A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

KTU tyrėjas Thomas A. Bryeris: pilietiškumas su rinkimais nepasibaigia | Tiesos.lt

Demokratija ir valdymas

🌄KTU tyrėjas Thomas A. Bryeris: pilietiškumas su rinkimais nepasibaigia

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 10 d. 22:54

10     

    

KTU tyrėjas Thomas A. Bryeris: pilietiškumas su rinkimais nepasibaigia

ktu.edu.lt

„Mane labiau gąsdina ne žemas rinkėjų aktyvumas, o aktyvūs neinformuoti rinkėjai“, – teigia Thomasas A. Bryeris, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. Pasak jo, pilietiškumas neprasideda ir nepasibaigia su rinkimais – piliečiais esame kasdien. JAV tyrėjas patvirtina statistinius duomenis, rodančius, jog Lietuva į galingiausią pasaulio valstybę panaši tuo, jog tiek ten, tiek čia rinkėjų aktyvumas yra pakankamai žemas.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuva yra tarp šalių, kuriose piliečių aktyvumas rinkimuose yra labai žemas: tik 53,2 proc. apklaustųjų teigė balsavę paskutiniuose rinkimuose (Europos vidurkis – 68 proc.). Kita vertus, tarp tokių šalių yra ir Prancūzija (63,3 proc.), ir JAV.

„JAV rinkėjų aktyvumas yra žemesnis nei daugelyje tvirtos demokratijos šalių – nacionaliniuose rinkimuose paprastai dalyvauja apie 60 proc. rinkėjų, o vietinės savivaldos – apie 40 proc.“, – teigia T. Bryeris.

Pasak jo, piliečių dalyvavimą rinkimuose nulemia du dalykai: žmonės balsuoja, kai jiems asmeniškai rūpi rinkimų rezultatas, arba, kai jie jaučia, kad jų dalyvavimas gali nulemti, kas laimės.

Balsuoja vyresni ir aukštesnio išsilavinimo

„Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje esmingai priklauso nuo dviejų socialinių demografinių veiksnių: amžiaus ir išsilavinimo. Paprastai balsuoti labiau linkę vyresni ir turintys aukštesnį išsilavinimą žmonės. Lytis, pajamos ir gyvenamoji vieta beveik nesusiję su aktyvumu rinkimuose“, – teigia Vaidas Morkevičius, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje balsuoti labiausiai linkę vyresni nei 51-erių žmonės (beveik 63 proc. apklaustųjų dalyvavo praėjusiuose rinkimuose), mažiausiai – jaunesni nei 25-erių (24 proc.). Balsavo ir 64 proc. aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas apklausos dalyvių.

Iš tirtųjų šalių 2014–2016 metais aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Danijos (91,5 proc.), Švedijos (90,5 proc.), Belgijos (89,1 proc.), Norvegijos (87 proc.) piliečiai. Tarp mažiausiai aktyvių, be Lietuvos (53,2 proc.), yra Čekija (56,5 proc.), Slovėnija (62,7 proc.), Prancūzija (63,3 proc.).

V. Morkevičius primena, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, balsavimas yra privalomas.

Jauni žmonės jaučiasi neturintys pakankamai žinių

Jaunimo polinkis nebalsuoti – galvos skausmas permainų siekiantiems politikams. Nors Lietuvos jaunimas, pasak Europos socialinio tyrimo, yra ypač apolitiškas (93,5 proc. 14–20 metų jaunuolių teigia, kad politika jiems visiškai neįdomi ar mažai įdomi; šiuo rodikliu mus lenkia tik Čekija – 95 proc.), panašios tendencijos vyrauja ir kitose šalyse.

Štai istoriniame Jungtinės Karalystės referendume balsavo 64 proc. užsiregistravusių balsuoti 18–24 metų piliečių. Nors šis procentas yra artimas vidurkiui, jaunus žmones stipriai lenkė vyresni nei 65-erių britai: šioje amžiaus grupėje balsuotojų aktyvumas siekė 90 proc.

KTU mokslininko T. A. Bryerio teigimu, nors pastaruosiuose JAV prezidento rinkimuose jaunimas dalyvavo vidutiniškai aktyviai (45 proc. apklaustųjų 18–29 metų piliečių), 2014-ųjų savivaldos rinkimuose iki balsadėžių atėjo tik 20 proc. jaunų žmonių.

