Naujienos

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 10 d. 22:18

2     

    

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Spalio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo neskundžiamą nutartį: medžių kirtimui Kaune pasipriešinusiems ir policijos „stop“ juostos nepaisiusiems piliečiams baudos neturi būti skiriamos – visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę.

Siūlome susipažinti su teismo pranešimu spaudai, paviešinti svetainėje teismai.lt.

Byloje nustatyta, kad, 2017 m. kai kuriose Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių šalinimo darbus, įvairioms institucijoms rašė skundus. Nesulaukus iš savivaldybės atsako, vienas asmuo pats ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali (ar galėjo, nes dalis jų nupjauta) dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje. Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nėra pažeista, nes montuojamas kelkraščio bortas yra daugiau kaip už 3 metrų.

Pirmosios instancijos teismas asmenį nubaudė už tai, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti iš nesaugios, laikinai apribotos asmenims patekti vietos, prievarta buvo patrauktas, perėjo juostą „STOP POLICIJA“ (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 2 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šio asmens apeliacinį skundą atmetė.

Pareiškėjas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme kaip vienas iš bendrųjų principų yra nurodoma tai, kad, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė. Taip pat želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios [...] teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos; nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atskirų pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyta ir tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

Teisėjų kolegija pripažino, kad suinteresuota visuomenė turėjo teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę, o kaip rodo bylos medžiaga, į pateiktus prašymus ir reikalavimus nebuvo reaguojama. Nutartyje išaiškinta, kad asmuo buvo įsitikinęs, jog siekia visuomenei naudingo rezultato, kad vykdo Želdynų įstatyme įtvirtintą nuostatą (14 straipsnio 2 dalis), jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, kartu reiškia ir įstatymu jam deleguotą pareigą ginti želdynus. Šioje konkrečioje byloje ši pareiga reikštų neleisti iškirsti dar likusių neiškirstų kaštonų. Pareiškėjas, kaip ir kiti su juo buvę asmenys, nesitraukė nuo medžių, neleido vykdyti darbų, nes pasitraukus iš įvykio vietos, nukirtus medžius, jau neliktų galimybės atlikti kokybišką jų būklės ekspertizę, juolab atkurti buvusią situaciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis ir vertindama susidariusią situaciją, kuriai esant nebuvo paklūsta policijos pareigūnų reikalavimams ir pereita „STOP POLICIJA“ juosta, konstatavo, kad asmens veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje lat.lt (bylų Nr. 2AT-44-699/2018, 2AT-41-699/2018).

teismai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

AAA       2018-10-11 12:20

O kaip bus su neteisėtai prieš žmones smurtavusiais pareigūnais? Nieko? Tai jie ir toliau tą nebaudžiami darys.

Jau nebe pirmą katą       2018-10-11 6:37

Grybauskaitės išpuoselėtos supuvusios “teisėsaugos” reputaciją gelbsti Aukščiausiasis Teismas. Žemesnės instancijos teismuose visiška pelkė ir amoralus neteiaingumas.


Rekomenduojame

Laisvės kovotojų piketo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija

Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus A. Juozaičio teisių pažeidimo

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.