Emigracija, imigracija, demografija

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Tiesos.lt siūlo   2019 m. gruodžio 1 d. 20:16

16     

    

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

fsspx.lt

Trijų dalių interviu su Šv. Pijaus X brolijos kunigu Gregoire Celier. Šis interviu anglų kalba pirmą kartą buvo išspausdintas 2007 m. rugpjūtį žurnale „The Angelus“.

Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti ČIA, antrąją – ČIA.

JAUNI, SENI ŽMONĖS

Teisėta imigracija yra tik regima žymiai didesnio reiškinio – nelegalios imigracijos, kuri galėtų būti vadinama netgi „invazija“, viršūnė. Ar galima atstumti tuos, kuriuos iš gimtosios šalies veja skurdas?

The Angelus: Kunige, jūs apibrėžėte legalių imigrantų teises ir pareigas. Taip pat aptarėte priimančios šalies teises ir pareigas. Bet šiandien žymiai daugiau problemų kelia ne legali, o nelegali imigracija.

Kun. Celier: Norėdami pradėti nagrinėti šį sunkų klausimą, pamėginkime geriau suprasti emigracijos ir imigracijos priežastis. Pagrindinė emigracijos priežastis, kaip sakėme, yra nepriteklius, skurdas. O kokios yra imigracijos priežastys, t. y. kodėl renkamasi viena ar kita šalis? Yra dvi akivaizdžios ir dvi mažiau akivaizdžios priežastys. Pirma, imigracijos geidžia priimančioji šalis, kad gautų darbininkų dirbti darbus, kurių piliečiai dirbti nenori (sunkus darbas, mažas atlyginimas, įvairūs sunkumai ir pan.). Antra, imigraciją renkasi imigrantas. Akivaizdi į galvą ateinanti priežastis yra priimančioje šalyje esanti taika ir klestėjimas.

Tada yra dvi mažiau akivaizdžios priežastys. Pirmoji yra demografinė depresija. Kaip ir sakiau, politika yra tikrovės menas. Sakyčiau ‒ „biologinės“ tikrovės: šalis, kurios populiacija mažėja arba sensta, sukuria erdvės jaunesniems, aktyvesniems, vargingesniems žmonėms. Kad ir kaip į tai bežiūrėtum, nuo šio fakto nepabėgsi: jei tokia turtinga šalis kaip Prancūzija atsisako turėti vaikų, tada imigrantai yra neišvengiami.

Antroji priežastis yra pirmosios išdava: šalis, nebenorinti turėti vaikų, yra šalis, kuri prarado pasitikėjimą savimi, savo kultūra, savo istorija, savo vertybėmis. Tokiu būdu ji savanoriškai tampa kosmopolitine šalimi, kosmopolitiškumą suprantant ne kaip dosnų ir pagrįstą kitų priėmimą, bet greičiau kaip abejingumą, kuris yra mirties preliudija.

The Angelus: Jūsų versiją sunkiai galėtume pavadinti optimistiška. Deja, atrodo, kad ji yra tikroviška.

Kun. Celier: Mano galva, jei klestinti šalis kenčia nuo tikros ir nuolatinės imigracijos problemos, priežastys yra labiau vidinės, nei išorinės. Žinote, pasaulis didelis – kodėl imigrantai turėtų rinktis kažkurią šalį, jei nebūtų tikri, kad bus joje svetingai priimti ir sėkmingai įsikurs. Stipri, savo vertybėmis besididžiuojanti, dvasiškai ir demografiškai jauna šalis, kurios piliečiai yra pasirengę reikalauti pagarbos, žinos, kaip reguliuoti imigraciją. Priešingai, dvasiškai ir demografiškai senstanti šalis yra lengvas masės nekontroliuojamų migrantų grobis.

The Angelus: Tad pereikime prie nelegalios imigracijos, kuri yra visų debatų centras.

