Naujienos

Kun. Robertas Skrinskas. #Metoo, arba Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 10 d. 11:12

3     

    

Kun. Robertas Skrinskas. #Metoo, arba Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą

Kaip elgėsi įvairių laikų krikščionys, patyrę lytinę prievartą, priekabiavimą, t.y. gundymą prieš skaistumą?

Neseniai buvo švenčiama Šv. mergelės kankinės sicilietės Agotos diena. Ji buvo kankinta, nupjautos krūtys, deginta, bet į kompromisus su nuodėme nėjo.

Greit minėsime mūsų karalaitį, skaistumo karžygį, Šv. Kazimierą. Jam siūlė pergulėti su panele, neva, tai jį išgydytų. Jis griežtai atmetė tokią pagundą: „Verčiau mirsiu, bet nenusidėsiu“.

Šv. Tomo Akviniečio broliai, bandydami pakeisti brolio nusistatymą tapti vienuoliu, uždarė Tomą į bokštą ir pasiuntė gražią merginą, kad įtrauktų Tomą nuodėmėn. Bet jis paėmė iš krosnies nuodėgulį ir išvarė begėdę lauk.

Barbora Umiastauskaitė Žagarietė žuvo XVII a. pradžioje savo garbę gindama nuo nedoro tėvo kėslų... Gelbėdamasi nuo baisaus pavojaus, iššoko pro langą iš antro aukšto. Jos negendantis kūnas ne vieną šimtmetį buvo gerbiamas Žagarėje. O dabar užvesta šventumo byla.

1890 m. vidurio Italijoje gimė mergaitė Marija Teresė Goreti (Goretti), kuri vėliau buvo paskelbta šventąja seksualinės prievartos aukų bei nekaltybės globėja. Kai Marijai Goreti buvo 11 metų, į jos kambarį užėjo kaimynas Alesandras Serinelis, kuris, pamatęs, kad vaiko motinos nėra šalia, bandė mergaitę išprievartauti. Mergaitei pasipriešinus, Serinelis pradėjo badyti ją peiliu. Mažoji Marija išgyveno tik vieną dieną. Pasakojama, kad prieš mirtį mergaitė atleido savo skriaudėjui bei palinkėjo patekti jam į dangų. 1950 m. popiežius Pijus XII paskelbė Mariją Teresę Goreti šventąja kankine.

1944 metų sausio 3-iosios vakarą į Spirgevičių namus Kaune, Tvirtovės al. 91, įsibrovė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Įėję į kambarį jie ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seserį Stasę Žukaitę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti Eleną Spirgevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasindami nužudysią. Elenai nepaklusus, įsibrovėliai gynusią skaistumą ir pasirinkusią mirtį dvidešimtmetę merginą nušovė.

1970 m.  gindama savo nekaltybę, žuvo dvidešimtmetė moksleivė Danutė Burbaitė. Gegužės 23 d., šeštadienį, Danutė kartu su drauge Emilija Subačiute pasiprašė sunkvežimio vairuotoją jas pavežti iki Semaškų – arčiau namų. Be vairuotojo, kabinoje buvo dar vienas jaunas vyras. Mergaitės sulipo į sunkvežimio kėbulą, ir mašina nuvažiavo. Kai merginoms reikėjo išlipti, sunkvežimis nesustojo, bet važiavo šunkeliu vis giliau į mišką. Buvo 9 val. vakaro. Temo. Mergaitės suprato, kas jų laukia, kai prieš jų valią vyrai vežasi jas į mišką. Danutė ir Emilija dar bandė stabdyti mašiną, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Tada mergaitės turėjo skubiai apsispręsti: rizikuoti gyvybe, sveikata ar nekaltybe. Danutė pirmoji šoko iš mašinos per užpakalinį bortą ir, galva atsitrenkusi į žemę, liko gulėti ant kelio.

Katalikų Bažnyčioje ir Lietuvoje yra daug skaistybės kankinių. Tepadeda jie dabartiniam jaunimui eiti vien takais dorybės.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2018-02-12 23:53

Beje, vienas iš E. Spirgevičiūtės ir jos tetos žudikų - toks Alfonsas Čeponis, sovietų garbstavotas kaip didvyris.

Dzeikas       2018-02-10 18:27

Sakykime taip, ne vien kriksciones nepasiduodavo gundymams , ir ne visos kriksciones(-ys) atsilaikydavo gundymams, ypac kai tenka aukoti gyvybe.
Bet kadangi straipsnis parasytas problemos kuri nauja Lietuvoje. Nors…netiek ir nauja, sugundo pilnameti juridiskai vaiki juridiskai nepilnamete mergina - po to sekdavo santazas, - tai cia LTSR kasdienybe, - neisradinekime dviracio.
Tai man tamsu, kaip galima kelt byla ar apkalbineti zmogu 10 metu POST FACTUM???
Yra jurisprudencijos normos ir ju reikia laikytis: apkaltinai - irodai.Neirodai - byla automatiskai perkvalifikuojama i smeizta kur ieskovas patampa atsakovu. Arba , nesant irodymu ir aplinkybiu sutrukdziusiu bylos kelima, byla ,- manau praktiska butu duoti 3 menesiu termina,- post factum nekeliama.
Manau ratilai, kai is pirsto lauziama byla Lietuvoje, kyla del tautos tamsumo. Elementarios doros ir teisinio rastingumo stokos. O valdancioji sutve teisikai gal ir rastinga (teisiskai nerastingu tarp kriminaliteto, net tarp smulkmes nesu sutikes), bet apsimoka apsimest kaip dauguma.

kaip A.Dirsytė meldėsi, komunistų kankinama       2018-02-10 12:06

2. Jėzus ima kryžių
MANE Dievas užmiršo, maldų neišklauso. Už ką kenčiu?
Nepavogiau, neužmušiau. Už ką mano vargai?
Alkis, šaltis, kaulų gėla, panieka, stumdymas, nepatogumai, užmiršimai.
“Visi, kurie einate keliu, sustokite ir pažiūrėkite, ar yra
skausmas, kaip mano?”
Jėzau, ką nori pasakyti šituo vargu?
Duok man gerai suprasti visą Tavo norą visose sąlygose.
“Štai aš Viešpaties tarnaitė”.


Rekomenduojame

Kitoks Delfi.lt? Tuo, kas vyksta Vokietijoje, sunku patikėti: jei netelpi į rėmus, gresia nemalonumai

Iš redakcijos pašto. AfD Bundestago nariai: „Mes už europietišką Europą“

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.