Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Kun. Nerijus Pipiras. Dievo tarnas arkivyskupas Julijonas Steponavičius: neperskaitytas laiškas

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 19 d. 17:23

1     

    

Kun. Nerijus Pipiras. Dievo tarnas arkivyskupas Julijonas Steponavičius: neperskaitytas laiškas

Dalijamės kalba, pasakyta 2021 m. liepos 17 d. Didžiosios kovos partizanų parke šventinant stogastulpį Dievo tarnui arkivyskupui Julijonui Steponavičiui.

„Kur šauki, mus Viešpatie, kur mes turime eiti? Tiek kelių, vieškelių, takelių, kur, o kur mano kelias? Tavo žvilgsny mano jėgos, Tavo širdy mano džiaugsmas – Mano vieškelis pas Tave, o Viešpatie meilingas“ (A. Dirsytė).

Panašius žodžius, ko gero, kartojo ir dešimtmečio Julijono širdis, kai 1921 metais tėčio vadeliojamas vežimas kirto Vilniaus ribą. Tuomet jam atsivėrę ne tik Vytauto Didžiojo gimnazijos durys, jį pasitiko ir platūs gyvenimo horizontai bei iššūkiai. Be abejo, užgrūdinę Julijoną, išmokę eiti tik tiesiai ir Tiesą laikyti didžiausiu įstatymu. Jam Julijonas liko ištikimas visą gyvenimą. Ne kartą, rodos, taręsis vien tik su „mediniu Dievu“ ir tik taip išlikęs tikrai nepalaužiamas, Julijonas Steponavičius ir šiandien mus moko „nelinguoti lyg nendrėms ir nesukti lizdų bet kur ir bet kaip“.

Iš kur ta šios asmenybės didybė ir herojiškumas? Svarstydamas apie tai, su Jumis noriu pasidalinti tik viena nuotrupa, išlikusia iš vaikystės. 1989 metų vasaris. Vilniaus arkikatedra. Minios žmonių. Nors visa tai stebiu kartu su tėveliais per televizorių, jaučiu kai ką didingo, vaiko protu nesuvokiamo, be galo subtilaus ir švento. Netrukus didinga procesija įžengia į ką tik grąžintą Arkikatedrą. Nežinau, gal šioje vietoje tiktų žodis „formaliai“ gražintą, kadangi tikintiesiems ji visada išliko katedra. Ne muziejus, ne gamykla. Tačiau šventovė. Ir kaip simboliška, kai į šventovę įžengęs vyskupas tiesiog parpuola priešais altorių. Šis parpuolimas man yra iškalbingiausias. Juo tiesiog ir norisi pasidalinti su Jumis visais. O gal ir priminti.

Arkivyskupo, šiandien jau Dievo tarno laikysena – bekompromisė laikysena. Tokia, kokia ir turi būti už savo kaimenę gyvybę aukoti pasirengusio Ganytojo laikysena. Ėjęs ten, kur Dievo valia veda, ilgus metus skelbęs Žodį ne iš katedros, bet iš provincijos bažnytėlės, tapęs tautos autoritetu. Tiesiog priešakyje, su savimi neturėdamas valdžios malonės, bet turėdamas kur kas daugiau – patį Kristų. Šiandieną būtent toks Julijonas Steponavičius ne tik išlieka man prieš akis kaip Atgimimo didybės priminimas, bet jis išlieka ir kaip mokytojas. Parpulti prieš Viešpatį. Maldauti atleidimo. Visiems.

Ir jei bandyčiau įsivaizduoti Julijoną Steponavičių, manau, kad jis ir šiandien būtų toks pat – parpuolęs. Tyliai, visa savo egzistencija prašantis atleidimo. Šįkart gal ne vien už fizinės šventovės išpurvinimą. Daug daugiau už pigų vertybių pardavimą, už tikrovę, sizifiškai statomą ant smėlio. Netgi žinant, kad sugrius, tačiau vis tiek statomą, nes visi taip daro, nes tampa mada labiau bijoti Briuselio nei Dievo. Man ta trumpa vaikystės nuotrupa – kryptis, kurios neturiu pamiršti nei aš, nei mano tauta. Išmokti parpulti ir sugrįžti. Išmokti budėti ir skaityti ne mados, bet laiko ženklus.

O ir pats Julijonas buvo ne kas kita, kaip laiko ženklas Lietuvai. Tik ar jį perskaitėme, supratome? Galbūt vertėtų iš naujo skaityti būtent jį, tapusį vilties tiltu visiems.

Gimęs vos tik subyrėjus carinei valdžiai, į dangiškojo Tėvo namus iškeliavęs jau prašvitus Nepriklausomybės rytmečiui, jis šiandien gali mums ne tik pasakyti, bet ir parodyti, kas yra ir kaip atrodo tikroji laisvė. Tik ar pamiršę parpulti ne prieš lygias teises, o prieš Viešpatį, visa tai suprasime?

Nenoriu veltis į atsakymų, galimybių ar kompromisų paieškas. Šiandien noriu tik melsti, kad mano tauta išmoktų atsiklaupti. Ne vergiškai. Tačiau žmogiškai ir didingai, pradėdama naują rytojų, stovėdama tikro, todėl kaskart naujo vieškelio kryžkelėje.

O kaip būtų gera, kad išmoktume tą kelių minučių tylos ir jaudulio pamoką, kurią mums pateikė arkivyskupas Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkikatedros atšventinimo dieną parpuolęs priešais altorių ir meldęs budėjimo malonės visiems.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2021-07-20 9:32

Lietuvi - gerbk ir garbink gyvą medį.

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.