Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Krikščionių pilietinis veikimas

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Tiesos.lt redakcija   2020 m. liepos 7 d. 8:02

5     

    

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Jūsų dėmesiui siūlome kalbą, pasakytą 2020 m. liepos 4 d. prie mons. Alfonso Svarinsko kapo Dukstynos kapinėse Ukmergės rajone pagerbiant Monsinjoro ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą ir minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-ųjų metinių sukaktį.

Ieškojau tėviškės tamsioj nakty, it kapas: – Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva? Ar plaka dar skausme širdis sukepus, ar tu gyva, ar negyva? Iškėliau šaukdamas rankas į dangų juodą: „Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva? Ir kai parpuoliau bėgdamas per gruodą, atsakė man: – Aš čia, gyva!“(B. Brazdžionis)

Vėl susirinkom prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo. Šventai valandai. Šventai atminčiai. Susirinkom visa gyva tauta. Šią valandą, šią akimirką tarsi iš naujo man suskamba būtent tokie poeto Bernardo Brazdžionio žodžiai, užrašyti tuomet, kai, rodos, virš Tėvynės kaupėsi tamsūs debesys. Prisimenu juos šiandien, kai pradedame vėl atkurtos Lietuvos ketvirtą dešimtmetį. Prisimenu juos čia, šią šventą valandą, šioje šventoje vietoje, šalia sūnų, paguldžiusių galvas už Tėvynę, kapų. Prisimenu dar ir todėl, kad tenka pripažinti, jog kaskart vis labiau laisvės bijau. Tik ne tos, kuriai, kaip sakė apaštalas Paulius, mes esame pašaukti. Bijau aš tokios laisvės, kuri brukama kūju per istoriją. Bijau tokios laisvės, kuri parklupdo prieš žmogų, bet ne prieš Dievą, kada nelieka ribos tarp dorybės ir nusikaltimo, o kilniausios idėjos tampa tik maskuojančia kauke. Bijau tokios laisvės, kai ant kankinių atminimo užpilamas smėlis, imituojant jūros ošimą, jau niekaip nesutapatinamą su lietuvio didybe, o daugiau su aistromis ir malonumais. Šiandien čia, šioje vietoje, tikrai ne be reikalo sustojom. Susirinkom čia liudyti, jog laisvė be didvyrių netenka sūrumo, ir, kaip Evangelijoje parašyta, belieka ją tokią tik išberti sumindžiojimui.

Klausiu, noriu garsiai klausti, ar tik nėra taip, kad tokia laisvė tampa klampinančia tironija, iš kurios mus gali išvaduoti tik grįžimas prie monsinjoro Alfonso idėjų ir radikalumo, tik prisiminimas šviesios atminties kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC, kurio gimimo šimtmetį čia taip pat susirinkome minėti, raginimo laukti ir augti. Laukti, kol užmojai ir greitis parodys savo vaisius.

Labai gražiai kardinolas Vincentas yra kalbėjęs: „Žemiškąją tėvynę galime prarasti, galime būti atskirti nuo jos. Bet jei tikėjimas yra mūsų tėviškė, mes niekad neliksime vieniši. Kad ir kur būsim, visur tėviškė bus su mumis. Mes niekada nesijausim našlaičiais, niekad nebūsim be namų, be šeimos [...]“. Štai, koks nuostabiai gražus gyvenimas žmogaus, kuriam tikėjimas yra tapęs tėviške.

Susirinkome šią valandą kaip niekad kantrūs ir tikintys, kad kaip sako Jėzus Evangelijoje, Dangiškasis Šeimininkas atėjus laikui, atskirs javus nuo piktžolių. Tad į tai, ar gebėsime aukotis, atėjus išmėginimui laikui, kaip aukojosi tie tūkstančiai Tėvynės sūnų ir dukterų, kuriuos monsinjoras Alfonsas įprasmino savo laikysena bei idėjomis, norisi atsakyti: „Taip“. Anuomet tas pats poetas Bernardas Brazdžionis tame pačiame eilėraštyje rašė: „Kaip skausmo ašara, mirgėjo žiburėliai… – Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva? Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių atsiliepė: – Aš čia, gyva“.

Šiandien ši valanda mums liudija Gyvąją Lietuvą. Nepalaužtą. Vienintelę tikrai laisvą ir tikrą. Tikiu, jog monsinjoro Alfonso Svarinsko šviesos, spindinčios iš šios vietos, niekas neužgesins. Nes tai tikrosios laisvės šviesa, kartais blaškoma audringo vėjo, bet niekada neužpučiama, neužgesinama. Tegul ji nušviečia kelią ateities kartoms. Lietuva gyva, kol gyva atmintis. Ji gyva yra čia, kur esame mes, lietuviai, nepabūgę istorijos ir atsakomybės, vedami monsinjoro Alfonso idėjų, kardinolo Vincento išminties, daugybės sūnų ir dukterų, likusių ten, tolimojoje Sibiro žemėje, ar atgulusių Tėvynės miestų bei miestelių aikštėse, skersgatviuose, prie šventorių, miškuose, drąsa ir pasiaukojimu.

Nuotraukoje – koplystulpis, skirtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Labai gražus paminėjimas!       2020-07-8 16:00

Labai ačiū!

lankiau       2020-07-7 19:40

Kitą dieną ten lankėmės, ir Didžiosio Kovos apygardos partizanų atminimo kalnelyje. Įspūdinga vieta pamatyti, pamąstyti.

Antanas       2020-07-7 19:29

P.S. Po nepasakytos minties Partizanų parke. Manau, kad dabar kažkam taip drąsu atvykti prie monsinjoro, nes jis “pakištas” kaip savisauga nuo “savųjų” laisvoje Lietuvoje kaip ano meto partizanas po egle. Kodėl monsinjore Alfonsai ( turėjo būti vyskupu ) pasirinkai tokią palaidojimo valią? “Argi nežinai, kad man dar gyvam duobę kasdavo “savieji”? Palaidos šventoriuje, o pasikeitus kitam klebonui, išmes už  šventoriaus. Manau, kad vietos po egle niekas nepavydės. Partizanai tik mane suprato,kokios laisvės reikia Lietuvai, tad jie manęs neatstums.Per monsinjoro Alfonso laidotuves, vyskupui buvo priminta, kad nelaikytų  ilgai po egle, nes ateis toks laikas Lietuvai, kai tokie legendiniai didvyriai bus perlaidojami į katedras ir suaugęs laike su eglės šaknimis, bus sunku pagarbiai jo bičiuliams, gerbėjams perlaidoti.

nusivyles       2020-07-7 16:30

nera jau tos lietuvos..yra valdziazmogiai tik

emigrantas       2020-07-7 14:39

Aciu uz vilty teikiancius zodzius-LIETUVA GYVA….


Rekomenduojame

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Andrius Švarplys. Parklupdyti Vakarai nesugeba apginti net savęs, tai kaip mes galime iš jų tikėtis pagalbos?..

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.