Diskusija

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 11 d. 18:56

5     

    

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Rugsėjo 19 d. Mykolo Romerio universitete įvyko konferencija „Europos likimas: integracija, suverenumas, tapatumai“. Konferencija nepatraukė nei akademinės, nei platesnės visuomenės dėmesio. Kitaip būti ir negalėjo, nes tai buvo tipiškas nuobodus akademinis renginys, kuriame visi prelegentai vieni kitus puikiausiai pažinojo, neketino nieko naujo pasakyti ir nesitikėjo nieko svarbaus išgirsti. Visi žinojo, kur pakliuvę: vykdomas projektas, į projektą yra įtraukta konferencija, atėjus laikui reikiama eilutė atsiras ataskaitose, po to bus nauji projektai ir nauji nuobodūs akademiniai renginiai, kaip tai akademinėje sferoje įprasta.

Vis dėlto, tai, kas vyko šioje konferencijoje, vyksta ir vyks kitose panašiose konferencijose nusipelno atidaus dėmesio ir rimtos analizės, nes leidžia atskleisti, kokios pakraipos ir kokio lygio diskursas yra generuojamas. Tai ir pabandysime atlikti šiame straipsnyje: išanalizuosime konferencijos pranešimus bei diskusijas ir apsvarstysime, ką ši konferencija parodo apie situaciją, susiklosčiusią Lietuvos politologijoje. Straipsnyje neaptarinėsime konferencijoje perskaitytų ekonomikai skirtų pranešimų.

Pradėkime nuo to, kad aptariama konferencija yra projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“, vykdomo Mykolo Romerio universiteto padalinyje „Vertybių tyrimų laboratorija“, dalis. Projektas yra remiamas Lietuvos Mokslo tarybos pagal programą „Modernybė Lietuvoje“  (Nr. MOD-17029). Projektui vadovauja doc. dr. Povilas Aleksandravičius (MRU), pagrindiniai vykdytojai yra prof. dr. Vytautas Šlapkauskas (MRU), dr. Camille Riquier (Paryžiaus Katalikų Institutas).

Konferencijoje dalyvavo svarbiausių politologinės minties židinių atstovai: Vilniaus universitetui atstovavo prof. R. Vilpišauskas (TSPMI, direktorius), doc. N. Putinaitė (TSPMI), prof. Vytautas Ališauskas (Filologijos fak.), A. Grodis (IF); Mykolo Romerio universitetui atstovavo doc. P. Aleksandravičius (Humanitarinių mokslų institutas), prof. V. Šlapkauskas (Teisės filosofijos katedra), prof. A. Bielskis (Politikos mokslų institutas), B. Brunalas (Politikos mokslų institutas), doc. I. Deviatnikovaitė (Konstitucinės ir administracinės teisės institutas); Vytauto Didžiojo universitetui atstovavo prof. D. Jonkus (Filosofijos ir socialinės kritikos katedra). Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė ir pranešimą perskaitė įtakingas politikas, dukart ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Pradėkime nuo Andriaus Kubiliaus pranešimo, kuris pasisakė pirmas ir, netgi galima sakyti, uždavė toną visai konferencijai. Nors jis ne politologas ir ne filosofas, bet į politologų ir filosofų mokslinę konferenciją kažkodėl buvo pakviestas ne kaip garbingas svečias, o kaip tikras dalyvis, t.y. nei pats, nei organizatoriai neįžvelgė atrodytų paprasto dalyko – politikos mokslas ir politikos filosofija reikalauja specifinių kompetencijų, kurias politikai, netgi tie, kuriems pavyko tapti įtakingais, yra įgiję tik itin retais išskirtiniais atvejais.

A. Kubilius savo iškalbingai pavadintame pranešime „Suverenumo praradimo mitas ir Europos politikos ateitis“ pateikė „idėjų paketą“, sudarytą daugiausia iš minčių, išdėstytų trijuose jo rašytuose tekstuose (ČIA, ČIA ir ČIA). Šie trys tekstai verti atidžios analizės, nes labai daug pasako apie jų autorių, „konservatorių“ partiją ir Lietuvos politiką. Pirmąjį iš nurodytų tekstų pavyzdingai išanalizavo Vytautas Sinica straipsnyje „Gerovės patriotizmas“. Tikėdamiesi, kad Vytautas Sinica susidomės ir kitais A. Kubiliaus tekstais, apsiribosime tik svarbiausiais politiko pasisakymo konferencijoje aspektais.

