Nerasta rubrikos

KT: Seimas negali vertinti institucijų vadovų ataskaitų ir imtis atleidimų – tai prieštarauja Konstitucijai, Prokuratūros įstatymo nuostatos – ne

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gruodžio 31 d. 1:02

16     

    

KT: Seimas negali vertinti institucijų vadovų ataskaitų ir imtis atleidimų – tai prieštarauja Konstitucijai, Prokuratūros įstatymo nuostatos – ne

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatos tiek, kiek pagal jas Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, ir šio straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kokie padariniai galimi Seimui išreiškus nepritarimą šiai ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo 1 straipsnis, kuriuo nepritarta Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai.

Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras Seimui atsiskaito teikdamas metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, pagal kurią Seimas gali siūlyti atleisti generalinį prokurorą.

Vertindamas Seimo statuto nuostatų konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimui – Tautos atstovybei – reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas; tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę. Seimui gauti informaciją apie, be kita ko, įvairių valstybės institucijų veiklą yra viešasis interesas, susijęs su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu atviros visuomenės siekiu, Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintu principu, kad Lietuvos valstybė yra respublika, įvairiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintais parlamentinės demokratijos principais. Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją. Taigi pagal Konstituciją Seimas gali nustatyti tokį jo funkcijų vykdymą užtikrinantį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos jam gauti informaciją apie valstybės institucijų, kurių vadovus skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, veiklą, taip pat ir tokių institucijų vadovų teikiamos metinės institucijos veiklos ataskaitos forma.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su asmenų, taip pat ir valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise; jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 5 straipsnyje ir kituose jos straipsniuose įtvirtintas valdžių padalijimo principas, 67 straipsnyje nustatytos Seimo funkcijos nesuponuoja tokio valstybės institucijų informacijos, taigi ir veiklos ataskaitos, teikimo Seimui teisinio reguliavimo, pagal kurį atitinkamos valstybės institucijos ar jos vadovo atsiskaitymo Seimui procedūra būtų laikoma nebaigta tol, kol Seimas nėra ataskaitai pritaręs. Įtvirtinus Seimo įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šie vadovai būtų neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, nors savo funkcijas vykdytų vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; toks teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Konstitucija; jį nustačius būtų nepagrįstai išplėsti konstituciniai Seimo įgaliojimai.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 206 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas turi įgaliojimus priimti nutarimą, pritarti ar nepritarti valstybės institucijos vadovo pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijai prieštarauja ir Seimo statuto 206 straipsnio 6 dalis, pagal kurią Seimas, priėmęs nutarimą nepritarti šiai ataskaitai, gali pavesti ją svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, jei šį vadovą skiria Seimas, arba dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti vadovą, jei šio vadovo paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas. Be to, Konstitucijai prieštaraujančiu Seimo statuto nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu grindžiamas teisės taikymo aktas – Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimas, kuriuo nutarta nepritarti generalinio prokuroro pateiktai ir Seime apsvarstytai Prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad, kaip minėta, demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise; valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos teisinio reguliavimo srityje teisinės valstybės principai įgyvendinami, be kita ko, derinant pasitikėjimą valstybės pareigūnais su jų veiklos vieša kontrole bei atsakomybe visuomenei; teisinėje sistemoje turi būti įtvirtinta galimybė atleisti iš pareigų valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Todėl Seime svarstant metinę institucijos veiklos ataskaitą arba iš joje pateiktos informacijos paaiškėjus, jog ją pateikęs valstybės institucijos vadovas gali būti pažeidęs įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškėlęs aukščiau visuomenės interesų, Konstitucija neužkerta kelio įstatymų leidėjui nustatyti ir tokį valstybės institucijų vadovų (pareigūnų) atleidimo teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimas galėtų: 1) svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, kaip tai numatyta Konstitucijos 75 straipsnyje; 2) Seimo statute numatyto Tautos atstovybės valios išreiškimo valstybei svarbiais klausimais aktu (pareiškimu, deklaracija, rezoliucija ir pan.) viešai kreiptis į Respublikos Prezidentą būtent dėl Respublikos Prezidento Seimo pritarimu skiriamo valstybės institucijos vadovo (pareigūno) atleidimo pritaikant atitinkamą įstatyme nustatytą to vadovo (pareigūno) atleidimo pagrindą. Tačiau vien Seimo nutarimas nepritarti Seimui pateiktai metinės institucijos veiklos ataskaitai (ar valstybės institucijos vadovo teisėtas atsisakymas pateikti Seimo prašomą informaciją) negali būti pagrindas Seimui svarstyti ir priimti nutarimą dėl nepasitikėjimo pareiškimo Seimo skiriamu valstybės institucijos vadovu (taip pat dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti jo Seimo pritarimu skiriamą valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų).