„Jaunų žmonių pasyvumas rinkimuose nėra unikalus reiškinys Lietuvai. Tiesa, gali būti, kad jo priežastys skirtingose šalyse yra ne tos pačios – tai gali būti apatija, bejėgiškumas (jausmas, kad tavo balsas nieko nereiškia), netikėjimas, kad išrinktieji politikai, kad ir kas jie būtų, ką nors pakeis. Pavyzdžiui, 60 proc. jaunų amerikiečių mano, kad tik pakankamai išmanantys apie politiką žmonės turėtų balsuoti“, – teigia T. A. Bryeris.

Prezidento kampanija „Twitteryje“ – nebūtinai sveikintina

Beje, amerikietis mokslininkas išreiškia abejonę dėl tarp šiuolaikinių politikų paplitusių, dažniausiai į jaunus žmones orientuotų komunikacijos strategijų. Pasak jo, egzistuoja būdai, kuriais galima sudominti jaunus žmones politika: daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose, kalbėti apie jauniems žmonėms rūpinčius klausimus, parengti tokią komunikacijos strategiją, kuri sutaptų su jaunų žmonių medijų vartojimo įpročiais.

Tačiau, Kauno technologijos universiteto tyrėjo teigimu, toks požiūris turi ir savo trūkumų: „Tokios strategijos priartina politiką prie žmonių, bet ne žmones prie politikos. Politika – rimtas dalykas, ne žaidimas. Tiesą pasakius, man kelia nerimą toks aktyvus „Twitterio“ platformos naudojimas šiuose JAV prezidento rinkimuose. Galbūt tai patraukia daugiau jaunų rinkėjų, tačiau supaprastina sudėtingą procesą.“

Aktyvūs neinformuoti rinkėjai – pavojingi

Mokslininkas mano, kad aktyvūs neinformuoti, neišmanantys nei apie politiką, nei apie viešąjį valdymą rinkėjai yra kur kas didesnė problema nei žemas rinkėjų aktyvumas.

Pasak jo, be balsavimo, yra daugybė kitų būdų kaip būti pilietiškam: savanoriauti, dalyvauti vyriausybės atstovų susitikimuose su bendruomenėmis, domėtis priimamais sprendimais, rašyti išrinktiesiems kandidatams, siūlant geresnius įstatymus ir programas.

„Pilietiškumas neprasideda ir nesibaigia su rinkimais. Mes, dėstytojai, švietimo sistemos lyderiai turime labiau pasistengti rengdami jaunus žmones dalyvauti politikoje – ne „paprastojoje“ politikoje, o skirtoje žmonėms, kuriems rūpi jų valstybė ir jų ateitis“, – mano T. A. Bryeris.

Neturi už ką balsuoti? Tapk kandidatu

Paprašytas pakomentuoti frazę, kurią taip dažnai girdime Lietuvoje prieš šiuos rinkimus „Nėra už ką balsuoti“, KTU tyrėjas iš JAV sako, kad pirmiausia reikėtų perklausti, ką ji iš tikrųjų atskiram žmogui reiškia. Pasak jo, jei nerandi tokio kandidato, kuris atitiktų tavo interesus, kituose rinkimuose turi du variantus: arba išsikelti savo kandidatūrą, arba sumotyvuoti žmogų, kuriuo tiki, eiti į politiką.

„Reikia ieškoti kandidatų, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip sąžiningumas, integralumas, skaidrumas, atvirumas ir dalyvavimas pilietiniame gyvenime, polinkis bendradarbiauti ir kuklumas. Už tokius žmones reikėtų balsuoti, tokius raginti dalyvauti politikoje“, – teigia T. A. Bryeris.

Susikompromitavę politikai turėtų palikti politinę areną, kas, pasak mokslininko, ir Europoje, ir JAV nutinka vis rečiau, o tai kelia vis didesnį pavojų ir demokratijai, ir visuomenės gerovei.

[...]

ktu.edu

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>Juliui Purui       2016-10-12 12:21

Jūs teisus - asmenybes žlugdo “dabartinė” švietimo sistema. Kas iki šiol tą sistemą diegė? Ką per eilę metų Pedagogų universitete diegė ir ką įdiegė iš Romos atsiųstas jėzuitas?