Savo pranešime A. Kubilius išdėstė, kaip jis supranta suverenumą ir patriotizmą:

[...] mano įsitikinimu lietuviškas patriotizmas ir europinė integracija yra tapatūs dalykai. Kodėl aš taip sakiau? Todėl, kad patys sau pirmiausia turime pasakyt, koks yra mūsų pats svarbiausias nacionalinis interesas arba interesai? Šitoj vietoje aš labai paprastai atsakau: turime du svarbiausius interesus. Vienas yra geopolitinis saugumas, antras – mūsų ekonominės, socialinės gerovės konvergencija link europinės gerovės standartų. Aš nerandu kitų, papildomų apibrėžimų. [...] Kokiais instrumentais mes galime tai pasiekti? Integracija į Europos Sąjungą ir NATO duoda tuos du svarbiausius tikslus pasiekti. Taip aš matau mūsų suverenumo, patriotizmo ir nacionalumo klausimus. Žiūriu į ES kaip į vieną iš svarbesnių, jeigu ne patį svarbiausią instrumentą [...]. Mūsų nacionaliniam interesui ES, jos tolesnė sėkmė yra ypatingai svarbi.

Krenta į akis, kad A. Kubiliaus teiginiai apie saugumą ir gerovę užtikrinsiančią europinę integraciją ir konvergenciją labai panašūs į sovietinės okupacijos laikais girdėtą propagandą, jog tik „įstojimas į SSRS“ užtikrino Lietuvos nuolatinį saugumą, o pastačius komunizmą ateis nuostabios gerovės laikai.

Kaip reikėtų suprasti ES sėkmę ir kaip Lietuva turėtų prie tos sėkmės prisidėti, kartu realizuodama savo interesą, A. Kubilius išdėstė cituodamas ir komentuodamas dokumentą „Dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos perspektyvų klausimu“, kurį jis pasirašė su Seimo nariais G. Kirkilu, J. Bernatoniu ir E. Vareikiu. Tiesiog būtina pacituoti, kokias nuostatas šis ketvertukas nori padaryti oficialiai deklaruojama Lietuvos valstybės pozicija ir kaip A. Kubilius jas pristato.

Iš A. Kubiliaus pasisakymo:

ES yra toks darinys, kuris turi savo vystymosi vidinę logiką [...].Kaip sakė vienas iš ES tėvų Jeanas Monet 50-jųjų pradžioje, „Europa bus kuriama krizių metu ir bus visuma sprendimų, priimtų krizių metu“. ES juda nuo vienos krizės prie kitos krizės ir kiekviena krizė priverčia ES tapti labiau konsoliduota toje srityje, kurioje reikia konsoliduotis tam, kad būtų išvengta sekančių krizių. [...] Europa vystysis tokiu keliu.

Iš dokumento:

Lietuvos pozicija: tokia natūrali, nuosekli ES konsolidacija turi tęstis ir toliau. Lietuvos tokia konsolidacija negąsdina ir Lietuva skatina ES valstybes nares geranoriškai prisidėti prie tokios konsolidacijos tąsos. Lietuva sieks išlikti tokios natūralios konsolidacijos branduolyje, nes tai yra Lietuvos geopolitinio saugumo garantija.

Iš A. Kubiliaus pasisakymo:

Jei ES vystysis šituo natūralios konsolidacijos keliu, tai tada ar turime baimintis, kad Europos galios gali plėstis į naujas sritis? Jei natūraliai prieitų prie galios plėtimosi į naujas sritis, mes neturėtume to baimintis. [...]turime aiškiai matyti, kad daugiausia pažangos per visus 27 metus Lietuva yra padariusi tose srityse, kur mums stojant į ES ar NATO, mes gavom labai aiškius reikalavimus [...]. [...]kur mes labiausiai atsiliekam, kur matom didžiausias problemas, tai yra tos sritys, kuriose ES iki šiol neturi tam tikrų politikos reikalavimų [...]. [...] mums reikia, kad mes priverstume save reformuotis. Mes to nesugebam, todėl reikia, kad ES turėtų savo rankose stiprų bizūną, ir mus priverstų reformuotis.

Iš dokumento:

Lietuvos pozicija: Lietuva turi nesibaiminti ES politikos galių plėtros į naujas sritis, tokias kaip socialinė politika, sveikatos apsauga ar švietimas.

