Socialinė politika

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šaldyti embrionai reikalingi ne apvaisinimui, bet Europos laboratorijoms

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 8 d. 21:49

10     

    

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Šaldyti embrionai reikalingi ne apvaisinimui, bet Europos laboratorijoms

Artėjant Prezidentės vetuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymui Seime, žiniasklaidoje vėl agituojama už tai, kad būtų įteisintas „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymas. Toks didžiulis suinteresuotumas kyla todėl, kad užšaldytų embrionų reikia Europos bei kitose pasaulio valstybėse augančiai biotechnologijų pramonei – eksperimentams su embrionais, embriono kamieninių ląstelių gamybai.

Prezidentės dekretu siūloma įteisinti valstybės pareigą vystyti embrionų technologijas, o tai įmanoma tik eksperimentuojant su jais. Paradoksalu, bet Prezidentės siūlomose įstatymo pataisose yra detalizuotas lytinių ląstelių ir naujų embrionų panaudojimas bei apskaita, bet kaip būtų saugomi užšaldyti embrionai, neatsakyta. Tokia spraga bado akis žinant, kokia didelė jų paklausa Europos valstybėse.

Eksportuoti šaldytus embrionus iš Lietuvos nėra draudžiama, tačiau priimamo įstatymo kontekste, kalbėdami apie mėgintuvėlyje pradėto embriono statusą, negalime savęs apgaudinėti. Siekiant išsklaidyti kai kurias abejones, verta atsakyti į „Delfi“ portale publikuotą interviu su embriologijos specialybę pasirinkusia Amsterdamo universiteto doktorante Ieva Masliukaite.

Bandydama įrodyti „menkesnį“ embrionų, augančių mėgintuvėlyje, statusą nei augančių gimdoje, doktorantė pateikia argumentą: „Svarbu pabrėžti, kad embriono potencialas tapti žmogumi, išsivystyti į vaiką, yra galimas tik tuomet, kai jis perkeliamas į moters gimdą. Be motinos organizmo, priklausomai nuo terpės, embrionas gali išsivystyti į bet kurį žmogaus audinį, nesudarydamas žmogaus būviui būtinos visumos. Todėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymo metu privalu apibrėžti embriono moralinį, etinį ir teisinį statusą, būtina atskirti jo būvį prieš implantaciją in vitro (ne moters organizme), in vivo (moters organizme) ir po implantacijos.”

Ne naujiena, kad embrionui, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, yra būtina tam tikra aplinka, kad jis galėtų išgyventi ir/ar sveikai vystytis. Štai naujagimį palikę be kitų žmonių priežiūros miške, mes sulauktume panašaus rezultato, kaip ir mėgintuvėlyje sukurto embriono neperkėlę į moters gimdą. Panaši lemtis ištiktų kiekvieną iš mūsų, jeigu be atitinkamos įrangos atsidurtume Mėnulyje. Bet ar tai reiškia, kad paskutinę savo gyvenimo akimirką Mėnulyje mes nebūtume žmonėmis? Ar naujagimis, paliktas gyvybei pavojingoje situacijoje, praranda savo žmogiškumą? Kitais žodžiais, ar žmonių moralinis, etinis ir teisinis statusas priklauso nuo tinkamos „terpės“?

Mums visiems yra būtina tam tikra „terpė“: deguonis, tinkamas slėgis, temperatūra, maistas, vanduo… O ypač pažeidžiamiems būtinas ir kitų žmonių rūpestis bei pagalba. Žmogaus vystymosi pradžioje (embriono stadijoje) jam yra reikalingas kitas žmogus – jo mama, kurios gimdoje jis tegali vystytis į vėlesnes raidos stadijas. Nė vienas iš mūsų savo gyvenimo pradžioje be mamos gimdos neapsiėjome.