Vertindamas Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją apskritai yra galimas šioje Prokuratūros įstatymo nuostatoje įtvirtintas generalinio prokuroro atsiskaitymas už prokuratūros veiklą jo skyrimo ir atleidimo procese dalyvaujančiam Seimui, taip pat tokia atsiskaitymo Seimui forma kaip metinė prokuratūros veiklos ataskaita. Be to, ši nuostata savaime nereiškia, kad būtent ja generalinis prokuroras yra įpareigojamas teikti Seimui tokią metinės prokuratūros veiklos ataskaitą sudarančią informaciją, kuriai Seimas pritartų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas generalinio prokuroro atsiskaitymas Seimui – metinės prokuratūros veiklos ataskaitos teikimas aiškintinas tik kaip įpareigojimas generaliniam prokurorui šios ataskaitos forma teikti Seimui informaciją apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis, kitomis institucijomis organizavimą, nusikalstamų veikų tyrimo terminus, prokuratūros darbe kylančias problemas ir kt., t. y. generalinio prokuroro atsiskaitymas Seimui metinės prokuratūros veiklos ataskaitos forma sietinas tik su įstatymų leidybai ir kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingos informacijos gavimu ir (ar) jos aptarimu. Tik taip suprantant Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą juo nesudaroma prielaidų Seimui kištis į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, varžyti prokurorų nepriklausomumo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas.

Vertindamas Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, konstitucingumą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją draudžiama įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai būtų pagrindas Seimui nuspręsti siūlyti atleisti generalinį prokurorą. Tačiau pagal Konstituciją apskritai nėra negalimas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas, dalyvaujantis skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą, siūlytų Respublikos Prezidentui atleisti generalinį prokurorą įstatyme nustatytais pagrindais. Pripažinus Seimo statuto nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytas generalinio prokuroro atleidimo Seimo siūlymu teisinis reguliavimas nebeapima tokio atvejo, kai pagrindas Seimo siūlymui atleisti generalinį prokurorą yra Seimo nutarimas nepritarti metinei prokuratūros veiklos ataskaitai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ši Prokuratūros įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

lrkt.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

mielieji buratinai       2016-01-3 19:54

sveiki atvykę į Kvailių šalį

Mėnesiena       2016-01-3 12:33

Kokia laimė, kad mes turime konstitucinį teismą/iš mažosios raidės samoningai/ tik jie žino ,tik jie supranta,tik jie gali ,tik jie yra tikroji mūsų valdžia, ovisas kitas valdžias VELNIOP,oišlaisvintas lėšas TIEMS IŠRINKTIESIEMS konstitucijos dvasių gaudytojams.

o jei prezidentas       2016-01-2 9:40

Bus netinkamas konservams ar socdemams.ja tada sakys KT smile)???

Julius Puras       2016-01-1 22:37

As tame nutarime nematau konstiticiniu nuostatu kuriomis rementis KT butu suformulaves savo nutarima. Ar tai reiskia kad KT eilini karta uzsema istatimu ir dar daugiau, konstitucijos kurimu? Kaip galvojate stasy? Beja stasy man retgis kad jus cia siulote ” aplamai Seimui palikti tik patariamąją  galia kažką siūlyti” pazeidineti Lietuvos Respublikos konstitucija.

aha       2016-01-1 21:45

tai kam dar tas ataskaitas reikia ten klausyti?

stasys       2016-01-1 14:33

Na viskas pakankamai aiškiai ir logiškai sudėliota , tai kas skiria valstybės pareigūną turį ji ir atleisti ir ne Seimui spręsti to pareigūno likimą. Aš tai siūlyčiau aplamai Seimui palikti tik patariamąją  galia kažką siūlyti ,kas liečia vykdomąją valdžia ,.. tai leistu vengti politikavimo ten kur jo aplamai nereikia ir jis yra daugiau kenksmingas nei atneša kokios tai apčiuopiamos naudos, pav. su Taikos premijos skyrimu V.L.  Viena diena atmeta kita vėl siūlo , o pagristi logiškais argumentais neišeina to atsisakymo. Grįžtant prie KT keista tik kad tiek reikia laiko kol suformuluojamos tokios bemaž akivaizdžios išvados. ..lauke kaip ne kaip 2016 ..o tai reiškia kad šiandiena galbūt aktualesnės visai kitos problemos Lietuvai . Antra jei tas KT išvadų darbas butų kiek našesnis ..gal ir visuomenė galėtu prisijungti prie tos diskusijos, kas svarbu jai ir kaip yra iš tikro pagal konstitucija visuomenės akimis . Tai leistu nutildyti visokio plauko naktinius apuokus aiškinant jog tuose konstituciniuose dirvonuose veisiasi kažkokios patariamosios dvasios. Niekinis tas darbas jei jis gaunamas tik paprastos išvados turinių ,..ne mažiau svarbu kad ir visuomenė suprastu kaip masto tos „dvasios“ iš anapus smile tik tada imsime kalbėtis visiems suprantama bendra kalba. O to reikia.