Kun. Celier: Politinis veikimas turėtų būti nukreiptas į patį šaltinį. Imigrantų išsiuntimas atgal nėra sprendimas. Reikėtų ieškoti, kaip pagerinti situaciją jų gimtojoje šalyje, kad žmonės nenorėtų išvykti. Kol žmogaus gyvenimas savo šalyje bus blogesnis už nelegalaus migranto, už grašius liejančio prakaitą užsienio gamykloje, potvynis tik stiprės: niekas nesirenka mirti iš bado savo šalyje, kai žino, jog gali gyventi ‒ kad ir kaip blogai ‒ svetimoje šalyje. Kaip pasakė vienas politikas, kovojantis prieš imigraciją Prancūzijoje (ir už tai persekiojimas): „Neįmanoma pastatyti sienų iki dangaus.“ Priimančioji šalis turi stengtis pakeisti padėtį išvykimo šalyje. Anksčiau tai buvo vadinama bendradarbiavimu; dabar tai vadinama bendru vystymusi. Geriau investuoti padedant žmonėms suklestėti ir likti savo šalyje, nei išleisti milijardus bandant sulaikyti likimo nuskriaustus žmones nuo patekimo į mūsų šalį ‒ o tai jiems visada pavyks, nes gyvenimas skurde skatina veikti energingai, kantriai ir gudriai.

<...>

The Angelus: Šalys, iš kurių emigruojama, ne visada būna linkusios „bendradarbiauti“ spartinant jų vystymąsi.

Kun. Celier: Taip, tai problema. Pokariniu laikotarpiu dekolonizacija nebuvo sklandi. Ji vyko tuo metu, kai Europos žmonės buvo demoralizuoti. Dėl to mes išvykome nepasirūpinę tolesniu tų šalių likimu, lyg sakydami: „Na, o dabar tvarkykitės patys!“ Vienų šalių žmonės sėkmingai pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis ir jiems pavyko pakilti iš skurdo arba jo išvengti, kiti iš lėto nugrimzdo į dugną. Kai buvau jaunas, per gavėnią skirdavome aukas už „tuos vargšus indus“. Dabar toje šalyje įvyko žalioji revoliucija, ir kalbama, kad ji bus viena iš XXI a. ekonominių milžinų. To paties negalima pasakyti apie juodąją, Subsacharinę Afriką. Šis kontinentas turi milžiniškus resursus, bet šiandien ji yra skurdo ir nuolatinės emigracijos vieta.

The Angelus: Šių šalių skurdą visų pirma lemia plačiai išplitusi korupcija, lyderių neatsakingumas, nesutarimai tarp genčių ir kova dėl valdžios.

Kun. Celier: Tai tiesa. Šiuo požiūriu bendras vystymasis yra nelengvas. Ir paskutiniai 40 metų, iššvaistyti tuščioms kalboms, niekam nepadėjo. Tačiau Prancūzija vis dar turi tam tikrą moralinį autoritetą, administraciją, ekonomiką, armiją. Nusprendus laikytis politinės vizijos, ilguoju laikotarpiu būtų įmanoma padėti tautoms likti namie, nes žmonės būtų laimingesni savo namuose, nei svetimoje šalyje. Vėliau reikėtų protingai ir humaniškai spręsti likusią imigraciją, bet ji nebekeltų tokių didelių problemų, kurias sukelia šiandieninė masinė imigracija.

The Angelus: Tačiau netgi naudojant bendrojo vystymosi modelį vienos šalies gyventojai, kenčiantys nuo didelio skurdo, gali masiškai įsiveržti į kitą šalį.

Kun. Celier: Kaip tik tai buvęs prezidentas Valéry Giscard‘as d’Estaing‘as pavadino „invazine imigracija“. Rašytojas Jeanas Raspailas tokį scenarijų aprašė savo 1973-ųjų romane „Šventųjų stovykla“. Knygoje priimančioji šalis taip pat yra ypatingos būtinybės būsenoje, todėl, be abejo, negalėjo staiga priimti milijonų pašaliečių. Ji negalėjo jiems pasiūlyti nei maisto, nei būsto, nei darbo.

