Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugsėjo 3 d. 20:11

3     

    

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Laisvos visuomenės institutas

Neseniai ministras A.Veryga kreipėsi į naktinių klubų, barų ir kavinių lankytojus. Jis paragino naktinėtojus fiksuoti bei pranešti apie kaukių dėvėjimo reikalavimų pažeidimus. Prašymas motyvuotas tuo, kad „kiekvienas galime prisidėti prie situacijos gerinimo“.

Iniciatyva nepasiteisino – žmonės nepanoro naktimis užsiimti kaukių nuosmukio nuo veidų fotografavimu ir vienas kito skundimu.

Ši valdiškos iniciatyvos nesėkmė yra švelni užuomina į tai, kad mūsų šalyje dar ne visiškai sunykusi piliečių vienybė, pagarba kito atsakomybei; kad dar turime ir kruopelę savigarbos, laisvės jausmo, todėl nematome poreikio dėl smulkmenų šauktis „motinos valstybės“ prašydami nubausti šalia sėdinčius „prasikaltėlius“.

Visuotinis skundimas, atrodo, turėtų palengvinti valstybinės visuomenės kontrolės naštą, bet yra neveiksmingas, nes naikina savikontrolę, atima vidinį motyvą bendradarbiauti su valstybe, lemia priešiškumą, baimę ir nepasitikėjimą tarp piliečių. Šalyje, kurioje tvyro tiršta vienas kito skundimo atmosfera, neįmanomas geranoriškas rūpestis vienas kito ir visuomenės sveikata.

Įtarumo santykis tarp bendrapiliečių nepuošia laisvos, demokratinės valstybės. Skundimo mentalitetas yra būdingas autoritariniams ir totalitariniams režimams. Skundė buožes, žydus, jų gelbėtojus, partizanus… Su skundikais bendradarbiavo sovietinė rezistentų persekiojimo sistema. Skundais galima gelbėti, bet galima ir susidoroti.

Visgi pranešimas institucijoms apie ne vietoje ir ne laiku atsidengusį nosies galiuką yra menkniekis, lyginant su skundais dėl jautriausių, subtiliausių, privačiausių, todėl išoriškai sunkiai apčiuopiamų šeimos gyvenimo reikalų. O pastaraisiais metais stebėjome ne vieną politinę iniciatyvą, kuri skundų pagrindu siekė vis giliau suleisti geležinius valstybės nagus į privatų šeimos gyvenimą.

Reikšmingiausia iš tokių iniciatyvų vyko Seimo narės D.Šakalienės inicijuotos vaiko teisių sistemos reformos metu. Tada visos žiniasklaidos priemonės skelbė raginimą skųsti tėvus dėl įtariamų vaiko teisių pažeidimų. Įspūdingiausi skambėjo maždaug taip: „girdi verkiantį vaiką, pranešk, gali būti, kad išgelbėsi vaiko gyvybę“. Nesiplėsime, aiškindamiesi, dėl kokių priežasčių gali pravirkti vaikas ir kaip lengvai „dėl tvoros“ nepatenkinti kaimynai gali tuo pasinaudoti. Šiuos argumentus jau ne kartą išsakė „vaikmušiais“ vadinti reformos kritikai.

Tačiau nepaisant šių ir kitų argumentų, pareiga skųsti tėvus buvo įrašyta į įstatymą, perkelta į ministrų įsakymus, išsiuntinėta atitinkamais nurodymais vaikų ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros įstaigoms, diegta mokymais ir pamokymais visiems su vaikais dirbantiems specialistams. Sąmoningesni ir sąžiningesni gydytojai, psichologai išdrįso pasakyti, kad tai lemia tėvų nepasitikėjimą specialistais, reikalingų paslaugų vengimą, svarbios informacijos apie vaiką slėpimą. Kaip ten bebūtų, „nulinė tolerancija vaiko teisių pažeidimams“ sistemos reformatoriams buvo svarbiau.

Ne kartą girdėjome „šmaikštų“ padrąsinimą – nemuškit vaikų, ir skundų bei valstybės represijų bijoti nereikės. Čia verta priminti, kad smurtas yra ne vien fizinis, bet ir psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Pastaruosius įtarti lengva, bet įrodyti daug sunkiau. Po „prevenciško“ šeimos išardymo psichiatrinė ekspertizė gali užtrukti puse metų, metus ar ilgiau. Vaiko teisių pažeidimų sąrašas siekia dar toliau – teises į indentiškumą, poilsį, laisvalaikį, teisę į informaciją, saviraišką ir kt. O šiomis abstrakcijomis taip lengva manipuliuoti…

Niekam nekyla klausimas, kad Lietuvoje yra vaikų, kuriems valstybės pagalba yra būtina; kad matant skriaudžiamą ar apleistą mažylį, pranešti tarnyboms yra šventa kiekvieno pareiga. Bet argi verta kurstyti visuomenėje įtarumo atmosferą? Ar verta skatinti skundimą dėl vaiko pravirkimo, dėl kitų menkų ar pasivaidenusių pažeidimų? Ar tikrai į šeimos privatų gyvenimą įsikišusi valstybė savo grubiomis, formaliomis priemonėmis klaidų nepadarys? Ar esame tikri, kad mūsų laikais „poreikio“ susidoroti su neįtikusiais bei pademonstruoti galią prieš įkliuvusius nepasitaiko?

