Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Kviečiame į maldos už šeimą akciją

Tiesos.lt redakcija   2021 m. sausio 6 d. 1:45

33     

    

Kviečiame į maldos už šeimą akciją

Kviečiame tikinčiuosius, ypatingai šeimas, susitelkti bendroje maldoje, šaukiantis Dievo gailestingumo, kuris „kaip Dievo galia, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį“ (Benediktas XVI) padėtų išsaugoti mūsų Tėvynės laisvę ir apginti šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą, apšviestų žmonių protus ir širdis atmesti blogį ir pasirinkti gėrį.

Maldos akcija numatyta 40 dienų: nuo sausio 6 d. – Trijų Karalių šventės – iki vasario 16 d. – Lietuvos nepriklausomybės dienos. 

Maldos laikotarpiu kviečiame kiekvieną dieną melstis pridedama malda, o penktadieniais maldą jungti su pasninku ir gailestingumo darbais.

Bendroje maldoje vienytis interneto pagalba raginame bendruomenes, parapijas ir maldos grupes.

Maldos akcijos metu kiekvieną penktadienį 19 val. vyks susitikimai YouTube ir Zoom platformose. Susitikimų metu vyks šlovinimas, konferencijos, liudijimai, atsakymai į klausimus ir bendra malda.

Apie maldos akciją informuoti Lietuvos vyskupai.

Maldos akciją inicijuoja šių bendruomenių atstovai: Sutuoktinių judėjimas „Dievo Motinos komandos“, Gyvieji akmenys – katalikų bendruomenė, Dievo Gailestingumo bendruomenė, Kolumbo riterių brolija, Ateitininkų Federacija, Šv. Ark. Gabrieliaus šeimų klubas, katalikiška pažinčių svetainė „kitoLink.lt“, „Totus Tuus“ bendruomenė, „Gailestingumo versmė“, „Maranata“ bendruomenė, „Šventosios šeimos“ bendruomenė, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos Caritas, Maldos grupė prie Jėzuitų, Katalikų evangelizacinė bendruomenė „Naujoji Sandora“, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Asociacija „Padubysio kaimo bendruomenė“, Šionštato judėjimo Lietuvoje Šeimų apaštalinė lyga, Teofilių bendruomenė, Palangos šeimų maldos grupė, Shalom bendruomenė.

Kviečiame dalytis kvietimu maldai ir kuo gausiau jungtis.

#MaldosAkcijaUzSeima

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Trečioji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-9 5:54

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas

Kaskart, kai Jėzus kalba apie valtį, mąstau apie gyvenimą – visada esu pakeliui, irkluojantis amžinybės kranto link…

Dienos it irklų mostas pamažėl plukdo arčiau mirties, vis gilyn į Gyvenimą. Guodžia žinia, kad, man irkluojant, Jėzus maldoje yra Tas, kuris trokšta, kad man pasisektų, kuris meldžiasi, kad man pavyktų… (plg. 46 eil. )

Dar džiugiau, kai Jis eina paskui (plg. 48 eil.) mano gyvenimo valtį gydydamas mano nerangių pastangų – mylėt, gyventi, būti kartu – sužeistuosius, – tai tikrasis paguodos šaltinis…

„Buvo bepraeinąs pro šalį“(48 eil.) – gal kelio praminti, kaip giedame bažnyčioje…

Mokiniai pamanė, kad ateinantis Jėzus – Meilė – šmėkla… (49 eil.) Ir išsigandę šaukė… Ką?..

Kai trapiu dienų vandens paviršiumi artinasi melstasis, išsiilgtasis Išgelbėjimas, sunku Juo tikėti, norisi šaukti, ir, pasigailėk manęs, Viešpatie, – ne iš laimės…

Jėzus pastebėjęs mokinių vargą irkluojant (48 eil.) kreipia savo žingsnius jų link… Ech, kad kiekvieną sunkumą priimčiau kaip artėjančio Dievo pranašą..

Neabejingas Dievas, nepraeina pro šalį, – tardamas – „Drąsos, tai aš. Nebijokite“ (50 eil.) – lipa į valtį, kad su Juo, per Jį ir Jame irtumės į gilumą… namų link…

Bernardinai.lt

Trečioji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-9 5:52

Mąstymas
Prašyti gilios Jėzaus buvimo beviltiškose situacijose patirties

Įsivaizduosiu mokinius, stovinčius tarp entuziastingai džiūgaujančios minios. Prieš akimirką Jėzus stebuklingai padaugino duoną. Visi stovi pagauti nuostabos. O Mokytojas ragina juos kuo greičiau irtis į kitą krantą. Jis atitraukia juos nuo euforijos akimirkų ir moko ištikimybės Jo Žodžiui čia ir dabar.

*

Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris kopia į kalną, kad galėtų melstis vienumoje. Ateina vakaras. Kartu su Jėzumi būsiu maldoje. Įsižiūrėsiu į Jo susikaupusį veidą. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus asmeniškai meldžiasi už mane, atiduodamas mane Tėvui.

*

Evangelistas Morkus mano dėmesį nukreipia į mokinius. Matysiu save esantį valtyje kartu su mokiniais vidury ežero. Pučia smarkus, priešingas vėjas. Jėzus atrodo yra toli ir nepasiekiamas. Kokią situaciją iš mano gyvenimo primena šis paveikslas?

*

Nors mokiniai nežino, bet Jėzus mato, kaip jie vargsta grumdamiesi su ežeru. Jis mato kiekvieną mano pastangą, žino kiekvieną mano širdies virpesį, tobulai jaučia mano baimes, silpnybes ir vienatvės jausmą. Ar tuo tikiu?

*

Jėzus ateina pas mokinius netikėčiausiu momentu ir būdu. Nuovargis ir baimė neleidžia jiems Jo atpažinti. Atiduosiu Jėzui savo baimes ir visa, kas apsunkina mano psichinį ir dvasinį gyvenimą, kas neleidžia man patirti Jo buvimo.

