Demokratija ir valdymas

Kun. Oskaras P. Volskis. Lietuvos Respublika nutolo nuo klasikinių valstybės tikslų

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gegužės 5 d. 22:05

54     

    

Kun. Oskaras P. Volskis. Lietuvos Respublika nutolo nuo klasikinių valstybės tikslų

kunigas.lt

Praėjusi savaitė buvo ypatinga tuo, jog lietuviško interneto puslapiuose aptarinėtos nepamatuotai didelės maisto kainos lietuviškose parduotuvėse. Dar anksčiau matėme Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios reportažus iš Lenkijos, kurią užplūdo lietuviško maisto nebeįperkantys piliečiai. Atrodo, jog Lietuvos Respublika tapo rojumi postsovietams, bet pamote savo piliečiams, kurie bėga iš jos, kaip kad bėga iš namų nemylimi vaikai.

Kas vyksta Lietuvoje – ar vien tik maisto revoliucija? Kadaise panašią buvo sukėlusi karalienė Marija Antuanetė, badaujantiems gyventojams patarusi vietoj trūkstamos duonos valgyti pyragus. Žeminami žmonės pasiuto ir nukirsdino arogantišką egoistę. Panašu, kad rinkėjai „giljotinuos“ arogantiškus socdemus, kurių premjeras neįžiūri kainų padidėjimo.

Kažkas pašaipiai pavadino šį maisto kainų sukeltą maištą primityvizmu, tautos degradavimo ženklu, jog labiau rūpinamasi maistu, tačiau ne valstybės bendru nuosmukiu. Iš dalies galima tokiam teiginiui pritarti, bet „kalafiorų revoliucija“ turi ir filosofinį išmatavimą – teisingumo ir valstybės prasmės klausimą.

Matant, kaip atsainiai valdžia rūpinasi savo piliečiais, dera prisiminti pamatines Vakarų civilizacijos idėjas, kurias pasiūlė Antikos filosofai (ypač Sokratas, Platonas, Stagiritas, Aristotelis), juos perėmė ir papildė žydų ir krikščionių religijos, tačiau kurios Lietuvoje tapo primirštos, tarsi Lietuvos Respublika nepriklausytų tai civilizacijai.

Pirmoji taisyklė yra ši: valstybė egzistuoja žmogui, dėl žmogaus, kad žmogus galėtų gyventi, gyventi gerai ir kad jo gyvenimas būtų geras.

Valstybė nėra tikslas, bet instrumentas visų piliečių laimei, asmeninei ir bendruomeninei naudai (bendram gėriui) pasiekti, todėl valstybė teisingai funkcionuoja, geriausia politinė santvarka yra tuomet, kai privalomai siekiama dalykų, kurie žmones padaro labiau laimingus,  leidžia jiems jaustis gerai ir būti gerais. Laimės ir gėrio siekimas yra valstybės gyvenimo ir veiklos „priežasčių priežastis“. Pavyzdžiui, euro įvedimas buvo siekiamas ir skelbiamas kaip didesnės naudos garantas, iš esmės buvo teisingas žingsnis, tačiau kaip tapo pritaikytas, tapo didžiausia katastrofa daugumai šalies žmonių.

Aristotelio mintimi, gerai gyvenama ir geras gyvenimas yra tuomet, kai žmogus yra laimingas. papildant pridėčiau, jog laimė reiškiasi kūniška, psichine ir dvasine plotmėmis: žmogus turi tinkamas sąlygas darbuotis, maitintis, ilsėtis ir gydytis; gyvena nestokodamas jo psichikai būtinų draugystės, ramybės, šeimos, bendruomenės, kūrybos, pažinimo, vilties ir kitų būtinų vertybių; kai laikosi Vakarų civilizacijai pamatinių moralinių taisyklių – dešimties Dievo įsakymų ir Kristaus meilės įsakymo, taip išvengdamas sunkių nuodėmių, semdamas džiaugsmą ir ramybę ir iš maldos bei liturgijos.

Kad laimė, pagrindinis valstybės ir įstatymo tikslas, būtų įmanoma, privalu laikytis teisingumo, kuris yra laimės pagrindas. Teisingumas turėtų būti aukščiausioji dorybė visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime. Kuo daugiau teisingumo, t.y. gyvenimo pagal dorybes, tuo daugiau darnos ir tvarkos, tuo labiau įmanoma laimė ir gėris. Tuo tarpu neteisingumas yra blogis, kvailystė, veda į frustraciją ir pykčius.

Iš esmės,teisingumas – tai daugybės dorybių suma ir sintezė. Dėl šios priežasties kiekvienas pilietis turi stengtis ir valstybė turi sudaryti sąlygas piliečių dorybingumui ugdyti ir išsaugoti. Dorybėms lavinti turėtų pasitarnauti ugdymo, švietimo sistema bei teisės normos, kurios dorybę įvardiją, gina, išaukština, apdovanoja, o ydą – nurodo, jos netoleruoja, stengiasi pataisyti.

Antikos filosofai ypač pabrėžia tvirtumo (vyriškumo), saiko ir draugiškumo dorybes, kai išliekama gretoje per karą ir sunkius išbandymas, nepabėgama, nemetamas ginklas, kai atsisakoma paleistuvystės, prievartos, girtuokliavimo, kai žmonės siekia sugyventi taikiai, nesielgiama nemandagiai, agresyviai ir t.t. Krikščioniškoji tradicija taip pat pateikia panašų 4 didžiųjų dorybių sąrašą: išmintingumas, teisingumas, tvirtumas, susivaldymas. Aristotelio ir Platono mokyme pabrėžiama „auksinio vidurio“ taisyklė, kurią atranda išmintimi besivadovaujantis protas, tačiau čia remiamasi ne tiek skaičiais ir kiekiais, kiek individualia asmens laime ir gėriu.

Teisingumas, pasak Sokrato, tai ne tik žinoti, kas yra teisinga, bet būti teisingu, teisingai elgtis su kitais, nes teisingumas yra „dorybė kitiems, dėl kitų“. Tai svarbu yra materialiuose reikaluose, kad valstybėje būtų teisingai pasidalijama, laikomasi lygybės bei teisingų mainų.

Toks yra klasikinis supratimas, kurį stengiausi glaustai pateikti. Kiek Lietuvos Respublika tuo vadovaujasi? Emigracijos, savižudybių, alkoholizmo, skyrybų, sergamumo ir nelaimingumo požiūriais Lietuva yra pirmaujančiose vietose, tai reiškia, jog dorybės nėra praktikuojamos ir teisingumas yra pamintas.

Maisto, kitų prekių ir paslaugų kainų skandalas parodė, jog dabartinė valdžia yra nutolusi nuo eilinių piliečių, nežino ar nenori žinoti, kaip paprasti žmonės gyvena, menkai stengiasi, kad žmonės jaustųsi oriau ir turėtų daugiau progų džiaugtis savo šalimi, o dalis godulystės apvaldyti asmenys visiškai nepaiso bendrojo gėrio siekio. Belieka tik užjausti tokią valdžią, jei nesugeba sukontroliuoti tokio menko dalyko kaip kainos ir godulystės, ką ten kalbėti apie laimės siekimą!

Žmogus savo prigimtimi yra visuomeninė būtybė, kurios gyvenimas gražiausiai skleidžiasi šeimoje, tautoje ir valstybėje. Jis tiek laimingas, kiek laimingas yra dorybingoje šeimoje ir valstybėje, ir tiek nelaimingas, kiek nelaimingas dėl šeimos ir valstybės nedorybingumo.  Kita vertus, būtų klaidinga manyti, jog dėl kiekvieno mūsų asmeninės laimės pilnai atsakinga tik valstybė, tarsi mes patys individualiai nebūtume atsakingi už savo gerą savijautą, sveikatą ir sąžinės ramybę.

Net jei valstybė tik nuvilia (taip buvo carmečiu ir sovietmečiu, panašu ir dabar), reikia puoselėti šeimos ir bendruomenių ryšius, nuoširdų tikėjimą į Dievą, kurie gali suteikti jėgų, prasmės supratimą ir džiaugsmo patirtį, atsverti skaudžias patirtis. Bet neužmirškime, jog artėja rinkimai: tai puiki proga pakeisti valstybės vairuotojus, kurie vairuoja mūsų šalį į ydų, konfliktų, liūdesio ir problemų pakalnę. Piliečiai turėtų priminti valdžiai, kad prioritetas – žmonių gerovė.

Norėtųsi palinkėti jums žodžiais, kuriuos girdžiu iš geros bičiulės Aldonos: „linkiu, būk laimingas!“. Štai kokios prezidentės, Seimo narių ir premjero reikėtų mūsų šaliai, kurie nuoširdžiai palinkėtų ir stengtųsi, kad visi būtume labiau laimingi.

kunigas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Letas Raigerdui       2016-05-10 21:50

Atsiprašau: darkart turiu priminti, kad fiziškai neįstengiu atsakinėti į minčių srautus. Iš to, ką parašėtė, atsimenu kas svarbiausia: į kokį klausimą atsakė krikčionybė.
Krikščionybė atsakė į patį svarbiausią - į kančios klausimą.
Kaip suprantu, iš visų religijų į tą problemą bando duoti atsakymą tik vienas budizmas. Jo atsakymas yra diametraliai priešingas krikščioniškam.
Daugiau neaiškinsiu, nes ne kartą esu apie tai rašęs.
PS Dėl KDP: krikčionybė negali būti jokia “partija” pagal apibrėžimą, jau neminint demokratijos, kurios su žiburiu nerasi D-vo Žodyje.

jotei       2016-05-10 20:51

Užsiciklinai bobele, jau daraisi nuobodžiai atgrąsi.