Nepaisant vystymosi eigoje kintančių poreikių, konkretus žmogus nuo embriono stadijos iki paskutinės savo gyvenimo minutės lieka ta pačia žmogiška būtybe. Net ir mėgintuvėlyje (in vitro) pradėtas embrionas yra tas pats žmogus, kuris po perkėlimo į moters organizmą vystosi gimdoje (in vivo), o pasiekęs reikiamą vystymosi etapą, gimsta ir toliau gyvena mūsų visuomenėje. Nėra moraliai pateisinamo pagrindo besivystančio žmogaus statusą diferencijuoti pagal tai, kad keičiasi jo buvimo vieta.

Doktorantė pateikia kelias moralines dilemas, kurios neva parodo, kad embrionai inkubatoriuje turi kitokį statusą, nei jau gimę žmonės. Pavyzdžiui.: „Įsivaizduokite, kad prieš save matote atvira ugnimi degantį pastatą. Šiame pastate yra embrionų inkubatorius, kuriame auga 40 embrionų. Šalia šio pastato atvira liepsna dega vaikų darželis. Yra žinoma, kad vaikų darželyje tą dieną yra 40 vaikų. Kuriame iš šių dviejų pastatų liepsną gesinsite pirmiausia, jei turimas vandens kiekis yra ribotas. Kodėl?“

Atsakant į šią ir kitas pateiktas (labai panašias) dilemas, galima suformuluoti dar vieną moralinę dilemą:

Įsivaizduokite, kad prieš save matote atvira ugnimi degantį pastatą. Šiame pastate yra penki jums nepažįstami asmenys. Šalia šio pastato atvira liepsna dega jūsų namai, kuriuose yra penki jūsų šeimos nariai – jūsų vaikai, brolis ar sesuo, tėvai. Kuriame iš šių dviejų pastatų liepsną gesinsite pirmiausia, jei turimas vandens kiekis yra ribotas. Kodėl?

Dauguma žmonių pasirinktų pirmiausia gesinti savo namus. Todėl, kad prie savo šeimos narių esame labiau prisirišę, labiau juos mylime (kaip ir jaustume didesnį emocinį ryšį, empatiją darželinukams, nes daug tokių esame matę, juos įsivaizduojame, geriau „pažįstame“). Bet ar mūsų pasirinkimas, kurį pastatą gesinsime, paneigia nepažįstamų žmonių (arba embrionų) žmogiškumą? Ar dėl to jų moralinis statusas pakinta?

O ką darytume, jei turėtumėte galimybę išsaugoti ir nepažįstamuosius? Pavyzdžiui, rankoje laikytumėte mobilųjį telefoną, kuriuo galėtume prisišaukti pagalbos? Ar kiltų moralinė pareiga šia technologija pasinaudoti?

Kalbėdama apie embrionų šaldymą, doktorantė pripažįsta, kad egzistuoja technologija, kuri leistų pagalbinio apvaisinimo metu nekurti perteklinių embrionų ir jų nenaikinti, t. y. kiaušialąsčių šaldymo technologija. „Kiaušialąsčių šaldymas vietoje embrionų šaldymo yra rekomenduojamas vėžiu sergančioms moterims vaisingumo išsaugojimo tikslais“, – teigia doktorantė.

Kyla klausimas: jeigu kiaušialąsčių šaldymas yra veiksmingas siekiant išsaugoti vaisingumą, kodėl netinka pagalbinio apvaisinimo metu vietoje embrionų šaldymo? Doktorantės interviu tekste pateiktas toks atsakymas: „Kiaušialąsčių šaldymas negali būti laikomas efektyvesniu nei embrionų šaldymas. Apibendrinant moksliniais įrodymais pagrįstos medicinos duomenis, galima pažymėti, kad klinikinių nėštumų tikimybė, kai panaudojama viena užšaldyta kiaušialąstė, yra nuo 4,5 proc. iki 12,0 proc., o kai panaudojamas vienas užšaldytas embrionas – 21,3 proc.“

Doktorantė nurodo pasenusius, tendencingai parinktus duomenis. Panašiai elgiasi ir senos technologijos taikymu suinteresuotos Lietuvos vaisingumo klinikos, kurios diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo reguliavimo dažnai pasitelkia nesėkmingą Italijos 2004 metų įstatymo pavyzdį. Tačiau jis visiškai netinka 2016 metais, nes pagalbinio apvaisinimo technologijos ypač sparčiai vystosi.

