Politika, Istorija

Kunigas Robertas Grigas. „Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 13 d. 19:47

17     

    

Kunigas Robertas Grigas. „Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos“

...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo,
Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.
Ar spėjai sušukti – ir ką? – dangui, rytdienai, mamai? –
Tėvynė! Ir laisvės – šviesos – kupina begalybė!
Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas,
Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių.
O siela pakilo, ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią
Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo.

Taip, praėjus metams po neginkluotų Lietuvos laisvės karių žūties Vilniuje, bandžiau išreikšti mūsų bendrą patirtį ir išgyvenimus čia – unikalaus žmonijos fronto linijose prieš 25-erius metus.

Apvaizdos gerumas leido mūsų tautai patirti ir pasaulio istorijai palikti nedažnai sutinkamą pamoką. Mes žinome ir TV žiniose kasdien matome, kaip vyksta įprastinės žmonių kovos už laisvę arba tai, kas laikoma laisve: kaukėmis veidus prisidengę jaunuoliai svaido akmenis į kokių nors specialiųjų dalinių grandinę; sprogsta Molotovo kokteiliai, abi pusės talžo viena kitą lazdomis, pykčio perkreiptais veidais skanduojami šūkiai. Paskui, po laimėtų ar pralaimėtų mūšių, savo darbą atlieka medikai ir duobkasiai. Kaip akmens amžiuje, kaip tendencingai niekinamais viduramžiais, taip ir savo pažangumu besididžiuojančiame XXI amžiuje (pažvelkite į bado blokadomis marinamus apgultus Sirijos miestus). Anot Aleksandro Solženicyno įžvalgos „Gulago archipelage“, „Mušti priešą kuoka – tai mokėjo ir urvinis žmogus“.

Šiame kontekste, kurio tarsi stengiasi nepastebėti galingieji pasaulio lyderiai, nuolat užsiėmę rutininiais verslo, finansų, politkorektiškų tiesos slėpimų reikalais – nepastebėti, kad iki šiol mes, kaip konkuruojančios primatų bandos pirmykščiame miške, nesiliaujame moderniais ginklais medžioti vieni kitus, savo rūšies brolius – šiame fone Lietuvos išsivadavimo kelias yra vertas apmąstymo.

Mes susidūrėme su visu tuo agresijos, politinio smurto ir „vyresniojo brolio“ arogancijos bjaurumu, kokį nuolat matome pasaulyje ir šiandien, galingųjų valstybių ir tautų vykdomą mažesniųjų ir silpnesniųjų atžvilgiu. Bet neatsakėme tuo pačiu, tarsi natūraliu ir logišku atoveiksmiu. Į okupantų smogikus Vilniuje nelėkė akmenys, lazdos ir kulkos iš mūsų pusės. Kentėme smurtą, bet neatsakėme smurtu. Stovėjome prieš jų šarvuočius ir durtuvus ir dainavome apie mums brangius dalykus. Apie tai, dėl ko čia buvome, dėl ko rinkomės būti mirties akivaizdoje ir nesitraukti. Tautos dvasia, kultūra – prieš brutalią karinę prievartą. Daina – prieš kalašnikovų kulkas. Ir (tariama) mūsų silpnybė paradoksaliai tapo mūsų didžiausia jėga. Imperinė prievartos mašina apnuogino prieš pasaulio viešąją nuomonę visą savo menkystę. Naikinama, bet nesmurtaujanti Lietuva iškilo kaip kankinių žemė ir laimėjo visuotines simpatijas. Prieš moralinį lietuvių pranašumą ir Sausio 13-osios kraują ėmė blankti propagandinis Gorbio demokrato žavesys. Galbūt Kristaus kvietimas nugalėti blogį neperimant smurtinių to paties blogio kovos būdų, nėra jau toks naivus ir negyvenimiškas.

Būdami tokio iš tiesų nepaprasto dvasinės kovos paveldo dalininkai, manau, turime ir svarbių įpareigojimų vieni kitiems, ypač vadinamoji politinė klasė – savo tautai. Sausio 13-osios auka ir grožis bus beprasmiai, jei neišsaugosime savo tautos.