Raigerdas>Letui Palmaičiui        2016-05-10 10:37

Gerbiamas Letai, be abejonės, galima ginčytis, kad krikščionybė tarnauja žmonėms, o ne valdžiai, tačiau faktai kalba, kad yra kitaip. Netgi toje pačioje Lietuvoje egzistuoja krikščionių-demokratų partija. Jaunimas bėga iš mūsų valstybės, tai irgi faktas, nors oficialiuose pranešimuose yra teigiama, kad krikščionių mūsų šalyje yra apie 80%. Bet bėga iš mūsų valstybės netgi tie patys krikščionys, nes jie niekaip negali sutarti, kurie iš jų labiau myli Dievą, ir kurie iš jų labiau yra ištikimesni Kristui. Konkretus pavyzdys yra Vilma Ditkevičius, kuri dabar pamokslauja Londone. Intelekto pas ją nedaug, todėl melą ir demagogiją ji pamaišo su tikėjimu ir tokį viralą ji siūlo savo klausytojams. Be abejo, jūs teisus, kad tiek islamo pasekėjams, tiek krikščionims reikia grįžti prie pradinių šaknų. Bet šito irimo jūs jau nesustabdysite, nes krikščionybė niekaip nekovoja su pačia velniava, egzistuojančia krikščionybėje. Šiokia tokia pažanga buvo padaryta pedofilų atžvilgiu, bet nėra atliekama jokių tyrimų, kokiu pagrindu jie aplamai atsirado kunigų tarpe.
O dabar grįžkime šiek tiek prie pagonybės, bet ne Lietuvoje. Štai Mitros reikšmė:
I Mitra - Indoiranėnų Dievas, valdovų ir karių globėjas, šlovintas hinduistų Vedose, vėliau - indų ir Senovės Persijoje - Saulės Dievas; maždaug I a.m.e. Mitros kultas išplito Romos imperijoje, garbintas kaip geradarys; vaizduotas kaip jaunuolis, užmušantis jautį.,
II mitra - Krikščionių Rytų bažnyčių aukštųjų dvasininkų liturginė kepurė su kryžiumi viršuje, primenanti karūną; katalikų vyskupų, abatų, infulatų liturginė kepurė: aukšta, smaili, dvilypė, išpuošta ornamentais, su dviem kabančiais kaspinais užpakalyje, imta vartoti maždaug nuo X a.
mitrà [gr.]:1. sen. Asirijos, Persijos, Frygijos valdovų kepurė;
Manau, kad šis faktas labai daug ką pasako apie krikščionybę.
Yra ir kitas faktas, kai Lietuva šiandien pasižymi kaip nepakančių žmonių kraštu, kuriame diskriminacija yra toleruojama tų pačių krikščionių. Reiškia, žydų tautos genocidas Lietuvoje, pavertė šią valstybę visiškai priešinga, nei ji buvo Pagoniškais laikais. Pakito lietuvių mentalitetas ir šiandien jie yra nepakantūs, urzgiantys, nepatenkinti ir t.t. Tai, kas kursto tą neapykantą mūsų tautoje? Ir vėl mes susiduriame su ta pačia nepakančia krikščionybe, kuri dalį žmonių pavertė mūsų tautoje į priešiškus žmones, kurie neturėdami jokio realaus pagrindo svaidosi savo kaltinimais ir nuodyja Lietuvoje visą atmosferą savo nesveika neapykanta. Kristus kalbėjo apie meilę savo artimui, o kodėl krikščionybėje gaunasi viskas atvirkščiai? Gal galėtumėte paaiškinti?

Jota       2016-05-10 10:05

Iš Jeruzalės ateina laiškai su pasiūlymais studijuoti lyginamąją religijotyrą. Bet bijau prasidėti, kad nebūtų tokie kaip Palmaitis, kad nepradėtų svaidytis prakeiksmais ir kolionėmis.
Anksčiau žydus priėmiau tik kaip Senojo Testamento atstovus su didele simpatija, bet po Palmaičio pavyzdžio ir jo nesąmoningų kalbų apie krikščionybę turbūt iki mirties bijosiu turėti su jais bet kokį kontaktą. Iš Palmaičio niekada neišgirsi nesavanaudiškos tiesos, o vien suktybes ir melagystes.
Raigerdas kalba apie Palmaičio žinias, kurių jis daug turįs. Kas iš tų žinių, jeigu nėra jokio sistemingo supratimo, o vien polinkis interpretuoti viską savo naudai? Dar kartą kartoju, jog Kristus neišsirinko mokslininkų, bet mažaraščius ar visai beraščius žvejus ir paprastas moteris, kurie sekė paskui jį. Apaštalai suprato Kristų, nes mylėjo. Ar Palmaitis apskritai ką nors gyvenime mylėjo?

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-05-10 9:50

Taigi, jeigu įvertinti tai, kas buvo parašyta žemesniuose komentaruose, tai galima padaryti sekančias išvadas. Be abejonės, žydų tikėjimas evoliucionavo ir galutinai susiformavęs į tikėjimą į VIENĄ DIEVĄ, sutelkė ir suvienyjo šią tautą ir galutiniame rezultate ji išliko iki pat šiandien. Krikščionybė atnešė į Lietuvą VEIDMAINYSTĘ. Lietuviams dar prieš 600 metų buvo BŪDINGAS GARBĖS JAUSMAS, kurį, deja, jie prarado ir dabar vaikšto ties bedugne. Krikščionybė mūsų tautos neišgelbės nuo pražūties, nes tai yra dvi skirtingos kultūros: lietuvių tautai nėra būdingas priešiškumas kitokiems žmogaus įsitikinimams arba tikėjimui, todėl mes su baltarusiais esame išgyvenę kaip kaimynai, gražius laikus ir net AUKSO AMŽIŲ, ir tai yra įrodymas, kaip tautos gražiai gali sugyventi ir spręsti svarbius klausimus drauge. Ir yra ta Romos Imperijos kultūra, kurią vėliau perėmė krikščionybė, ir kuri iki pat šiolei išlieka agresyvi religija, kuri dalį mūsų piliečių pavertė tikrais idiotais. Pasakysiu jums atvirai, kad man žydų tikėjimas yra kur kas priimtinesnis, nei krikščionybė su savo kliedinčiais pasekėjais, kuriems net PROTAS nereikalingas. Krikščionybei iki pat šiandien yra būdingas veidmainiškumas ir tas celebatas juokina net pačius krikščionis, o labiausiai moteris. Provoslavija, nors yra skirtinga krikščionybės šaka, taip pat išlieka veidmainiška, nes taip pat yra ne žmonių, o valdžios ramstis. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad krikščionybei reikia pinigų. Iš kur paimti tų pinigų? Tik iš valdžios. Taigi, gerbiamas Letai, iškrypo Kristaus mokymas visiškai priešinga kryptimi.

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-05-10 8:42

Žemiau jums pateikiau faktą apie VEIDMAINĮ POPIEŽIŲ ir štai jums MŪSŲ PAGONIŠKOJO KARALIAUS GEDIMINO TIESUS IR TEISINGAS ATSAKYMAS. Iš šio atsakymo matyti, kad MŪSŲ LIETUVIŠKO TIKĖJIMO PAGRINDAI, SPRENDŽIANT PAGAL KARALIAUS GEDIMINO ŽODŽIUS, BUVO AUKŠTESNĖS PRABOS, NEI KRIKŠČIONIŠKAS VEIDMAINIŲ TIKĖJIMAS. Štai faktai:“krikščionims jis leidžiąs savo dievą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną dievą”. Taigi, nuo to laiko praėjo daugiau nei 600 metų, bet krikščionys iki pat šiandien nesugeba suvokti savo klaidų ir atsiprašyti lietuvių dėl tos prievartos, kurią jie vykdė Lietuvos žemėje. Štai, ką pasakė Karalius GEDIMINAS:“Po to karalius paklausė, ar mes žinome, kas buvo parašyta laiškuose, kuriuos jis buvo paskyręs apaštališkajam viešpačiui, ponui arkivyskupui ir visam pasauliui.
  Atsakėme, kad laiškų mintis buvo ta, kad jis norįs priimti Kristaus tikėjimą ir apsikrikštyti.
  Tada jis atsakė, kad nebuvo liepęs to rašyti, tačiau, jei brolis Bertoldas tai parašė, tai tegu ant jo galvos ir krinta. ,,Bet jei kada nors galvojau apie tai, tepakrikštija mane velnias”.
  Paskui jis tvirtino, jog apaštališkąjį viešpatį jis norįs laikyti tėvu, kaip rašė, nes ,,jis yra vyresnis už mane; ir kitus tokius [asmenis] laikysiu tėvais, ir poną arkivyskupą panašiu būdu laikysiu tėvu, nes jis yra vyresnis už mane; o tuos, kurie vienmečiai su manimi, laikysiu broliais, o kurie jaunesni už mane - sūnumis”; krikščionims jis leidžiąs savo die vą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, ,,o mes garbiname dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną dievą”.
  Ir, trumpai pasakius, jis ištisai patvirtino laiškų turinį, išskyrus tiktai krikštą, - kad jis nenorįs krikštytis. Ir dėl to jis pasakė tokius žodžius: ,,Ką jūs kalbate man apie krikščionis? Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės neteisybės, smurto, nedorumo ir turto gobšumo, jei ne tarp krikščionių žmonių, o ypač tarp tų, kurie dedasi dorais vienuoliais, kaip, pavyzdžiui, kryžiuočiai, tačiau kurie daro visokį pikta: jie ėmė nelaisvėn vyskupus, grūdo juos į kalėjimus ir laikė ten dideliame varge, kol jie nesutiko su jų norais, kai kuriuos ištrėmė, dvasininkus ir vienuolius išžudė, Rygos miestui padarė didžiausios žalos ir nieko neištesėjo, ką jie priesaikomis buvo pažadėję nuo pat pirmojo tosios krikščionybės daigyno atsiradimo; akivaizdžiausiai tai įvyko praėjusiais metais, kai žemės valdovų pasiuntiniai buvo čia, jų visų pritarimu, be jokios prievartos visų krikščionių vardu sudarė taiką ir ją priesaikomis patvirtino ir, be to, pabučiavo kryžių, o tučtuojau po to jie visiškai nieko nesilaikė, ką buvo priesaikomis sutvirtinę, nes nužudė mano pasiuntinius, kuriuos, kaip buvome sutarę, pasiunčiau patvirtinti taiką; bet ne tik juos, o daugelį kitų ir daugelį kartų jie žudė, grobė, rakino pančiais ir žiauriai su jais elgėsi; todėl dėl tokio [jų elgesio] nebetikiu visomis jų priesaikomis”.