Nebebūkime naivūs. Net ir tauriausia iš visų – vaiko teisių apsaugos sistema – gali pernelyg įsisiūbuoti gelbėdama vaikus nuo tėvų. Laimei, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) net trijose iš eilės bylose liepė arklius pristabdyti.

Nutartyse LAT ne tik konstatavo institucijų padarytus tėvų ir vaikų teisių pažeidimus, bet ir kritikavo po D.Šakalienės inicijuotos reformos įsigaliojusį teisinį reguliavimą. Didele dalimi LAT išsakė iš esmės tuos pačius argumentus, rėmėsi tais pačiais teisės principais ir citavo tą pačią tarptautinių teismų praktiką, kuria savo siūlymus grindė reformos kritikai, bet ignoravo reformos iniciatoriai.

Pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartyje LAT pripažino, kad vaiko paėmimas yra valstybės intervencija į privatų šeimos gyvenimą, kuri gali sukelti labai rimtus padarinius, todėl taikytina kaip ultima ratio priemonė, kai kitais būdais neįmanoma vaiko apsaugoti ar užtikrinti geriausių vaiko interesų (bylos Nr. e3K-3-308-969/2019).

2020 m. balandžio 2 d. nutartyje LAT nurodė, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra trauminė patirtis vaikui, todėl toks sprendimas turi būti pakankamai pagrįstas. Anot teismo, vaiko paėmimas negali būti priemonė, skirta tėvams pagąsdinti (bylos Nr. e3K-3-182-916/2020).

Paskutinėje E. Kručinskienės byloje atsiskleidė, kad mamos nuteisimui neužtenka „geranoriškų piliečių“ skundo, kaip šoko būsenoje ji netinkamai drausmino vaiką kelis kartus pliaukštelėdama. 2020 m. liepos 9 d. nutartyje LAT nurodė, kad baudžiamojoje byloje būtina įvertinti: „Ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama tėvų reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio“ (bylos Nr. 2K-116-489/2020).

Galima būtų toliau cituoti sveiko proto įžvalgas iš LAT nutarčių, bet dalyko esmė paprasta – kaip nėra neklystančių tėvų, taip nėra ir neklystančių institucijų. Tačiau net ir stipriai klystantys tėvai paprastai myli savo vaikus, jų klaidas bent iš dalies atperka vaikams dovanotos džiaugsmo akimirkos, rūpesčio valandos ir nemigos naktys. O institucijos vykdo instrukcijas, sprendimus grindžia varnelėmis anketose ir iki paskutinės instancijos yra linkusios gelbėti savo kailį net tada, kai akivaizdžiai perlenkia lazdą.

Šeima (kaip ir visuomenė) yra gyvas organizmas. Be rimto pagrindo skundžiant, persekiojant ir baudžiant vienus, nukenčia ir kiti. Taip, organizmui sunegalavus, skundas gali suveikti kaip simptomą malšinantis analgetikas, bet ilgalaikėje perspektyvoje šalyje įsivyravusi skundų kultūra sukeltų aibę nepageidaujamų reiškinių: baimę, nepasitikėjimą, priešiškumą.

Todėl nesant rimto pavojaus, asmenys turėtų būti skatinami pirmiausia ne skųsti savo bendrapiliečius tarnyboms, o padėti vieni kitiems, sudrausminti, priminti taisyklę, paraginti elgtis deramai. Aišku, kad geranoriškas prašymas ne visada suveiks (kaip ir ne visada suveiks apskundimas), bet pridarys mažiau žalos piliečių tarpusavio santykiams ir konkrečių žmonių gyvenimams.

laisvavisuomene.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Klausimas       2020-09-9 8:11

LVI komandos narys
doc.dr.Vincentas Vobolevičius
Valdybos narys
Kompetencijos sritys:
politinė ekonomija,
Rytų Europos po-komunistinės transformacijos.
Jis, būdamas Vyriausiojo rinkimų komisija (VRK)nariu,  vienbalsiai su kitais nariais, nutarė neleisti dalyvauti Neringai Venckienei Seimo rinkimuose ir taip pavertė rinkimus farsus – jie negali būti teisėti, jeigu valdžia neleidžia juose dalyvauti valdžiai neįtinkantiems piliečiams.