Kai nuolat girdime apie senų ir jaunų žmonių, vaikų alkoholines žudynes mūsų miestuose ir kaimuose, kai važiuodami visais keliais matome nesuskaičiuojamas žvakeles ir kryželius žūčių, dažniausiai girtų, vietose, sunku atsikratyti minties, kad politikai, Seimo nariai, kurie, visa tai žinodami, metų metais diskutuoja, ar būtina griežčiausiai, visais įmanomais būdais riboti alkoholio prieinamumą, kad jie nemyli savo tautos. Nekenčia Lietuvos, panašiai kaip Alfa smogikai prieš 25 metus. Nes kaip kitaip tą kruvino kvaišalų verslo globą suprasti?

Kai matome išemigruojančią, išmirštančią, demografiškai kaip šagrenės oda besitraukiančią Lietuvą – ar galime bent kaip pateisinti eksperimentų su prigimtine šeima, su vyro ir moters santuoka politika? Ar galima suprasti fanatiškas kovas už „teisę“ abortuoti savo kūdikius, t. y. teisę į legalią kolektyvinę savižudybę? Juk faktiškai tuo pasakoma – nenorime, kad jaunos, iš kartos į kartą gyvenimo estafetę perduodančios Lietuvos būtų daugiau.

Kai einame mūsų didesniųjų miestų gatvėmis ir svetimakalbių afišų, užrašų pastebime kone daugiau negu lietuviškų, kai jaunimo ir vaikų dainų konkursuose – kaip ir iki 1990 metų – tarsi privalomai turi skambėti kūriniai nelietuvių kalba, nejučiomis nusipurtai, lyg košmariškam sapnui sugrįžus: palaukite, kur mes esame, nejaugi Lietuva vėl kažkaip nepastebimai okupuota?! Kur mūsų savigarba, mūsų pareiga apginti nepaprastomis aukomis išsaugotą tautinę tapatybę? Žinau visas tas mantras, kuriomis man būtų atsakyta – Europos Sąjunga, globalizacija, pasaulio Lietuva, modernus pasaulis… „Tas pasenęs Jūsų etnolingvistinis patriotizmas…“ Nemanau, kad visa tai pateisina įtartinai lengvą vienintelės ir nepakartojamos savasties išsižadėjimą, savasties, kuria mes ir tegalime praturtinti tą pačią ES ir pasaulį. Todėl neturėtume skubėti unisonu pasmerkti suverenias valstybių teises ES viduje ginančių Lenkijos ir Vengrijos, o galbūt verčiau pasimokyti – nebūtinai analogiškose srityse – formuoti ir apginti savo požiūrį. Ypač tai turėtų galioti šeimos, kultūrinių tradicijų ir švietimo politikai, kuriai kairuoliška „vyraujanti srovė“ diktatoriškai primetinėja neomarksistinę Markuzė ideologiją.

Mieli Tautiečiai ir Bendrapiliečiai, esu įsitikinęs, kad pavieniai interesų klanai tampa tauta ir patvaria valstybe, kai sugebama pripažinti lyderį, pavyzdžiui, Mindaugą lietuvių valstybės aušroje, ir stoti jam į talką. Kol kiekvienas kovoja už save (savo „gentį“, partiją, grupuotę), tol visi esame potencialus godžių agresorių grobis. Todėl, neįsižeiskite, apgailėtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti šių metų Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui. (Plojimai) Jūs ne Profesoriui pagarbą ar nuopelnus laisvės kovai paneigėte, jūs Lietuvai Sausio 13-osios 25-mečio šventę sugadinote. Nėra V. Landsbergis šventasis iš saldžių paveikslėlių, kaip, beje, ir tikėjimo Šventieji nėra tokie, kaip jie sentimentaliuose paveikslėliuose vaizduojami. Tačiau jo sutelkiantys nuopelnai vieningam priešo puolamos Tėvynės pasipriešinimui yra neginčijamas faktas, ir nebuvo prasmingesnio akcento šiam 25-mečiui, kaip fakto pripažinimas ir adekvatus įvertinimas. Praeis 5, 10 metų, ir mūsų daugelio su jumis nelabai kas beprisimins, o Vytautas Landsbergis – manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemėgėjai – išliks Lietuvos istorijos vadovėliuose greta Basanavičiaus, Kudirkos, Smetonos, Žemaičio. Norite to ar nenorite, patinka tai kam ar nepatinka. Negebėjimas dėl asmeninių antipatijų priimti tikrovę terodo vien skaudžią valstybinio mąstymo stoką, „gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvus.