Tokiu atveju priimančioji šalis turi tikrą teisę gintis, netgi nuo žmonių, kurie objektyviai skursta ir kenčia. Kariuomenės, jėga trukdančios nelaimėlių ordoms patekti į šalį, kurią jie gali sugriauti, vaizdiniai nėra malonūs, tačiau šiuo atveju silpnumas sukeltų pavojų tikriesiems gyventojams ir negalėtų išgelbėti atvykėlių. Be abejo, mes aptariame labai neįprastą atvejį, tačiau iš dalies jis yra šių dienų realybė.

The Angelus: Jūs skelbiate teisę į savigyną?

Kun. Celier: Žmonės turi nepaneigiamą teisę gintis nuo imigrantų antplūdžio, pereinančio į invaziją. Mes sakome kartu su popiežiais: svetingumo principas turi būti dosnus, nes žemė nuo pradžių buvo sukurta visiems žmonėms, o dauguma imigrantų beldžiasi į duris norėdami išsivaduoti iš savo apgailėtinos būklės. Iš kitos pusės, teritorija priklauso tautai, kuri joje gyvena ir todėl ji gali priimti tuos, kuriuos nori. Prieš gindama kitus žmones ir pasaulį, šalies politinė valdžia privalo ginti bendrąjį savo tautos gėrį. Viešoji valdžia turi patvirtinti humanišką, teisingą ir dosnią imigracijos politiką, tačiau ji taip pat turi būti apdairi, protinga ir išmintinga. Nebūtų nei protinga, nei išmintinga tiesiog leisti žmonėms plūsti į šalį tingint mąstyti, tokiu būdu sukeliant didelę žalą imigrantų kilmės šaliai, priimančiai šaliai ir jos tautai, kurios politikai yra tik jos atstovai.

The Angelus: Ar nelegalūs imigrantai turi kokias nors teises?

Kun. Celier: Būtent taip šiandien formuluojama ši problema, bet klausimas iš pat pradžių keliamas neteisingai. Pats terminas „nelegalus“ reiškia neturintį teisės, tačiau šiuo atveju nelegalas nėra vien nelegalas, bet ir žmogus. Taigi, jei atsakysiu, kad jis neturi jokių teisių, būsiu nehumaniškas, o jei atsakysiu, kad jis turi tam tikras teises, jos bus priskirtos jo nelegaliam statusui. Manau, kad klausimą būtina performuluoti ir paklausti, kokias pareigas turi šalis į ją neteisėtai patekusiam imigrantui. Mes turime pareigą jį grąžinti į gimtąją šalį, tačiau teisingu ir humanišku būdu.

The Angelus: Jei nelegalus imigrantas šalyje išbuvo 10 ar 20 metų, ar vis dar teisinga jį deportuoti?

Kun. Celier: Jūs keliate juridinio statuso klausimą. Visi žinome posakį: „Didžiausias teisingumas gali virsti didžiausia neteisybe“. Pavyzdžiui, nubausti nusikaltėlį yra gerai. Bet jei jis nepagaunamas iš karto, baudžiant jį praėjus tam tikram laikui (nors tai ir būtų teisinga per se) galima sukelti dar didesnį neteisingumą. Štai kodėl teisė numato apribojimus: pavyzdžiui, Prancūzijoje senaties terminas žmogžudystei yra 30 metų. Galėtų būti išmintinga numatyti senaties terminą imigracijos taisyklių pažeidimams. Įstatymas galėtų numatyti, kad nelegalus imigrantas, kuris šalyje neaptiktas pragyveno 20 metų, galėtų būti įteisintas. Bet turime pasakyti aiškiai: tai neturi nieko bendra su nelegalių imigrantų teisėmis; greičiau tai būtų taisyklė, nustatyta siekiant bendrojo gėrio. Štai kodėl senaties terminai skirtingose šalyse yra skirtingi.

