Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena, Krikščionių pilietinis veikimas

Kviečiame kartu paminėti 96-ąjį monsinjoro Alfonso Svarinsko – „Nepataisomojo“ – gimtadienį

Tiesos.lt redakcija   2021 m. sausio 21 d. 8:01

3     

    

Kviečiame kartu paminėti 96-ąjį monsinjoro Alfonso Svarinsko – „Nepataisomojo“ – gimtadienį

Šiandien, sausio 21-ąją, legendiniam laisvės kovotojui monsinjorui Alfonsui Svarinskui būtų sukakę 96-eri.

Pagerbdami kunigo, partizano, pogrindžio darbininko ir laisvės kalinio, Seimo nario, kariuomenės kapeliono ir dimisijos pulkininko, iki paskutinio atodūsio 2014 m. liepos 17-ąją nesudėjusiam dvasinės kovos ginklų – maldos ir tiesos žodžio, atminimą, siūlome pasižiūrėti 2014 m. gegužės 9 d. Kaune vykusio jo prisiminimų knygos „Nepataisomasis“ pirmosios dalies pristatymo vaizdo įrašą, kuriame monsinjoro gyvenimo kelią ir liudijimą apžvelgė Laisvės kovų bendražygiai Liudvikas Simutis ir kun. Robertas Grigas, kun. prof. Romualdas Dulskis, žurnalistas prof. Gintaras Aleknonis bei viena iš prisiminimų knygos sudarytojų dr. Lina Šulcienė, vakarą vedė ir savo dainomis dalijosi tuometis seminaristas, o dabar jau kunigas Vincentas Lizdenis.

Laikydamiesi mons. A. Svarinsko priesako – tąkart žodį taręs monsinjoras, niekada nestokojęs humoro bei optimizmo, ragino nepristigti drąsos kovoti už tiesą ir, svarbiausia, neapleisti jaunuomenės – rūpintis, kaip ją uždegti Tėvynės bei Dievo meile, įdiegti laisvės ir tiesos idealus, supažindinti su Lietuvos istorija, garbingomis, neretai nepelnytai užmirštomis jos asmenybėmis – kviečiame atsiversti ir jo prisiminimus, jų nuoroda internete pasidalyti ir su jo dar nepažinusiems (ČIA).


Trumpai apie ilgą, Dievui ir Tėvynei paskirtą mons. Alfonso Svarinsko gyvenimo kelią, kurio kone ketvirtis (22 metai!) prabėgo Gulaguose:
– gimė 1925 metų sausio 21-ąją, mokėsi Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje;
– persekiojamas sovietinio saugumo, 1946 m. pavasarį paliko Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir išėjo į mišką – tapo Šarūno partizanų grupės (Ukmergės apylinkės) ryšininku;
– 1946 m. gruodį, prieš pat Šv. Kalėdas, areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, nuteistas 10 metų darbo pataisos lageriuose;
– 1947–1956 m. kalėdamas Abezės (Komija, Rusija) lageryje, 1954 m. spalio 3 d. slapta priėmė kunigo šventimus iš kartu įkalinto vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų;
– grįžęs į Lietuvą „nepataisytas ir nepasitaisęs“, kunigas A. Svarinskas kėlė savo parapijiečių dvasią, tad 1958 m. balandį ir vėl buvo areštuotas – šįkart už antisovietinės literatūros laikymą;
– nuteistas 6 metams, kalėjo Mordovijos (Rusija) lageriuose;
– 1961 m. už akių teistas LTSR Aukščiausiojo teismo ir pripažintas ypač pavojingu recidyvistu, buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą;
– 1964 m. balandį išėjęs į laisvę ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą;
– nuo 1972 m. bendradarbiavo leidžiant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“;
– 1978 m. kartu su bendraminčiais keturiais kitais kunigais – Sigitu Tamkevičiumi, Vincentu Vėlavičiumi, Juozu Zdebskiu ir Jonu Kaunecku – įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti;
– už pogrindinę antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. sausį A. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą;
– tų pačių metų gegužę nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties, kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose;
– 1988 m. Maskvoje apsilankęs JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską;
– 1988 m. liepos 11 d. paleistas iš lagerio ir simbolinę dieną – rugpjūčio 23-ąją – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą jis pažadėjo: „Aš sugrįšiu“;
– 1988–1990 m. keliavo po lietuvių kolonijas visame pasaulyje ir bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų: JAV prezidentu R. Reiganu, popiežiumi Jonu Pauliumi II (pas jį lankėsi net 11 kartų) ir kt.;
– Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę  grįžo į Lietuvą ir 1991 m. buvo išrinktas į Atkuriamąjį Seimą;
– iki pat paskutinio atodūsio kovojęs prieš mirties kultūrą ir rėmęs tuos, kurių tiesos ir teisingumo paieškos, didžiam jo sielvartui, buvo išjuokiamos jau laisvoje Lietuvoje;
– mirė 2014 m. liepos 17-ąją, jo paties prašymu, palaidotas Dukstynos partizanų kapinėse, šalia jo paties sumanyto parko, įkurto Didžiosios kovos apygardos partizanų atminimui pagerbti, netoli Ukmergės.