*

Matysiu Jėzų, kuris artinasi prie manęs ir sako: „Nenusimink. Tai aš. Nebijok“. Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimo „valtį“. Papasakosiu Jam apie savo santykius, vietas, tarnystes, kur jaučiuosi labiausiai vienišas, neužtikrintas, trapus…

*

Su nuostaba dvasioje kontempliuosiu Jėzų, kuris niekada nenugręžia savo veido nuo manęs. Jis saugo mane ir suteikia drąsos. Per dieną širdyje nuolat kartosiu Jėzaus žodžius:

„Nenusimink. Tai aš. Nebijok“.

Kasdienapmastau.lt

Trečioji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-9 5:51

Evangelija (Mk 6, 45–52)

  Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol jis atleisiąs žmones. Juos atleidęs, jis užkopė į kalną melstis.
  Kai sutemo, valtis buvo ežero viduryje, o Jėzus pats vienas ant kranto. Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.
  Šie, pamatę jį einant ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti. Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ Tada jis įlipo pas juos į valtį ir vėjas liovėsi pūtęs.
  Mokiniai dar labiau stebėjosi, nes visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo ir jų širdis tebebuvo nenuovoki.
Katalikai.lt

Trečioji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-9 5:50

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 71, 1–2. 10–11. 12–13)

P. Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
  būtų teisingas savo vargdieniams. – P.

  Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
  dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
  Visi valdovai parpuolę jį garbins,
  tarnaus visi jam pagonys. – P.

  Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
  tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
  Jis gailės vargšo, beturčio
  ir savo varguoliams gelbės gyvybę. – P.

  Posmelis prieš evangeliją (Plg. 1 Tim 3, 16)

  P. Aleliuja. – Garbė tau, Kristau, paskelbtam pagonims, garbė tau, Kristau, įtikėtam pasaulyje. – P. Aleliuja.

Trečioji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-9 5:49

Dievo Žodis
Skaitinys (1 Jn 4, 11–18)

  Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa.
  Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse: jis yra davęs mums savo Dvasios. Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Išgelbėtoją.
  Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir jis Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.
  Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad mes turime džiugų pasitikėjimą teismo dieną, nes koks jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje. Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė stumia baimę šalin. Baimė yra bausmė, ir kas bijo, tas dar netobulai myli.

Evangelijos komentaras       2021-01-8 5:52

Evangelijos skaitinį komentuoja s. Vitalija Fedaravičiūtė PAMI
Šiandien Evangelija mums pristato kitą Įsikūnijusio Žodžio paveikslą: Jėzaus, kuris moko minias. Šis mokymas ne toks, kaip visi – ne vien dėl to, kad pritraukia susižavėjusias minias, net pamiršusias pasirūpinti savo kūno poreikiais, bet kad yra gerai paremtas pedagoginiu dėsniu – leisti įsisavinti dėstomą dalyką per patirtį.
Skaitant šią ištrauką apie stebuklingą duonos padauginimą, pirmiausia man prisiminė Afrikos misionierių pasakojimai apie tai, kad jei nori ką nors išmokyti ar apie Dievą, ar paprasčiausios aritmetikos, pirmiausia turi pamaitinti, nes vietinių gyventojų dvasinis alkis tolygus fiziniam. Logika paprasta: žmogus nepajėgus sukoncentruoti dėmesio, jei yra alkanas ir nusilpęs. Jautrumas visuomet žavi, suartina žmones, teikia pasitikėjimą ir kuria nuoširdų ir ilgalaikį santykį.
Tačiau šįkart Evangelija nori pasakyti kur kas daugiau, nei paprastas Jėzaus pademonstruotas jautrumas žmogiškiems poreikiams, nors ir tai yra svarbu. Tie patys misionieriai labai gerai žino, kad vien labdaringa veikla be Evangelijos skelbimo pažemina, savotiškai apiplėšia žmones, pastato į akistatą su savuoju bejėgiškumu. Jiems reikalinga Evangelija, kuri teikia ir augina viltį, pakylėja virš visko, kas žemiška, laikina, kas neturi tokios vertės ir prasmės kaip pats žmogus, nesvarbu, koks būtų jo gyvenimas. Tiktai Dievo meilė, apglėbianti bet kurios rasės ar socialinės padėties žmogų, turi galią taip jį išaukštinti. Evangelija, džiugioji Naujiena apie Jėzų, leidžia mums patikėti, kad Dievas taip mus pamilo, kad atidavė savo Sūnų, tai kaipgi ir visko nedovanotų kartu su juo? (plg. Rom 8,32). Tuomet ir ta ištiesta duonos riekė priimama visai kitaip, ji jau nebėra pažeminimas, bet tik dar labiau patvirtina begalinę Tėvo meilę.
Ko Jėzus išmoko savuosius klausytojus? Ko jis išmoko savuosius mokinius? Jis kalbėjo ir mokė daugelio dalykų, kurie pasotino jų dvasinį alkį. Galbūt kažkas jautėsi žeminamas dėl savo padėties, o dabar suprato, kad yra lygiai taip pat vertingas mylinčio Tėvo akyse, kaip ir bet kuris aukštuomenės atstovas, įgavo jėgų priimti esamą padėtį ir atsitiesti Dievo vaikų orume. Galbūt kažkas kentėjo nuo meilės ir supratimo stokos, dabar suprato, kad yra mylimas ir išmoko pirmas parodyti meilę ir supratimą kitam. Galbūt kažkas kentėjo po nuodėmės našta, dabar pasijuto išlaisvintas, galįs viską pradėti iš naujo, be sunkios praeities šleifo. Galbūt kažkas nešiojosi širdyje pykčio, neatleidimo, nuoskaudos akmenį, dabar gavo malonę juo nusikratyti. Kiekvienas juk skubėjo pas Jėzų su savo bėda ir su savo viltimi, privertusia pamiršti, kad jau vėlyvas metas, namai toli, o valgyti nėra ko. Minia, kupina didžiulių vilčių, argi Jėzus galėjo likti tam abejingas?
Žinoma, ne! Dar daugiau, jis matė kiekvieną asmeniškai, ir kiekvieno poreikį išpildė su kaupu! Tame duonos lyg iš niekur atsiradusiame kąsnyje ir gabalėlyje žuvies kiekvienas galėjo įskaityti pranašišką ženklą: kiekvieną kartą, kai artinamės prie jo su savo rūpesčiais ar bėdomis, jis prisiliečia prie mūsų asmeniškai, su kaupu pranokdamas mūsų lūkesčius ir atsiliepdamas netgi į tuos mūsų poreikius, kuriuos būnam pamiršę. Toks yra Jėzus, Įsikūnijęs Dievo Žodis. Jis yra Amžinojo Tėvo Žodis, turintis kuriamąją galią, kaip sakė pranašas Izaijas: „žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys, ko trokštu, ir atliks, ko siųstas“ (Iz 55,11).
Ir šiandien mes galim Eucharistijoje atpažinti tą kuriantį ir gydantį, perkeičiantį Tėvo Žodį Eucharistijoje, kur jis ateina prisiliesti prie mūsų labai asmeniškai, išpildydamas ir net pranokdamas mūsų lūkesčius. Tereikia juo pasitikėti ir priimti…
Bernardinai.lt

