Demokratija ir valdymas, Europa

Krzysztof Sczerski. Galbūt tai yra paskutinė galimybė išgelbėti Europos vienybę

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 24 d. 0:20

9     

    

Krzysztof Sczerski. Galbūt tai yra paskutinė galimybė išgelbėti Europos vienybę

Pro Patria

Pristatome portale http://www.300polityka.pl publikuotą Lenkijos prezidento Andrzejo Dudos vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais Krzysztofo Szczerskio knygos „Europietiška Utopija. integracijos krizė ir lenkiška išeities iniciatyva“ („Utopia Europejska. Kryzys integracji i polska iniciatyva naprawy“) ištrauką. Pasak autoriaus, Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) yra pirmas nuo 1951 metų epizodas, kai integruotos Europos teritorija sumažėjo. K. Szczerskio teigimu, tai turėtų būti rimtas signalas visiems ES lyderiams.

* * *

Erdvė, kurioje vyrauja taika, Europoje nuolatos traukiasi: karas prasidėjo ES kaimynystėje esančioje valstybėje, kuri taip pat yra pasirašiusi asociacijos sutartį su bendrija – Ukrainoje, o dar anksčiau – Gruzijoje. Kontinente didėja ir ekonominis nestabilumas. Sąjungos sienos daugiau neužtikrina europiečių saugumo, ką parodė tragiški teroristiniai išpuoliai didžiausiose, stipriausiose ir, atrodytų, saugiausiose Europos šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Europos integracija traukiasi visose plotmėse, o Europos branduolio elitas neturi jokio atsakymo, kaip spręsti šias problemas. Maža to, kai kurie lyderiai savo sprendimais tik pagilina krizę ir atskleidžia naujas jos priežastis. Briuselis yra atitolęs nuo eilinio europiečio kaip niekada iki šiol. Nepaisant to, savo sprendimais Briuselis braunasi į kiekvieną ES gyventojo kasdienį sprendimą: angažuojasi ir reguliuoja vis stipriau, vertina ir moko vis aršiau, kartu būdamas vis svetimesnis ir priešiškas ideologiškai. Tai dar vienas Europos politikos paradoksas.

Klasikiniame modelyje institucijos, kurios netenka visuomenės paramos, silpnėja ir tampa mažiau aktyvios. Europos Sąjungoje viskas vyksta priešingai – kuo mažiau supratimo iš piliečių pusės, tuo didesnis ES institucijų „ganytojiškas“ aktyvumas. Ganytojiškas reiškia tokį, – taip apie šį valdžios tipą rašė Michaelis Foucault, – kuris daro prielaidą, kad piliečius reikia prižiūrėti ir valdyti tarsi bandą, kuri pati negali savimi pasirūpinti. Tačiau Sąjunga nėra banda, o laisva valia sukurta bendruomenė, kurią sudaro laisvos tautos ir tarpusavyje lygios valstybės. Todėl ES institucijos privalo šioms tautoms tarnauti vadovaujantis subsidiarumo principu, kuris buvo ne tik Europos integracijos prielaida, bet ir dar ne taip seniai buvo laikomas bendrijos santvarkos pagrindu.

Europos politika prasideda nuo demokratinės valdžios valstybėse narėse ir iš jų semiasi savo teisėtumą; tik su valstybinių bendruomenių pritarimu gali veikti institucijos ir vykti viršnacionalinė politika. Niekada – priešingai. ES institucijos, tokios kaip Europos Komisija ar Europos Parlamentas, negali būti savo pačių valdžios šaltiniu. Šios institucijos negali kurti naujo tipo valdžios iš nieko, kitaip tariant, savo pačių sprendimais ir kompetencijų išplėtimu. Todėl Komisija, vadovaujantis bendruomenės teise, negali kurią nors dieną paskelbti, kad turi teisę diktuoti sprendimus, pavyzdžiui, dėl Konstitucinio Teismo padėties kurioje nors valstybėje narėje, nes jokia valstybė neperleido jai tokių įgaliojimų. [...] Tik sulaukus kiekvienos iš valstybių narių pritarimo galima perleisti sprendimo teisę Sąjungos institucijoms ir niekada – priešingai.

Šiandien daug procesų ES lygmenyje vyksta atvirkščiai, nei turėtų vykti. Tvyro chaosas, nes kiekviena iš institucijų stengiasi išplėšti sau papildomas kompetencijas ir teisę spręsti už kitus. Nuo to kenčia Sąjungos politinė sistema, kuri tampa nelogiška ir betikslė. Šį chaosą jaučia ir valstybių narių piliečiai, kurie ima pastebėti valdžios, kuriai jie neturi įtakos, represyvumą. Tokia padėtis negali tęstis ilgai. Priešingai, pokyčių dinamika jau įsijungė ir besiveržianti visuomenės reakcija gali padėti galą suvienytos Europos idėjai.