The Angelus: Kodėl dabartinės Europos vyriausybės, susidūrusios su imigracijos fenomenu, veikia taip neefektyviai?

Kun. Celier: Kiekvienas yra savo įstatymų sargas. Nepaisant moralizuojančių proklamacijų, tauta, kuri prarado norą gyventi, neišvengiamai bus nugalėta jaunų, drąsių, vaisingų žmonių. Visa kita yra tik iliuzija ir šilti jausmai. Tautos, kurios daugiau nenori sunkiai dirbti, bus užplūstos imigrantų, ateisiančių padaryti tų darbų. Tautos, kurios nebenori turėti vaikų, bus užplūstos vaisingesnių imigrantų. Tautos, kuriuos nenori gintis, sulauks imigrantų armijų. Tokia yra žiauri gyvenimo tiesa: humanizmo puotoje nėra vietos senukams.

The Angelus: Ar yra koks nors sprendimas?

Kun. Celier: Be abejo, yra lengvinančių priemonių. Kuo lėtesnis imigracijos tempas, tuo geresnės atvykėlių asimiliavimo galimybės išsaugojant priimančios šalies identitetą nepakitusį. Imigracijos sulėtinimas padėtų laimėti laiko. Bet mūsų tautos atgimimo sprendimas yra demografinis augimas, darbo pamėgimas, savo vertybių mylėjimas, ištikimybė savo istorijai. Taip pat efektyvi politinė bendro vystymosi politika, padedanti taikiai išlaikyti skurdžių šalių žmones savo šalyse. Bet kad toks atgimimas taptų įmanomas, būtina pasukti atgal pragaro mašinos, paleistos maždaug prieš 130 metų, veikimą.

The Angelus: Pragaro mašinos?

Kun. Celier: Prancūzų respublikonų 1875 m. išrastos mašinos. Jie norėjo, kad Prancūzija nukirstų savo ryšius su Bažnyčia, kartu išlaikydama krikščioniškas vertybes. Jie norėjo, kad prancūzai liautųsi būti katalikai, bet išliktų padorūs, sunkiai dirbantys, patriotiški, mandagūs ir paklusnūs. Tik nereikėtų stebėtis, kad pakirtus medžio šaknis jis nudžiūsta. Be abejo, kol jis nusilpsta ir nudžiūna, praeina šiek tiek laiko. Bet vieną audringą dieną tas medis užgrius jo savininko namą. Prancūzai, kurie buvo mokomi, kad Dievo nėra, galų gale priėjo išvados – „Nėra Dievo, nėra ir šeimininko.“ Kam būti sąžiningam, jei nėra jokios dieviškos bausmės? Kam dirbti, jei galima gyventi nedirbant?

Tik krikščionybės atgaivinimas gali sugrąžinti mūsų žmonėms amžinojo gyvenimo skonį, o prieš jį ‒ ir žemiškojo gyvenimo skonį. Imigracijos klausimas, žinoma, yra politinis klausimas. Bet jo pirminė potekstė yra svarbesnė už politinę. Ar mūsų žmonės vis dar dega noru gyventi, būti savimi ir dėl to dėti atitinkamas pastangas? Jei mūsų tauta pasiduos švelniam nuosmukio snauduliui, ji neišvengiamai išnyks, paskandinta jūros jaunų žmonių, reikalaujančių atsiriekti savo gyvenimo pyrago gabalą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2019-12-5 1:09

TomuiJ:
Taip, kaip tas daroma JAV.Dviracio isradinet nereikia.Teise gyvent duodama net nelegaliai atvykusiam. Jeigu zmogus turi kuo praturtinti Amerika -tiek to, gyvenk nelegaliai. Veliau paziuresim.
Ne? Tada bus taip:
https://images.app.goo.gl/1QLVxd9QXA6PDsdf7

ah1>2019-12-4 9:51       2019-12-4 18:25

negražu kalbėti svetimo vardu ir KGBistiniais mechanizmais smirda

T0mas J.       2019-12-4 14:16

“Ir Lietuvos (ir Vakaru Europos) sociumu problema ne IMIGRACIJOJE, o nemokejime tvarkyti imigrantu srauto”
(Dzeikas)