Turime juos įveikti, kad išliktume – šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva.

Ačiū.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Antanui       2016-01-16 17:52

Supratau, jog menkai pažystate, tariamą konservatorių (o iš tikrųjų  liberalą) Landsbergį, kurio kalba Seime būtų buvusi visiškai kitokia negu kunigo R.Grigo. Dabartinėje geopolitinėje padėtyje Landsbergis - ne Lietuvos, bet greičiau Briuselio advokatas, kuriam svarbiausia yra tai, jog rusai į Lietuvą negrįžtų, o visa kita netaip jau ir svarbu. Todėl manau, jog yra labai gerai, kad vietoje Landsbergio kalbėjo kunigas R.Grigas, žymiai geriau suprantantis dabartines Lietuvos problemas negu ponas Landsbergis.

Antanas       2016-01-14 21:10

Nenorėjau daugiau šia tema rašyti, bet kai viena “megzta beretė” išgyrė kun. kalbą, tai neiškenčiu neparašęs ( Aš nieko neturiu blogai prieš kunigą ir jo puikią kalbą )Bet kodėl kiti už poną V. Landsbergį turi kalbėti ir būti Lietuvos problemų advokatais? Kas geriau jei ne pats V. Landsbergis žino ką pasakyti Seimui. Ar kunigas geriau žino…. Reikėjo pačiam tokią kalbą išrėžti Seime o ne kunigui už Tamstą kalbėti.

ar būtų atėjęs?       2016-01-14 21:08

jei Landsbergis būtų gavęs Laisvės premiją, ar būtų atėjęs į Seimą? Manau, ne, nes būtų sakęs, kad iš “jų” neims apdovanojimo, juk tai “veidmainystės kontora”-jis sakė. Tada ažiotažas būtų dar didesnis nei dabar-atsisakyti Laisvės premijos…Bet, nepamirškime, kad jo anūkas-vienos labai įtakingos partijos lyderis, tad kas gali paneigti, ar čia nėra tiesiog priešrinkiminė kova, kai reikia priešininkus, kurie dabar valdžioje, paguldyti ant menčių???

išsigando       2016-01-14 20:58

kas nepasakyta apie sausio 13-ąją? Tomis dienomis Tauta parodė, kaip ji moka susitelkti, kokia ji gali būti vieninga. Man rodos, jau tada valdžia išsigando ir ėmė priešinti žmones vienus su kitais. Iš pradžių landsbergistai ir brazauskininkai, po to kairieji ir dešinieji, vėliau patvoriniai ir elitas, referendūmininkai ir žemės išpardavėjai, atomininkai, antiatomininkai, skalūnininkai, priešskalūnininkai, neužmirštuolės garbintojai ir tautinių simbolių gerbėjai, Landsbergio premijos kovotojai ir jos nenorėtojai…O valdžia juk beveik nepasikeitė nuo pat 1990 metų...Manau, jie bijojo ir tebebijo sutelktos Tautos, nes tai jėga, galinga jėga…

Pastebėjimas       2016-01-14 20:25

Valdantieji ir jiems tarnaujančios masinės žiniasklaidos priemonės labai gudriai “nuglostė” (t.y. sušvelnino) gerb. kunigo R.Grigo kalbą pasakytą Seime. Valdantieji ir žiniasklaida gerb. pranešėjo kritiką suvedė į tai, jog jis supeikė valdančiuosius tik už Laisvės premijos nesuteikimą V.Landsbergiui, o apie valdžios vykdomą Lietuvai nuodingą politiką (alkoholizmo ir abortų industrijos globojimas, bandymai eksperimentuoti su prigimtine šeima bei santuoka, svetimų kalbų vartojimo vietoje lietuvių kalbos plėtojimas, keliaklupščiavimas prieš Briuselį) neužsiminė nei vienu sakiniu.

