Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Žmogaus teisės, Žiniasklaida

Kunigo Toliato atvejis, arba Ką Lietuvoje nuo šiol sakyti draudžiama

Tiesos.lt siūlo   2021 m. vasario 27 d. 20:43

2     

    

Kunigo Toliato atvejis, arba Ką Lietuvoje nuo šiol sakyti draudžiama

Aidanas Praleika | alfa.lt

Garsus Lietuvoje katalikų kunigas Algirdas Toliatas sukėlė pasipiktinimo audrą viso labo pasidalijęs kvietimu pasirašyti peticiją, raginančią neratifikuoti Stambulo konvencijos. Dvasininką pasmerkė daugybė feisbuko vartotojų ir Lietuvos įžymybių. Kaip neretai atsitinka socialiniuose tinkluose, netrūko įžeidinėjimų, necenzūrinės leksikos ir neslepiamos neapykantos.

Ką tokio pasakė dvasininkas, kad taptų nekenčiamiausiu žmogumi šalyje? Jis dar kartą viešai pasakė tai, ką Lietuvos vyskupų konferencija deklaravo dar 2018 m., o būtent, kad bažnyčia nepritaria Stambulo konvencijai, nes mano, kad smurto problemos ji spręsti nepadės, o štai naujų problemų Lietuvai gali sukurti daug.

Ką tai sako apie šiuolaikinės visuomenės ir žodžio laisvės būklę, Alfa.lt kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto politologu Andriumi Švarpliu.
Tiesos monopolis

Anot jo, pastarasis epizodas su kunigu A.Toliatu, kai kunigas viešai pasisako, o po to ištrina dalį savo komentaro (nors nėra pasakęs nieko blogo ar neteisėto), yra niekuo neypatingas pastarųjų metų kontekste.

„Mes gyvename viešosios tironijos sąlygomis, kai viešai pasisakiusiam asmeniui yra daromas minios socialinis spaudimas dėl neva neteisingų pažiūrų. Anksčiau tai vadinosi politiniu korektiškumu, kai visi tarsi jaučia, ką galima viešai kalbėti, o ko negalima“, – portalui Alfa.lt sakė politologas.

Konservatyvių pažiūrų analitikai jau seniai sakė, kad politinis korektiškumas riboja žodžio laisvę, religijos laisvę, siaurina diskusijų erdvę ir pamažu suformuoja tiesos monopolį, kuris virsta politiniu spaudimu ir susidorojimu, pabrėžė A. Švarplys.

Pasak politologo, būtent tokią situaciją dabar matome Vakarų valstybėse, ypač JAV, kur Kongreso lygiu jau ne vieną kartą svarstyta grėsmė konstitucinėms žodžio, saviraiškos, religijos ir kitoms laisvėms dėl žiniasklaidos vykdomos cenzūros, prisidengiant tokiais konstruktais kaip „neapykantos kalba“, „rasizmas“, „faktų tikrinimas“ ir pan.

„Svarbu matyti ir suvokti šito proceso mastą. Vadinamoji „cancel culture“ (atšaukimo kultūra) pasiekė anksčiau neregėtą lygį: „atšaukiami“ universitetų profesoriai, politikai, žurnalistai, aktoriai ir netgi JAV prezidentas. Neįtikėtina, bet šiandien globalios informacinės korporacijos, tokios kaip „Facebook“, gali „atjungti“ valstybę-žemyną Australiją – jos žiniasklaidos ir valdžios puslapius savo tinkle.

„Kaltinimas Bažnyčiai, kad neva kunigai ir vyskupai peržengia ribas, ateina iš interesų grupių, kurios ir siekia kontroliuoti viešąją erdvę bei monopolizuoti „teisingas“ pažiūras.

Mitas apie bažnyčią ir politiką

Kun. A. Toliato skandalas palietė ne tik jį, bet ir daugybę socialiniais tinklais besinaudojančių tikinčiųjų. Jei apie tikėjimo nuostatas negali viešai kalbėti dvasininkas, vadinasi, to negali daryti ir tikintieji.

Pasak A. Švarplio, apie bažnyčios ir politikos atskyrimą sklando mitai. Iš tiesų, bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas saugo tiek bažnyčią (ir visas valstybėje išpažįstamas religijas), tiek ir valstybę nuo piktnaudžiavimo politine galia. Bažnyčia negali turėti galios politinėse valstybės institucijose priiminėti sprendimus. Taip pat ir valstybė negali primesti religinėms bendruomenėms pažiūrų, kurios prieštarauja tikėjimui.