Labai gražiai       2016-10-12 7:55

keliais žodžiais interviu Respublikoje Lietuvos viziją apibudino režiesierius R.Tuminas,-tai šalis ,kurioje klesti menai,mokslas,kultūra,medicina…Gal galima pridurti :ir žydi sodai…

Buras        2016-10-11 18:03

Pageidautina, kad tokios diskusijos, kokios buvo perTV balsavimo nakti, Vaigauskui delsiant skelbti rezultaus, vyktu kiekviena savaitgali. DAug geresnis show uz Valinsko “auksini prota”, jei ka..

Buras        2016-10-11 17:58

Argi ne juokinga?
Labiausiai nusivyle Neokairieji su Nida Vasiliauskaite ir Nako, Pudoko, Borovskio “ekspertai”. Jie tiek agitavo rinkejus nebalsuoti, kad i rinkimus ir neatejo tik ju didziausi gerbejai ir “ekspertu” skaitytojai is Darbo partijos. smile

Marginalas       2016-10-11 15:44

Pilietiškumas su rinkimais nepasibaigia. Jis pasibaigia su elektroniniu kiekvieno vergo pažymėjimu bei bankinės kortelės subendrinimu su “pasu”, panaikinus atsiskaitymą grynaisiais.
Kaip sakė didysis sifilitinis plikočius:
“Demokratija yra spectarnybos plius visų piliečių čipizacija!”

Julius Puras       2016-10-11 14:36

” politinio išprusimo, kritiškumo, nes to nemokoma mokyklose” politinio išprusimo tai korektiškumo kitaip tarent tiesos dar kitaip tarent susigaudimo supančioje aplinkoje dar kitaip tarent daiktus vadinti savaisiai vardas(Lietuvoje daug daiktų nėra vadinami savaisiai vardais). Dėl kritiškumo tai jo mokinti net nereikia. Užtenka tik nesutrypti jauno žmogaus kaip asmenybės ir kiekvienas žmogus yra natūraliai kritiškas.

grumstas       2016-10-11 12:03

Dėstytojo argumentai teisingi, juos jau aiškino Platonas. bet šiais laikais valdžią ima tie, kurie neturi moralinių skrupulų ir moralinių stabdžių, tokiu būdu gėris paralaimi blogiui. O pralaimėti padeda žmonių tingumas domėtis savo krašto reikalais , politika, tą skatina žiniasklaida, kurią remia valdžion atėję politikai.Jie užduoda toną ir tiems atėjusiems ,iliuzijose gyvenantiems naujiems jauniems politikams. Pastarieji ir neturi tvirto suformuoto politinio išprusimo, kritiškumo, nes to nemokoma mokyklose. Valdžiai sąmoningi , aktyvūs -pavojingi. Kvailą bandą lengviau vedžioti, nei tuos, kurie pastoviai tikrinasi , abejoja, bando surasti tiesą, kuri dažnai slepiama po keliais užraktais, maskuojama melu, pusiau tiesa…

Todėl       2016-10-11 11:40

Todėl ir turėtų būti balsavimas privalomas.

po rinkimų...       2016-10-11 8:26

po valdomos demokratijos rinkimų (kur balsus skaičiuoja rusų sukurta programinė įranga už 4 mln. eurų) prasideda otkatai ir putino vertybių įdiegimas, nepaklusniųjų auklėjimas - ekonominėmis ir moralinėmis priemonėmis.

Julius Puras       2016-10-11 5:37

Trumpai kalbant kada zmogui per televizoriu neisplauna smegenu valdzia tai jis pasidaro pavojingas neinformuotas rinkejas.

Apie informacijos priemones ir kaip jos veikia zmogu ir jo pasirinkima deja Bryeris neuzsimena.


Pagrindine beda tame kad Lietuva neturi zurnalistu, apzvalgininku pagaliau analitiku ir veliau Lietuvoje pradeda trukti politiku ir to pasekoje zmones neturi uz ka balsuoti.
Tam reikia sukurti pilietines informacijos sistemas bet beda tame kad joms sukurti Lietuva neturi istekliu tai yra saziningu zmoniu. Dar yra vienas dalykas tai Lietuva neturi svietimo sistemos kuri formuotu saziningas ir tevyne mylincias asmenybes. Visa Lietuvos svietimo sistema skirta tam kad sulamdytu zmogu kaip asmenybe. Ir veliau isejas tokius lietuviskus mokslus zmogus zvelgia abejingu zvilgsniu i ji supancia aplinka.


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.