Apie tai yra ši knyga. Joje pristatau svarbiausius dabartinės padėties diagnozės aspektus ir priešingos, kūrybingos išeities iš Europos krizės kelius. Nes dabartinė padėtis nėra be išeities. Šios išeities esminiu elementu šiandien privalo tapti nauja Lenkijos politinė iniciatyva, įrašyta į platesnį, regioninį kontekstą. [...]

Tai, kas jungia naujausius tokių skirtingų šalių kaip Olandija, Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija (anksčiau – Vengrija), o artimiausiu metu Prancūzija ir galimai Vokietija rinkimų rezultatus, yra siekis atgauti politinių sprendimų priėmimo teisę ir noras nukreipti šiuos sprendimus tautine, nuosava linkme. Tai yra siekis vadovautis šalių visuomenių lūkesčiais, o ne viršvalstybine ideologija, kuriai reikia paklusti ir išsižadėti nuosavų tikslų ir net įsitikinimų. Minėtą siekį vadinu unilateralizmu – vienpusiškumu. Jis atsiskleidžia įvairiomis formomis, o kai kurios iš jų nėra naudingos žvelgiant tiek iš lenkiškos, tiek iš europietiškos perspektyvos.

Todėl turime būti atsargūs ir nepritarti visiems, kurie priekaištauja „Briuseliui“. Sudaužyta ir padalinta Europa tampa lengvesniu grobiu išorės imperijoms. Paprasčiau yra ją praryti gabalais, o ne visą. Todėl Lenkijos interesas nėra Europos padalinimas. Tačiau turime prisiminti, kad mūsų uždavinys yra mūsų pozicijos ir vaidmens nekvestionavimo Europoje užtikrinimas. Europa negali apsiriboti tik išrinktųjų klubu, kurie savo sėkmės ir interesų vardan gali paaukoti viską ir visus, kuriuos laiko periferija. Ši pozicija, ypač Lenkijos atžvilgiu, nuolat atsispindi europietiškoje retorikoje – neseniai tokius teiginius galėjome girdėti iš Europos Vadovų Tarybos pirmininko. Anot jo, Lenkija, bendradarbiaudama su Vidurio Europos valstybėmis, save stumia į paraštes.

Scenarijus, kuriame ES subyra, yra labai blogas. Scenarijus, kuriame ES išlieka, bet nustumia Lenkiją į  pilkąją zoną, yra toks pats dramatiškas. Blogiausia, kai tokius procesus skatina Lenkijos deleguoti politikai. Jų veiksmai ir kalbos yra naudingos tiems, kurie nori susigrąžinti mūsų žemes, galutinai prarastas po 1989 metų. Tokie veiksmai kadaise privedė prie valstybingumo praradimo. Todėl mūsų tikslas yra išsaugoti Lenkiją ir Europą nuo blogų scenarijų. Tai reiškia, kad turime pristatyti projektą, numatantį platesnį Europos tautų ir valstybių suverenitetą, išsaugant jas bendrijoje, peržengiančioje valstybių sienas.

Atrodo, kad ši sintezė yra sudėtinga arba neįmanoma ir peržengianti politikų jėgas. Ar tai tiesa? Tam tikra prasme taip. Kodėl? Mano įsitikinimu, tai lemia dabartinio integracijos projekto atsitraukimas nuo klasikinių vertybių ir aksiologinė tuštuma. Kitaip tariant, be dvasinio pagrindo nepavyks atnaujinti europietiškos politikos. Politika privalo būti tapatybės ir bendrų vertybių išraiška, ji turi būti paremta tradicijų puoselėjimu ir tvarkos, kurią mums paliko mūsų pirmtakai, palaikymu. Šiuo metu viskas tėra trumpalaikių interesų, įpročių ar žmogiškų emocijų išraiška. Tačiau konstrukcija be solidžių sudedamųjų dalių griūva kaip kortų namelis.

Knygą išleido leidykla „Biały Kruk“. Ištrauką originalo kalba galite perskaityti ČIA.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2017-02-24 17:17

