Kviečiame į Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatymą-diskusiją Rašytojų klube

Tiesos.lt redakcija   2015 m. spalio 27 d. 14:46

4     

    

Kviečiame į Vytauto Rubavičiaus  knygos „Vėluojanti savastis“ pristatymą-diskusiją Rašytojų klube

Spalio 28 d. 17.30 val. Rašytojų klube – pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Bus pristatyta ir aptarta poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.

Dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja Daiva Tamošaitytė, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

manyčiau taip       2015-10-28 20:42

kam tas Marcinkevičiaus toks gynimas. Na buvo, prirašė visko. Sąjūdžio laikais atstovėjo. Reikia džiaugtis, kad žmonės turi savo nuomonę ir ją išsako. Ir nereikia susirinkimų daryti,kad juos pasmerkti.

N.Š.       2015-10-27 17:01

Turiu prisipažinti, kad menkai tetikiu socialinių mokslų teikiamomis galimybėmis paaiškinti žmonių gyvenamąją tikrovę. Paaiškinti taip, kad ji taptų suprantamesnė nei prieš imantis aiškinti. Suprantamesnė tiems, kurie ne visai supranta, kaip ir kuo anie žmonės gyvena, ar veikiau gyveno, tvarkėsi, bendravo. Toks skeptiškumas pirmiausia yra sąlygotas ilgamečio ir kryptingo domėjimosi socialinėmis teorijomis ir jų galimybėmis paaiškinti tam tikrus, pirmiausia praėjusius dalykus. Todėl man visą laiką labai rūpi, kad tie, kurie užsiima socialinėmis teorijomis ar jas pasitelkia į pagalbą tikrenybėms aiškinti, labai puikiai suprastų, ką jie iš principo gali paaiškinti, o ko – ne. Šis klausimas, mano supratimu, yra svarbiausias ir kalbant apie visus sovietmečio tyrimus Lietuvoje.

N.Š.       2015-10-27 16:58

Bet pasižiūrėkime į tą pirmąją IG – išsigandusių žmonių – nuotrauką, užmeskime akį į diskusijos Mokslų akademijoje stenogramą, į tai, kas išvakarėse kalbėta Verkių rūmuose, galiausiai į pirmuosius publikuotus atsiminimus: ten prišnekėta pačių įvairiausių dalykų. Galime fiksuoti, kad dominuoja „perestrojkinis“ ir „gudrusis“ scenarijai, kurie vienas su kitu varžosi. Ir štai iniciatyvinėje grupėje atsiduria trečdalis žmonių, kurie nieko bendra neturi su savaimia visuomene, net visiški „konjuktūrščikai“, kurie nieko tame Sąjūdyje ir neveikė. Tam, kuo tapo Sąjūdis, suprasti nuodugni IG sudėties analizė yra bevertė; Sąjūdis juk nebuvo institucija, jis neturėjo narystės. Kita vertus, net ir imant rėmimo grupių tinklą Lietuvoje, Sąjūdžio seimą, Tarybą, paskui prezidiumą, Vilniaus intelektualus, Kauno grupę, Arbatėlės klubą, – kur pirmiausia susiduriame su Sąjūdžiu? Galbūt Sąjūdis pirmiausia yra mitingai,– bet tada nuo kurio skaičiuoti pradžią? O galbūt tai pirmiausia spaudos skaitytojai arba protesto ir solidarumo akcijų dalyviai. Galbūt Sąjūdis yra momentas, kai įsijungiama į kokį nors dalyvavimą, panašiai, kaip Sausio 13-ąją. Juk tie, kurie atsidūrė tąsyk prie bokšto, didelė dalis jų net nežinojo, kad būtinai buvo apsisprendę tapti laisvės gynėjais…
.
Šitaip išryškėjantis situatyvumas, neprognozuojamumas rodo, kad mums nėra lengva apibrėžti Sąjūdį. Sudėtinga ir atskirti sąjūdininką pagal sąmonę: vieni tarsi nuo pat pradžių save atpažino Sąjūdyje, kiti ilgainiui pabudo ir tokiais tapo, treti patyrė ne vieną transformaciją. Galimas daiktas, kad Sąjūdžio ištakų beieškant atlikta savaimios sovietmečio nesovietinės visuomenės tinklų analizė daug daugiau gali paaiškinti apie tai, kas vyko su Sąjūdžiu ir sąjūdininkais vėliau, po 1988-ųjų rudens.

N.Š.       2015-10-27 16:54

Turbūt įdomiausia, vaisingiausia ir verčiausia diskusijų  tezė – „Sąjūdis kilo nesovietinėje visuomenėje“. Tai yra, viena vertus, kad jis nebuvęs pasipriešinimo dvasios tęsinys ar atgimimas, antra vertus, nebuvo ir komunistinis ar KGB projektas. Mėginimas pasakyti, parodyti, pavaizduoti, kokia yra ta nesovietinė visuomenė, yra labai vykęs, bet lieka principinis klausimas apie visuomenę sovietų Lietuvoje. Jei buvo nesovietinė visuomenė, tai turėjo būti ir sovietinė, jei ją tinka vadinti visuomene. Kokios jos ribos, nuo ko pradėti jų aiškinimąsi? Kas apibrėžia sovietų valdžią Lietuvoje? Mėginimai susitelkti į nomenklatūros aprašymus (Kastytis Antanaitis, Vytautas Tininis) nebėra pakankami, iš išorinių „sovietinių elitų“ tyrimų pamažu skverbiamasi į gelmę (Saulius Grybkauskas), komunistinių klanų tyrimai Lietuvoje tik dabar pradėti (Marius Ėmužis). Bet abejo, ribų klausimas lieka. Pirma, neapsibrėžę ir nepasiaiškinę, kas yra sovietiškumas, negalėsime pateikti išsamaus ir įtikinamo nesovietiškumo vaizdo. Antra, net ir vėlyvojo sovietmečio visuomenė Lietuvoje metodiškai neatskirtina nuo visos sovietinės „visuomenės“. O jos tyrimų tikrai yra gausiau, galima jau šiuo tuo ir pasinaudoti, – bent jau aiškinantis nesovietiškumo išorines ir vidines ribas1


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.