Emigracija, imigracija, demografija, Europa

Laima Andrikienė apie Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 22 d. 23:22

6     

    

Laima Andrikienė apie Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką

Europarlamentarė, TS-LKD partijos atstovė Laima Andrikienė savo Veidaknygės paskyroje informuoja apie tai, ką didžioji žiniasklaida nutyli, – Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką. Gaila, kad europarlamentarė tik pakartojo savo pasisakymą EP Užsienio reikalų komitete, užuot išsamiau pakomentavusi tai, kas nepasiruošusiam skaitytojui lieka pernelyg technokratišku kalbėjimu, tačiau ir iš to, kas pasakyta aiškėja būsimo sprendimo kontūrai.

Europos Parlamentas pagaliau ėmėsi šio klausimo – sutvarkyti ir reglamentuoti pabėgėlių priėmimą ES, priimti teisės aktą šiuo klausimu. Esu atsakinga už EP Užsienio reikalų komiteto Nuomonę (Opinion) šiuo klausimu. Pagrindinis komitetas – LIBE, Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

Pastebėsiu, kad Europos Komisija šį Reglamentą pristatė 2016 m. liepos mėnesį, o EP dėl Brexit, Nexit ir Frexit fobijų ėmėsi tik dabar. Tikimasi, kad birželį balsuosime dėl šio dokumento EP plenarinėje sesijoje.

* * *

Laima Andrikienė. Kalba EP Užsienio reikalų komitete

2017 03 21, Briuselis

EP Užsienio reikalų komiteto Nuomonės dėl Perkėlimo į Sąjungą sistemos projekto pristatymas ir svarstymas

Šiandien svarstome mūsų Komiteto Nuomonės projektą dėl 2016 m. liepos 13 d. Europos Komisijos pateikto reglamento, kuriuo nustatoma pabėgėlių perkėlimo į ES sistema, sukuriama bendra pabėgėlių perkėlimo į Europą politikos strategija, siekiant užtikrinti tvarkingus ir saugius būdus patekti į Europą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Pagrindinis komitetas šiuo klausimu yra LIBE komitetas, tačiau jų dokumento projektas dar nėra paskelbtas ir jo neturėdami mes turime suformuoti ir pateikti Užsienio reikalų komiteto Nuomonę šiuo svarbiu klausimu.

Europos Komisijos pasiūlytas Reglamentas yra sudėtinė Komisijos reformuojamos Bendros Europos prieglobsčio sistemos ir „Europos migracijos darbotvarkėje“ nustatytos ilgalaikės geresnio migracijos valdymo politinės strategijos dalis.

Pritariu Komisijos idėjai, kad ES turi suaktyvinti bendras pastangas teikti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia. O tam, be kita ko, reikia saugiai ir tvarkingai perkelti pabėgėlius į Europą. Tai yra veiksmingiausias būdas ES įgyvendinti savo kolektyvinę atsakomybę, neužkraunant nepakeliamos naštos Graikijai, Italijai, Kroatijai ar Slovėnijai, taip pat parodyti solidarumą su ES nepriklausančiomis šalimis ir joms padėti spręsti problemas, kylančias dėl to, kad daug žmonių bėga nuo karo ir persekiojimų.

Akivaizdu, kad iki šiol vykdytos ad hoc programos davė rezultatų. Valstybės narės ir toliau spręs, kiek žmonių turi būti perkelta į ES kiekvienais metais, ir gaus ES biudžeto paramą, kad sprendimus paverstų veiksmais. Tačiau koordinuodama pastangas ir veikdama vieningai, ES darys didesnį poveikį: sukurdami nuolatinę, pagal darnias taisykles veikiančią sistemą galėsime užtikrinti spartesnes procedūras ir palaipsniui didinti mūsų bendrus perkėlimo į ES įsipareigojimus, bet tuo pat metu turėsime teisines galimybes užkirsti kelią neteisėtiems atvykimams.

Naujuoju Reglamentu perkėlimo į ES sistemoje nustatomi kriterijai, į kuriuos reikės atsižvelgti sprendžiant, iš kurių regionų ar trečiųjų šalių bus vykdomas perkėlimas, be to, nustatyta standartinė perkeliamų į ES kandidatų atrankos ir elgesio su jais tvarka, išdėstytos bendros galimų kandidatų atmetimo priežastys ir nurodoma, kokia gali būti taikoma perkėlimo tvarka – paprasta ar pagreitinta. Remdama valstybių narių pastangas vykdyti perkėlimą pagal tikslines ES programas, Komisija kiekvienam perkeliamam asmeniui skirs 10 000 EUR iš ES biudžeto, lėšos bus skiriamos iš ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Perkėlimai, vykdomi už Sąjungos taikomos perkėlimo sistemos ribų, nebus finansiškai remiami iš Sąjungos biudžeto.

