Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Kun. Nerijus Pipiras. Dievo tarnas arkivyskupas Julijonas Steponavičius: neperskaitytas laiškas

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 19 d. 17:23

1     

    

Kun. Nerijus Pipiras. Dievo tarnas arkivyskupas Julijonas Steponavičius: neperskaitytas laiškas

Dalijamės kalba, pasakyta 2021 m. liepos 17 d. Didžiosios kovos partizanų parke šventinant stogastulpį Dievo tarnui arkivyskupui Julijonui Steponavičiui.

„Kur šauki, mus Viešpatie, kur mes turime eiti? Tiek kelių, vieškelių, takelių, kur, o kur mano kelias? Tavo žvilgsny mano jėgos, Tavo širdy mano džiaugsmas – Mano vieškelis pas Tave, o Viešpatie meilingas“ (A. Dirsytė).

Panašius žodžius, ko gero, kartojo ir dešimtmečio Julijono širdis, kai 1921 metais tėčio vadeliojamas vežimas kirto Vilniaus ribą. Tuomet jam atsivėrę ne tik Vytauto Didžiojo gimnazijos durys, jį pasitiko ir platūs gyvenimo horizontai bei iššūkiai. Be abejo, užgrūdinę Julijoną, išmokę eiti tik tiesiai ir Tiesą laikyti didžiausiu įstatymu. Jam Julijonas liko ištikimas visą gyvenimą. Ne kartą, rodos, taręsis vien tik su „mediniu Dievu“ ir tik taip išlikęs tikrai nepalaužiamas, Julijonas Steponavičius ir šiandien mus moko „nelinguoti lyg nendrėms ir nesukti lizdų bet kur ir bet kaip“.

Iš kur ta šios asmenybės didybė ir herojiškumas? Svarstydamas apie tai, su Jumis noriu pasidalinti tik viena nuotrupa, išlikusia iš vaikystės. 1989 metų vasaris. Vilniaus arkikatedra. Minios žmonių. Nors visa tai stebiu kartu su tėveliais per televizorių, jaučiu kai ką didingo, vaiko protu nesuvokiamo, be galo subtilaus ir švento. Netrukus didinga procesija įžengia į ką tik grąžintą Arkikatedrą. Nežinau, gal šioje vietoje tiktų žodis „formaliai“ gražintą, kadangi tikintiesiems ji visada išliko katedra. Ne muziejus, ne gamykla. Tačiau šventovė. Ir kaip simboliška, kai į šventovę įžengęs vyskupas tiesiog parpuola priešais altorių. Šis parpuolimas man yra iškalbingiausias. Juo tiesiog ir norisi pasidalinti su Jumis visais. O gal ir priminti.

Arkivyskupo, šiandien jau Dievo tarno laikysena – bekompromisė laikysena. Tokia, kokia ir turi būti už savo kaimenę gyvybę aukoti pasirengusio Ganytojo laikysena. Ėjęs ten, kur Dievo valia veda, ilgus metus skelbęs Žodį ne iš katedros, bet iš provincijos bažnytėlės, tapęs tautos autoritetu. Tiesiog priešakyje, su savimi neturėdamas valdžios malonės, bet turėdamas kur kas daugiau – patį Kristų. Šiandieną būtent toks Julijonas Steponavičius ne tik išlieka man prieš akis kaip Atgimimo didybės priminimas, bet jis išlieka ir kaip mokytojas. Parpulti prieš Viešpatį. Maldauti atleidimo. Visiems.

Ir jei bandyčiau įsivaizduoti Julijoną Steponavičių, manau, kad jis ir šiandien būtų toks pat – parpuolęs. Tyliai, visa savo egzistencija prašantis atleidimo. Šįkart gal ne vien už fizinės šventovės išpurvinimą. Daug daugiau už pigų vertybių pardavimą, už tikrovę, sizifiškai statomą ant smėlio. Netgi žinant, kad sugrius, tačiau vis tiek statomą, nes visi taip daro, nes tampa mada labiau bijoti Briuselio nei Dievo. Man ta trumpa vaikystės nuotrupa – kryptis, kurios neturiu pamiršti nei aš, nei mano tauta. Išmokti parpulti ir sugrįžti. Išmokti budėti ir skaityti ne mados, bet laiko ženklus.

O ir pats Julijonas buvo ne kas kita, kaip laiko ženklas Lietuvai. Tik ar jį perskaitėme, supratome? Galbūt vertėtų iš naujo skaityti būtent jį, tapusį vilties tiltu visiems.

Gimęs vos tik subyrėjus carinei valdžiai, į dangiškojo Tėvo namus iškeliavęs jau prašvitus Nepriklausomybės rytmečiui, jis šiandien gali mums ne tik pasakyti, bet ir parodyti, kas yra ir kaip atrodo tikroji laisvė. Tik ar pamiršę parpulti ne prieš lygias teises, o prieš Viešpatį, visa tai suprasime?

Nenoriu veltis į atsakymų, galimybių ar kompromisų paieškas. Šiandien noriu tik melsti, kad mano tauta išmoktų atsiklaupti. Ne vergiškai. Tačiau žmogiškai ir didingai, pradėdama naują rytojų, stovėdama tikro, todėl kaskart naujo vieškelio kryžkelėje.

O kaip būtų gera, kad išmoktume tą kelių minučių tylos ir jaudulio pamoką, kurią mums pateikė arkivyskupas Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkikatedros atšventinimo dieną parpuolęs priešais altorių ir meldęs budėjimo malonės visiems.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2021-07-20 9:32

Lietuvi - gerbk ir garbink gyvą medį.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.