Antanas       2016-01-14 13:32

Savo kalboje gerb.kunigas paminėjo, kad nedavimas premijos sugadino šventę? Kuriai daliai Lietuvos sugadino šventę? Jei mylinčių Landsbergį -taip, bet mylintiems Lietuvą manau kad ne. Į Prezidento rinkimus pats V.Landsbergis nėjo sakydamas, kad jau jo nerinks, ( tauta nusigręžė ne nuo nuopelnų, bet “šunauja” nerinks)tad parinko neblogesnį kaip jis pakaitalą ir dar jau koktu eiti švęsti į Seimą.

ttt       2016-01-14 11:25

gal susipras nuskriaustasis ir i balkonėli nebelips,nebejuokins žmoniu…

:-(       2016-01-14 11:07

Vai, vai, vai, suskalde sssr. O dar neshe shiferi is kolukiu…

triuba.       2016-01-14 10:42

pamanykit tiktai ,garbėtroška negavo medalio.nevykes patriarcho ruduo.visa gyvenima skaldė,pabaigs skaldydamas.

....       2016-01-14 0:37

Paminejimas labai grazus,taciau gyvenimas susiktas.Ne tokios laisves zmones tikejosi.Laisve nuostabu,taciau praradimas zmoniu,kurie paliko per tuos metus tevyne vardan to,kad turetu kaip isgyventi,buti pavalge,tai yra baisu.Dauguma kurie jau sedi ant cimodanu,sako palauksime iki rinkimu,jei seime liks tie patys kurie nuvare lietuva zemyn,isvyksime visam.Stai tokios kalbos girdisi is pazystamu,ypac is jaunimo.Dukra mano abituriante,tai vien tik jos klaseje devyni mokiniai sedi susikrove lagaminus.Sansu sugrazinti isvykusius,NULIS.Vienu zodziu kam tusciai kalbeti,tik idomu,kokios mintys sukosi galvoje isrinktiesiems,kada jaunimas taip graziai minejo sia diena,kada dainavo patriotines dainas.Uztat matant toki grazu likusi lietuvoje jaunima,privalo vaikai imti vaira i savo rankas,juk jiems dabar gyventi,auginti vaikus.Juk kai mes stovejome del laisves,buvome taip pat jauni ir sugebejome laimeti.Jaunime,juk jus ne akli,matote kokie zmones mus valdo 25 m.Mes savo jau padareme,dabar jums eile gyventi oriai,o nebegti i svetimas salis.

Antanas       2016-01-13 23:18

Pastebėkite kitoje politinėje rinkiminėje tribūnoje šį kunigą.( Komunistui Algiu M. “pamokslą” sakantį ir sėdintį ne ant bačkos, bet kad būtų patogiau tai ant Algio peties)-Ponuli, kokios Jūs tikybos? -O kokios jums reikia? Tai va kalba puiki, bet “Dėduliai” kad Seimas nepatiko, tai prie to manau ir buvo vedama.

Tarabilda       2016-01-13 23:03

Kunigėliai, oi kaip nemėgsta Roberto Grigo. Ir kaip jis taip drįsta prieš valdžią varyti?

Česlovas       2016-01-13 22:53

Tikrai kunigo Roberto Grigo kalba buvo patriotinė ir nuoširdi. Gaila , kad tik Vytautas Landsbergis paminėtas iš geros pusės. Man Vytautas Landsbergis yra Tėvynės išdavikas ir visi jo nuopelnai paskelbiant Lietuvos Valstybę nepriklausoma nublanksta prieš padarytus grubius žmogaus teisių pažeidimus prieš tuos pačius savo šalies tautiečius ,kurie jį ir parlamentą gynė savo krūtinėmis.

Šarūnas       2016-01-13 22:01

Didžiulė pagarba šiam iškiliam Kunigui - lietuvių tautos patriotui!

Šarūnas       2016-01-13 21:58

Didžiulė pagarba šiam iškiliam Kunigui - lietuvių tautos patriotui!

steb4toja       2016-01-13 21:46

Šventi ir teisingi žodžiai ,tik reikia labai gerai į juos įsįklausyti,gal daugelis susimastytųir suprastų savo klaidas

Gera kalba.       2016-01-13 20:50

Klausiausi tik jos ir Pumputienės.Labai gerai,kad sukovota su Briuselio komunistais.Kaip buvo karys ,taip ir liko.Kunigas R.Grigas neišdavė savęs nė prie vienos valdžios.Grynas pinigas.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.