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-05-10 8:17

Žemiau esančiame komentare aš rašiau, kad “pagrindinė ir lemtinga KRIKŠČIONYBĖS KLAIDA įvyko tada, kai ši religija tapo VALDŽIOS RELIGIJA. Krikščionybės sumaišymas su POLITIKA tapo šitai religijai nepakeliama našta ir ji pavirto PRIEVARTOS IR ŽMONIŲ IR NETGI VALSTYBIŲ NAIKINIMO MECHANIZMU”. Štai jums įrodymai:“13. 1324 M. BIRŽELIO 1 D. POPIEŽIAUS JONO XXII LAIŠKAS VOKIEČlŲ ORDINUI
  Jonas XXII ir t. t. mylimiems sūnums vargšų ir ligonių globėjos, šventosios jeruza[limiškės] Marijos teutonų [ordino] magistrui ir broliams [siunčia] pasveikinimą ir t. t.
  Šviesos tėvas, iš kurio, kaip žinoma, nusileidžia kiekvienas gėris ir kiekviena tobulybės dovana, lietuvių ir daugelio rusų karaliaus, kilnaus vyro Gedimino dvasią, atrodo, kaip sužinojome iš jo nuolankiausių mums ir mūsų broliams, šventosios Romos bažnyčios kardinolams, atsiųstų laiškų, parengė pažinti ir priimti katalikų tiesos šviesą; dėl to pagal to paties karaliaus nuolankų bei primygtinį pageidavimą pasirūpinome pasiųsti į tą kraštą garbingą mūsų brolį, Elektos vyskupą, Bartolomiejų ir mylimą sūnų, Anicijo diecezijos švento Teofredo vienuolyno abatą, Bertrandą, vyrus tikrai mokytus, anksčiau puikiai pasižymėjusius dideliuose ir sunkiuose reikaluose bei karštus katalikų tikėjimo platintojus, specialiais apaštalų sosto pasiuntiniais, turėdami viltį, kad iš jų rankų tasai karalius ir kiti minėtojo krašto kunigaikščiai bei kilmingieji su savo žmonėmis, atgimę per švento krikšto vandenį, priims tikrą bei šventą katalikų tikėjimo mokymą ir evangelijos tiesą.
  Kadangi tasai karalius dėl kai kurių neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų - visa tai jis išdėsto laiškuose, - skųsdamasis jumis, neatsisako paklusti mūsų ir mūsų bažnyčios teismui, dargi net prašo su pasitikėjimu mūsų pagalbos tuose reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi netikintieji atsiverstų į katalikų tikėjimą, ir norėdami, kiek mes su dievo pagalba įstengiame, palankumu visa tai ugdyti ir geradarybėmis skatinti, jus visus labai prašome, raginame bei reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios klusnybės įžadui, kad, kai tik tasai karalius, dievui padedant, priims katalikų tikėjimą, jūs visiškai liautumėtės daryti jam ir jo karalystės žmonėms kokių nors nemalonumų, nuostolių bei skriaudų; dargi mes norime, kad jūs su tuo karaliumi ir kitais to krašto asmenimis, kurie atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte broliškai ir taikoje, be kurios negali būti tinkamai garbinamas taikos kūrėjas.
  Mes gi, kadangi pagal apaštalą esame visiems skolininkai teisybėje, dėl aukščiau minėtų neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų po to karaliaus atsivertimo į katalikų tikėjimą galvojame nedelsiant įvesti aukščiausią teisingumą ir tuo būdu įgyvendinti apaštališkąsias pareigas rūpintis [visais].
  Duota Avinjone, birželio 1 d., aštuntaisiais [popiežiavimo] metais”.

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-05-10 8:07

Dėkoju, gerbiamas Letai, už paaiškinimus apie pirmuosius krikščionis. Be abejonės imponuoja jūsų nuoširdus tikėjimas. Bet aš jau rašiau ir anskčiau, kad tikėjimo ir jo religijos vertė yra tokia, kiek ji duoda naudos tam žmogui, atsakydama į jam rūpimus klausimus, su kuriais žmogus susiduria dabartiniame laike. Deja, krikščionybė neatsako į daugelį klausimų, kurie rūpi žmogui šiandien. Todėl man įdomiau yra judaizme gulinčios tiesos, kadangi tai yra pirmas šaltinis. Matote, gerbiamas Letai, jūs esate savotiška abraominių religijų vaikštanti enciklopedija. Bet nežiūrint į gana didelę jūsų erudiciją abraominių religijų srityje, kaip nekeista, pagal dabartinio laiko aktualijas, jūs padarote neteisingas išvadas. Štai konkrečios jūsų išvados: “Juo daugiau žmogus yra krikščionis, juo labiau jis yra mesijinis judėjas (arba genetinis, arba įsūnytas Abraomo palikuonis). Juo mažiau žmogus yra krikščionis, juo labiau jis yra antisemitas”. Aš, gerbiamas Letai, nesu krikščionis, bet pagal pašaukimą arba prigimtį aš esu tas lietuviškas pagonis. Elementariai, man patinka ugnis, degančiame lauže, ir man patinka mūsų lietuviškos apeigos. Bet aš nesu antisemitas, kaip tai jums tai atrodo.  Man yra įdomios visos religijos ir kiek tai įmanoma, aš jomis duomuosi. Bet paimkime krikščionę Jotą, kuri yra ryški antisemitė. Štai jos tekstas:“O kodėl komentaras negali būti “antisemitiškas”, o “antirusiškas” jau gerai? Kas žydai per šventieji?”. Aš jau nekalbėsiu apie tūkstančius išžudytų žydų religiniu pagrindu iš tų pačių krikščionių pusės. Jeigu pasakyti trumpai, tai tarp Jėzaus MOKYMO ir jo mokinių įvyko tai, kas buvo būdinga to meto žmonėms - jie nesugebėjo perteikti Kristaus mokymo visa apimtimi ir pagal esmę. Ir iškyla kitas klausimas: kodėl Kristus pats neužrašė nieko iš savo mokymo? Tada nei vienam krikščioniui nebereikėtų jokių įrodymų dėl jo egzistavimo.  Pagrindinė ir lemtinga KRIKŠČIONYBĖS KLAIDA įvyko tada, kai ši religija tapo VALDŽIOS RELIGIJA. Krikščionybės sumaišymas su POLITIKA tapo šitai religijai nepakeliama našta ir ji pavirto PRIEVARTOS IR ŽMONIŲ IR NETGI VALSTYBIŲ NAIKINIMO MECHANIZMU.

Jota Raigerdui       2016-05-9 13:38

O kodėl komentaras negali būti “antisemitiškas”, o “antirusiškas” jau gerai? Kas žydai per šventieji?  Viso kito, ką ten prirašei 21.50, nekomentuosiu, mes per daug toli vienas nuo kito savo pažiūromis, kad susikalbėtume.


Tegu tas senas diedas atlieka išpažintį, kad svaidėsi prakeiksmais ir tegu pasisako,  kaip iškraipė Bažnyčios mokymą, klaidindamas žmones. Va, kun. O. Volskis viršuj, geras kunigas, tegu važiuoja pas jį ir prisipažįsta viską.

LP darkart Raigerdui: krikščionys       2016-05-9 0:10

Atsiprašau, į vieną klausimą labai paprasta atsakyti, nes krikščionimis krikščionys vadinami jau pirmųjų apaštalų laikais: “Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius krikščionimis” - Apd 11:26.
Tačiau esmę sudaro ne pavadinimas, bet tikėjimas, kad JHS yra Mesijas (Kristus) ir kad Savąja Auka už mus Jis yra mūsų Išganytojas.

Letas Palmaitis Raigerdui       2016-05-8 23:50

Mielas Raigerdai,
aš negaliu visko aiškinti, jėgų nebėra, man 72 metai, laikas eina į pabaigą. Labai daug galima rasti internete, tik turėkite norą. Vikipedija šiuo atveju kalba tik apie tradicinį halachinį judaizmą, nors pačiame Izraelyje mesijinis pagaliau yra oficialiai pripažintas. Daug kas aiškinama svetainėje messianic.lhosting.info, ypač konkrečių švenčių proga. Jei turėčiau Jūsų pašto adresą, galėčiau šį tą atsiųsti iš jau turimų tekstų.
Pagarbiai,
LP