Antroji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-8 5:50

Evangelijos Mąstymas
Prašyti gilaus tikėjimo stebuklinga Jėzaus globa mano gyvenime

Įsivaizduosiu save žmonių minioje, kuri laukia Jėzaus. Jie trokšta Jį pamatyti, išgirsti, paliesti. Stebėsiu žmonių susijaudinimą, kai pamato ateinantį Mokytoją.

*

Vaizduotėje būdamas toje minioje, prie kurios artinasi Jėzus, atkreipsiu dėmesį į savo jausmus ir susijaudinimą. Kokioje vietoje norėčiau atsistoti? Su kokiomis žmonių reakcijomis labiausiai susitapatinu? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

*

Įdėmiai žvelgsiu į Jėzaus veidą. Pastebėsiu Jo kupinas meilės akis, iš kurių šviečia gailestingumas. Jis mato iki pat gelmių kiekvieno žmogaus vargą ir poreikius. Jėzus žvelgia ir į mane, mato mano širdį, mano dvasinius poreikius. Jis trokšta juos nuraminti. Ko aš pats labiausiai trokštu iš Jėzaus?

*

Minios žmonių klausosi Jėzaus iki vėlyvo vakaro. Jie yra pavargę ir išalkę. Įsiklausysiu į Jėzaus ir mokinių pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į mokinių bejėgiškumą, kai išgirsta Jėzaus žodžius: „Tai jūs duokite jiems valgyti“.

*

Prisiminsiu situacijas, kuriose jaučiausi bejėgis. Kas tada vyko? Kaip aš tada elgiausi? Kokia tada buvo mano malda? Kur šiandien labiausiai patiriu savo ribotumą? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Mąstysiu apie Jėzų, kuris padaro duonos padauginimo stebuklą. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną to įvykio smulkmeną. Jėzus paprastais žodžiais ir veiksmais padaro žmogiškai neįmanomus dalykus.

*

Sugrįšiu su Jėzumi į tuos gyvenimo įvykius, kuriuose patyriau ypatingą Jo artumą. Šiandien dažniau kartosiu žodžius:

„Jėzau, dėkoju Tau už Tavo buvimą mano gyvenime“.


Kasdienapmastau.lt

Antroji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-8 5:49

Dievo Žodis
Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18–19)

P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 6, 34–44)

  Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
  Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vieta tuščia, ir jau vėlyvas laikas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“.
  Bet Jėzus tarė: „tai jūs duokite jiems valgyti“.
  Mokiniai tada teiraujasi: „Gal mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
  Jis sako: „O kiek turite duonos? Nueikite ir pažiūrėkite“.
  Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“.
  Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
  Jėzus paėmė penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių. O valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

Antroji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-8 5:47

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 71, 1–4. 7–8)

P. Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
  būtų teisingas tavo vargdieniams. – P.

  Ramybė ateis mūsų šaliai kalnuotai,
  teisybė – mūsų kalneliams.
  Jis globos dorus pažemintus žmones,
  beturčius jis gelbės savuosius. – P.

  Klestės jo dienomis teisingumas,
  gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
  Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
  nuo Upės ligi žemės skritulio krašto. – P.

Antroji diena po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-8 5:45

Dievo Žodis
Skaitinys(1 Jn 4, 7–10)

  Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.
  O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.

