Nevyriausybinės organizacijos

Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms

Tiesos.lt siūlo   2022 m. sausio 6 d. 11:08

0     

    

Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms

propatria.lt

Š. m. sausio 4 d. pelno nesiekiančios advokacijos veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į kelis Seimo komitetus, ragindamos nepritarti įstatymo pakeitimui, kuriuo iš visuomeninių organizacijų finansavimo konkursų kaip netinkamos faktiškai būtų pašalintos visos visuomeninių interesų gynimu užsiimančios organizacijos. Tokie pokyčiai įvyktų pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užregistruotiems Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimams.

„Lietuva yra demokratinė valstybė ir demokratijose valdžia renkama atstovauti piliečiams. Valdantiesiems norėtųsi ketverius metus galėti nevaržomai elgtis savo nuožiūra, tačiau tai būtų žemiausios politinės kultūros bruožas. Suverenitetas niekada nenustoja priklausyti tautai, piliečiai turi teisę informuoti apie savo lūkesčius ir iš valdžios atstovų reikalautų vienokių ar kitokių sprendimų ir rezultatų. Nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios visuomeninių interesų gynimu, yra labai svarbi šio proceso dalis. Be jų dažniausiai turime daugybę pabirusių individų, kuriems sudėtinga imtis veiksmų. Mūsų valdantiesiems užtenka drąsos užsienio politikoje, tad nesinori manyti, kad vidaus politikos klausimais baimė verčia paprasčiausiai nutildyti neparankias organizacijas“, – teigė kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovė Diana Karvelienė.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, priežasčių nepritarti Įstatymo projektui yra ne viena. Pirmiausiai, įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma pateikti baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos, kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų puoselėjimas ir pan. Neaišku, ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda, ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas.

Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai pamatuojamas, nes yra susijęs ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Todėl Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais yra nepagrįstas. Toks reikalavimas gali būti keliamas organizacijos projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostata, kad vyriausybės įgaliota institucija vertintų ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus. Tai sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms. Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą ir neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, dabartinės Įstatymo projekto formuluotės iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas, nors tokios veiklos yra tiesiogiai susijusios ir neretai būtinos tikslams siekti.

„Įstatymo projektas suteikia pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms, o ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančias organizacijas diskriminuoja, jų veiklą sutapatina su projektine, o jas pačias verčia vengti bet kokios valdžios kritikos. Lietuvoje drastiškai trūkstant pilietinio dalyvavimo, nauju reguliavimu būtų žlugdomos jį ir apskritai įsitraukimą į viešuosius reikalus skatinančių organizacijų veikla. Demokratinėje šalyje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamos“, – teigė D. Karvelienė.

Kreipimąsi pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šeimos institutas, Lietuvos tėvų forumas ir kitos organizacijos.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.