LVI       2020-09-8 13:02

https://laisvavisuomene.lt/
Pasirašykite kreipimąsi dėl pasiūlymų, susijusių su privalomu ikimokykliniu ugdymu ir pradinio ugdymo ankstinimu, derinimo su visuomene
2020 rugsėjo 5 d., Vilnius

LR Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. rugpjūčio 31 d. pristatė šalies švietimo sistemos pokyčių viziją. Valstybės vadovas pasiūlė vieneriais metais ankstinti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą bei nustatyti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems Lietuvos piliečių vaikams. Šie siūlymai kelia susirūpinimą dėl kelių priežasčių:

Ugdymo prievolė galiotų visiems, tačiau prievolės reikalingumas grindžiamas tuo, kad maždaug 4500 socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų dėl tam tikrų priežasčių nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Teisinės „socialinės rizikos“ sąvokos bei tokių šeimų sąrašo Lietuvoje nebėra, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atsirenkamos šeimos, kurių vaikams ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Ar tie kriterijai bus pakankamai aiškūs, pagrįsti, ar nebus galimas piktnaudžiavimas jais?
Nėra tyrimų, kurių išvados rodo bendrą tendenciją, kad ikimokyklinis ugdymas nulemia geresnį akademinį ugdymąsi ir jo rezultatus. Negalime teigti, kad tie vaikai, kurie lankė darželį, vėliau geriau mokosi, palyginus su tais, kurie nelankė. Svarbu atsižvelgti ir į kitus tyrimų aspektus (ne vien į akademinius vaikų pasiekimus), kurie rodo, kad mažamečiams vaikams yra ypatingai svarbus artimas ryšys su mama, šeima ir buvimas stabilioje, ramioje namų aplinkoje. Ankstyvas atskyrimas nuo mamos ir šeimos daro žalą vaiko raidai bei jo psichinei ir dvasinei gerovei viso gyvenimo perspektyvoje.
Yra šeimų, kurios linkusios ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdyti šeimose, kai vienas sutuoktinių atsisako profesinės veiklos, karjeros, didesnių pajamų galimybės. Tokio ugdymo metu vaikai gauna ne tik formalias žinias, bet ir nuoširdžią meilę, rūpestį, individualų dėmesį bei, svarbiausia, psichologinį saugumą ir vertybinį pagrindą, grindžiamą šeimos išpažįstama pasaulėžiūra. Ugdymas namuose leidžia tėvams vykdyti LR Konstitucijos 26 str. garantuojamą teisę ir pareigą – nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Daugelio šalių patirtys rodo, kad panašioje kaip Lietuvos švietimo sistemoje optimaliausias priešmokyklinio ugdymo startas būtų, kai vaikui sueina 6 metai, o pradinio ugdymo optimali pradžia – kai vaikui sueina 7 metai. Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdymo ankstinimas buvo atšauktas. Ar verta vėl eksperimentuoti su Lietuvos vaikais, orientuojantis į kokybiškai kitokią Vakarų pasaulio ugdymo sistemą ir bandant ją atkartoti Lietuvoje?
LR Teisėkūros pagrindų įstatymas teisėkūros subjektams numato konsultavimosi su visuomene pareigą, kuri, be kitų dalykų, apima ir pareigą su visuomene derinti ir teisėkūros iniciatyvas (2 str. 3 d.) jas užregistruojant teisės aktų registre (5 str. 2 d. 1. p) bei paskelbiant viešai informaciją apie konsultavimąsi dėl jų su visuomene, tokio konsultavimosi laiką ir būdą (5 str. 2 d. 4 p.). Taip yra užtikrinamas teisėkūros atvirumas ir skaidrumas, sudaroma galimybė įvertinti galimo teisės akto projekto atitikimą teisėkūros principams, visų pirma tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į šiuos ir kitus probleminius siūlymo aspektus bei į tai, kad LR Prezidento pasiūlymai nebuvo paskelbti viešai ir nebuvo derinti su visuomene, p r a š o m e:

Paskelbti teisėkūros iniciatyvą dėl aktualių LR Prezidento pasiūlymų derinimui su visuomene;
Suorganizuoti diskusijas dėl šios teisėkūros iniciatyvos su suinteresuotomis grupėmis (tėvais, mokytojais, ugdytojais, psichologais ir kt.).

smagu skaityti       2020-09-3 21:31

A. Rusteika, Kristina Sakaviciene, Agne Sirinskiene! Saunuoliai!


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.