Vysk. Petro Auksažodžio Pamokslas       2021-01-7 6:57

Vardan mūsų panorėjęs gimti, nenorėjo likti mūsų nepažintas
Nors pačiame Viešpaties įsikūnijimo slėpinyje visuomet glūdėjo aiškūs dievystės ženklai, vis dėlto ir šiandienė iškilmė įvairiopai atskleidžia ir apreiškia, jog Dievas atėjo į žmogaus kūną, idant amžinai neaiškumo miglos gaubiama mirtingųjų padermė dėl nežinojimo neprarastų to, ką per malonę nusipelnė gauti ir turėti.
Mat Tas, kuris vardan mūsų panoro gimti, nenorėjo likti mūsų nepažintas; užtat jis apsireiškė taip, kad didžiojo gailestingumo slėpinys netaptų didžios klaidos priežastimi.
Šiandien išminčiai lopšyje randa verkiantį Tą, kurio ieškojo spindinčio tarp žvaigždžių. Šiandien išminčiai stebėdamiesi aiškiai regi vystykluose Tą, kuris ilgai buvo neregimas danguje.
Šiandien išminčiai didžiai apstulbę spėlioja, ką čia mato: žemėje dangų, danguje žemę, Dieve žmogų, žmoguje Dievą; Tą, kurio neaprėpia visas pasaulis, sutilpusį kūdikėlio kūne. Tatai regėdami, jie įtiki ir nedvejoja, išpažįsta tikėjimą įteikdami slėpiningąsias dovanas: smilkalus Dievui, auksą karaliui, mirą mirtingam žmogui.
Būtent todėl paskutinis pagonis taps pirmutinis, nes nuo tol pagonių atsivertimas yra pašventintas išminčių tikėjimu.
Šiandien Kristus, kuris nuplaus pasaulio nuodėmę, įžengė į Jordano upę. Pats Jonas paliudija, kad tam jis yra atėjęs žemėn: Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Šiandien tarnas laiko Viešpatį, žmogus Dievą, Jonas Kristų. Laiko, kad priimtų atleidimą, ne kad jį duotų.
Šiandien, kaip sako Pranašas, Viešpaties balsas viršum vandenų. Koks balsas? Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.
Šiandien Šventoji Dvasia plevena viršum vandenų tarsi balandis; kaip anas balandis pranešė Nojui apie potvynio pabaigą žemėje, taip ir nusileidus šiam balandžiui taps aišku, jog liovėsi nuo amžių trukęs pasaulio nuopuolis. Jis neatnešė, kaip anuomet, alyvos šakelės, tačiau ant galvos išliejo naują tėviško patepimo aliejų, kad išsipildytų Pranašo žodžiai: Todėl Dievas, tavo Dievas, tave patepė džiaugsmo aliejumi labiau negu tavo bendrus.
Šiandien Kristus, paversdamas vandenį vynu, pradeda vykdyti dangiškuosius stebuklus. Tačiau vanduo bus slaptingai paverstas krauju, ir geriantiems iš jo kūno indo Kristus duos gerti iš vyno taurės, kad išsipildytų Pranašo žodžiai: Ir mane svaiginanti taurė, kokia ji yra puiki!
(Sermo 160: PL 52, 620–622)

Br. Ramūnas Mizgiris OFM       2021-01-7 6:09

„Atsiverskite.“ Kas telpa šiame žodyje?
Izaijo pranašystė apie šviesą, užtekančią Zabulone ir Neftalyje (Iz 8, 23 – 9, 1), išsipildė tada, kai Jėzus apsigyveno Kafarnaume. Šių dviejų giminių teritorija buvo pirmoji, nuniokota asirų invazijos į Šiaurinę Izraelio karalystę metu 733–732 m. prieš Kr., tačiau dabar ji pirmoji išgirsta išganymo žinią: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17). Savo skelbimo pradžioje Jėzus ištaria žodį: „Atsiverskite.“ Kas telpa šiame žodyje? Čia reikėtų paaiškinti du dalykus. Pirma, šis žodis yra taikomas ne tik netikintiems ar nutolusiems nuo tikėjimo; juk neišskiriant nė vieno mums visiems reikia atsiversti. Antra, atsivertimas evangeline prasme nėra atsižadėjimo, triūso ar liūdesio, bet greičiau laisvės ir džiaugsmo sinonimas. Iki Jėzaus atsivertimas (hebr. „shub“) reiškė „sugrįžti atgal“, „pakeisti kelionės kryptį“. Jis nurodė veiksmą, kai kažkas tam tikru gyvenimo momentu susivokia esąs „šalia kelio“. Taigi jis sustoja ir susimąsto, nusprendžia keisti gyvenimo būdą ir grįžti prie Įstatymo laikymosi, atkurti sandorą su Dievu. Žmogus pradeda priešingos krypties kelionę.
Krikščionybė neaiškina žmonėms, ką jie turi daryti, bet pradeda nuo to, ką Dievas padarė jiems per Jėzų Kristų. Tuo krikščionybė ir skiriasi nuo kitų religijų: skelbia ne pareigą, bet dovaną; pradeda ne įstatymu, bet malone.
Atsivertimas šiuo atveju turi moralinę reikšmę: keičiami įpročiai, pertvarkomas gyvenimas. Čia pagrindinė reikšmė yra asketinė, moralinė. Atsivertimas tampa išganymo sąlyga: atsiverskite ir būsite išgelbėti. Tokia atsivertimo prasmė aptinkama ne tik Senajame Testamente (pavyzdžiui, Zch 1, 3–4; Jer 8, 4–5), bet ir tekste apie Joną Krikštytoją: „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“ (Lk 3, 4–6). Iš Jėzaus lūpų pasigirsta kitokia šio žodžio reikšmė. Dabar atsiverčiama pereinant nuo Senosios Sandoros, paremtos įstatymu, prie Naujosios Sandoros, paremtos tikėjimu. Daugiau nebesigręžiojama atgal (Iz 43, 18–19), bet žengiama į priekį, Dangaus Karalystės, apsireiškusios Jėzaus Kristaus asmeniu, link. Apaštalas Paulius dalijasi savo patirtimi: „Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje” (Fil 3, 12–14). Dievas nesitiki, kad žmogus žengs pirmą žingsnį, kad pakeis gyvenimą, pradės daryti gerus darbus, tarsi išganymas būtų privalomas atlygis žmogaus pastangoms. Ne, pirmiausia yra malonė, Dievo iniciatyva, kuri leidžia įžiūrėti gyvenimui priešiškas laikysenas ir įgalina nusigręžti nuo klaidingų gyvenimo prioritetų.