* * *

Daugiau apie mons. Alfonsą Svarinską skaitykite kitose Tiesos.lt publikcijose:

Vysk. Jono Kaunecko žodis iš mons. Alfonso Svarinsko kunigystės 65 metų jubiliejaus (video)

Kaip vysk. Pranciškus Ramanauskas Alfonsą Svarinską slapta lageryje įšventino į kunigus

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Reportažas iš kasmetinės šventės Lietuvos laisvės kovotojams atminti: „Monsinjoro Svarinsko epocha dar tik prasideda“

Kun. Nerijus Pipiras. Žodis prie Monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo

Tomas Viluckas. Kunigas ne sau. Mons. Alfonsą Svarinską prisimenant

Dovilas Petkus. Būti Zdebskiu. Būti Svarinsku

Reportažas iš mons. Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimo vakaro

Dalius Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui

Vytautas Radžvilas. Monsinjoras A. Svarinskas ir nebaigta laisvės kova

Vytautas Sinica. Įsipareigojimas Dievui ir Tėvynei mons. A.Svarinskui buvo du neatskiriami gyvenimo kelrodžiai

Santa Kančytė. Amžina monsinjoro Svarinsko kova

Vytautas Raškauskas. Svarinsko Lietuva

Monsinjoras A.Svarinskas: Ar sulauksim tų laikų, kada bus Lietuvos valdžia?

Irena Petraitienė. Alfonso Svarinsko byla

Monsinjoro Alfonso Svarinsko „Nepataisomasis“: rašau apie žmones, kurie ir patys aukojosi, ir kitus įkvėpė aukotis

Keli štrichai monsinjoro Alfonso Svarinsko portretui

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vacys       2021-01-22 11:27

Ačiū už nors ir senokai padarytą renginį, ar dar yra galimybė nusipirkti knygą?

Ačiū redakcijai       2021-01-21 13:58

Labai vertingas įrašas.

Laumėjantis       2021-01-21 10:50

Gerai skamba: ,,kviečiame kartu paminėti…”. O straipsnio gale skaitau: ,, mirė 2014 m. liepos 17-ąją, jo paties prašymu…”


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Apie „erelių“ menkystę

Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija!

Kviečiame pasirašyti peticiją „Prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą“

Dr. John Campbell: Cinkas prieš COVID-19

Liudvikas Jakimavičius. Sniego mandala

Andrius Švarplys. Facebookas atjungė Australiją

Algimantas Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

Algimantas Rusteika. Tai tiesiog dar vienas šansas, kuris mums bus labai trumpam duotas

Nida Vasiliauskaitė: „Dievaž, ką jie rūko?“

Vidmantas Valiušaitis. K. Škirpos atsakymas į šmeižtus apie jį, paskleistus per Maskvos išlaikomą Amerikos lietuvių komunistų laikraštį

Tomas Viluckas. Apie Bažnyčios krizę ir bendrą atsakomybę

Dienos aktualija: tarptautinė konferencija – Europos ateitis, šeima ir prigimtinės žmogaus teisės (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Ar šis pirmininkas būtų objektyvus?

Joana Noreikaitė: Prezidente, smerkiate Lukašenkos ir Putino režimus, o patys taikote tokius pačius taikių piliečių akcijų gniuždymo metodus

Be komentarų: vasario 17 d. policijos veiksmai per „Tie-SOS!“ akciją S. Daukanto aikštėje

Kaip milijardieriai LGBT padarė tokią galingą

Vytautas Radžvilas. Diena, kai nutarėme ne tik gyventi, bet ir būti

Papunkčiui su Vytautu Sinica:  Zingeris, nacionalizmas, fašizmas ir Vasario 16-oji

Rasa Čepaitienė. Lietuva vis dar yra mūsų pasaulio ir širdžių centras

Vasario 16-oji – ir virtualioje erdvėje

„Kovojom Ąžuolais, palūžom Ąžuolais, mirėm Ąžuolais ir šlamėsim Ąžuolais, tiems, kas Tėvynę myli“ –  Vasario 16-oji: kad būtume jų aukos verti!

Vidmantas Valiušaitis. Vasario 16-oji per paskutinį šimtmetį

Zigmas Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Maldos akcija už šeimą: Nelaisvė prasideda dvasine okupacija. Kaip įgyti imunitetą ideologijai? Kard. Sigitą Tamkevičių kalbina Audrius Globys

Verta prisiminti. Česlovas Iškauskas. Pokario kovos: Lietuvos katalikų laiškas Popiežiui

Rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Kvietimas: Nacionalinis susivienijimas. Neleiskime ištrinti Vasario 16-osios iš Tautos atminties!

Raimondas Navickas. Kodėl jie to nedaro, kodėl laukia Stambulo konvencijos? arba Demagogijos anatomija

Andrius Švarplys. Spręskite patys, arba Kaip užbaigsite „Jeigu akademikų samprotavimai neatitinka šiuolaikinės politinės tikrovės, tuo blogiau…“?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.