Remiantis pastarųjų metų moksline literatūra, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis (lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo klinikų rezultatus), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimui, bet netgi jį šiek tiek viršija. 2014 metų pateiktos Embriono apsaugos instituto Maltoje ataskaitos matome, kad kiaušialąsčių panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui yra netgi efektyvesnis nei šviežių – atitinkamai 30,77 ir 27,91 proc. Prieš kelis mėnesius buvo paskelbta 1980–2015 m. PubMed (didžiausia pasaulyje biomedicinos mokslo literatūros šaltinių bazė – autorės past.) publikuotų mokslinių straipsnių apie kiaušialąsčių šaldymą apžvalga (Oocyte cryopreservation: where are we now? Human Reproduction Update, Vol.22, No.4 pp. 440–449, 2016). Apžvalgos rezultatuose nurodoma, kad vis plačiau taikant greitąjį šaldymą (vitrifikaciją), jo rezultatai gerėja, o šiuo metu in vitro apvaisinimo metu naudojant kiaušialąsčių šaldymą, nėštumo sėkmės rodiklis yra panašus į tą, kuris gaunamas naudojant šviežias kiaušialąstes.

Taigi mes rankoje laikome „mobilųjį telefoną“ – technologiją, kurios taikymas leistų padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų nenaikinant jų brolių ir seserų. Ar priimdami Pagalbinio apvaisinimo įstatymą turime pareigą ja pasinaudoti?

Ne gandai ar baimės, ne dogmos ar prietarai, bet pats biomedicinos mokslas atskleidė, kada prasideda žmogaus gyvybė, bei sukūrė naują, veiksmingą ir pažangią pagalbinio apvaisinimo technologiją (kiaušialąsčių šaldymą). Ši technologija ne tik saugo moters sveikatą, bet ir leidžia išvengti „perteklinių“ embrionų kūrimo bei šaldymo, dažnai pasibaigiančio jų sunaikinimu. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris priimamas jau ištobulinus kiaušialąsčių šaldymo technologiją, negali leisti be reikalo kurti daugiau embrionų, nei vienu kartu perkeliama į gimdą – vienintelę tinkamą vietą embrionui augti ir vystytis.

Pabaigoje verta padėkoti doktorantei už atvirumą, nes ji pripažįsta, kad embriologui sunaikinti prasidėjusią žmogus gyvybę „tikrai nėra lengva“. „Mes jaučiame didelę pagarbą kiekvienam embrionui“, – sako ji. Gražus ir kilnus teiginys. Bet ką reiškia „pagarba“, jei tą, kurį gerbi, galima dėti į vystymuisi nepalankią terpę, šaldyti, o pasibaigus „galiojimo terminui“, utilizuoti?

Trumpai apie autorę: Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra Laisvos visuomenės instituto direktorė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Life Site News       2016-09-13 18:17

https://www.lifesitenews.com/news/1-million-strong-march-in-mexico-against-same-sex-marriage?utm_source=email+marketing+Mailigen&utm_campaign=News+9.13.16&utm_medium=email
MEXICO, September 12, 2016 (LifeSiteNews) — More than one million Mexicans across 122 cities marched in support of marriage and the natural family on Saturday in response to President Enrique Peña Nieto’s moves to enshrine same-sex “marriage” in the nation’s Constitution.