Letas Palmaitis: Religija       2016-05-8 23:41

Daugelis mėgsta sako, neva tikėjimas gerai, bet religia neva ne.  Kiti šių sąvokų neskiria. Treti pripažįsta tik institucionalizuotą ideologinę sistemą, dar kiti - apeigų visumą. Esama ir kombinacijų.
Gal geriau pradėjus nuo tikėjimo, kurio “natūrali” pagoniška forma politeistinė, o ji senosiose tikybose pasirodo kaip tikėjimas panteistiniu D-vu bei Jo apraiškomis. Pagoniškos genčių religijos paprastai yra institualizuotos (su privalomais mitais, žyniais bei jų magija), o jų ideologinis turinys suvienija vieną ar kelias gentis, kad išliktų kovose su svetimomis gentimis. Pastarąjį krūvį turi ir abraominės religijos, tačiau jos nėra “natūralios”, nes pačių išpažinėjų laikomos Vieno D-vo Kūrėjo apreikštomis.
Įdomu tai, kad tiek istorinė krikščionybė, tiek halachinis judaizmas, tiek islamas apeliuoja į vieną pradinį apreiškimą Abraomui, pripažįsta tuos pačius pranašus ir daugelį svarbių tų pačių įvykių. Jei tai būtų natūraliai atsiradę dėl genčių sąjungų, kurios iškėlė stipriausios genties dievaitį virš kitų, o tapus karalystėmis, pagal tą vyriausiąjį dievaitį ir bendrą karalių pagamino ir vieną dievaitį, tai tokių monoteistinių religijų pasaulyje būtų buvę bent keliasdešimt! Ne, kažką panašaus rodo tik zoroastrizmas, bet jame atsekamas pirminis dualizmas, nerodantis Pirmojo Kūrėjo, vadinas, išplaukiantis iš to paties panteizmo. Monoteistinį pavidalą zoroastrizmas matyt įgijo dėl kontaktų su abraominėmis religijomis.
Todėl visos abraominės religijos yra tam tikra unikali vienovė, stebuklingai išplitusi į visą pasaulį. Jei esame tikintys, galime tik sakyti, kad viena iš trijų tikra, o kitos - iškreiptos (taip sako musulmonai). Islamą tuo tarpu atidedam kaip chronologiškai vėlyvą dalyką.
Pažvelgę į halachinį judaizmą matome, kad tai NĖRA ST religija - ne todėl, kad nebėra Šventyklos su privalomais aukojimais, bet kad su tuo susitaikyta: Moše Dajanui atkariavus visą Jeruzalę, didžiulė rabinų delegaciją pareikalavo, kad jis atiduotų raktus nuo Šventyklos kalno muūsulmonams. Jei būtų atstatyta Šventykla, netektų prasmės Talmudo mokymas, skirtas visoms situacijoms, kada reikalinga Šventykla, bet jos nėra. Žlugtų rabiniška Talmudo tradicija, vėl atsirastų genetiniai kunigai levitai ir kohenai, o rabinai taptų antraeiliais sinagogų mokytojais. Oficiali jų argumentacija - kad Šventyklą atstatysiąs tik ateisiantis Mesijas. Bet kodėl žydai grįžo iš Babilonijos nelaisvės? Pirmiausiai tam, kad atstatytų Šventyklą. Tai yra Religijos pareiga. Jei gali būti kitaip, tai rodo, kad religija pasikeitė, tai nebe ST religija.
Beje, taip man universitete aiškino hebrajų ir aramėjų kalbų, taip pat semitologijos, mokytoja, dar ikikarinių laikų Leningrado rabino duktė, kalbininkė ir matematikė (tada dar) docentė velionė Gita Gluskina (rasite Googl’e, mirė jau Izraelyje). Ji taip pat teigė, kad analogiškai ir kartu su šia nauja religija iš ST religijos atsirado ir nauja krikščionybės religija.
Tačiau jei tikime, kad Mesijas (Kristus) ateina dukart: nukentėti atperkant (plg. Iz 53 ir kt. pranašystes, taip pat Psalmes), triumfuoti ir teisti, tai “nauja” krikščionybė nėra nauja religija, bet tos pačios tąsa ir išsipildymas, skirtingai nuo halachinio judaizmo, atsisakiusio nuo privalomos Šventyklos.
Šia prasme ir kalbu apie Vieną D-vo religiją ne kaip apie vienodų apeigų instituciją, bet kaip apie nuoseklių Sandorų (Abraomo, Sinajaus, Golgotos) procesą, kuris negali būti dirbtinai pertrauktas ir perkurtas. Sakyti, kad Kristus jau išpildė visą Įstatymą ir pranašystes Golgotoje, reiškia neigti tai, apie ką Jis Pats kalba: laukiamą Mesijinę D-vo Karalystę (arba ją perkelti į “pomirtinį pasaulį”, o to nei NT, nei ST nėra). Pilnas išsipildymas tik tada, kada Pirmoji Kūrybos Diena vainikuosis Aštuntąja Užbaigimo tobulybėje (KBK 302) diena ir ištikimieji įeis į D-vo Ramybę (Hebr 4:1 t.)
D-vo religija tad yra Viena, o jos turinį sudaro tikėjimas 1) Vienu D-vu Kūrėju, 2) žmogaus nuodėmingumu ir aukojimu už nuodėmes (ar iki Golgotos Šventykloje, ar po Golgotos - Naujojoje Šventykloje Kristaus Kūne), 3) Išgelbėtoju Mesiju.
Juo daugiau žmogus yra krikščionis, juo labiau jis yra mesijinis judėjas (arba genetinis, arba įsūnytas Abraomo palikuonis). Juo mažiau žmogus yra krikščionis, juo labiau jis yra antisemitas.
Štai kodėl patariau pagoniui apsispręsti: arba grįžk prie savo stabų, arba priimk “žydų D-vą” (nes kitokio Vieno D-vo Kūrėjo pasaulio religijose NĖRA, o kodėl Jis kreipėsi į Abraomą, tai Jo reikalas, ne mūsų).
Šiandien pagonybė vis ryškiau darosi antikristinė antisemitinė, nematanti skirtumo tarp krikščionių ir žydų. Žmonės pradeda viską suprasti ir laisva valia apsisrendžia (pasirenka gyvenimą arba mirtį - Įst 30:15). Garbė D-vui!

Raigerdas>Letui Palmaičiui       2016-05-8 22:09

Gerbiamas Letai, man neaišku dėl jūsų aprašomų Pirmųjų krikščionių. Pirmieji krikščionys nebuvo vadinami krikščionimis. Gal galite detaliau apie tai paaiškinti? Toliau, mažai, kas iš lietuvių žino, kas yra Chanuka. Gal reikėjo tiksliau paaiškinti, kas tai yra. Štai, kas apie tai yra rašoma Vikipedijoje:
“Chanuka (hebr. חֲנֻכָּה) – žydų šventė pergalės II a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją, garbei. Pagal Hebrajų kalendorių ši šventė gali įvykti bet kuriuo laiku lapkričio–gruodžio mėnesiais. Chanukos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Žydai visame pasaulyje švenčia aštuonias dienas.
Šiai šventei daugiau kaip 2 tūkst. metų, kai Šventąją žemę valdę Sirijos graikai mėgino helenizuoti vietos gyventojus. Šios šventės tradicijos siekia 165 m. pr. m. e. Ja minima žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kiekvieną Chanukos vakarą uždegama po vieną žvakę chanukijoje. Tai simbolis, siejamas su Jeruzalės šventyklos auksine žvakide, kurią po Jeruzalės šventyklos sugriovimo romėnai pagrobė ir kelis amžius laikė Romoje. Tai primena legendinį stebuklą su indu alyvos. Pasak legendos, kadaise priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms, per kurias buvo pagaminta naujo aliejaus. Žodis „chanuka“ hebrajų kalba reiškia „atnaujinimą“.
Kiekvieną Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora. Per chanuką namuose kas vakarą skaitoma malda „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus“, uždegama po žvakę. Be religinių apeigų, įprasta linksmintis, žaisti žaidimus, dainuoti tradicines dainas, valgyti alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas, įdarytas vaisiais ar uogienėmis”.

Raigerdas>Jotai        2016-05-8 21:50

Jota, pas tave žodžiai skiriasi nuo to, ką tu darai. Tavo komentaras tikrai antisemitiškas. Nors ir ne visur aš sutinku su Leto Palmaičio idėjomis, tačiau aš jam tikrai dėkingas, kad jis labai giliai atskleidžia žydų tikėjimo esminius dalykus. Be to, pliusas yra tame, kad jis tiksliai nurodo šaltinius. Krikščionybė yra abraominė religija ir net neturi savo 10 Dievo įsakymų, o turi tik savo interpretaciją žydų tautos sukurtų 10 Dievo įsakymų. Krikščionybė yra atskilusi iš judaizmo ir neigti tokius dalykus yra nemokšiškumo demonstravimas. Galima kalbėti apie žydų tautos pliusus arba minusus (o jie ir patys moka iš savęs pasijuokti, kas lietuviams kol kas tikrai nėra prieinamas dalykas), tačiau neginčytinas faktas yra tas, kad iš šitos tautos tikrai yra ko pasimokyti. Daugumoje atvejų, žydus niekina tik tie, kurie jiems pavydi. Žydai savo vaikus mokė Sinagogose, o tai yra geras įrodymas, kad jie rūpinosi savo tautos ateitimi labiau, nei tai daro lietuviai šiandien.
Man tik neaišku dėl gerbiamo Leto paskutiniame komentare aprašytų Pirmųjų krikščionių. Nes pirmieji krikščionys nebuvo vadinami krikščionimis.

Jota (draugiškai)       2016-05-8 18:19

Iš to, kaip Palmaitis karštligiškai laksto lyg pasmerktasis mirti nuo vieno straipsnio prie kito ir rodo, kaip reikia “mąstyti” ir tikėti, vis dažniau kyla mintis, kad čia ne šiaip “piliečių svetainė”, kaip parašyta, bet žydų piliečių svetainė, Palmaičio pastangomis mokanti “žydų tikėjimo” į “žydų Dievą” (kabutės, Palmaičio pavartotos straipnyje apie Nikėją, toli gražu neatlieka tos funkcijos, kurią joms priskyrė autorius, - kam tą žodį išvis minėti? Yra visų žmonių Dievas, yra krikščionių katalikų  tikėjimas, pamažu išvystęs būtinų dogmų mokslą, kurį atmeta LP ir bruka skurdų ikinikėjišką religinį rezervą (“taigi apsispręskime: arba visų pirma esi “žydų tikėjimo” ... ir toliau).
Aš būčiau be pretenzijų, jei būtų kalbama apie mūsų krikščionybę, kurią pradėjo skleisti apaštalai ir jų mokiniai. Bet kam mums kišti būtent “žydų tikėjimą”? Gudri demagogija. Ir nesuprantu, kam taip slėptis ir pasivadinti “piliečių svetaine” (visi mano, kad lietuvių), tačiau propaguoti žydų idėjas? Aš nieko prieš, prašom rašyti apie savo tikėjimą (judaizmą; krikščionybė yra visų tautų,  ne vien žydų). Bet nereikia slėptis už kitų nugarų. Kad ši tauta mėgsta taip daryti, liudija tikrai ne vien Rusijos bei Ukrainos pavyzdžiai. Nenoriu aitrinti problemos, nes tuoj pasigirs graudūs verksmai dėl antisemitizmo. Jokio pagrindo čia jam nėra. Aš tik noriu aiškumo. Prašom nesislapstyti ir “nekabinti” lietuvių į savo tikėjimą, kritikuojant ir žeminant krikščionybę.