Br. Ramūnas Mizgiris OFM       2021-01-7 6:07

<Krikščioniškas atsivertimas</B>
„Prima conversio ad Deum fit per fidem“, – sako šv. Tomas Akvinietis († 1274), t. y. „pirmas atsivertimas į Dievą yra tikėti“. Dievas ėmėsi išganymo iniciatyvos, jis dovanojo Karalystę; žmogus turi tik priimti tikėjimą ir juo gyventi. Kaip palyginime, kai karalius atveria savo rūmų duris, kur viskas paruošta iškilmingai puotai, ir, stovėdamas prie įėjimo, sako: „Ateikite, jau viskas surengta” (Lk 14, 17).
Krikščioniškasis atsivertimas – visų pirmiausia yra Kristaus priėmimas, atsigręžimas į jį tikėjimu. Pirmiau susitikimas, atradimas ir tik po to askezė, geri darbai. Palyginime apie paslėptą lobį juk nesakoma, kad žmogus viską pardavė ir tada pradėjo ieškoti paslėpto lobio žemėje; ne, žmogus pirmiau atrado lobį ir tada viską pardavė (Mt 13, 44). Atsivertimas ir išganymas susikeičia vietomis: pirmiau eina išganymas, kaip Dievo nuoširdi dovana, ir tik po to atsivertimas, kaip žmogaus atsakas į šią dovaną. Čia būtent aptinkame Gerosios Naujienos esmę, evangelinio atsivertimo džiaugsmingą ypatumą. Dievas nesitiki, kad žmogus žengs pirmą žingsnį, kad pakeis gyvenimą, pradės daryti gerus darbus, tarsi išganymas būtų privalomas atlygis žmogaus pastangoms. Ne, pirmiausia yra malonė, Dievo iniciatyva, kuri leidžia įžiūrėti gyvenimui priešiškas laikysenas ir įgalina nusigręžti nuo klaidingų gyvenimo prioritetų. Paulius tai vadina Kristaus Evangelija ir kas skelbtų kitą evangeliją, tas tebūnie prakeiktas (Gal 1, 6–9). Kodėl toks reiklumas? Todėl, kad tai sudaro krikščionybės naujumą ir ją skiria nuo kitų religijų ar filosofijų. Kiekviena religija pradeda nuo sakymo, ką žmonės turi daryti, kad išsigelbėtų arba pasiektų apšvietimą. Krikščionybė neaiškina žmonėms, ką jie turi daryti, bet pradeda nuo to, ką Dievas padarė jiems per Jėzų Kristų. Tuo krikščionybė ir skiriasi nuo kitų religijų: skelbia ne pareigą, bet dovaną; pradeda ne įstatymu, bet malone. Šv. Kirilas Jeruzalietis († 387) rašo: „O begalinis Dievo gerumas žmonėms! Senojo Testamento teisieji patiko Dievui ilgus metus triūsdami, bet tai, ką jie pasiekė per ilgą ir herojišką tarnystę Dievui, Jėzus tau duoda per vieną akimirką. Iš tiesų, jei tu tiki, kad Jėzus Kristus yra Viešpats ir kad Dievas jį prikėlė iš mirties, būsi išgelbėtas ir būsi atvestas į rojų, į tą patį rojų, į kurį buvo priimtas gerasis nusikaltėlis.“ Bet apie kokį tikėjimą čia kalbama? Tai tikėjimas, kuris yra pasisavinamas, įdiegiamas. Toks tikėjimas neturi nieko bendra su tikėjimu, kuris lieka intelekto lygmeniu. Tik pažinę Kristų širdimi, o ne paveldėję jį tradiciškai, esame perkeičiami Šventosios Dvasios. Tik prisiėmę Viešpaties teisumą, o ne savo teisumą, mes tampame tikinčiaisiais. Juk parašyta: „Kristus Jėzus <...> mums tapo išmintimi, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu“ (1 Kor 1, 30). Tapo mums, ne sau! Tai, kas yra mano – nuodėmė, silpnumas – tampa Kristaus; tai, kas yra Kristaus – šventumas, teisumas – tampa mano. Artindamiesi prie klausyklos, kad priimtume Sutaikinimo sakramentą, galime patirti nuteisinimą malone. Įžengiame į šventyklą ir sakome: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ ir kaip muitininkas grįžtame į namus nuteisinti (Lk 18, 14), gavę atleidimą, švaria siela, tokia pat, kaip priėmę Krikšto sakramentą.

Ketvirtadienis po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-7 5:56

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacekas Paszenda OSB
Kartais ne viskas klostosi, kaip planuojame. Atsiranda kliūčių, problemų ar nemalonių netikėtumų. Mūsų planai sugriūna. Tampa sunku atsidurti naujoje situacijoje, pakeisti planus, įpročius, draugus ar gyvenimo vietą.
Pasibaigus kalėdiniam laikotarpiui, po Jėzaus apsireiškimo, pradedame sekti paskui Jėzų Jam keliaujant ir skelbiantGerąją Naujieną. Vos jam pradėjus evangelizaciją, kyla problemų – štai jo pusbrolis Jonas Krikštytojas suimamas. Dar neaiškus jo likimas.Tarp jo mokinių ir žmonių, kurie ateidavo pasikrikštyti, tikriausiai – panika ir baimė.
Jėzus jau turėjo ir savo mokinių. Savo veiklos pradžioje, po krikšto, po gundymo dykumoje, turėjo pasitraukti ir perkelti savo veiklą į kitas vietoves. Jėzus persikelia į Galilėją. Bet Jėzui ir Jo misijai tai – ne tragedija. Evangelistas Matas pastebėjo, kad taip išsipildė pranašo žodžiai. Prasidėjo naujas, nuostabus Jo veiklos etapas.
Evangelija šiandien mus drąsina, nes Dievas sugeba rašyti tiesiai ant kreivų linijų. Kiekvienoje situacijoje Jo malonės dėka gali augti gėris. Taip pasibaigė gimtosios nuodėmės ir pirmųjų žmonių istorija: Juozapo, brolių parduoto į Egiptą, Izraelio tremties istorija ar Judo Iskarijoto išdavystė. Taip pat krikščionių kankinių istorija. Kiekvienas momentas yra geras skelbti Evangeliją, kalbėti apie Dievo meilę. Kiekvienas momentas yra tinkamas augti, nes Dievas visuomet apgaubia savo malone. Kiekviena situacija yra tinkama atleisti, daryti gera, mylėti.
Eidamas slėniu tamsiausiu, pačiu sunkiausiu momentu, nebijosiu, neprarasiu vilties, nes Tu, Dieve, su manimi. (plg. Ps 23, 4).
Evangelijos skaitinį komentuoja s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Vakar Viešpaties Apsireiškimo šventės skaitiniuose girdėjome apie išminčius, kurie žvaigždės vedami atkeliauja pas Jėzų. Šiandien išsipildo Izaijo pranašystė: Jėzus, pasaulio šviesa, pradeda savąją misiją, skelbdamas Tėvo meilę ir gailestingumą. Jis ne vien tik skelbia šią tikrovę, tačiau ir gydo žmones. Geroji dangaus Karalystės naujiena yra Tėvo meilė ir gailestingumas kiekvienam iš mūsų, o kelias pas Tėvą, į Jo meilę ir gailestingumą, yra pats Jėzus. Jis skelbia, gydo, šalina negales; ir mes, būdami krikščionys, Jėzaus sekėjai, turime elgtis panašiai – nešti Gerąją Naujieną kiekvienam, nešti Dievo meilę ir gailestingumą per tarpusavio santykius: guosti, atjausti, padrąsinti, nukęsti kitų netobulumus, atleisti neteisybes, kitaip sakant, gyventi praktikuojant gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Jėzus yra mūsų vedlys ir šviesa, sekime Juo.

