Tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime), kurį įkūrė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, šiemet įvyks liepos 14 dieną, šeštadienį.
Šią visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę anksčiau visuomet organizuodavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, svajojęs, kad ji šiame parke vyktų kasmet.
Šiemet šis paminėjimas sutampa su monsinjoro ketvirtosiomis mirties metinėmis.
Šventės programa:
11 val. – gėlių padėjimas, malda prie partizanų kapų Dukstynos kapinėse.
Kalbės kun. Nerijus Vyšniauskas.
11.45 val. – atminimo koplytstulpio, skirto vyskupui Pranciškui Ramanauskui, ir atminimo kryžiaus Kadrėnų partizanams pašventinimas Partizanų parke. Dalyvauja Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė).
12 val. – Šv. Mišios už Lietuvos laisvės kovotojus, aukojamos arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, vyskupų Jono Kaunecko, Juozo Matulaičio koncelebruojant atvykusiems kunigams.
Giedos Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis (vadovė Gabija Adamonytė).
13.30 val. – kalbės istorikė dr. Aistė Petrauskienė, partizanas Jonas Kadžionis, Vilniaus universiteto filosofijos magistras Vytautas Vyšniauskas.
Koncertuos Vilniaus Karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė).
Šventės dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.
Šventės rėmėjai:
vyskupas Jonas Kauneckas
Ukmergės meras Rolandas Janickas
Jaunimo sambūris Pro Patria
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Palaidotas, tykus “ekstremistas.” Žodžiai kaip žaibas ir tiesa kaip strėlės nepakutens padlaižūnų širdžių. Jis tyli, kaip ir pats ne kartą yra pasakęs partizanų renginiuose, kad man uždrausta kalbėti. Ir nė vienas partizanas nepakilo iš užliūliuotos “demokratijos” apgaulės apkasų ir nesušuko prie mikrofono: “Pasakyk monsinjore vardą kas tau kaip apaštalui Titui ( taip jį monsinjorą įvardijo sveikinimo laiške Šv. Tėvas Jonas - Paulius II ) neleidžia kalbėti? Dabar jau jie leis muziejus kurti, gatves monsinjoro vardu pavadinti. Sovietiškai lietuviška žiniasklaida taip pat nespausdino jo žodžių. Tada prisiminė barakų ir kalėjimų draugus, kurie neišduodavo, nes jie ten už spygliuotų vielų ir buvo, kad Tėvynę, Tiesą, Bažnyčią neišdavė ir todėl parašė į rusų spaudą “Kiek galima užmušinėti Lietuvą?” Ir Vilniaus Katedroje jam prie altoriaus nebuvo vietos. Dabar manau prie muziejaus susirinks visi kurie jį “labai mylėjo” ir “gerbė” ir sakys patriotiškas kalbas. Nevyksiu, nes jau tenai tos gyvos monsinjoro dvasios persmelktos padlaižūnų -nebus, sustojusių į didžiausią eilę ne prie Šv. Eucharistijos, bet prie bliūdelio kariškos košės. Atleisk Monsinjore, tu liepei netylėti.