Letas Palmaitis Raigerdui       2016-05-8 15:44

atsirado

Letas Palmaitis Raigerdui       2016-05-8 15:42

Koks dar “D-vo vaidmuo Kalėdų procese”? Krikščionišką tikėjimą Įsikūnijimu ir Atpirkimu įgalina (patvirtina) Prisikėlimas, tačiau įrodyti, kad šis “mitas” (už kurį mokiniai paaukojo gyvybes!) būtų kilęs iš pagoniškų lygiadienio švenčių, “trūksta tarpinės grandies”, nes iki Golgotos jokių panašumų į pagonybę Evangelijoje nesimato.
Kalbant apie Kalėdas, reikia žinoti, kad Saulės šventė Romėnų imperijoje įvesta vėlai - tik 274 m., bet tradicinės romėnų saturnalijos baigdavosi gruodžio 23 d. Ir tai suprantama, nes solsticija - gruodžio 20-22 d., o po to saulutė jau regimai didėja, kam tad “perimant krikščionybę iš pagonybės” reikėjo apsirikti net keliomis dienomis?
Atsakymo nerasite nežinodamas, kad KISLEVO 25 dieną švenčiama Šventyklos atnaujinimo šventė, arba ŠVIESOS šventė: Chanuka. Pirmieji krikščionys vadino Kristų Tiesos Saule, todėl pereinant nuo žydų kalendoriaus prie saulės kalendoriaus labai tiko saturnalijas išstumti Kalėdomis (Saulės šventės nė minėti nereikia, nes ji atsirasdo tik trupam, per patį krikščionybės “užgriuvimą”).
Apie tai daug kartų rašiau, daviau nuorodų, bet žirniai į sieną, nes daug “patikimiau” kartoti primityvius neraštingų “atradėjų” perpasakojimus iš jų net neskaitytų XIX a. autorių.
Nebėra pirmosios Bažnyčios atminimo (eusebijai ištrynė), todėl nebėra ir atminimo, kad su Šventyklos atnaujinimo švente Chanuka pirmieji krikščionys natūraliai siejo ir Kristaus - Naujosios Šventyklos atėjimą (tikri žydai, t.y. nehelenizuoti, jokių gimtadienių nešvęsdavo, nes tai buvo pagonių paprotys; faktinis Kristaus gimimas turėjo būti mažiausiai mėnesiu anksčiau - apie tai irgi rašyta).

Jota       2016-05-8 13:39

Jau vien formuluotė “pagoniškos krikščionybės šaknys” sako, jog neverta gaišti laiko tokiems klausimams svarstyti. Dievo Apreiškimas negali kilti iš pagonybės, kaip ir Dievas negali gimti iš žemės.

Raigerdas> Yra        2016-05-8 12:35

Taip, sutinku su jumis. Ten yra gerų dalykų. Ir Krivių Krivaitis iš tiesų yra MOKYTOJŲ MOKYTOJAS. Tai yra daug protingiaus, nei Egipto mitologijose, kurių nemažą dalį perėmė krikščionybė. Kristaus aprašymo prototipas, be abejo, yra mitai apie Dievą Horą. Čia Letas Palmaitis kartais pamini be jo neapkenčiamų pagonių dar ir neapkenčiamus masonus. Tačiau paimkime veiną faktą:”Žodžių junginį „Merry Christmas“ 1836 metais sugalvojo ne Vatikanas, o masonas Charles Dickens’as. Jo iniciatyva taip pat buvo atgaivinta Romos laikais klestėjusi keitimosi dovanomis tradicija”. Letas Palmaitis nekenčia masonų, nors kiekveinais metais “Merry Christmas” kartoja didelė pasaulio dalis, tame tarpe ir Vatikanas. “Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, t.y. maždaug prieš 10-12 tūkst. metų”. Todėl Saulės Dievą galima atrasti beveik visose religijose. “Saulės sugrįžtuvių būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus” - t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių...Dievų vaidmuo Kalėdų procese atsirado daug vėliau, kai buvo prarastas ezoterinis Saulės suvokimas. Egipto Oziris, Babilono Tamusas, persų Mitra, Romėnų Dionisas ir kt. atsirado maždaug panašiu laiku - prieš 6-7 tūkst. metų iki Kristaus…Bietliejaus istorija buvo pritaikyta žydams, tačiau joje buvo perpasakojama ta pati Saulės dievo (nauju vardu) gimimo legenda. Tačiau formaliai Jėzus iš Nazareto su, pavyzdžiui, Tamusu ar Ozyriu nieko neturi bendro. Tai skirtingo lygmens dvasinės būtybės…Babilono imperatorius Nimrodas buvo garbėtroška girtuoklis medžiotojas, kurį eilinėje medžioklėje nudobė piktas šernas. Toje vietoje, kur jis žuvo išdygo spygliuotas medis, kuris dabar vadinamas Kalėdų medžiu. Jo žmona kekšė Semiramidė gruodžio 25-ąją pagimdė sūnų Tamusą, kuris buvo įsikūnijęs Nimrodas ir buvo vėliau daugelį tūkstantmečių garbintas kaip Saulės dievas. Tą dieną babilono gyventojai keisdavosi sveikinimais, dovanomis, gerdavo daug vyno ir keldavo baisias orgijas. Vėliau ši tradicija buvo eksportuota į Graikiją ir Romą.
Kodėl krikščionių bažnyčios tėvai senojoje Romoje tik nuo IV amžiaus “prikabino” Jėzaus gimimą prie pagonių orgijomis išgarsėjusios gruodžio 25 dienos šventimo? Nors iš tikrųjų jokių tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su realiu Mesijo gimimu šitas lėbavimas neturi ir turėti negalėjo. Archeologai ir istorikai jau 60 metų mums garsiai kalba apie tai, kad Betliejaus istorija ir babilonietiškos Saulės dievų gimimo legendos yra visiškai skirtingi istoriniai ir dvasiniai procesai. Tačiau tiek pati bažnyčia, tiek pramogų industrija ir toliau švenčia tą pačią gruodžio 25-ąją. Nors jokių racionalių įrodymų, jog tai Kristaus gimimo diena – iki šiol nėra”.

Mozei        2016-05-8 12:14

To 2016-05-7 22:09, rašote “tikriausiai turi būti
Heil Mary!”,  turi ar neturi būti nesprendžiu, bet pasitikslinau ir yra būtent taip:

suduva com. toliau „Dictionary“, toliau „Click Here to view the restored Virdainas Dictionary (Sūduvių Kalbos Žodynas)“ toliau „Click Here“, toliau „The Hail Mary“ ir bus „Kailas Marija“

yra       2016-05-8 12:07

Jotai ir Raigardui - yra “Видео Языческие Корни Христианства.mp4 бесплатно ..”, gal padės rasti bendų salyčio taškų?

Raigerdas       2016-05-8 11:47

Čia Jota rašo:“O Nikėjos susirinkime Bažnyčia išpažino, kad “Sūnus yra vienos prigimties su Tėvu” (KBK). Tapatinti Kristų su mitologiniais Ozyrio, Adonio ar Dionisijo kultais yra nesąmonė”. Jota kartais rašo apie tai, ko pati nesupranta. Egipte buvo garbinamas toks Dievas Horas. “Horas (Heru, Hara, Har, Hor, Hur) (graik. Horos) egiptiečių mitologijoje – Dangaus dievas sakalo galva” (Vikipedija). “Atskiri Horai susiliejo į vieną dievą Horą, kuris nuo Senosios Karalystės laikų iki pat krikščionybės įsigalėjimo buvo garbinamas kaip dvi pagrindinės hipostazės – Horas kaip Ozyrio ir Izidės sūnus (Horsaisetas), garbintas visame Nilo slėnyje ir kaip Bechdeto Horas, kuriam būdingas glaudus ryšys su Aukštutinio Egipto miestu Bechdetu (Adfumi) ir nesutrukdė šiai hipostazei paplisti po visą Egiptą”. Horas gimė, kaip teigiama mituose, gruodžio 25 d. Kad Kristus gimė 25 d. nėra jokių įrodymų. Viduramžių paveiksluose Kristus yra vaizduojamas su Saulės atvaizdu aplink jo galvą. Egipto Dievas Ra buvo Saulės Dievas. O jo sūnus Horas buvo vadinamas Sparnuotąja Saule ir jo galva taip pat buvo vaizduojama su Saule.

okas       2016-05-8 11:02

O kas liečia socialdemokratiją tai dar Hitleris savo knygoje ” Mano kova” rašė kad norint suprasti socialdemokratiją ir kas valdo socialdemokratiją ir kas stovi už socialdemokratijos.