Siunčiama žinia yra tobulas saviniekos pavyzdys ir net viršūnė: net sovietmečiu nebūdavo drįstama šitaip žeminti lietuvių faktiškai teigiant, kad jie yra nevisavertė nepajėgianti savęs valdyti ir todėl neturinti teisės į valstybinį savarankiškumą tauta, kuriai būtinas užsienio šeimininko-tijūno bizūnas.

Iš A. Kubiliaus pasisakymo:

ES man primena JAV. JAV kai minėjo savo maždaug 65-ąsias metines, tai susidūrė su pilietiniu karu. Iki tol JAV federalinis biudžetas buvo maždaug 2 % BVP, po to karo pasidarė 5 %, iki Pirmo pasaulinio karo tiek buvo, po to jau išaugo iki 15-20%, po Antrojo pasaulinio karo iki dabartinių skaičių. Mes einam labai panašiai, turim taip sakant pilietinį karą – tai Brexitą, turim 1 % BVP minėdami savo šešiasdešimtmetį, na ir galim pasimokyt iš JAV, kas mūsų laukia toliau.

Iš dokumento:

Lietuvos pozicija: Lietuva turėtų drąsiai pasisakyti už tai, kad ES privalo turėti didesnį biudžetą. Tokia bus neišvengiama natūralios konsolidacijos pasekmė. ES konsolidacija Lietuvai yra naudinga ir dėl spartesnės konvergencijos, ir dėl didesnio geopolitinio saugumo. Už tai pačiai Lietuvai yra verta susimokėti.

Tiesioginės istorinės analogijos su JAV yra visiškai diletantiškos, nes net nekeliamas klausimas, kad Europos daugiatautiškumas yra neįveikiama kliūtis sukurti ES federaciją.  Tokios Europos valstybės kaip Vokietija galėjo tapti federacinėmis, nes federaciją sudaro tos pačios tautos žmonės, JAV susikūrė kaip įvairiataučių individų apgyvendinta „niekieno“ žemė.  Visai kas kita „fededracijos“ subjektais paversti skirtingas, dažnai šimtametes valstybingumo ar net imperines tradicijas turinčias europiečių tautas.

Brexito įvardijimas pilietiniu karu apskritai atrodo komiškas, nes tai iš esmės yra Didžiosios Britanijos mėginimas atsiskirti nuo ES kvaziimperijos, kuris daug kuo panašus į Lietuvos pastangas itrūkti iš TSRS ir atkurti savo nepriklausomą valstybingumą.


Iš A. Kubiliaus pasisakymo:

ES ir mes turime matyti vieną labai paprastą vertybinį dalyką – kad ES yra pastatyta ant solidarumo pamatų. Kai kurie mūsų kaimynai Centrinėje Europoje tos solidarumo vertybės nenori vertinti: pinigus mums duokit, bet pabėgėlių priėmime mes nedalyvausim. Štai čia prasideda aiškiausias iššūkis. Šioje vietoje turime turėti ilgalaikę viziją ir nežaisti populizmo kortom ir suprasti, kad solidarumas yra dalykas, kurio negalima prarast.

Iš dokumento:

Lietuvos pozicija: Lietuva visada pasisakė ir pasisakys už tai, kad pabėgėlių problema būtų sprendžiama solidariai ir yra pasirengusi solidariai dalintis šios problemos našta.

[...]

Lietuvos pozicija: Lietuva buvo ir bus labai suinteresuotas Europos solidarumo vartotojas. Todėl Lietuva ir pati turi būti pastovi solidarumo vertybės tiekėja. Ir Lietuva negali pritarti jokiems atskiros valstybės, artimos ar tolimesnės kaimynės, veiksmams, kuriais yra paniekinama ar silpninama ši svarbi vertybė.

Verta dėmesio frazė „solidarumo vertybės tiekėja“ – tai vulgariai materialistinio mąstymo apraiška, tarsi solidarumas būtų medžiaginė gėrybė. Šiame kontekste „solidarumo“ sąvoką geriau išversti į sovietmečio kalbą, kai jis reiškė „brolišką tarybinių tautų draugystę“, kuri pasirodė ideologinė-propagandinė fikcija. A. Kubiliaus vaizduotėje ją keičia „ES tautų draugystė“, kurios fiktyvumą išduoda pats integracijos projekto eižėjimas ir akyse vykstantis Sąjungos byrėjimas.