The pro-family activist group Frente Nacional Por La Familia (“National Front for the Family”) organized the protests. There were an estimated 275,000 marchers in Guadalajara and 100,000 in Querétaro. Some other cities’ protests reached nearly 100,000.

Frente Nacional Por La Familia warns that Peña Nieto’s proposed reforms would allow same-sex adoption and lead to the collapse of parental rights related to sex change surgery on children and school curricula promoting homosexuality, transgenderism, and sexual activity.

Citizen Go       2016-09-11 11:06

The international abortion lobby at the United Nations wants to establish an “International Safe Abortion Day” on September 28th.
Please join us in expressing outrage at this idea.

A few weeks ago, a coalition of 430 pro-abortion groups sent a letter to UN Secretary General Ban Ki-moon, as well as to the heads of UN Women, the UN Development Programme, the World Health Organization, the UN Population Fund, the UN Children’s Fund, UNAIDS, and UNESCO, requesting the establishment of the would-be infamous date.
According to the letter, September 28th was declared an international day of action for the decriminalization of abortion in 1990 by the so-called women’s health movement, and it has been “celebrated” annually ever since.
Once more, the abortion lobby is using euphemistic expressions to push their agenda. But we know that no abortion is safe, because there is always someone who gets killed. In 100% of abortions, an innocent baby dies, and in a number of cases, the mother also loses her life.

The letter from the abortion lobby argues, “We are not criminals. None of us should be prosecuted for something that is a central fact of being a woman (…) Safe abortion is an essential health service for women.”
Their goal is clear: to push for the legalization of abortion in countries where it is still illegal, and to establish a “day” that will be used to lobby for public funds to make pro-abortion propaganda.
The abortion lobby has united, and now we must unite as an even louder voice for LIFE.
We must send a clear message to the UN: there is no safe abortion, and to celebrate the killing of innocent human beings goes against the most fundamental human right: the right to life.
Sincerely,
Caroline Craddock and the entire CitizenGO team
P.S. When you sign this petition, your message will be sent directly to Secretary Ban Ki-moon. Please join us and thousands of others in asking him to decline this terrible proposal.
Sign here: http://www.citizengo.org/en/lf/36999-sign-here-oppose-establishment-international-safe-abortion-day-un

Life Site News       2016-09-10 10:27

Darlene Pawlik

I was trapped in the sex trafficking industry from age 14-17. Trafficking in persons is not like any regulated industry.  It is unmitigated anarchy. There are no rules.

I was conceived during a brutal rape and learned of it when I was very young. That knowledge and child sexual abuse by my own father and later by a maternal uncle had me feeling worth less than others and vulnerable. I was 12 when my mother got her second divorce. By thirteen, I’d been dabbling in drugs and alcohol, wandering the neighborhood and hanging out with a bodybuilder in a black Cadillac. He was patient as he courted me and manipulated me into his bed.

I wasn’t held in sex trafficking with locks, bars or handcuffs, but by fear, threats and hopelessness. I had no hope in the authorities helping me. One apartment I stayed in was leased to the candidate for sheriff of that small city. Some of the buyers were businessmen, a city councilman, professionals, as well as derelicts who thrived on violence and pain.

He sold me for the first time on my fourteenth birthday. I stood in three inches of slush, my sneakers full of icy water, shivering in front of a local drug store at the end of the street where we lived waiting for Ace to pick me up. The buyer was thrilled to know I was so young, awkward and afraid.

Ace sold me for sex hundreds of times. He then sold me to another man who sold me for sex too. It was a quagmire of abuses, gang rape, attempted suicide, sleeplessness, huddling in doorways and church steps, drugs, drinking, arrests and foster care, and running away again. At seventeen, I was sold to a man as a “house pet.” I thought I’d be safer—at least I would only have to serve him. He dressed me up and took me to nice dinners. I got a job. Finally, I felt kind of stable, kind of normal.

He’d told me that if I got pregnant, I would have to have an abortion. It scared me, but I didn’t feel I had any choice.