Pirmadienis po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-7 5:53

Mąstymas
Prašyti ryžtingumo ir ištvermės, einant pašaukimo keliu

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris išsekęs po keturiasdešimties dienų pasninko dykumoje įveikia ilgą kelią, kad pasiektų savo gimtąjį Nazaretą. Ten Jo laukė skausmingi išgyvenimai. Jis buvo savo žemiečių išvarytas iš miesto (plg. Lk 4, 26). Mąstysiu apie Jėzų, kuris patiria žmonių priešiškumą.

*

Kas yra sunkiausia mano gyvenimo pašaukime, ko labiausiai bijau? Jėzus, nepaisydamas skaudžių patirčių ir suprasdamas, kad, panašiai kaip Jonas, stato save pavojų būti nuolat persekiojamas, pradeda savo misiją.

*

Kur siunčia mane Dievas? Ar savo tarnystėje atkreipiu dėmesį į žmones? Pagalvosiu apie tuos, kuriuos mažiausiai myliu, kurių nepajėgiu priimti. Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man priartėti prie jų ir priimti jų silpnybes.

*

Pirmieji žodžiai, kuriais Jėzus kreipiasi į žmones savo misijos pradžioje: „Atsiverskite“. Reikalingas širdies atsivertimas, kad galėtume išgirsti ir priimti Jėzų.

*

Ką galiu šiuo momentu pasakyti apie savo širdies troškimus? Kurių turiu atsisakyti, kad iš tikrųjų galėčiau priimti Jėzų?

*

Stebėsiu Jėzų, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Jis prisiartina prie užsiėmusių savo verslu žvejų ir sako jiems: „Eikite paskui mane“. Jie tučtuojau viską palikę (...) nuėjo su Juo“.

*

Pasistengsiu dar kartą prisiminti savo gyvenimo pašaukimo pasirinkimo momentą. Kada ir kur tai buvo? Ką tada dariau?

*

Užbaigos maldoje prašysiu Jėzaus ryžto apsisprendime už pašaukimo vertybes ir jų siekime.

Kasdienapmastau.lt

Pirmadienis po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-7 5:52

Evangelija (Mt 4, 12–17. 23–25)

  Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur
susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:
  „Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo
skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“.
  Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!“
  Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse
visokias ligas bei negales. Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių
ligų bei kentėjimų suimtus – demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, – o jis išgydydavo juos. Paskui jį sekė ištisi pulkai
žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.
  Katalikai.lt

Pirmadienis po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-7 5:51

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 2, 7–8. 10–11)

P. Tau kaip paveldą tautas atiduosiu.

  Aš paskelbsiu Viešpaties nuosprendį.
  Jis man pasakė:
  „Tu mano Sūnus, pagimdęs esu tave šiandien.
  Tik paprašyk, ir kaip paveldą tautas tau atiduosiu,
  tau pavesiu visus pakraščius žemės“. – P.

  Taigi dabar, karaliai, supraskit,
  taisykitės, žemės valdovai!
  Tarnaukite Dievui baimingai,
  drebėdami bučiuokit jam kojas. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 23)

P. Aleliuja. – Jėzus skelbė karalystės Evangeliją
            Ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.

Pirmadienis po Kristaus Apsireiškimo       2021-01-7 5:50

Dievo Žodis
Skaitinys (1 Jn 3, 22–4, 6)

  Mylimieji!
  Mes gauname iš Dievo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka.
  O štai jo įsakymas: kad tikėtumėte jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtumėte vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi
jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Šventosios Dvasios, kurią jis mums
davė.
  Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Iš to pažinsite Dievo dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri
Jėzaus neišpažįsta, nėra iš Dievo. Tokia dvasia iš Antikristo, apie kurį esate girdėję, jog jis ateisiąs. Jis jau dabar yra
pasaulyje.
  Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes tasai, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje. Jie yra iš pasaulio,
todėl kalba apie pasaulio reikalus, ir pasaulis jų klauso. Mes esame iš Dievo. Kas pažįsta Dievą, tas mūsų klauso, o kas ne
iš Dievo – mūsų neklauso. Iš to mes pažįstame tiesos Dvasią ir klaidos dvasią.

ah1       2021-01-6 18:41

geriau junkitės prie VA augimo ir gyvybės egregoriaus - melskitės/ daug prašykite 2-3 dienas prieš pirmąją mėnulio pilnatį  po pavasario lygiadienio. Kam kyla klausimas kodėl - atidžiai skaitykite NT - augimo egregorium naudojosi net Jėzus, pasirinkdamas galingiausią ir tikriausią gyvybės augimo pradžios laiką.
Vienu žodžiu naudokitės suduvių pasaulio tvaros laiko dėsniu - geras rezultatas priklauso nuo tinkamo laiko, dar aiškiau nusako sodiečių posakis ” bus laikas bus ir vaikas”

ah1       2021-01-6 18:16

šeima - žmogiškumo pamatas. Perlaužk šeimos institutą ir gausi robotus/vergus, robotus vergus be tėvo, be sūnaus, be tiesos - klausančius vien šeimininkų komandų.  Skaitykit Septuagintos Genesis/ Pradžios knygą kaip JAHVĖ kūrė adamitus, nežinančius tiesos, kad jam dirbtų ir kaip sujaukė  JAHVei planą žaltys.