Lai griūna?
Ar tikrai bus geriau?
Europos Sąjungoje nekilo karas jau 70 metų, nes tautos, valstybės jungėsi į Sąjungą. Dabar norima išsilakstyti ne todėl, kad gyventi taikoje yra blogai, bet todėl, kad atsirado “gudručių”, kurie stengiasi savo susigalvotą bešeimę-tolerastinę-liberastinę ideologiją įbrukti pažangiausiai pasaulio žmonių daliai. Ta ideologija brukama dar palyginus nedaug metų, prisidengiant gana kilniais idealais - žmonių laisvėmis, tolerancija, vaikų teisių gynimu. Tos ideologijos vaisių negalima iš karto pamatyti. Ir jie visu gražumu pasimato tik dabartiniu metu, todėl viskas labai natūraliai pradeda griūti.
Tiesiog kažkas paskubėjo. O skubos naudą pats velnias gaudo (ir kas svarbiausia, be jokio sarkazmo).
Dėl krikščioniškų vertybių.
Iš tiesų Europos Sąjungą buvo bandoma sukurti krikščioniškų vertybių pagrindu. Bet kas tai yra tos krikščioniškos vertybės? Daug kas gal pasakys, kad tai meilė, nuoširdumas, atjauta. Ir nelabai prašaus pro šalį. Bet krikščionybė yra susiskaldžiusi. Štai katalikų kunigai dėl absurdiškų priežasčių, net ir prieštaraujant Biblijai (1 Tim 3, 2) negali vesti, būti šeimoje, patys auginti vaikus ir mokyti tų tiesų savo pasekėjus ir asmeniškai patirti buvimo šeimose privalumus (natūraliai atsiradusi ir kunigų pedofilijos problema), kai kitų konfesijų kunigai nors ir gali tuoktis, bet net religiškai toleruoja vienos lyties asmenų santuokas ar pritaria tokių partnerių teisei įsivaikinti vaikus. Tai kokia ta tikroji krikščioniška vertybė dėl šeimos? O kur dar tos istorinės vertybės, dėl kurių iki šiol šiurpsta dabartinis civilizuotas pasaulis - raganų medžioklė kryžiaus žygiai, indulgencijos, nuodėmių atleidimai, neturint jokios dieviškos teisės.
Todėl šiandien reiktų pradėti kalbėti apie dvasines vertybes. Ir būtent dvasinių vertybių pagrindų kurti tikras sąjungas. Kol kas skamba utopiškai. Bet labai svarbu, kad jau yra į ką atsiremti. Dvasinės Tiesos apreiškimas pasauliui pateiktas. Kada jis bus priimtas visuotinai (nes tikros tiesos paneigti negali niekas, ją galima tik iškraipyti, taip uždelsiant dvasinės tiesos įsitvirtinimą), tada šis pasaulis persitvarkys labai lengvai ir su dideliu žmonių entuziazmu. Nereiks bėdavoti nei dėl luistų, nei dėl netikrų vertybių, nei dėl karų, nei dėl apokalipsių...
Reikia tik sveiko proto, nuoširdumo ir paprasto neangažuoto tikėjimo - tikro tikėjimo…

Lietuva kovoja       2017-02-24 17:10

su Rusija, o kaip kovoja Lenkija su Europa Lietuvai do lampočki.

Lietuvos buržujai       2017-02-24 17:07

valdo mus. Jiems gerai būti ir europos ir amerikos vasalais.

O kam tą ES       2017-02-24 16:12

Bandyti išlaikyti? Lai griūna - bus tik geriau.

Iš kur        2017-02-24 15:11

Iš kur tas mūsų valdžiagyvių noras parsiduoti? Visus 26 metus. Baimė ir nuolankumas prieš didesnius, aukštesnius, stipresnius “iš kitur” ir panieka, prasivardžiavimas, pasipūtimas prieš savus žmones, kuriems turėtų tarnauti. Tai silpnųjų ir bailių dalia, sujungta su žlugdančia valdžios ir pinigų galia. Neneigiu,- didžiąja dalimi kalti mes patys, iš karto po Atgimimo atidavę visus svertus į, kaip dabar jau matome, moraliniame užribyje esantiems “vadams”. Leidome jiems užimti komandines aukštumas ir dabar graužiame nagus. Taigi, prisipažinkime, ir mes visi ne ką geresni.

pavydas       2017-02-24 9:24

Lenkijos valstybė yra patikimose rankose. Užsienio politika ir situacijos suvokimas yra įžvalgūs ir racionalūs.
Kai bandai greta lenkų padėti ir palyginti landsgrybinius idiotus, apima depresija.
Ne dėl to, jog skirtumai tarp Lenkijos ir Lietuvos politikų galimi išmatuoti tik naudojant astronominius matus, bet dėl to, jog nėra jokios apčiuopiamos perspektyvos mūsų beviltiškus molius ir lopus pakeisti į normalius.
Bėda bukoje inertiškoje visuomenėje, nes blogą valdžią galima išvaikyti.
O jeigu visuomenė yra gluši slunkiai, tuomet valstybėlės likimas yra labai liūdnas…

Vakar Makaraitytės pašnekovas        2017-02-24 9:17

sakė,kad tautiškumas nemodernu,atgyvena,žemės ūkis iš vis paskutinis laiptelis…

Kuodis pranašauja       2017-02-24 8:49

kone Lietuvos išnykimą.Kas tie du su puse miesto.Tačiau lenkai rodo pavyzdį,kad galima tvarkytis kitaip,tik reikia pakovoti.

Marginalas       2017-02-24 2:34

Vienybė kokiu pagrindu? Antikristinės orvelinės ideologijos su lustais? Nereikia tokios vienybės. Vienytis turi tie, kurie nori krikščioniškos laisvės (ne “demokratinių “krikščioniškų vertybių”“), turi panašią istoriją ir panašius resursus.
Britanija niekur nedingo. Ji yra globalizmo tėvynė ir nenori, kad jos mokiniai jai komanduotų. Ji puikiausiai valdys marias vien savo kapitalais nuo Londono iki Vašingtono ir Kanberos, o ES niekur nuo jos nepabėgs.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.