Geroji Naujiena

Krizmos Mišių homilija: mokėti nusilenkti, mokėti atsitiesti

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 24 d. 21:03

0     

    

Krizmos Mišių homilija: mokėti nusilenkti, mokėti atsitiesti

Vatikano radijas

Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje aukojo Krizmos šventąsias Mišias, kurių metu buvo pašventinti aliejai, naudojami Bažnyčios liturgijoje ir sakramentų teikime. Per šias Mišias vyskupas ir kunigai taip pat atnaujina savo kunigystės pažadus.

Savo homilijoje popiežius, atsispirdamas nuo Evangelijos pagal Luką skaitinio, pirmiausia iliustravo, kaip keitėsi požiūris į Jėzų. Kai jis pasakė, jog „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ pagal pranašą Izaiją, „visi jam pritarė ir stebėjosi“, bet tuoj pat atsirado abejonė – „Argi jis ne Juozapo sūnus?“ Ir dar vėliau „labai užsirūstino“, bei panoro nustumti nuo uolos. Taip Jėzus iš tiesų yra, kaip sakė senasis Simeonas, „prieštaravimo ženklas“, parodantis ką kiekvienas vyras ir moteris nešioja širdyje.

Viešpats skelbia besąlygišką Tėvo gailestingumą vargšams, prispaustiems. Jis kovoja ne prieš žmones, bet prieš velnią, žmonijos priešą. Jis nekovoja už kažkokią savo galios erdvę. Jis pralaužia užtvarus, kad atvertų plyšį gailestingumo srovei, kurią Tėvas ir Dvasia išlieja ant žemės. Šis gailestingumas yra „keliaujantis“, žingsnis po žingsnio siekiantis pasiekti tas vietas, kur prieš tai karaliavo tik abejingumas ir prievarta. Tai įkūnija gerojo samariečio pavyzdys.

„Kiekvienas iš mūsų, – sakė popiežius Pranciškus, – žvelgdamas į savo gyvenimą gerojo Dievo žvilgsniu, gali atlikti pratimą su atmintimi ir atskleisti, kaip Viešpats buvo gailestingas su mumis – daug labiau, nei manėme, ir taip padrąsinti save ir paprašyti Jo, kad žengtų dar žingsnelį į priekį ir būtų dar gailestingesnis ateityje.

Kaip kunigai, – pridūrė Šventasis Tėvas, – esame vis didesnio savojo Tėvo Gailestingumo liudytojai ir tarnai; turime saldų ir guodžiantį uždavinį jį įkūnyti, kaip ir Jėzus, „darydamas gera ir gydydamas“ (Apd 10, 38), tūkstančiais būdų, kad pasiektų visus.“

Pasak popiežiaus, kai asmuo pajus gailestingumą savo asmeninėje patirtyje, jis jį supras ir pats galės praktikuoti.

Jubiliejinių Gailestingumo metų Didįjį Ketvirtadienį, pasak Pranciškaus, jis nori išryškinti dvi situacijas, kuriose Viešpaties gailestingumas liejasi per kraštus ir kuriose, pagal jo pavyzdį, ir mes neturime bijoti rodyti tokį gailestingumą.

„Viena situacija yra susitikimas, kurį taip nuostabiai iliustruoja sūnų paklydėlį sutinkančio gailestingo tėvo parabolė. Tėvas bėga prie jo, apkabina ir tuoj pat iškelia šventę parodydamas, jog sugrįžęs sūnus toks pat, kaip ir kiti, įtraukdamas ir kitus į šventę. Kai mes susiduriame su tokiu Tėvo džiaugsmu mums sugrįžus, turėtume, kaip tas raupsuotasis, dėkoti Dievui garsiu balsu.

Gailestingumas viską atstato ir grąžina asmenims jų pradinį orumą. Todėl džiugi padėka yra teisingas atsakymas: iš karto pradedame švęsti, atsikratome vyresniojo sūnaus nuoskaudų... Po išpažinties turėtume švęsti.

Kita situacija, kurioje Dievo gailestingumas liejasi per kraštus, yra pats atleidimas. Dievas atleidžia negrąžinamas skolas ir iš gėdingiausios būsenos pakelia į aukščiausiąjį orumą. Taip Jėzus pasielgė su kojas ašaromis jam laisčiusia nusidėjėle ar su apaštalu Petru, kuris, suvokęs savo nuodėmę, prašė Jėzaus nuo jo pasitraukti. Tuo tarpu be Viešpaties mūsų nuodėmės arba verčia mus slėptis, nuleista galva, arba jas kaip nors užtušuoti ir tuščiai puikuotis.

Stovint prieš Viešpaties atleidimą, anot popiežiaus, turime išlaikyti sveiką įtampą tarp oraus gėdijimosi ir orumo, kuris moka gėdytis; tarp mokėjimo būti nuolankiam ir tuo pat metu atsitiesti, padedant Viešpačiui, be mėgavimosi savimi, dėl mums duotos misijos“, – kalbėjo popiežius.

Dar kartą kreipdamasis į kunigus, popiežius perspėjo dėl tikėjimo aklumo, kurį lemia ne Evangelija po ranka, o pernelyg komplikuotos teologijos; ne Gyvojo vandens trūkumas, o pernelyg daug „lengvo“, „putojančio“ dvasingumo; ne metalinės grotos, o tūkstančiai pasiūlymų vartoti. Visa tai trukdo laisvai eiti takeliais, vedančiais link mūsų brolių meilės.

„Bet Jėzus nuolatos mus laisvina, iš vargšų ir aklų, iš kalinių ir prispaustųjų paverčia gailestingumo tarnais, – pridūrė popiežius. – Prašykime, kad Viešpats nuplautų kiekvieną mūsų nuodėmę, džiugiai dėkokime, perduokime Gailestingumą kitiems ir praktikuokime Dvasios žadinamus darbus dėl visos Dievo tautos gėrio“.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

JAV spauda apie Lietuvos teismo sprendimą ir suėjus senaties terminui tęsti Neringos Venckienės bylą

Algimantas Rusteika. Auksinės valandos

Andrius Švarplys. Reikia grąžinti vaiko teisių apsaugą prie Konstitucijos standartų

Kritusiųjų slėniui grasina socialistai

Antanas Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos?

Algimantas Matulevičius. Ar pagalba žmonėms ir verslui nėra žlugdoma tyčia?

Vytautas Radžvilas. LRT-Ostankino epocha turi baigtis

Vladimiras Laučius. TS-LRT: interesų grupė tapšnoja Lietuvą

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.