„Kaip matome, čia nėra kalbos apie Bažnyčios tarnų raišką viešoje erdvėje. Kunigai ne tik turi pilietinę teisę pasisakyti visuomenei aktualiais politiniais klausimais, bet ir moralinę pareigą perspėti savo bendruomenės tikinčiuosius bei visus piliečius dėl politinio blogio, jeigu tokį mato valstybės sprendimuose, įstatymuose, veiksmuose ir pan. Kaltinimas Bažnyčiai, kad neva kunigai ir vyskupai peržengia ribas, ateina iš interesų grupių, kurios ir siekia kontroliuoti viešąją erdvę bei monopolizuoti „teisingas“ pažiūras“, – teigė Alfa.lt pašnekovas.

Neapykantos kalba kaip politinis ginklas

Lietuvoje bręsta įstatyminės pataisos, kuriomis norima išplėsti neapykantos kalbos sampratą ir, kas turbūt dar svarbiau, lengviau už ją bausti.

Anot VDU politologo, vadinamoji „neapykantos kalba“ yra ideologinis naujadaras, sukurtas ir naudojamas politinių grupių, kurios anksčiau skatino politinį korektiškumą, o dabar siekia galutinai monopolizuoti laisvą viešosios kalbos erdvę ir persekioti savo politinius oponentus.

Neapykantos kurstymo etniniu, tautiniu, religiniu ar kitokiu pagrindu sampratos jau seniai yra Lietuvos ir kitų demokratiškų valstybių teisinėje sistemoje, pabrėžė A. Švarplys, tačiau kadangi dabar itin aktyviai formuojasi nauja politinė programa – transgenderizmas (lyties keitimas į asmens jaučiamą, o ne biologiškai turimą lytį), jai atstovaujanti politinių interesų stovykla siekia įgyti politinį ginklą, kad sutramdytų savo oponentus per teisinį naujadarą, pagal kurį būtų persekiojamos pažiūros, teigiančios biologinę lyties ir heteroseksualios (vyro ir moters) šeimos sampratą.

„Kitos politinės stovyklos, taip pat siekiančios savo grupės tapatybės išskirtinumo, taip pat nevengia naudotis „neapykantos kalbos“ teikiamais privalumais. Galiausiai „neapykantos kalba“ visą visuomenę panardina į grupinių įsižeidimų karą, kuris Vakarų valstybėse aiškiai nukreipiamas prieš krikščionišką tradiciją ir konstitucines teises, paskelbiant jas „baltųjų viršenybės“ galios bastionu“, – pabrėžė politologas.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale alfa.lt ČIA

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

keista       2021-02-28 22:04

Neapykantos kalba liejosi laisvai prieš “ne tuos” išrinktus, prieš bažnyčią, kunigus ir tikinčiuosius. Na, nei vienas “žmogaus teisių aktyvistas” to nematė, nemato ir nematys!

stssys       2021-02-28 8:58

Iš esmės autorius teisingai rašo , tik va Svarplio argumentai čia visai netinka . Nereikia skleisti ir teorijų apie kažkokių politinių grupių interesus egzistavimą , kurioms naudinga čia Lietuvoje diegti svetimas praktikas .Tai kas šiandieną jaudina visuomene atsirado ne vakar ar praeitais metais .Apie Stambulo konvencija kalbama gana senai ir jos atžvilgiu visuomenė laikėsi iki to gana tolerantiškai .Tai apie kalbama konvencijoje niekaip nesiejama su tuo kuo piktinasi kun. Talmantas ir gal visumoje tai gera proga visiems pasikalbėti apie tuos pergyvenimus , bet neapykantos protrūkiai matomi ne tik kritikuojanciu kuniga pusėje .Ne kartą rašiau ir ši karta pasikartosiu , problema ne tos baimės kurias sukelia Stambulo konvencija o ne noras pripažinti faktą jog bet koks sprendimas pritarti ar ne gali būti atšaukiamas . Tas ginčas ne dorovės ir vertybių klausimo ..tai pirštu ir principų reikalas , kuriame bažnyčia renkasi viena iš konflikto pusių ...kas ,pagal mane , nepriimtina . Bažnyčia atskirta nuo valstybės ne praktiniais sumetimais , siekiant išvengti interesų konflikto ...todėl kištis ji negali .


Rekomenduojame

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Liudvikas Jakimavičius. Šimonytė ir Bilotaitė nelabai suvokia, ką šneka…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.