Visiškai nesutinku su tavim, bet noriu paklausyti - kaip Europos Sąjungoje reikia tvarkyti imigrantų srautą? Papasakok, aš pasiklausysiu.

ah1       2019-12-4 9:51

Prisipažinsiu, aš esu liberastinis praplautasmegenis.

Dzeikas       2019-12-4 8:35

Jota, negrazu ir nehumaniska nebrendyloms apie seksa pasakoti.

ah1> Jotai       2019-12-3 23:30

o kuo jie skiriasi?

Jota       2019-12-3 21:27

ah1, jei vietoj krikščionių rašytum “katalikai”, būtum visai netoli tiesos (1.06).

ah1> sutinku su komentaru       2019-12-3 19:17

sutinku su komentaru paklausyk, žmonės savo gyvenime susikuria dievą ir laukia kada dievas išspręs problemas, dangstosi dievu eidami kitų žudyti pavyzdys kryžiaus žygiai prieš Sūduvą, išžudymas got(d)arų albigeicų, baltųjų godų ir visa Biblijos penkiaknygė persunkta žudymais dievo vardu ir dalyvaujant dievui, o kur dar “alaakbarų” žudymai šiandienoj?

sutinku su komentaru       2019-12-3 9:56

ah1 paklausyk, vienas labai protingas žmogus yra pasakęs:Žmonės savo gyvenime patys prisikuria problemų ,paskui kaltina Dievą kad šis jų nesprendžia.

Dzeikas       2019-12-3 8:15

ah1am:
Pampersa kelnese apversk.Tada eik stalu vartyt Aleksoto turguj.

ah1>Sutinku su komentaru 21:29        2019-12-3 1:06

O as neabejoju kad Europos salių nykimo priezastis ir yra krikscionybė : I ir II pasaulinius karus sukėlė būtent krikscionys - žuvo ilijonai žmonių, amerikos indėnus isnaikino irgi krikscionys,  inkvizicijos lauzuose spirgino gyvus zmones irgi krikscionys…,prigyvenom iki to kad siandieną baisiausiam blogiui tegalime rodyti atlaidumą, meilę, užuojautą ir taip leidziame ir taip skatiame blogį plisti- irgi krikscionių propogandos “meilės” paseka. Ar ne laikas elgtis kaip Jėzui ir apversti stalus su pinigais saukiant “To nepakęsim”?

Dzeikas       2019-12-3 0:25

TomasuiJ:
Ant “svetimtauciu” pastatytos Jungtines Amerikos Valstijos, kurios varto kaip skudurines onutes bet kokias “tautiskas” ar autochtoniskas valstybeles. O savo galima pasakyt antipodus - Japonija(n), pastate ant ausu nors si smoga klastinga ir skaudu smugi Pirl Harbore.Okinavos sturmas vos ne chrestomatinis pavyzdys kas galejo buti Japonijai jeigu ji nekapituliuotu. Paeme juru pestininkai sturmu japonus isitvirtinusius uoluose(ir aviacija ten buvo bejege, turejo imt butent sturmu). Nepadejo japonams joks ju fanatizmas.Ir kas idomu: puoalnciuju amerikeiciu kariu zuvo maziau negu besiginusiuju japonu.15 vs 20 tukst.
“Jankiu” , t.y. zmoniu kurie galetu pasakyti jog “mano seneliai gime Amerikoje ir artimiausios 3 kartos tokie , JAV labai mazai. Vargu bau ar 20-30% susirinks.Like turi artimesni ar toimesni giminaiti negimusi JAV.
T.y. blogybe ne imigracijoje , o nesugebejimas palaikyti tvarka sociume. Apie Japonus niekaip negalima pasakyt, kad jie nemoka to. Bet visivien “migrantai” atsparde jiems subine su visa ju civilizacija.
Ir Lietuvos (ir Vakaru Europos) sociumu problema ne IMIGRACIJOJE, o nemokejime tvarkyti imigrantu srauto, O VELIAU atvykeliu diskriminacija, jei ne atvira , tai paslepta.

