Visuomenės pokyčių analizė, Krašto žinios, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Žiniasklaida

Laisvės kovotojų piketo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 16 d. 20:13

3     

    

Laisvės kovotojų piketo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija

Skelbiame ir piketo, kuriuo protestuota prieš Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvių atminimo juodinimą, rezoliucijos, tekstą – tokį, koks jis buvo įteiktas ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui. Kaip teigiama Pro Patria portalo redakcijos prieraše, „skaitant [šią] rezoliuciją mitinge buvo savavališkai iškraipomas jos tekstas, politkorektiškai švelninami reikalavimai“.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui
Seimo valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui prof. Arūnui Gumuliauskui
Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui


R E Z O L I U C I J A

Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvių atminimas patiria vis aktyvesnį puolimą Lietuvos viešojoje erdvėje. Aktyviai juodinami tiek pokario partizaninio pasipriešinimo, tiek 1941 metų birželio sukilimo dalyviai. Praėjusiais metais nesėkmingai mėginta dalyvavimu Holokauste ir kolaboravimu su KGB apkaltinti net vieną partizaninio karo vadų, kankinį Adolfą Ramanauską-Vanagą. Faktiškai nuo pat J. Ambrazevičiaus-Brazaičio valstybinio perlaidojimo Lietuvoje 2012 metais šalyje skleidžiami šmeižikiški teiginiai apie J. Brazaitį, K. Škirpą, J. Noreiką ir kitus iškiliausius 1941 metų antisovietinės rezistencijos dalyvius. Juodinant jų atminimą ir reikalaujant pašalinti jiems skirtus viešosios atminties ženklus, yra menkinamas pačios ginkluotos rezistencijos ir visų jos dalyvių atminimas.

Viena, kai šmeižikiški teiginiai yra išsakomi privačių asmenų, kita, kai to paties imasi valstybei vadovaujantys asmenys. Neseni Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teiginiai apie nacių kalintą ir sovietų nužudytą Joną Noreiką-Generolą Vėtrą yra skandalingi ir darantys gėdą visai Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai, kuriai Linas Linkevičius vadovauja. L. Linkevičiaus viešas ir faktais nepagrįstas kvietimas naikinti atminimo ženklus J. Noreikai, siunčia pasauliui klaidinančią žinią, jog lietuvių tautos antisovietinė rezistencija buvo sutepta kolaboravimo su nacių režimu, o Lietuvos valstybė iki šiol dangsto tokius faktus ir teisina Holokausto dalyvius.

Visa tai tobulai atitinka ilgalaikę buvusios SSRS, o dabar ir Rusijos Federacijos propagandinę XX amžiaus Lietuvos istorijos versiją. Sovietinė istoriografija aiškino, kad Birželio sukilimas ir jo suformuota Laikinoji vyriausybė buvo nacių kolaborantai, o sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytos represijos – tik nacių kolaborantų ir įstatymų nesilaikančių banditų (partizanų) kriminalinis persekiojimas. Iki šios dienos šį radikaliai istorinę tiesą neigiantį aiškinimą kartoja Rusijos valstybinė propaganda. Naujausias ir akivaizdžiausias to pavyzdys – Rusijos užsienio reikalų ministerijos išpuolis prieš A. Ramanausko-Vanago valstybinį perlaidojimą, kaltinant jį vadovavimu pokario banditų siautėjimui, o Lietuvos valstybę – nusikaltėlių pagerbimu.

Lietuva nuolatos patiria ir toliau patirs tokias priešiškų valstybių atakas, nuo kurių privalo gintis, ypač atsižvelgiant į tai, kad sovietų nusikaltimų nepatyrusiems Lietuvos partneriams Vakaruose taip pat turi būti nuosekliai primenama apie komunizmo ideologijos blogį ir ją skleidusio totalitarinio režimo nusikaltimus. Nepriklausomai Lietuvos valstybei ir jos visuomenei tenka nedviprasmiška pareiga visomis išgalėmis ginti istorinę tiesą apie antinacistinę ir antisovietinę rezistenciją, neleidžiant juodinti atskirų laisvės kovotojų ir laisvės kovų apskritai. Tai neįmanoma, kai į valstybei priešiškos propagandos pusę stoja ir prie rezistencijos juodinimo prisideda pirmiausiai tam priešintis turintys asmenys, konkrečiai, pats su sovietiniu režimu praeityje kolaboravęs Užsienio reikalų ministras.

Grupė laisvės kovų dalyvius ir patriotinį jaunimą vienijančių organizacijų, o taip pat ir daugiau nei tūkstantis internetu pasirašiusių šalies piliečių kreipėsi į užsienio reikalų ministrą, reikalaudami atsiprašyti dėl J. Noreikos atminimo apšmeižimo arba atsistatydinti. Dvi savaites trukusi ministro tyla, ignoruojant minėtą kreipimąsi, rodo aiškią panieką laisvės kovotojų atminimui ir nepalieka kitos išeities kaip tik reikalauti ministro Lino Linkevičiaus atsistandinimo. Šalies diplomatijai gali vadovauti tik jos laisvės kovas gerbiantis ir ginti pasiruošęs žmogus.

Reikalaujame:

- Ministro Lino Linkevičiaus atsistatydinimo;

- Esamų viešos atminties ženklų J. Noreikai, K. Škirpai ir kitiems iškiliems Lietuvos laisvės kovų dalyviams išsaugojimo, nepasiduodant valstybei priešiškų jėgų reikalavimams.

Protesto organizatorių vardu pasirašo:

Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos
garbės pirmininkas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prie...       2018-10-17 18:18

Prie Užsienio Reikalų ministerijos jau turi atsirasti palapynė su badautojais ir būti ten, kol neatsistatydins Linas Linkevičius.Niekada negalvojau,kad Nepriklausomoj
Lietuvoj vėl pirmais smuikais gros raudonojo okupanto tarnai.Tai vis dėl to,kad nebuvo Lietuvoje tikros liustracijos.Raudonieji vėl sugrįžo.
D.Grybauskaite,jei tau tinka šis ministras,vadinasi,ir pati esi ne ką geresnė,nes
toleruoji jo pasisakymus.O gal jis kartoja viešai tavo poziciją?Jei taip,tai tu man
daugiau ne prezidentė.

Stasys       2018-10-17 9:39

Taip, prisimenu, šis ministeriūkštis tikrai buvo ryškiai raudonas ir aktyvus okupantų gerbėjas bei jų valios vykdytojas, nes kitaip jo niekas nebūtų paskyręs pirmuoju komsomolcu, komsomolų vadu. Taigi, išeina, kad kolaboravo okupantams iš peties. Be abejo, tokiems ne vieta vadovauti Nepriklausomos Lietuvos ministerijai. Jo vieta kitur ....

Pozicija       2018-10-17 9:05

Ušsienio reikalų ministrą piktina generolo Vėtros atminimo lenta, jį piktino 1987 m. prie A.Mickevičiaus paminklo mitingavę demonstrantai, bet jo nepiktina Vilniaus viduryje įžūliai riogsanti Lietuvos pardaviko Cvirkos statula. Ar tai oficiali dabartinės Lietuvos pozicija?


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.