Kaip matome iš citatų, A. Kubilius Lietuvos interesų realizavimą supranta kaip ES galių plėtros į naujas sritis ir Briuselio „bizūno“ kombinaciją, kurie atnešiantys saugumą, gerovę ir visokiausią pažangą. Jo nė kiek negąsdina perėjimas prie fiskalinės unijos (socialinės apsaugos politikos galių perdavimas ES arba ES biudžeto padidinimas iki dydžių, sulyginamų su JAV federaliniu biudžetu negalimi be fiskalinės unijos). Tačiau perėjimas prie fiskalinės unijos reiškia ne ką kita, kaip Lietuvos Respublikos pavertimą ES administraciniu vienetu, t.y. galutinį Lietuvos valstybingumo likvidavimą.  Valstybingumo likvidavimui A. Kubilius entuziastingai pritaria. Ekspremjeras netgi pritaria Lietuvos užtvindymui „pabėgėliais“, kas padarytų daugelio eilinių lietuvių gyvenimą nepakenčiamu ir pavojingu, kaip tai jau savo kailiu yra patyrę prancūzai, vokiečiai ar švedai.

Savo politinės pozicijos pristatymą A. Kubilius papildė „populizmo“ reiškinio aiškinimais:

Kas lemia šiandien populizmo, tame tarpe antieuropietiško populizmo plėtrą? Lemia ne ES kažkokios didelės problemos. [...]Populizmas šiais laikais yra žymiai plačiau paplitęs. Trumpas ir Brexitas yra tų pačių priežasčių pasekmė. O priežastys yra tai, ką labai gerai yra aprašę Amerikos sociologai [...] – visiška ekonominė ir socialinė stratifikacija, didžioji dalis turto sukaupta 10 % visuomenės, apoatinė dalis, 40 % visuomenės valdo tik 3 % turto. [...] Ir tie 40 % praranda tai, ką amerikiečiai vadina tikėjimu amerikos svajone, nes jie nebemano, kad jų vaikai gyvens geriau, negu jie gyvena. Ir iš to atsiranda visa frustracija, beviltiškumas, ir tada politikai, kurie visada turi gerą uoslę, ką reikia šitiems žmonėms pasakyt, jie supranta paprastai ir aiškiai, kad reikia įvardinti, kas kaltas dėl tavo tokio gyvenimo. [...] Čia yra priežastis to Europoje išsiplėtojusio antieuropietiško populizmo, bet tai nieko bendro neturi su kažkokiom ES valdymo problemom.

[...]

Mano įsitikinimu Marksas buvo teisus, kad ekonomika labai smarkiai veikia visą antstatą. […] Dešimtmetis iki 16-ų metų yra pirmas dešimtmetis pokario istorijoje tarp turtingųjų šalių, kai žmonių pajamos arba mažėjo realiai, arba buvo flat. Va čia yra tas didžiulis lūžis žmonių gyvenime, kuris per paskutinį dešimtmetį ir pasireiškė. [...]Tai čia yra ta realybė. Aš neturiu atsakymo, kaip jinai gali keistis, kas ją gali keisti [...].

Ekonomikos vaizdavimas kaip stichijos, kuris determinuoja visus kitus kintamuosius, taip pat ir politiką, ir prie kurio įtakos bei pasekmių politika gali tik prisitaikyti, bet negali jų paveikti ar kontroliuoti, yra labai patogus tiems, kuriuos esama ekonominė ir socialinė būklė tenkina ir kurie nieko nenori keisti. Toks visuomenėje veikiančių priežastinių ryšių įsivaizdavimas mokslinėje literatūroje vadinamas „vulgariu ekonomizmu“. Gerai, kad ekspremjeras bent jau neslepia įkvėpimo šaltinio.

Visiškai ignoruojamos ES kamuojančių ir griaunančių socialinės atskirties ir skurdo problemų priežastys, kurios glūdi ekonominėje ir socialinėje santvarkoje bei valdyme. Nutylima, kad ES intregracija paskutiniusius dešimtmečius buvo grindžiama neoliberalizmo ideologija, kurios pagrindinis postulatas – „rinkos jėgų“ nepabaigiamas laisvinimas.  Taip pat net neužsimenama apie pagrindinę ES valdymo problemą ir ydą – „demokratijos deficitą“, kuris atsirado todėl, kad beatodairiškas rinkos „laisvinimas“ ir demokratija yra nesuderinami iš principo. Taigi nesuvokiama arba slepiama, kad „populizmas“ nenukrito iš dangaus ir yra atsakas į sistemines ir struktūrines ES ydas, ydingą, daugumos ES piliečių interesams prieštaraujančią ir tik stambiojam kapitalui tarnaujančią ekonominę, socialinę ir politinę ES santvarką.