Raigerdas-Taškui        2016-05-8 10:28

Jūs labai lengvai norite gauti žinių apie laimę. Tokios žinios kainuoja. Kodėl kainuoja? Todėl, kad ne kiekvienas žmogus gavęs tokių žinių arba perlų, sugeba tai įvertinti. Pavyzdžiui, žmogus, kuris ieškojo TIESOS visą gyvenimą, pagaliau ją suradęs jaučiasi laimingas. Yra pasitenkinimas, kurio siekia žmogus kiekvieną dieną. Jeigu vaikas jaučia pasitenkinimą, išspręsdamas matematinius uždavinius, tai suaugęs jis gali tapti mokslininku ir padaryti atradimus arba išradimus, ir tai jam bus didžiulė laimė. Tačiau kelias nueitas iki tokio atradimo ar išradimo yra gana ilgas. Kodėl Lietuvoje daugybė žmonių jaučiasi nelaimingi? Todėl, kad jie negali pasiekti savo tikslų. Laisvė, apie kurią kalbama Lietuvoje, yra šiek tiek didesnė nei buvo TSRS. Tačiau, skurdas, sudaužo daugelio žmonių svajones. Lietuvos politikų politika neturi kriterijų. Dauguma politikų yra amoralūs žmonės, o moralumas yra neatsiejamas dalykas nuo laimės. Būdami Lietuvos valdžios pavyzdžiu, jie sukuria pasišlykštėjimo valdžia įvaizdį, ko pasekoje, praranda MORALIŲ ŽMONIŲ PASITIKĖJIMĄ IR PATENKINA MŪSŲ VISUOMENĖS NESĄŽININGŲ ŽMONIŲ DALĮ. Pastariesiems tai yra stimulas gyventi nesąžiningu būdu. Taip valstybėje pradeda dominuoti kriminaliniai santykiai, kurių pagrindinė idėja yra “neapgausi-nepragyvensi”. Tokios valstybės laukia neišvengiama pabaiga. Žmonės gimsta tam, kad būtų laimingi. Laimė yra tampriai susijusi su žmogaus garbinga veikla. Žmonės praradę garbės jausmą yra nelaimingi. Pažiūrėkite į alkoholikus. Jie yra praradę garbės jausmą, todėl pastoviai klausinėja savo pažįstamų arba giminaičių:“Tu mane gerbi?”, “Ne, tu manęs negerbi. Ir niekas manęs negerbia”. Suirzę, viskuo nepatenkinti žmonės, kurių kritika yra destruktyvi, šmeižikai, neurotikai - visi šitie žmonės jaučiasi nelaimingi, todėl jie kaltina visus aplinkui, išskyrus save. Nelaimingas žmogus mato pasaulį kreivai, tai yra, tikrovė šio pasaulio jam tampa neprieinamu ir nepasiekiamu dalyku. Nuo ko tai prasidėjo? Nuo garbės praradimo, nuo vaiko terorizavimo melu, nuo prievartos tikėti į kąžką tai, bet ne laisvas to žmogaus pasirinkimas. Pažiūrėkite, kaip krykštauja kieme, lauke laimingi vaikai. Tai ir yra tikrasis žmogaus pilnavertis gyvenimas. Ir ne Rojuje, o čia Žemėje. Ir šitas Rojus Žemėje priklauso ne nuo “KIEKVIENAM SAVO”, kaip buvo pasityčiota iš žmogaus ant Buchenvaldo koncentracijos stovyklos vartų, o nuo BENDRO SUGEBĖJIMO SUSITARTI, KAIP MES GYVENSIME MUMS VISIEMS BRANGIOJE TĖVYNĖJE, KURIOJE LAIMĖ TIKRAI ĮMANOMA. Todėl laimė neįmanoma pagal komunistinį melą, fašistinį melą ar kaip dabar yra spekuliuojama Dievu, kaip tai daro krikščionys. Visos šios grupės tempia anklodę į save grynai iš egoistinių paskatų, nes nei viena iš šių grupių nesuteikia tau laisvės pasirnkti. Tiki jais - tada esi daugas, brolis, netiki- tada esi priešas. Niekas neturi teisės priversti žmogaus TIKĖTI KITO ŽMOGAUS INFORMACIJA. Informaciją visada galima patikrinti pagal TIESOS kriterijus ir išsiaiškinti ar tai yra melas, ar tai yra TIESA. Pavyzdžiui, krikščionys teigia, kad ŽMOGUS YRA NUODĖMINGAS IŠ PRIGIMTIES. Tai nėra tiesa. Protingesni šiuo klausimu yra BUDISTAI, kurie teigia, kad ŽMOGUS KLYSTA DĖL NEŽINOJIMO. Be abejonės, jie yra teisūs. Kiekviena religija turi TIESOS perlų, bet yra ir dalykų, kurie paseno, nes tuo metu tai atrodė, kaip TIESA. Lietuvoje bus daugiau laimingų žmonių tik tuo atveju, jeigu bus efektyviai išspręsta nedarbo problema. Leiskite žmonėms veikti, atlikti savo pareigas sąžiningai ir jūs niekur nepamatysite laimingesnių žmonių nei Lietuvoje. Bet Lietuvą ilgus metus valdo egoizmu užsikrėtę buduliai, todėl jie darbuojasi ir daro viską, kad Lietuvoje žmonėms apriboti veiklą. Bedarbystė yra Budulių valdymo veiklos rezultatas, todėl jie visur prideda STOP ženklų. Daugelis STOP’ų nuimami per kyšius Buduliams. Ir valstybėje nieko nedaroma, kad išlaisvinti žmones nuo BUDULIŲ, reiškia valdžia neatlieka savo tiesioginių pareigų. Ir tada laimė tampa neįmanoma.

Jota > 21.21        2016-05-8 10:00

Gali būti, kad čia tyčia norėta dieviškąjį Apreiškimą sumaišyti su mitologija. Jei vertinsim iš aukštesnių pozicijų - tai čia atplaišos iš kolektyvinės pasąmonės arba vad. “Apreiškimo sėklos” (kuriam iš esmės laikas neegzistuoja, nes tai dieviški, vadinasi, amžini dalykai). Mano 10.14 minėtasis apaštalas Jonas pabrėžia bendrą Tėvo ir Sūnaus prigimtį, t.p. prisimink ir Mt 11,27 - “Niekas mepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus”.
O Nikėjos susirinkime Bažnyčia išpažino, kad “Sūnus yra vienos prigimties su Tėvu” (KBK). Tapatinti Kristų su mitologiniais Ozyrio, Adonio ar Dionisijo kultais yra nesąmonė.

Atleisk, apie maldą Marijai medžiagos neradau, bet kad ir kokia ji būtų, reikia vis dėlto mokėti teikti pirmenybę dieviškiems dalykams, o ne kokioms sugalvotoms chimeroms.

mozė       2016-05-7 22:09

tikriausiai turi būti
Heil Mary!

taskas       2016-05-7 21:53

Tas kas linki laimės lai pirmiausia parašo laimės apibrėžimą.

Jotai       2016-05-7 21:49

To Jotai info sveika Marija rasite suduva.com , „Virdainas Dictionary (Sūduvių Kalbos Žodynas)“,  „The Hail Mary“ ( „Kailas Marija“ , „Sveika Marija”), ir pasiieškokite foto kalno Kailaso vaizdo iš toli, dėl suvokimo reikšmės kalno pavadinimo “Kailas”

mozė       2016-05-7 21:33

J.K. nebuvo krikščionis
jis buvo laisvamanis

Jotai       2016-05-7 21:21

To Jota, info apie tėve mūsų,  iki Kristaus : „Молитва “Отче наш” родом из Египта „ https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=kODAYpWb65I

Dzeikas       2016-05-7 16:23

Vl.Mazeliui:
Ta girdejome iskart po 1991m(TSRS griuties).
Tik tas jaunimas issimokslines “ten”, ten ir pasilieka.Arba pabande zinias pritaikyti Lietuvoje isspiriamas i ten ,kur issimokslinima gavo.
Kas reikia Lietuvai,to nereikia geru dedziu vaikams itaisytiems i sinekuras.Vaikeliu bukumas tiesiog akis drasko salia tikro specialisto.
O geri dedes dejo ... ant to,ko reikia Lietuvai.Ratas uzsidaro.
Ir nekaltinkite nusispjovusiu ir isvykusiu ten,kur vertinama pagal zinias,o ne pagal pazintis.

Jota > Pagaliau 12.22       2016-05-7 10:21

Išties, O. Volskis patikimas, katalikų Tradicijos neišdavęs (bent jau buvo toks) kunigas. Būtų puiku, kad parašytų čia ne tik apie politiką, bet ir apie tikėjimą. Šiam portalui labai aktualu.

Jota       2016-05-7 10:14

Apie naikštę 18.41
Tai bent išmintis! “Tėve mūsų” nėra būtinai krikščioniška”, bet ją “sugalvojo” Kristus! Kaipgi, “Tėve mūsų” gali būti induistiška, budistiška, pagoniška ir kokia tik nori,  kitaip sakant, visi kalba “Tėve mūsų”, bet nepripažįsta Kristaus! Tačiau apaštalas Jonas kažkodėl pasakė:
Kiekvienas, kas neigia Sūnų,
neturi ir Tėvo.
Kas išpažįsta Sūnų,
tas turi ir Tėvą.

Kaip čia taip išeina?
O jau apie “Sveika Marija” “ideologiją” nebekalbu…

Raigerdas>Naikštei       2016-05-7 10:10

Jūs jau kelintą kartą parašote apie save vyriška gimine:“Nepratęs esu prie liaupsių”. Čia netyčinė klaida ar ...?
Šiandien dažnai tenka girdėti tokius išsireiškimus: “Kiekvienam savo” arba “kiekvienas tegul atranda sau”, kaip rašote jūs. Mano manymu nereikia painioti savo individalių siekimų su tuo, kas yra bendra visiems tiems individams, gyvenantiems vienoje valstybėje. Įeinant į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą, ant vartų kabėjo užrašas:“KIEKVIENAM SAVO”. Įdomus ir toks faktas, kad apie Buhenvaldą Vikipedijoje nieko nėra lietuvių kalba, nors faktiškai yra visomis kitomis Europos kalbomis. Lietuva dar įmanoma, jeigu iš tikro tie individai pasistengs pamatyti, ką mes turime bendro visi individai. Dabartiniu metu Lietuvoje dominuoja ir netgi tai tapo madinga, kalbėti tik apie individo skirtumus, lyg jis gyventų čia vienas, kaip džiunglėse. Šiandien reikalinga jėga, kuri pradėtų jungti tuos individus į vieną visumą. Tai įmanoma padaryti ir tai reikia daryti, nes tik tokiu būdu mūsų visuomenė sugebės atsikratyti tos nesveikos ir išsigimėliškos individų dalies, kurie nieko kito nesugeba daryti, o tik skaidyti mūsų visuomenę į dar smulkesnes dalelytes, kad patenkinti savo destruktyviame mąstyme gimusius polinkius. Taigi, jūs kalbėjote apie pusiausvyrą. Jeigu kiekvienas ieško tik sau, tada jokia pusiausvyra iš viso neįmanoma. O gal jūs čia tik gražiais žodžiais pasisvaidėte, bet tai nėra jūsų gyvenimo moto?

Viskas, naikštė išvažiuoja       2016-05-7 8:55

Gavau zadaniją, atostogos baigėsi, išvažiuoju. Nepratęs esu prie liaupsių, nors kažkada patiko. Neturėčiau laiko su kuo nors susirašinėti egzistenciniais klausimais. Kiekvienas tegu atranda sau. Kada nors, jei sulaukius tos dienos. gal parašysiu knygą apie tai kaip miegojau ant laurų, kaip alyvos šakelėm pasturgalį šluosčiausi ar kaip maudžiausi angelo ašarų ežere.
O dėl lyginimo, tai labai pritariu. Iki ašarų. Nes tik lygindami galim suvokti savo koordinates. Yra lyginamoji lingvistika, lyginamoji psichologija, ir ir galėtų būti lyginamasis žemės ūkis. Lietuviai nustebtų, kaip galima gražiai gyventi iki alkūnių sukišus rankas į žemę.

s.m. naikštei       2016-05-7 3:20

tiesiog į dešimkę pataikėte apie maldą “Tėve mūsų”.
Ačiū Letui, kad kažkada visai spontaniškai pradėjau domėtis nemirusia prūsų kalba ir dar didesnį šitos maldos grožį pajutau atsitiktinai aptikęs Vikipedijoje jos palyginimą kažkurios prūsų genties (nadruvių?) ir berods kuršių kalbomis. Tiesiog fantastika tam, kas turi įgimtą polinkio kalboms jausmą ir sugeba pajusti panašumų ir skirtumų žavesį.

duo, duok, duok!       2016-05-6 21:22

Naikšte, duok jam e-mailą ir patirsi visus verbavimo į scientologų sektą džiaugsmus.