Čia maldos nepadės       2021-01-6 15:21

Dievui dzin.

> Ekspertui       2021-01-6 14:44

Šakės gali atsigręžti ir prieš jų turėtoją. Priešintis galima įvairiai, bet ne smurtu.

???       2021-01-6 14:33

,,...paskutinis žodis, po kurio nebegali būti jokio kito…”? Kas taip pasakė? Kur tai parašyta? Dievas juk nemirė, Jis amžinas, Jis begalinis. Tai ar gali žmogus įsakinėti Dievui, kada kalbėti, kada nutilti? Dievas turi teisę kalbėti žmogui ir per žmogų kiek nori, kaip nori ir kada nori, kad žmogus galėtų aiškiau suvokti savo gyvenimo prasmę ir geriau įvykdyti Jo valią. O liepdami Dievui amžiams nutilti, prisižaidėme iki šiandieninės situacijos, beveik iki susinaikinimo ribos. Matome, kas vyksta pasaulyje, kai nebuvo įvykdytas šv. Marijos prašymas Fatimoje. O kodėl jis taip ilgai nebuvo vykdomas? Ar ne todėl, kad po Žodžio, ištarto prieš 2000 metų, ,,nebegali būti jokio kito”? Tai tik vienas pavyzdys, yra jų ir daugiau. Visais laikais Dievas kalbėjo žmogui -  kiekvieną kartą taip, kaip jis jau gali suprasti, kiek yra pakilęs (ar smukęs) jo sąmoningumas. Leiskime Dievui kalbėti, nebūkime šių dienų fariziejai. Tuo niekaip nesumenkintume Kristaus žygdarbio - atvirkščiai: padėtume vykdyti Jo misiją šiandieniniame pasaulyje. Dievas tikrai dar turi ką pasakyti. O mokytiems teologams derėtų labai atidžiai studijuoti pirminius Evangelijų šaltinius (jeigu jie dar prieinami) - gal atrastų ką nors, ko dabar kratosi ir prieš ką kovoja.

Deivis        2021-01-6 13:51

Ne melstis reik, o priešintis arkliagalvės anarchistų gaujai!

Ekspertas       2021-01-6 13:03

Ne melstis reikia, o šakes imt…

Žodžio laisvė...       2021-01-6 12:45

Melskitės,broliai ir seserys,kad nebūtų paskirta eiliniams metams Žiobienė Lietuvos
vaikų teisių kontroliere.Melskitės ir reikalaukite iš savo Seimo narių ,kad neįteisintų Lietuvoje narkotinių medžiagų naudojimo,nes tai mirtina nuodėmė mūsų
politikų ir priešų.Melskitės ,kad neįvestų Lietuvoje nepaprastosios padėties,nes
tai pirmas žingsnis į diktatūrą.

Mons. Adolfas Grušas       2021-01-6 12:38

KELIONĖ PAS DIEVĄ
Viešpaties apsireiškimo iškilmės Mišiose skaitoma Evangelijos ištrauka geriausiai atsimenama dėl joje aprašomos išminčių kelionės istorijos. Tie paslaptingi asmenys atvyko iš tolimos rytų šalies aplankyti gimusio Kūdikėlio Jėzaus ir atnešė jam simbolines dovanas. Skaitant šį pasakojimą tikinčiajam gali kilti nemaža klausimų: iš kur konkrečiai išminčiai atvyko, kas tokie jie buvo, kokie buvo jų vardai, kodėl dovanojo Jėzui būtent auksą, smilkalus ir mirą, jie ėjo, sekdami žvaigždę ar kometą, jei kometą, tai kaip ji vadinosi?… Tų klausimų galima prirašyti daugybę, bet aišku viena: išsamaus ir tikslaus atsakymo į juos negausime, nes jie tik atitraukia mūsų dėmesį nuo tikrosios šventės esmės, nes tai yra ne, kaip mėgstama, sakyti „Trijų Karalių šventė“, bet Viešpaties apsireiškimo iškilmė. Eilinį kartą žmonės supainiojo kūrinį su Kūrėju…
Kalėdose atšventę Jėzaus Gimimo įvykį šiandien esame kviečiami apmąstyti, kokia yra to Įsikūnijimo prasmė. Kodėl Dievo Sūnus tapo žmogumi? Iš tiesų Dievas nenorėjo likti nepažintas, pasislėpęs nuo savo kūrinių. Jis norėjo apsireikšti žmonėms ir tai darė nuo pat gimimo žemėje akimirkos: dar prieš išminčius gimusį Kūdikį aplankė piemenys. Piemenys ir išminčiai: žydai ir pagonys, vargšai ir turtuoliai, visuomenės atstumtieji ir valdžios atstovai. Tai reiškia, jog Dievo Sūnus įsikūnijo dėl visų, ir kviečia visus bei kiekvieną Jį pažinti, pripažinti ir pasinaudoti Jo atėjimo į pasaulį vaisiais. Šia prasme Viešpaties apsireiškimas yra ne vien tik Jo gimimas, bet ir visas gyvenimas, apvainikuotas mirtimi ir prisikėlimu.
Dievas tampa žmogumi, kad priartėtų prie mūsų, kad kreiptųsi į mus suprantamais žodžiais ir darbais. Šventasis Raštas tai nusako šiais žodžiais: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų“. Tai yra Dievo apsireiškimo viršūnė, paskutinis žodis, po kurio nebegali būti jokio kito, bent jau kol žmogus, pasiekęs Jo akivaizdą, galės kontempliuoti „veidas į veidą“.
Kaip tik iš to kyla šios šventės svarba. Ji skatina mus atidžiau pažvelgti į nenusakomą Dievo dosnumą: Amžinasis, Begalinis, Visagalis, Kūrėjas ir pasaulio Viešpats, Tas, kuriam nieko nestinga, panoro ateiti pas mus, savo vargšus kūrinius. Jis tai padarė dėl mūsų gerovės, taip išreikšdamas savo beribę meilę. Drauge šiandien prisimename ir dar vieną dalyką: Viešpats tai padarė, norėdamas bendrauti su mumis. Jis sukūrė žmogų „į save panašų“ ir jį vienintelį apdovanojo protu ir laisva valia tam, kad žmogus pajėgtų bendrauti su Juo.
Dievo mums duota išmintis skatina mus leistis į nuostabias keliones. Žmogus tyrinėja visatą, išranda mašinas ir vaistus, suteikia daiktams meninę ar poetinę formą, tačiau vis dėlto pati svarbiausia mūsų gyvenimo kelionė yra ieškojimas To, kuris mums visa tai suteikė. Mūsų visų laimei ši galimybė nėra rezervuota didvyriams ar išskirtiniams išminčiams. Dievas atlygina kiekvienam, kuris, ieškodamas Jo, sudeda į tai visus savo gabumus, visas turimas galimybes. Minėdami išminčių kelionę prie Kūdikėlio Jėzaus lopšelio, mes turime prisiminti ir mus kviečiantį Dievo balsą.
Toje ieškojimų kelionėje mes galime leistis į plaukiojimus jūromis, pasiekti kitus žemynus ar tolimas salas, tačiau labai gali būti, kad iki Viešpaties apsireiškimo mums stinga tik vieno žingsnio… iki netoliese esančio kito žmogaus…