Paanalizavus A. Kubiliaus pasisakymo ir dokumento turinį, paaiškėja, kad suverenumo praradimas nėra,  kaip ekspremjeras bandė įteigti savo pranešimo pavadinimu, joks mitas – jis pats siekia atiduoti suverenumą už „saugumą“ ir „gerovę“. Pasiruošimas ir entuziazmas likviduoti Lietuvos valstybingumą, daryti bet ką, ko pageidauja ES elitas ir diegti Lietuvoje bet kokią, netgi jos gyventojams fizinį pavojų sukeliančią ES politiką, verčia A. Kubiliaus politinę poziciją laikyti euroburokevičiška, o jį patį – pareigūnu, aktyviai veikiančiu prieš Lietuvos Respubliką, tai yra valstybei duotos priesaikos laužytoju ir valstybės išdaviku, užsiimančiu antikonstitucine valstybinguno pagrindų griovimo veikla, kuri iš esmės niekuo nesiskiria nuo analogiškos A. Sniečkaus ir jo vadovaujamos LKP vykdytos antivalstybinės ardomosios veiklos. Skirtumas tik tas, kad tada būsimojo Lietuvos duobkasio veikla buvo nelegali, jis pats buvo tramdomas sodinant į kalėjimą, ir kitaip negu A. Kubiliaus atveju, jo išpažintos ardomosios antivalstybinės idėjos nebuvo skleidžiamos universiteto auditorijose ir ši veikla nebuvo apmokama pačios griaunamos valstybės pinigais.

Bus daugiau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Family Watch International       2018-10-12 13:35

SHARON SLATER, FWI PRESIDENT                                         October 11, 2018

Status of Same-Sex Marriage in Europe and Worldwide—Romanians Fighting to Preserve Marriage

 

Dear Friend of the Family,

About 90 percent of Romanian voters who voted this past weekend supported a referendum to protect traditional marriage in Romania’s constitution. Unfortunately, however, the voter turnout (21 percent) fell short of the required 30 percent of Romania’s voters, so the referendum failed.

Yet Romanian defenders of marriage are not daunted, and say they will try again.

A petition requesting a constitutional amendment to protect man/woman marriage had been signed by a full three million Romanians (3.5 million Romanians turned out to vote), evidence that there is a strong will in Romania to protect marriage.
Neither same-sex marriages nor civil unions for same-sex couples are recognized by Romanian law, but a European Court of Justice recently issued a ruling granting Romanian residency rights to same-sex spouses of couples married in other EU countries.
Europe Marriage Stats

Since more attention is typically provided to nations that have redefined marriage to include same-sex couples, some may be surprised to learn that a majority of European nations still define marriage as the union of a husband and wife. In fact, support for man/woman marriage in Europe remains strong.

There are now fourteen European nations with constitutional provisions preserving the male-female definition of marriage (Bulgaria, Lithuania, Belarus, Moldova, Ukraine, Poland, Latvia, Serbia, Montenegro, Hungary, Croatia, Slovakia, Armenia, Georgia). Eight countries have adopted these constitutional provisions since 2005.

Ten additional EU nations specifically preserve the male/female definition of marriage in their statutes (Albania, Azerbaijan, Bosnia and Herzegovina, Kazakhstan, Macedonia, Monaco, Romania, Russia, Turkey, Estonia).

Among nations that provide legal recognition of same-sex couples such as civil unions, eight still retain the definition of marriage as requiring a husband and wife (Andorra, Czech Republic, Slovenia, Switzerland, Hungary, Greece, Cyprus, Italy).

In 2001 the Netherlands became the first nation in the world to redefine marriage in this way. Belgium followed two years later. Then twelve others, mostly western European nations, followed (Spain, Norway, Sweden, Portugal, Iceland, Denmark, France, United Kingdom, Ireland, Malta, Germany, Finland). In 2017 Austria’s constitutional court ruled the nation must redefine marriage beginning in January 2019.

This means that more than twice the number of European nations have enshrined the male-female definition of marriage in their fundamental law (31) as have redefined marriage (14).

In other words, the overwhelming number of nations in Europe, by a ratio of more than two to one, still understand marriage to require a man and woman.

So what about the rest of the world? Across the globe there only 26 countries out of a total of 192+ countries that allow same-sex marriages.

This means approximately 87 percent of the countries of the world still define marriage as a union between a man and a woman only!

World Congress of Families XII

Having recently returned from Moldova where I presented at the World Congress of Families XII, I was impressed by the enthusiasm I found for a strong defense of marriage and family from our host, the president of Moldova himself, Igor Dodon.

