Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Krikščionių pilietinis veikimas

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Tiesos.lt redakcija   2020 m. liepos 7 d. 8:02

5     

    

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Jūsų dėmesiui siūlome kalbą, pasakytą 2020 m. liepos 4 d. prie mons. Alfonso Svarinsko kapo Dukstynos kapinėse Ukmergės rajone pagerbiant Monsinjoro ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą ir minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-ųjų metinių sukaktį.

Ieškojau tėviškės tamsioj nakty, it kapas: – Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva? Ar plaka dar skausme širdis sukepus, ar tu gyva, ar negyva? Iškėliau šaukdamas rankas į dangų juodą: „Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva? Ir kai parpuoliau bėgdamas per gruodą, atsakė man: – Aš čia, gyva!“(B. Brazdžionis)

Vėl susirinkom prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo. Šventai valandai. Šventai atminčiai. Susirinkom visa gyva tauta. Šią valandą, šią akimirką tarsi iš naujo man suskamba būtent tokie poeto Bernardo Brazdžionio žodžiai, užrašyti tuomet, kai, rodos, virš Tėvynės kaupėsi tamsūs debesys. Prisimenu juos šiandien, kai pradedame vėl atkurtos Lietuvos ketvirtą dešimtmetį. Prisimenu juos čia, šią šventą valandą, šioje šventoje vietoje, šalia sūnų, paguldžiusių galvas už Tėvynę, kapų. Prisimenu dar ir todėl, kad tenka pripažinti, jog kaskart vis labiau laisvės bijau. Tik ne tos, kuriai, kaip sakė apaštalas Paulius, mes esame pašaukti. Bijau aš tokios laisvės, kuri brukama kūju per istoriją. Bijau tokios laisvės, kuri parklupdo prieš žmogų, bet ne prieš Dievą, kada nelieka ribos tarp dorybės ir nusikaltimo, o kilniausios idėjos tampa tik maskuojančia kauke. Bijau tokios laisvės, kai ant kankinių atminimo užpilamas smėlis, imituojant jūros ošimą, jau niekaip nesutapatinamą su lietuvio didybe, o daugiau su aistromis ir malonumais. Šiandien čia, šioje vietoje, tikrai ne be reikalo sustojom. Susirinkom čia liudyti, jog laisvė be didvyrių netenka sūrumo, ir, kaip Evangelijoje parašyta, belieka ją tokią tik išberti sumindžiojimui.

Klausiu, noriu garsiai klausti, ar tik nėra taip, kad tokia laisvė tampa klampinančia tironija, iš kurios mus gali išvaduoti tik grįžimas prie monsinjoro Alfonso idėjų ir radikalumo, tik prisiminimas šviesios atminties kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC, kurio gimimo šimtmetį čia taip pat susirinkome minėti, raginimo laukti ir augti. Laukti, kol užmojai ir greitis parodys savo vaisius.

Labai gražiai kardinolas Vincentas yra kalbėjęs: „Žemiškąją tėvynę galime prarasti, galime būti atskirti nuo jos. Bet jei tikėjimas yra mūsų tėviškė, mes niekad neliksime vieniši. Kad ir kur būsim, visur tėviškė bus su mumis. Mes niekada nesijausim našlaičiais, niekad nebūsim be namų, be šeimos [...]“. Štai, koks nuostabiai gražus gyvenimas žmogaus, kuriam tikėjimas yra tapęs tėviške.

Susirinkome šią valandą kaip niekad kantrūs ir tikintys, kad kaip sako Jėzus Evangelijoje, Dangiškasis Šeimininkas atėjus laikui, atskirs javus nuo piktžolių. Tad į tai, ar gebėsime aukotis, atėjus išmėginimui laikui, kaip aukojosi tie tūkstančiai Tėvynės sūnų ir dukterų, kuriuos monsinjoras Alfonsas įprasmino savo laikysena bei idėjomis, norisi atsakyti: „Taip“. Anuomet tas pats poetas Bernardas Brazdžionis tame pačiame eilėraštyje rašė: „Kaip skausmo ašara, mirgėjo žiburėliai… – Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva? Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių atsiliepė: – Aš čia, gyva“.