pensininkas       2016-01-1 12:53

Kol viešpataus mūsų išrinkta Polikarpovna, nieko Jūs mūsų teisėsaugai nepadarysite.

Gal gi       2016-01-1 10:50

po metų atėję nauji seimo nariai be konservų ir libderastų panaikins šią “instituciją”

Kam tada zaisti rinkimus       2016-01-1 0:11

Iseina,kad seimas nebereikalingas,tai gal reikia ji paleisti ir pinigeliu sutaupysime,kokio velnio jie ten sedes ir bezdes nieko negaledami…Kas toje valstybeje darosi,graudu ir liudna!

Algis       2015-12-31 21:39

Įdomu, kam iš viso šovė į galvą sukurti tokį darinį kaip Konstitucinį “teismą”,laužantį pačią Konstituciją (30str.),o, sprendžiant savo pačių asmenines problemas prisiteisiant sau atlyginimus - griaunantį visą teisinę sistemą/..

O kas juos sodins???       2015-12-31 17:46

Jug KGB gerai zinojo ,kad atejus laikui zmones juos ims atpazinti.Todel butinai reikejo susikurti savo prokuratura,ta jie ir padare.O kaip ir kam siandiena dirba prokuratura visi matome.Ir ziurime akis issprogine,nes net uz teisinga nuomone komantare prokuratura iskelia baudz.byla o teismas nuteisia.KGB teisingi zmones yra labai pavojingi!

Lietuva po nepriklausomybes uzgrobe...       2015-12-31 17:42

Sovietu KGB ir gerai isitvirtine nepriklausomos Lietuvos politikoje,prokuraturoje ir teismuose,siandiena Lietuva yra paverte teismine vslstybe.Ir…kiekvienam pabandziusiam JIEMS pasipriesinti yra sukuriamos ir suklastojamos bylos.Tai AKIVAIZDU!!!!Ir….nera kam pasiskusti,nes tiems kuriems turetumem skustis ir klastoja bylas.O seimas net….prieme istatyma jeigu pasiskundes neirodysi tiesos ,busi pats nuteistas.Kur MES papuolem???Tarp kujo,priekalo ir sovietu KGB ????

idomu       2015-12-31 13:36

Kai patvirtinti instituciju vadovus , jo Seimas reikalingas balsavimui. Kai instituciju vadovu ataskaitos , Seimui suristos rankos sakyti patinka ar nepatinka, kai atleisti instituciju vadovus vel seimas neturi galios balsuoti. Kas isspres sia problema?

Apuokiukas       2015-12-31 11:54

Iš Juozo Valiušaičio 2015.10.17 interviu ,,Aikštės televizijai“: ,,... Konstitucija reiškia ne tai, kas yra Konstitucijoje, bet tai, ką išaiškina Konstitucinis teismas. Pasirodo, reikia dar atskiros kompanijos, kuri išaiškintų, kas ten parašyta. Palaukit, jeigu aš, lietuvis, kalbu lietuvių gimtąja kalba, aš skaitau Konstituciją, reiškia aš net negaliu suprasti teksto pats? “
Taip kad tie Audriaus Cinin sėbrai tegul eina ( ...pypt… ).

Saujelė       2015-12-31 9:29

žino ir supranta daugiau ir geriau už Seimą? Ar čia ne puikybė ir didybės manija? Taikos ir gerų 2016 metų visiems geros valios žmonėms.

Logiškiausia išvada       2015-12-31 1:15

Visą tą šamanų govėdą derėtų suimti ir teisti už Tėvynės ir Tautos sąmoningą išdavystę vykdant sąmokslą. Sodinti iki gyvos galvos reikia tokius niekšus.


Rekomenduojame

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Andrius Švarplys. Parklupdyti Vakarai nesugeba apginti net savęs, tai kaip mes galime iš jų tikėtis pagalbos?..

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.