Pastebėsiu, kad Jungtinė Karalystė ir Airija gali, jei nori, dalyvauti, įgyvendinant šiuos veiksmus vadovaujantis atitinkamais prie Sutarčių pridėtais protokolais. Danija nedalyvauja priimant šį Reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

Dar keletas svarbių dalykų, kuriuos noriu paminėti atskirai:

pirma, labai svarbu mažinti neteisėtos migracijos motyvaciją ir apsaugoti migrantus nuo kontrabandininkų grupuočių išnaudojimo bei pavojingų kelionių siekiant patekti į Europą;

antra, svarbu, kad nauja sistema nesukurtų naujų barjerų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kad tokie asmenys būtų greitai ir tvarkingai perkelti į ES iš trečiosios šalies;

trečia, pabėgėlių perkėlimo į ES sistema negali prarasti pagrindinio humanitarinės pagalbos aspekto bei kelti papildomų reikalavimų trečiosioms šalims, kurios jau dabar susiduria su dideliais pabėgėlių srautais.

Vadovaudamasi šiais principais, pasiūliau Užsienio reikalų komiteto Nuomonės projektą su pataisomis, kurios, tikiuosi, prisidės prie pabėgėlių perkėlimo į ES sistemos tobulinimo.

Mano pateiktos pataisos Reglamentui:

1) naujoji sistema turi būti skirta sumažinti neteisėtą pabėgėlių patekimą į ES ir reglamentuoti jų patekimo į ES srautus. Mes negalime kalbėti apie tai, kad ši sistema taikoma tik esant didelio masto atvejams. Todėl siūlau išbraukti iš pasiūlyto reglamento terminą „didelis mastas“ (large-scale).

2) pagal naująją sistemą nustatant regionus arba trečiąsias šalis, iš kurių vykdomas perkėlimas, turi būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip pabėgėlių perkėlimo poveikis trečiosios šalies regioniniam stabilumui; pagalbos, kuria siekiama padidinti pabėgėlių priėmimo galimybes ir apsaugą bei sukurti veiksmingą prieglobsčio sistemą, lygis; trečiųjų šalių pagarba tarptautinei teisei bei ryšiai su ES.

Noriu atkreipti dėmesį į 4 straipsnio 1 dalies d punktą, kuriuo bandoma reglamentuoti trečiosios šalies veiksmingą bendradarbiavimą su ES migracijos ir prieglobsčio srityje. Manau, kad šis punktas yra nepriimtinas, nes juo siekiama perkelti bendradarbiavimo naštą trečiosioms šalims, kurios ir taip susiduria su didelėmis problemomis, suteikdamos prieglobstį pabėgėliams – turiu galvoje tokias šalis, kaip Libanas ar Jordanija, ar Tunisas. Libanas, turintis 6 milijonus gyventojų, yra priglaudęs 1,5 milijono pabėgėlių iš Sirijos.

3) Negaliu pritarti ir 6 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatai, pagal kurią į perkėlimo į ES programas neįtraukiami asmenys, kurie per pastaruosius penkerius metus iki perkėlimo neteisėtai atvyko ar bandė atvykti į valstybių narių teritoriją. Globali situacija ginkluotų konfliktų draskomose teritorijose ir ne tik juose kinta nuolat, todėl ES taikydama šią nuostatą gali į mirtiną pavojų įstumti pabėgėlius, kuriems reikės skubios pagalbos. Tuo pačiu šis sąrašas neprisidės prie nelegalios pabėgėlių migracijos mažinimo.

4) Komisija taip pat siūlo nustatyti didžiausią bendrą asmenų, kurie turėtų būti perkelti į ES, skaičių. Čia vėlgi noriu atkreipti dėmesį į nuolat kintančią globalią situaciją bei dėl jos besikeičiančius pabėgėlių srautus. Didžiausio bendro asmenų skaičiaus nustatymas apribotų galimybes padėti pabėgėliams, kurių galbūt padaugėtų tam tikrais metais. Todėl siūlau nustatyti tikslinį asmenų, kurie turėtų būti perkelti į ES, skaičių, target number vietoje maximum total number. Ši formuluotė neapribotų ES galimybių suteikti pagalbą pabėgėliams esant ypatingai sudėtingoms situacijoms.