T0mas J.       2019-12-2 18:38

Dauguma žmonių supranta teisingai, jog imigracija yra pražūtinga tautai. Svetimtaučių plūstelėjimas į mūsų darbo rinką nesumažins lietuvių bedarbių skaičiaus, nepaskatins lietuvių emigrantų sugrįžti į tėvynę. Imigrantai visada naudingi tik turtuoliams verslininkams kaip pigi darbo jėga. Nuo imigrantų padidėja verslininkų pelnas, jie moka kyšius valdžios vyrams kad įstatymais neribotų imigrantų atvykimo, kad nedarytų referendumo dėl imigracijos politikos. Ir valdžios vyrai visada paima tuos kyšius: nė vienoje ES šalyje NIEKADA nėra buvę tokio referendumo. Nė karto! Tokia valdžia, kuriai nusispjaut bedarbystės ir emigracijos augimas - yra tautos priešas.

Sutinku su komentaru 21:29       2019-12-2 10:14

Būtent, Europos šalių išglebimo ir nykimo priežastis yra KRIKŠČIONYBĖS NAIKINIMAS.  Europiečiai pasidarė pinigų ir patogumu vergais, kam ta šeima ? kam tie vaikai? taigi vargas. Kam tas tikėjimas ?juk jis riboja LAISVĘ. Ir taip žmonės tampa savo ’ laisvių“belaisviais. O jeigu kokiame viešame komentare parašai ką nors tokio apie tikėjimą ,tuoj sulauki atsakymų ;Ko,tu čia kiši tą bažnyčią;

ah1       2019-12-2 0:06

lakštingala negali nečiulbėti.

Tai gal tų imigrantų       2019-12-1 21:29

nereikia labai kaltinti ir peikti.Jie tik naudojasi turtingos šalies išglebimu.Tokie gamtos dėsniai.Tuščių vietų nelieka.Todėl užuot plūdus imigrantus,reikia atsisukti į esamą padėtį ir imti gydytis ,-receptai pateikti:“demografinis augimas,darbo pamėgimas,savo vertybių mylėjimas,ištikimybė savo istorijai…būti katalikai…padorūs,patriotiški,mandagūs…”


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos ketinimus kriminalizuoti lytinį mažamečių švietimą

Svarbi žinia: teismas įpareigojo Vyriausybės atstovą S. Buškevičiaus skundą dėl Kazio Škirpos gatvės pervardijimo nagrinėti iš naujo

Rasa Čepaitienė. Atviras laiškas Trakų rajono merei Editai Rudelienei

Liudvikas Jakimavičius. Balsavimo kortelė

Konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“ (vaizdo įrašas)

Gitanas Nausėda per Nacionalinius maldos pusryčius: „Susitelkime maldoje visi kartu prieš Dievo veidą, ir vėl pasijuskime esą broliai ir seserys“

Ramūnas Aušrotas kviečia į diskusiją apie naujausią Šarūno Barto filmą „Sutemos“

Aras Lukšas. Stalinizmo šaukliai: tarp prisitaikymo ir atgailos

2019-ųjų metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, žmogui-legendai Albinui Kentrai

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nacionalinė šeimų taryba – rūpestis šeimomis ar inkvizicijos kūrimas?

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

Andrius Švarplys. Kas nutrauks bankų vydomą valstybės šantažą?

Liudvikas Jakimavičius. Ką bendra turi šv. Kalėdos ir šachmatai?

Algimantas Rusteika. Ruoškitės pasirinkimams – ‘vsio bus zakonno’

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.