Raigerdas>Naikštei       2016-05-6 20:38

O kaip su jumis galima būtų susirašyti? Jūs gana objektyviai dėstote savo mintis. Būtų įdomu pabendrauti.

naikštė Raigerdui       2016-05-6 18:41

Taip, aš duoną pelnausi prakaitu Žemės ūkyje, esu sezoninis darbininkas. Nerūšiuoju religijų ir nepainioju jų su bažnyčia. Nes prisiimti neklystančiojo aureolę ir komentuoti šventus raštus yra pats didžiausias paklydimas. Nebent aiškinimas grindžiamas asmenine patirtimi. Panašiai aš tam tikromis aplinkybėmis atradau, kad malda “Tėve mūsų” yra nepaprastai graži ir teisinga, ir kad ji nėra būtinai krikščioniška, nes kreiptis į danguje esantį Dievą, visų tėvą, gali bet kas. Tikiu, kad ją tikrai sugalvojo Kristus. Kita panaši teisinga malda yra “Amžiną atilsį”, o štai “Sveika Marija” - jau ideologijos produktas.

Kas laikina, tas mažai vertinga...       2016-05-6 16:28

Straipsnis yra geras, bet būtų ženkliai geresnis, jeigu būtų išvystyta mintis, kad ne materialinėje prabangoje slypi žmogaus ir visuomenės pastovi gyvenimo laimė. Juk laimės pojūtis materialinėje ir kūniškoje plotmėje - tik trumpalaikis, o dvasinėje plotmėje - pastovus.

Raigerdas>Naikštei       2016-05-6 13:31

Nesupratau jūsų paskutinės žinutės. Dėl pusiausvyros man viskas aišku. Krikščionybė yra ta religija, kuri, deja, nemėgsta pusiausvyros. Ji nemėgsta pusiausvyros, bet yra su didelėmis pretenzijomis valdyti ne tik žmones, bet ir valstybes (ir apie tai pastoviai kalba Letas Palmaitis). Yra gana įdomus filmas apie Sąmonę ir technologijas: https://www.youtube.com/watch?v=TdkRVWCPa-U
Ten principai išdėstyti teisingi, tačiau jie daugiau orientuoti į Rusijos dvasinį atgimimą, kurioje provoslavija dabar vaidina neigiamą vaidmenį, nes Rusijai gali ateiti galas. O provoslavija palaiko diktatorių Putiną. Pasibaigs Putino diktatūra ir ką darys provoslavija? Tada prasidės ir jos irimo laikotarpis. Provoslavija yra viena iš krikščionybės šakų, bet tai vėl yra įrodymas, kaip šita religija, apsigyvena toje valstybėje, ir pradeda savo veiklą nuo vargingiausių, bet tuo pačiu ir tamsiausių visuomenės sluoksnių ir vėliau išsiplečia iki valstybės valdymo. Galutiniame rezultate ta valstybė sunyksta. Taip buvo su Šv. Romos Imperija, taip buvo su Vokietija, kuri tapo fašistine, nes mėgo Inkviziciją, tai buvo su Ispanija, kuri buvo Inkvizicijos centru, taip buvo su Italija, kuri irgi tapo fašistine valstybe. Žečpospolita išnyko visai, o Lietuva vėl kabo ant plauko.
Gerbiama “Naikšte”, gal galėtumėte patikslinti, ar čia jūs apie save rašėte: naikštė šiuo metu turi laiko. Tarp dviejų sezonų žemės ūkyje, kuriame jis dirba juodarbiu ir tuo didžiuojasi. Jau tas laikas baigiasi”. Ar jūs dirbate Žemės ūkyje?

Pagaliau       2016-05-6 12:22

prabyla kunigai.Ačiū.

naikštė Raigerdui       2016-05-6 12:00

naikštė šiuo metu turi laiko. Tarp dviejų sezonų žemės ūkyje, kuriame jis dirba juodarbiu ir tuo didžiuojasi. Jau tas laikas baigiasi,.
Pusiausvyra - ne Naikštės išradimas. Tai Rene Baržavelis (Rene Barjavel) knygoje “Tigro alkis” (“La faim de tigre”) ją paskelbė dievu. ir nereikia jokio proto tam sumąstyti. Užtenka apsidairyti aplink save ir suprasi, kad pusiausvyra yra viskas. Galima tai vadinti ne dievu, o tiesiog principu, bet jis yra absoliutus, lygiai kaip lazda turi du galus. (O juk kažkas ir tai turėjo atrasti). Arba kas sėja vėją, pjauna audrą. (Prancūzai sako “Qui seme la misere, recolte la colere” (kas sėja skurdą - pjauna pyktį))

Raigerdas        2016-05-6 11:18

Čia paskutiniu metu pradėjo rašyti savo komentarus “Naikštė”. Jos komentarai yra nepaprastai protingi. Štai vienas iš jų:“Rene Baržavelis rašė, kad vienintelis dievas, kurį verta garbinti, yra Pusiausvyra. Manau, kad pusiausvyra ir teisingumas yra tas pats dalykas”. Ojojojoi, kaip ji čia aukštus dalykus palietė. Na, taip, šis Dievo dėsnis yra vienas iš svarbiausių. Pataikyta tiesiai į dešimkę. Tik mūsų katalikai nieko apie tai nėra girdėję ir nieko apie tai nesupranta. Bet ar jiems šito reikia? Ne, jiems šito nereikia, nes yra tas, kuris už juos galvoja - tai Dievas arba savotiška “galvojimo programa”, nuo kurios jie nukrypti negali. Todėl toks dalykas kaip PUSIAUSVYRA, jiems iš viso neegzistuoja, nes jiems apie tai nieko žinoti nereikia. kadangi jųs “galvojimo programoje” aiškiai yra nurodyta mąstyti viena linkme - pirmoje vietoje tikėjimas, o ŽINOJIMAS yra visiškai nebūtinas dalykas, nes tada jau bus ne Biblija, o VEDOS, kur ŽINOJIMAS yra pirmoje vietoje.

Raigerdas        2016-05-6 10:57

Kokia žala yra padaryta mūsų tautai? Jeigu komunistai sąmoningai painiojo priežastį su pasekmėmis, kad valdyti liaudį, tai krikščionys taip pat sąmoningai kalidina mūsų žmones dėl priežasties-pasekmės, nes bet kokiu atveju galima, bet kokių kataklizmų atveju galima bus pasakyti: “TOKIA BUVO DIEVO VALIA”. Tikėjimas į ABSTRAKTŲ DIEVĄ leidžia pateisinti bet kokį reiškinį pateisinti Dievo vardu. Todėl mūsų tautoje, žmonės nebesugeba atskirti priežastį nuo pasekmės. Net daugiau nei 80% mūsų tautiečių (gyvenančių čia Lietuvoje) nebesugeba atskirti priežasties nuo pasekmės, todėl daugelio galvose dedasi tokia painiava, kad čia kiekvienas triūbija savo, apsimeta, kad jis žino kas yra ekonomika, kas yra politika, o treti dar pradeda aiškinti, kad Lietuvos ekonomikai privalo vadovauti Dievas, užtenka tik tikėti į jį ir jis viską sutvarkys, kadangi yra Visagalis. O mes lietuviai norime gyventi kaip gyvena angelai Rojuje. O kaip jie ten gyvena? Ogi, ten nieko nereikia dirbti, ten visko užtenka, ten visiška ramybė, jokių karų, jokio skurdo, ir nėra pinigų. Tik kažkodėl tai pats Dievas kovoja su Šėtonu. Tai, jau kaip ir ramybės nebėra. Na, jis teisingai daro, kad kovoja su Šėtonu, nes pastarasis visiškai sumaišė protus islamistams, kurie kerta galvas krikščionims. Ach, mat tiems islamistams reikia materijos gabalo, o ypač reikia žmonių, kuriuos jie gali valdyti ir jiems aiškinti, kad juos valdo ne islamistai, o Dievas. O kad jie nukerta nekaltiems žmonėms galvas, tai tokia yra Dievo valia, o pagal Leto Palmaičio aiškinimus, tie krikščionys pasiaukojo dėl krikščioniškojo tikėjimo. Įdomios aukos, nes Biblijoje rašoma apie gyvulių aukas Dievui, o Letas Palmaitis dabar jau aiškina, kad reikalingos ir žmonių aukos. Įdomi ta abraominių religijų istorija: vis aukos arba karai, aukos arba karai ir ypač demonstratyvūs žmonių žudymai, kad “PAMOKYTI KITUS” į ką ir kaip reikia tikėti. Įdomi ir keista ta Egipto kultūra, kuri pavertė vieną iš galingiausių Europos tautų, visiškai neįgalia tauta, kuriai gresia visiškas išnykimas. Tarp kitko, vištos taip pat nieko neišmano apie PRIEŽASTIES-PASEKMĖS dėsnį, vieną iš svarbiausių šiame pasaulyje egzistuojančių dėsnių. Bet ar joms šito reikia?

naikštė       2016-05-6 10:08

Geras kurnigo pamokslas. Jei bažnyčioje tokie skambėtų, eičiau ir aš į bažnyčią.
Rene Baržavelis rašė, kad vienintelis dievas, kurį verta garbinti, yra Pusiausvyra.
Manau, kad pusiausvyra ir teisingumas yra tas pats dalykas.
O štai kolega Vlad Mazelis parašė abejotinų dalykų: kaip blogybę jis mato kolektyvizmą ir laimingą visuomenę mato kaip laimingų, savo laimę semiančių iš asmeninio “gerbūvio”, individų rinkinį. Laimė priklauso nuo “gerbūvio” tiek pat, kiek sveikata nuo suvartojamo maisto gausos.
Nežinau kas yra kolektyvizmas, bet solidarumas, taip pat savybė dalintis,  yra kaip tik tai, be ko mūsų individų visuomenė yra tokia nelaiminga.