Šiandien ši valanda mums liudija Gyvąją Lietuvą. Nepalaužtą. Vienintelę tikrai laisvą ir tikrą. Tikiu, jog monsinjoro Alfonso Svarinsko šviesos, spindinčios iš šios vietos, niekas neužgesins. Nes tai tikrosios laisvės šviesa, kartais blaškoma audringo vėjo, bet niekada neužpučiama, neužgesinama. Tegul ji nušviečia kelią ateities kartoms. Lietuva gyva, kol gyva atmintis. Ji gyva yra čia, kur esame mes, lietuviai, nepabūgę istorijos ir atsakomybės, vedami monsinjoro Alfonso idėjų, kardinolo Vincento išminties, daugybės sūnų ir dukterų, likusių ten, tolimojoje Sibiro žemėje, ar atgulusių Tėvynės miestų bei miestelių aikštėse, skersgatviuose, prie šventorių, miškuose, drąsa ir pasiaukojimu.

Nuotraukoje – koplystulpis, skirtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Labai gražus paminėjimas!       2020-07-8 16:00

Labai ačiū!

lankiau       2020-07-7 19:40

Kitą dieną ten lankėmės, ir Didžiosio Kovos apygardos partizanų atminimo kalnelyje. Įspūdinga vieta pamatyti, pamąstyti.

Antanas       2020-07-7 19:29

P.S. Po nepasakytos minties Partizanų parke. Manau, kad dabar kažkam taip drąsu atvykti prie monsinjoro, nes jis “pakištas” kaip savisauga nuo “savųjų” laisvoje Lietuvoje kaip ano meto partizanas po egle. Kodėl monsinjore Alfonsai ( turėjo būti vyskupu ) pasirinkai tokią palaidojimo valią? “Argi nežinai, kad man dar gyvam duobę kasdavo “savieji”? Palaidos šventoriuje, o pasikeitus kitam klebonui, išmes už  šventoriaus. Manau, kad vietos po egle niekas nepavydės. Partizanai tik mane suprato,kokios laisvės reikia Lietuvai, tad jie manęs neatstums.Per monsinjoro Alfonso laidotuves, vyskupui buvo priminta, kad nelaikytų  ilgai po egle, nes ateis toks laikas Lietuvai, kai tokie legendiniai didvyriai bus perlaidojami į katedras ir suaugęs laike su eglės šaknimis, bus sunku pagarbiai jo bičiuliams, gerbėjams perlaidoti.

nusivyles       2020-07-7 16:30

nera jau tos lietuvos..yra valdziazmogiai tik

emigrantas       2020-07-7 14:39

Aciu uz vilty teikiancius zodzius-LIETUVA GYVA….


Rekomenduojame

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Skaitome Vyriausybės programą (2). Krescencijus Stoškus. „Vienodos starto pozicijos“ – ar tikrai?

Jūratė Laučiūtė. „Kou pats kvep, tou ėr kėta tep“, arba Kuo dabar užsiima N. Putinaitė?

Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Lietuvos partizanų istorija

D. Trampas gali paleisti savo paties platformą

Liudvikas Jakimavičius. Ar be Briuselio palaiminimo tuoj nenusipirksime duonos ir druskos?

Francis Lee. Padarykime Ameriką vėl gražią

Česlovas Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime. Replika

Andrius Švarplys. Trumpai apie bylą ‘Prager University versus Youtube’, arba Kas apgins žodžio laisvę?

Raimondas Kuodis. „Su tokia slinktim į idiokratiją mąstančiai visuomenei reikia kovoti“

Nida Vasiliauskaitė apie šių laikų antisovietinę propagandą, kurios yra vis daugiau ir daugiau: su kuo kovojama ir kaip?

Audrius Bačiulis. Su žodžio laisve Amerikoje baigta

Andrius Švarplys. Pora klausimų

Algis Krupavičius. Elito demokratijos krizė

Kviečiame žiūrėti jau 4-ąjį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašą

Raimondas Navickas. Rūkyti tabaką balkonuose draudžiama. O jeigu tai nedidelė gydomųjų kanapių suktinė?

Kas vyksta Amerikos politinėje scenoje? „Neredaguota“ pokalbis su politologu dr. Andriumi Švarpliu

Darius Kuolys. Tado Kosciuškos įspėjimai savo bičiuliui JAV prezidentui Thomui Jeffersonui

Raimondas Navickas. Ar ši miela istorija laikytina įrodymu, jog žmogaus seksualinė orientacija gali pasikeisti?

Justas Stankevičius. Sąžiningas balsavimas internetu – neįmanoma utopija

Kastytis Braziulis. Kaip Lukošenkos režimas ruošėsi įvykdyti keturias politinių oponentų ir žurnalisto žudynes užsienyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.