In fact, I had a chance to present President Dodon with a copy of my book, “Stand for the Family: A Call to Responsible Citizen’s Everywhere,” which has an entire chapter on defending marriage that I hope he will find useful.

Political, religious and community leaders from over 40 countries participated in WCF XII, coming together to reaffirm the vital importance of marriage and family to every society and to work together to preserve these vital institutions in our respective nations. 

We all came away with a renewed sense of hope and optimism as the East and West came together in this important cause.

It was also announced that WCF XIII will be held in Verona, Italy March 29-31, 2019.

We hope you will mark your calendars now and prepare to join us at the World Congress of Families in Verona!

 

ruta       2018-10-12 9:52

Pagarba Sopauskui uz puikia ,  konformisto ir valstybes suverininteto grioveju Kubiliaus ir Ko sutves kenksmingos Lietuvai ideologijos ,  analize .

Svarbiausia gerai pasiruošti       2018-10-10 8:33

permainoms Europoje,kurios gali prasidėti staiga,nes Europa neprogresuoja krikščioniškų vertybių link.

Kubilius-       2018-10-10 8:32

Lietuvos Brežnevas?

koncervinė vektoriaus mutacija       2018-10-9 22:51

Tėtė >> Anūkas >> Marksas.
>>?(?)
Dar meteliai kiti ir kubybilius su rasele stovės prie sienos su ruskija laukdami žaliųjų putlerio žmogeliukų laikydami rankose gėlių puokštes.


Rekomenduojame

Grėsmės vaikams pagal Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Stasys Jakeliūnas. Dar kartą apie Švedijos ekonomiką ir jos bankus

Valdas Vasiliauskas. Vyriausieji etikos juokdariai

Degėsys Liutauras. Du biznio planai: vienas – mokytojams, o kitas – premjer-ministrui…

Andrius Švarplys. Jei tai nėra žiniasklaidos paskelbtas karas demokratijai ir piliečių atstovavimui, tai kas tuomet tai yra?

Algimantas Rusteika. Lapinas, kuriam visada reikia taip, kaip reikia

Vytautas Daujotis. Aukštasis mokslas – viltys ir realijos

Kauno Forumas: Raginame visuomenę ir mokytojus kritiškai vertinti politinio elito statytinių bandymus „tarpininkauti“ dialogui su valdžia

A. Juozaičio pareiškimas dėl Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“

Saulius Dambrauskas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neatitinka Konstitucijos

Letas Palmaitis. Smūgis neigiantiems Kristų: moderni skaičiuoklė patvirtina Jį gimus tada, kaip ir spėta, ir tai nė kiek nesikerta su Evangelija

Policijos pareigūnas apie Garliavos pamokas ir streikuojančius mokytojus: Kuo jie skiriasi nuo teroristų?...Neišeis gražiuoju, bus „išvesdinti“

Dvi Seimo rezoliucijos dėl JT migracijos sutarties: už  ir prieš (papildyta)

„Lietuvos ryto“ televizija: už „Matuko reformos“ – norvegų verslas

Vytautas Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą

Raimondas Kuodis. „Santa-barbara“ prasideda: užuot aukojęs bokštą, Karalius šį rytą paaukojo tris pėstininkus

Konferencijos „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“ vaizdo įrašas

Mindaugas Puidokas iš Andriaus Tapino suręstų „Barikadų“

Andrius Švarplys. JTO Migracijos sutartį paskaičius

Arvydas Juozaitis. Migracija ir globalizmas

Algimantas Rusteika. Žaidimėlis: įkąsk varžovui prie lovio. Bet taip, kad ir sistemą apgintum

Bronislovas Burgis. Kad vergai neugdytų vergvaldžių. 12 tezių mokyklai

Valdas Vasiliauskas. Dalinkite kortas iš naujo

Vytautas Rubavičius. Vaikų „ėmimo“ ideologija ir ekonomika

Arvydas Juozaitis. VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto vadovybė išsigando diskusijų

Ingrida Šimonytė apie mokytojus, bibliotekininkus ir medikus

Algirdas Endriukaitis. Fantominis pasipriešinimas?

„Devyni paukščiai“ – moksleivių sukurtas meninio vaizdo pasakojimas apie Lietuvos pokarį

Ryšard Maceikianec. Laikas advokatauti Lietuvai

Vytautas Radžvilas. Lauktas vaikgrobių kontrpuolimas prasideda

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.