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS Trys Karaliai, iškilmė       2021-01-6 12:37

Mąstymas
Prašyti, kad suvokčiau Jėzaus buvimą paprastuose kasdienybės įvykiuose

Prisijungsiu prie turtingų išminčių iš Rytų, kurie keliauja į nežinomą kraštą, kad surastų naujai gimusį Karalių. Stebėsiuosi jų troškimu susitikti su Jėzumi, kurio dar nepažįsta. Jie klausinėja apie Jėzų...

*

Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kurios sužadino stiprų pažinimo ir susitikimo su Jėzumi troškimą. Kaip atsiliepdavau į tuos troškimus? Ką galiu pasakyti apie savo šiandieninį Jėzaus ieškojimą?

*

Išminčiai suranda Jėzų, kadangi ištvermingai seka jiems kelią rodančią žvaigždę. Jie atpažįsta ženklą, duotą iš dangaus. Ar aš savo gyvenime pastebiu kokius nors ypatingus Dievo veikimo ženklus?

*

Kokius malonės ženklus pastebiu savo gyvenime? Ar atpažįstu juos maldoje, dvasiniame vadovavime? Kokiu būdu į juos atsiliepiu?

*

Atkreipsiu dėmesį į Erodo išgąstį. Žinia apie Jėzaus gimimą sukelia jam baisų nerimą. Baimė trukdo jam atpažinti ženklus ir suprasti išminčių žodžius. Jėzų jis mato kaip savo priešininką ir nori Jį nužudyti.

*

Prašysiu Dievo, kad apsaugotų mane nuo „Erodo nuodėmės“, nuo širdies neramybės ir baimės, kuri gali uždaryti mane nuo Jėzaus. Ar pastebiu savo baimes, kurios trukdo man susitikti su Jėzumi? Kokias baimes ir nerimą labiausiai norėčiau Jam atiduoti?

*

Atsistosiu šalia suradusių Jėzų išminčių. Atkreipsiu dėmesį į jų džiaugsmą. Stebėsiuosi jų tikėjimu: bejėgiame Kūdikėlyje, kurį rado tvartelyje, jie atpažįsta pasaulio Išgelbėtoją.

*

Kartosiu paprastą maldą savo širdyje:

„Jėzau, išmokyk mane pastebėti Tave paprastoje kasdienybėje“.

Kasdienapmastau.lt

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS Trys Karaliai, iškilmė       2021-01-6 12:36

Evangelija (Mt 2, 1–12)

  Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“.
  Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.
  Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’ “.
  Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.
  Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
  Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.
Katalikai.lt

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS Trys Karaliai, iškilmė       2021-01-6 12:35

Dievo Žodis
Antrasis skaitinys (Ef 3, 2–3a. 5–6)

  Broliai!
  Jūs esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams; pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 2, 2)

P. Aleliuja. – Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti. – P. Aleliuja.

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS Trys Karaliai, iškilmė       2021-01-6 12:34

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 71, 1–2. 7–8. 10–13)

P. Viešpatie, tave garbins visos žemės tautos.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų tautą kaip dera,
  būtų teisingas tavo vargdieniams. – P.

  Klestės jo dienomis teisingumas,
  gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
  Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
  nuo Upės ligi žemės skritulio krašto. – P.

  Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
  dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
  Visi valdovai parpuolę jį garbins,
  tarnaus visi jam pagonys. – P.

  Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
  tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
  Jis gailės vargšo, beturčio
  ir savo varguoliams gelbės gyvybę. – P.

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS Trys Karaliai, iškilmė       2021-01-6 12:33

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 60, 1–6)

  Kelkis, nušvisk, Siono kalne, nes tavo šviesa jau ateina ir Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi. Žemę štai sutemos gaubia, tautas tamsybė dar dengia. Tačiau virš tavęs Viešpats jau spindi, tau jo šlovė apsireiškia.
  Tautos keliaus prie tavosios šviesos, karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio. Pakelki akis, pažvelki aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti. Tavo sūnūs atvyks iš toli, tavo dukros ant rankų bus nešamos.
  Tada tu dairysies ir spinduliuosi, širdis tau iš džiaugsmo virpės ir ims plėstis, nes plauks į tave jūros turtai, suplūs pas tave tautų lobiai. Apguls tave kupranugarių daugybė, Midijano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi iš Sabos, auksu ir smilkalais nešini, skelbdami šlovinguosius Viešpaties darbus.

Būtina       2021-01-6 8:40

ne tik dalyvauti, bet labai karštai melstis, nes nebeturime kitos išeities.


Rekomenduojame

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.