

L. Kasčiūnas per daug optimistiškas: atsižvelgiant į dabartinį prancūzų mentalitetą (vis dėlto, išsirinko globalistą didele persvara) ir demografines tendencijas, ateityje prancūzų tautinių jėgų šansai rinkimuose nėra labai dideli, kadangi nemenką balsuotojų dalį sudarys “tikri prancūzai” machmudai, muchamedai, husseinai, aišos, mbungwės, matumbos ir pan. fauna - o jie už prancūzų nacionalizmą tikrai nebalsuos.

vai me       2017-05-8 21:07

Ziu, kaip uzgiedojo. Ankšciau giesmė buvo kita.Tikras konservatorius, persimovė trusikus šuolyje. Ziurėk, Kašciunai, “neperšauk per virkštele”, nes visai neseniai, Putinas, papigiai, pardavė Rotšildui penktadalį, Rusijos naftos vamzdzio.

Aušrai       2017-05-8 19:33

Kad Kaščiūnas turi vertybių neabejojame. Taipogi suku būtų paneigti, jog koncervų partijos nario vertybės yra ne koncerviškos. Sveikiname ponią pamilus tatos, kubyyliaus ir anūko ideologiją.

Aušra       2017-05-8 16:28

Pagarba Laurynui Kasčiūnui! Tai vienas iš nedaugelio Seimo narių, turintis idėjines vertybes.

Prancūzai       2017-05-8 15:56

tikisi su makaronu ir Briuselio pagalba išlaikyti status quo, t.y. kad bent situacija neblogėtų. Tačiau jiems nedaeina, kad stovėjimas vietoje yra ėjimas atgal.

Globalistus ir nacionalistus        2017-05-8 13:20

sutaikinti gali tik krikščionybė. Globalistai nori būti “laisvi” nuo pareigų.Nacionalistai gal kiek sausoki ir nelankstūs.Kūrybiškumas ir krikščionybė.

Tarabilda       2017-05-8 10:48

Po šių rinkimų ES prasideda politinės tikrovės performatavimas į dvi dideles stovyklas - eurolibų ir tradicionalistų. Socialinės tradicinių partijų programos patiria fiasco. Kuo greičiau ta dvinarė fermentacija įvyks, tuo aiškiau bus, su kuo turime reikalų, ne kol kas poltiniame lauke dominavo mimikrija ir kamufliažas.

ES įžengia       2017-05-8 7:51

į tą stadiją,kaip ir sovietmečiu,kai viskas darosi neįdomu,jie sau,mes sau.Valdžia sau,mes sau.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.