5) Dar vienas aspektas, kurį, manau, būtina paminėti, tai Komisijos pasiūlyto Reglamento projekte termino „nesusituokę nepilnamečiai vaikai“ (married minors) vartojimas. Be abejo, visi žinome apie kai kuriuose regionuose praktikuojamas nepilnamečių vaikų santuokas. Tačiau ši praktika ES yra griežtai smerkiama, todėl toks pabėgėlių perkėlimo kriterijus atrodo ne tik nepriimtinas, bet ir amoralus. ES turi vertinti visus nepilnamečius vaikus kaip nesusituokusius bei derinti jų perkėlimo sąlygas kartu su jų tėvais ar giminaičiais, jei tėvų nėra. Kita vertus, ši sąlyga tampa dar vienu barjeru, nes tėvams, turintiems paauglius vaikus, teks įrodyti, kad šie yra nesusituokę. Taigi siūlau šį terminą išbraukti iš pasiūlyto Reglamento.

6) Ir paskutinis: Reglamento konstatuojamosios dalies 4 ir 5 punktai mini 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą –  EU-Turkey Statement – dėl pabėgėlių perkėlimo. Šis susitarimas nėra ES teisės dalis, dėl jo nebuvo konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir EP nėra pareiškęs savo nuomonės šiuo klausimu, todėl manau, kad jis neturėtų būti įtrauktas į šį Reglamentą. Būčiau dėkinga, jei kolegos pasisakytų šiuo klausimu.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas        2017-03-24 15:01

Norėčiau papildyti šį komentarą:“Dėl šitos veikėjos 2017-03-23 7:46

labai daug abejonių.Puikus prisitaikymo prie besikeičiančių sąjungų pavyzdys”. Taip, čia parašyta tikra tiesa. Konservatorės Laimos Andrikienės interesas yra paprastas kaip 2X2: šita ponia šnekės bet ką su sąlyga, kad jai bus garantuota šilta vietelė su labai aukštu atlyginimu. Ji netgi stojant į Europos Sąjungą agitavo būtent taip, kad musm reikia ten įstoti, nes mes gausime iš Europos pinigų. Trumpiau pasakius, lietuviai nebūkit kvailiai, stokit į Europos Sąjungą, nes gausit pinigų. Ir tokia europarlamentarė nėra išimtis, nes Lietuvai atstovavo net kvailesni už ją, būvo net tokių, kuriuos net psichiškai sveikais žmonėmis negali pavadinti. Įdomus faktas: labai pilkos vidutinybės veržiasi į Europarlamentą. Štai į Euroviziją veržiasi panašūs į Minedą arba buvusį Seimo narį Antaną Nedzinską, bet jie nepraeina dėl konkurse egzistuojančios atrankos. Jie ten pripažįstami, kaip netinkami. O štai politikais jie taip pat nori būti, o Antanas Nedzinskas buvo Seimo nariu nuo Tautos Prisikėlimo partijos. Taigi, mes matome, kad su politika vyksta kažkokie tai patologiniai dalykai: amoralūs ir netgi proto sveikata nepasižymintys žmogeliai traukia į politiką, nes ten gali balsuoti pagal vado nurodymus ir už tai gali gauti netgi labai didelius pinigus. Europarlamentas, jeigu spręsti pagal Laimą Andrikienę, ne išimtis. Konservatorių partijoje tokių su visokiomis keistomis ydomis, mano manymu, yra dauguma. Konservatorės Laimos Andrikienės meilė pinigams ir gražiam gyvenimui nėra smerktinas dalykas. Bet kada žmogus eina į politiką tik dėl šių tikslų, tada atleiskit, nes tai jau yra patologija. Bet kaip matosi aiškiai dabar, tokių tikslų ar panašių vedami žmonės, atėję į politiką, nieko gero nenuveiks, o tai yra taip pat nemaža žala. Reikia tikėtis, kad ateities kartos kikens iš tokių politikų praeityje, bet šiandien mums tai yra lyg norma, nors iš tikro, tai yra patologija.       

ruta       2017-03-24 8:45

Kur reglamentas SAVO Tautai , kad saugiai sugrystu is uzsienio ir butu aprupinti darbais ,butais , ismokom , darzeliais ..p.s. ir tokie subjektai seriami is musu visu mokesciu/ ir gausiai / , kad skleistu demagogija ir rupintus , kad kuo daugiau teroristu atvyktu i Europa ..

Agentė Marija       2017-03-23 15:02

taigi klausykitės manęs!

Dėl šitos veikėjos       2017-03-23 7:46

labai daug abejonių.Puikus prisitaikymo prie besikeičiančių sąjungų pavyzdys.

Muilo burbulas,       2017-03-23 0:30

Vaziuokit namo ,nieko jums neisejo,tuscias reikalas!Juokas,is jusu svarstymu ir reglamentu….

Zinot ka ???       2017-03-23 0:29

susikiskit kur nesueina savo biurokratine kalba. Isgamos…


Rekomenduojame

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.