Dienos aktualija, Krikščionių pilietinis veikimas

Kun. Nerijus Pipiras. Žodis prie Monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo

Tiesos.lt redakcija   2019 m. liepos 16 d. 23:59

3     

    

Kun. Nerijus Pipiras. Žodis prie Monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo

Kalba pasakyta minint penktąsias mons. Alfinso Svarinsko mirties metines. Iškilmė vyko liepos13 dieną Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Prisimenu prieš trisdešimt metų plačiai skambėjusius žodžius: „Šaukiu lietuvį, burkis prie lietuvio!  Ir gyvą širdį prie gyvos širdies, kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt“.

Šiuos žodžius užrašė Bernardas Brazdžionis, o aš, dar pilnai jų nesuprasdamas, plėšiau iš visos širdies, kaskart pasigarsindamas radijo aparatą.

Nesupratau tada šių žodžių gelmės. Tačiau, ko gero, tik jie ir išliko man atmintyje, kai drauge su tėvais, praktiškai dar beveik ant jų rankų, buvau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės mitinge savo gimtajame mieste.

Jie ir vėliavų jūra. Tuomet man to pakako, o šiandien viso to jau pasigendu. Tačiau vėl gana dažnai mintimis grįžtu iki šių ir būtent tokių – be galo paprastų, besiliejančių iš širdies ir sujungiančių širdis, – žodžių grožio bei prasmės. Man rodos, kad dabar juos atkartoja monsinjoras Alfonsas, iš amžinybės lydėdamas bei užtardamas savo tautą.

Prieš penkerius metus, kai stovėjome prie monsinjoro kapo duobės, atrodė, kad baigiasi viena epocha. Kovos ir nežinomybės, kančių epocha. Šiandien būdami vėl čia, turime pripažinti, kad monsinjoro epocha tik prasideda. Ir tikrai jis šaukia lietuvį, bylodamas, kad nusivilti savo tėvyne nevalia, kad reikia ryžtingai kurti rytojų, o šiame darbe neišvengsime išbandymų, dulkių ir kelkraščių.

Eidamas ar važiuodamas miesto gatvėmis, dažnokai matau sukiužusius namelius. Tuomet pagalvoji, o sąžinės žmonių kokios? Monsinjoras, prie kurio kapo šiandieną susirinkome, kvietė į laisvą sąžinę.

Šiandieniam žmogui neretai iškyla klausimas, ar krikščionybė ir pilietiškumas suderinami dalykai? Juk taip norisi nusiimti atsakomybės naštą arba ją uždėti ant kito pečių, o sau pačiam prisitaikyti tik patogią kritikuotojo rolę: sėdint patogiame krėsle, matant kitų klaidas bei ydas ir nė piršto nejudinant. Vis dėlto krikščionis yra dangiškosios tėvynės pilietis. Tos, kurios atvaizdas yra Lietuva. Su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, gražiausiais Dubysos krantais, viltingais bažnyčių bokštais ir grūdą nokinančiu rugių kvapu. Todėl iš tiesų galim turėti naujus namus, lengvą gyvenimą, bet kitos Tėvynės neturėsim.

Taigi, krikščionis savo gyvenime turi nepamiršti vieno dalyko: idėjos. Svarbu ne tik ją turėti, bet ir dėti pastangas, kad ji taptų tikrove. O tai visai įmanoma prisiminus, jog krikščioniu reikia būti ne dėl vardo. Krikščionis neturi asimiliuotis ar prisitaikyti prie epochos, aplinkos ar patogios atmosferos.

Šiandien reikia sūrumo, išlaikančio vertybes ir tai, kas nuo amžių buvo ir yra brangu bei šventa. Tėvynė ir yra tas laukas, kur skleidžiasi mūsų idėjų žiedai. Todėl būtent čia, tėvų ir protėvių žemėje, mes turime unikalią galimybę atpažinti dangiškosios Tėvynės bruožus.

Šiandieną monsinjoras mus šaukia širdžių ir vilčių vienybėn – ne egzistuoti, ne prisitaikyti prie pseudovertybių ir kultūros, bet gyventi išlaikant autentišką savitumą. Tikrai Svarinsko epocha nėra pasibaigusi. Ji tik prasideda.

Šiandien, čia ir dabar, kai turime įsipareigoti, pasak popiežiaus Pranciškaus, „būti vilties švyturiais. Kad (Lietuva) būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamų, teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja“.

Šiandien norisi tarti: „Ačiū Dievui, kad monsinjoras Alfonsas buvo, yra ir bus dovana Lietuvai. Kad jis išliks tuo balsu, kurį mums, lyg aidą beliks išgirsti, pakartoti bei perduoti ateities kartoms“.

Šaltinis: propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ačiū Kunigui Nerijui Pipirui       2019-07-18 15:07

Gera matyti, kad tarp jaunų kunigų yra tokių šviesuolių ir idealistų. Pagarba kun. Nerijui Pipirui!

Žodžio laisvė...       2019-07-17 16:50

A.a.Alfonsui Svarinskui jau vis tas pats kokias kalbas mes sakome.Žmogų reikia mylėti ir gerbti kol jis dar gyvas.Ir nepamiršti mums visiems,kad esame tik svečiai žemėje.Kai buvo gyvas tas didis žmogus,kodėl Katedroje jis vis sėdėdavo toli nuo
altoriaus,kaip koks negerbiamas našlaitis?Atrodo,ir priešų jis turėjo nemažai net
ir iš  kunigijos tarpo.Teko matyti kaip vieno susibūrimo metu vedančioji grubiai
nutraukė jį kalbantį ir negrabiai prastūmė nuo mikrofono.Įdomu,ar jai šiandien ne gėda jį prisiminus?

Justina       2019-07-17 10:59

Aciu uz grazius zodzius apie gerb. kuniga A.Svarinska, pagarbiai vertinant Jo idejas ir veikla del teisngesnio rytojaus Tevyneje.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Šventinis žodis Vasario 16-osios deglų eisenoje

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Emilijos kalba švenčiant 102-ąjį Lietuvos gimtadienį: „Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima“

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.