Raigerdas        2016-05-6 10:00

Autorius painiojasi savokose ir Leto Palmaičio kai kurie pataisymai yra teisingi. Pavyzdžiui:“Vargu ar teisus Autorius dėl “gėrio” panaikinant (bent silpnoje mažoje valstybėje) nacionalinę valiutą ir tuo visiškai atimant iš jos galimybę reguliuoti savo ekonomiką, padarant ją bankinio diktato iš išorės žaislu: dabar ką nori, tą su Lietuva ir daryk”. Čia Letas Palmaitis visiškai teisus, bet mūsų finansų ministras mokėsi Maskvoje kitų dalykų. Na, ir buvę komunistai yra išmokyti prisitaikyti prie tokio valdymo, kai “valdo Didysis brolis”. Prisitaikydami prie kokio nors Didžiojo brolio, jie ilgą laiką gali išlikti valdžioje. O jiems ar reikia ko nors daugiau? Daugiau jiems nieko nereikia. Jiems reikia tik būti valdžioje. O kol ta liaudis susigaudys, kaip ekonomika yra susijusi su pinigais arba kaip kraujas yra susijęs su kūnu dabartiniais laikais, tai liaudžiai tą supratsti prireiks ne mažiau nei 10-20 ar net daugiau metų.
Bet pats Letas Palmaitis taip pat neišvengia prieštaravimų, nes kai tik prasideda kalbos apie krikščionybę, taip Letui Palmaičiui pristinga objektyvumo. Kodėl mūsų valstybė tokia silpna? Todėl, kad į valdžią veržiasi tie, kurie neturi aiškaus vaizdo, kaip tą valstybę valdyti. Norinčių daug, bet galinčių šiandien iš viso nėra. Štilius, nes socdemai niekaip nesugeba atskirti ekonominių klausimų nuo politinių, kaip ir krikščionys nesugeba atskirti tikėjimo nuo ekonomikos. Mūsų proseneliai arba krikščionių neapkenčiami pagonys, sugebėjo tikėjimą padaryti ekonomikos dalimi. Tais laikais tai buvo politika. Krikščionys panašiai elgiasi kaip ir komunistai - jie į pirmą vietą iškelia ideologiją (krikščionys iškelia tikėjimą į Dievą), todėl gaunasi atotrūkis nuo realybėje egzistuojančių dalykų. Todėl neišvengiamai krikščionys ir komunistai sužlugdys ekonomiką, nes jie arklį stato paskiau vežimą. Atėję į valdžią, tiek komunistai, tiek krikščionys pradeda prievartauti žmones dėl savo tikėjimo: komunistai prievartauja dėl tikėjimo į Marksą, o krikščionys prievartauja dėl tikėjimo į patobulintą žydų tikėjimą. Žydams tikėjimas į vieną Dievą buvo gyvybiškai svarbus dalykas, kad išlikti kaip tautai. Kadangi tuo metu Egiptas buvo suskaidytas į atskiras karalystes ir kiekviena karalystė turėjo savo Dievų panteoną. Todėl nebuvo paklusnumo kažkam tai vienam. Tikėjimas į vieną Dievą suvienyjo žydų tautą ir dėka šito ji išliko. Letas Palmaitis dabar to paties tikisi iš lietuvių tautos ir nepajėgia suprasti, kad tai yra utopija. Todėl jo komentaruose labai daug prieštaravimų.

Džiaugsminkimės ir linksmimės       2016-05-6 8:44

Mūsų Matrioška penktadienį Vatikane dalyvauja Romos vyskupo Pranciškaus apdovanojimo Europos Sąjungos (ES) prizu iškilmėse, delfių ruporui džiaugsmingai pranešė Rezidentūra.
Romos vyskupui penktadienį už jo moralinį autoritetą ginant pamatines ES bedieviškos vertybes –  real politik taiką su maskolijos orda, orwelinę laisvę, žmogaus teises gyventi paminant D-vo įstatymą ir Šv. Vergvaldžių Demokratiją – bus įteiktas „Politikos Oskaru“ vadinamas Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimas.

Ale       2016-05-6 8:13

„Bet neužmirškime, jog artėja rinkimai: tai puiki proga pakeisti valstybės vairuotojus, kurie vairuoja mūsų šalį į ydų, konfliktų, liūdesio ir problemų pakalnę. Piliečiai turėtų priminti valdžiai, kad prioritetas – žmonių gerovė“. NE TIK RINKIMAI, būkime reiklesni valdžiai kasdien, kaip galime, kaip mokame.

Anriui M       2016-05-6 6:43

Labai demagogiškai priplakei eurobedievystę prie narystės NATO.
Negražu meluoti, bet homjaunuoliai matyt kitaip nemoka.

AnriuieMui       2016-05-6 6:20

Tamsta sušokai mums tipišką vergo/baudžiauninko striptizą.
Dabar gal gausi didesnį bliūdą putros.
(Hmmm, arba… bizūno. Kad nepakankamai mitriai šokai).

Anrius M - Palmaičiui       2016-05-6 5:12

Naivu tikėtis ką nors pakeisti per rinkimus? Tai per ką tada nenaivu tikėtis pakeisti? Revoliuciją? Kokią revoliuciją? O gal pareikalauti kad ES duotų daugiau pinigų ir už tai mainais iš viso nieko nereikalautų iš mūsų? Ir kad mūsų sąjungininkai įsipareigotų siųsti savo vaikus mirti už Lietuvą jei Lietuva bus užpulta, bet Lietuva už tai jiems neįsipareigoja niekuo. Nes mat mes norime būti turtingi, saugūs ir nepriklausomi. Ajajai kas per valstybė, kas per tauta!

Letas Palmaitis       2016-05-6 1:18

Komentatorius Al. pataiko į esmę, kurios nenori pastebėti Autorius: naivu tikėtis kažką pakeisti Lietuvoje per rinkimus, kada ir Vakaruose jie seniai padarė praeities politines partijas valdančiųjų oligarchų sporto komandomis, lenktyniaujančiomis prie lovio už tinkamesnę tarnystę. Partijų liko tik pavadinimai. Suprantama, Vakaruose nėra maskoliško įžūlumo, neinama per lavonus, politikai, sukompromitavę oligarchinę demokratiją nusikaltimais, ne tik nedengiami klano sėbrų, bet išmetami lauk ir patenka į kalėjimus. Tačiau rinkiminis mechanizmas toks pat: perėję per ideologinę ir turtinę atranką oligarchų tarnai patenka į svarbiausių medijų palaikomą kategoriją ir toliau varžosi jau tarp savęs vardan esamos sistemos išlikimo. Ar sistema gera? “Geras-blogas” yra dorovės klausimas tikinčiajam. Jei skelbiama kiekvienam privaloma tolerancija nuodėmei, vargu ar krikščioniui tai gera. Autorius pamiršo, kad ne Marija Antuanetė kalta dėl masonų revoliucijos, bet antikinės demokratijos idėjos (Platono valstybėje yra vergvaldžiai, tarnai ir vergai, o Antikoje apskritai vergai nelaikyti tauta ir jokiuose rinkimuose nedalyvavo). Žinoma, absoliutizmas smarkiai nusidėjo krikščionybei, bet tai prasideda dar nuo X amžiaus simonijos Bažnyčioje, Kliuni reformų, feodalų ir imperatorių akistatos su popiežiumi, pagaliau - nuo vienos krikščioniškos Europos subyrėjimo į egoistines karalystes ir “patriotinių” karų tarp katalikų dėl žemių užgrobimo. Štai kur “Marijos Antuanetės” priežastys. Bet pačios revoliucijos priežastis - masonų kova prieš Bažnyčią už laisvę nuo D-vo. Kiek ta laisvė kainavo kraujo, reikia skaičiuoti iki pat bolševizmo, nacizmo ir dabartinio globalizmo su atpirkimo ožio suradimu islame ir atitinkamomis provokacijomis (tiesa, dar buvo Osvaldas, neva nušovęs Kenedį). Veidmainystė yra tokiame fone raginti tautą į rinkimus, po kurių bet kokių (kad ir satanistų) išrinktųjų balsų dauguma diktuoja kiekvienam privalomus viendienius įstatymus, svarbesnius už amžinus D-vo įstatymus (Kim Davis atvejis, Vatikano ir Hollando reakcija!)
Vargu ar teisus Autorius dėl “gėrio” panaikinant (bent silpnoje mažoje valstybėje) nacionalinę valiutą ir tuo visiškai atimant iš jos galimybę reguliuoti savo ekonomiką, padarant ją bankinio diktato iš išorės žaislu: dabar ką nori, tą su Lietuva ir daryk. Panašiai kaip jos viduje - su žmonėmis, kada visi atsiskaitymai vyksta tik per kiekvienam ubagui privalomus bankus, o kontrolė taps mirtinai “orvelinė”, kai bus panaikinti gryni pinigai. Suprantama, kaip ir Euro įvedimas, tai nuo pačios Lietuvos nebepriklauso. Įdomu, ką Autorius mano apie šią perspektyvą, kada privatumą panaikinanti elektroninė kontrolė net pralenkia paties Orvelo pranašystes. Ką visa tai turi bendra su krikščionybe?

Al.       2016-05-5 23:08

,,Toks yra klasikinis supratimas, kurį stengiausi glaustai pateikti. Kiek Lietuvos Respublika tuo vadovaujasi? Emigracijos, savižudybių, alkoholizmo, skyrybų, sergamumo ir nelaimingumo požiūriais Lietuva yra pirmaujančiose vietose, tai reiškia, jog dorybės nėra praktikuojamos ir teisingumas yra pamintas.”
Ką galima pakeisti rinkimais,jei visos partijos toleruoja tautos ir valstybės naikinimą ?


Rekomenduojame

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.