After four months, I did get pregnant. As he slammed his fist on the wooden arm of the couch, he shouted, “I want NO life!” It was terrifying—his voice shot right through me. The man was a small-time organized crime boss. He said that I would have an abortion or he’d kill me, and I knew this was true. One of his enforcers had been my trafficker and beaten and raped me numerous times. I made the appointment in his presence.

That evening, I literally threw my hands in the air as I cried and prayed, “God, if you’re real, please help me!” Somehow, I fell asleep and I had a dream of an abortion in living color from the perspective of inside of the womb. I had no knowledge of abortion at the time, but I now know that it was accurate for the level of development in great detail. Those little hands and feet, that tiny face, the ribs and blood—it was horrifying! I had wanted to be a mom for as long as I could remember.

When I awoke, I called everyone I could think of, going through old business cards people had once handed me. I reached a social worker who had tried to help me as a runaway. She found a maternity home that would take me. Some friends would take my things to storage. But how would I get away? My captor insisted that we would go out to dinner after the abortion appointment.

So, the day came. I left and made arrangements with the social worker, but I returned and got ready for dinner. I’d been so scared that I was crying and near hysterical all day. With my face swollen, eyes bloodshot, trembling and shallow breaths, I got into the car. I fidgeted—my breaths uneven. I stuttered, as I told him that I wanted to go live with a cousin who would give me a job.

“Something happened to me on that table,” I said, “I don’t want to be here anymore.” I thought he would understand because he had told me of other girls who he’d forced to have abortions and they were let go. The whole evening, I couldn’t sit still at all because I was so afraid he’d find out. I went to the bathroom frequently and cried through the meal, pretending to be nauseous and in pain. On the way home, he said I could go, but if I came back to town, I would have to find him.

I moved quickly the next day. I promised God that I would bring my children up in the fear and admonition of the Lord, if my baby was okay. She was, and I did. People who know me today, cannot fathom that I had lived such a life. I explain to them—saving my baby saved my life.

Darlene Pawlik is a wife of 24 years and mother of five.  She’s also an author, a practicing nurse, the Chair of the Educational Trust for New Hampshire Right to Life, an Executive Board Member of Personhood Alliance, the Vice-President of Save The 1, and a pro-life speaker and blogger for Save The 1.

Aha       2016-09-9 15:55

Bobas pavers DEDEKLĖMIS vištomis.

T. Vatnikienė       2016-09-9 15:15

Tolerastinė pedofilinė Europa atiminėja lietuvių vaikus, skatina ištvirkimą ir tos pačios lyties vedybas, siekia supirkti Lietuvos žemes (kad Lietuvos nebeliktų), įvedinėja Naująją Pasaulio Tvarką, siekia įteisinti pedofiliją, vagia lietuvių embrionus. Lietuviai nėra ir nesijaučia esantys Europos kultūros dalimi. Lietuviai savo širdimi yra su Azija ir visų pirma su savo motina Rusija. Aktyviai siekime išstoti iš ES, NATO ir tapti laisvais, dorais, aukštos moralės Rusijos Federacijos nariais!!!

klausimas        2016-09-9 11:58

ar tos straipsnyje minimos Europos laboratorijos privačios?

Biologas       2016-09-9 7:15

Labai šauniai autorė atsko į absurdiškus “doktorantės” įrodymus apie embriono menkesnį statusą.
Bandymas prastumti liberalų šito įstatymo variantą kvepia geru bizneliu, niekuo daugiau.

Visi lengvi keliai       2016-09-9 7:02

veda į pragarą.kažkas kažkur už tai labai kentės,kai kiti džiūgaus ir džiaugsis.Kažkaip žmonėms nepavyksta pakilti aukščiau.

G.Landsbergis delfyje       2016-09-9 7:00

žada vienalytes santuokas.Ar jie tikrai krikščionys demokratai?Ar tuo tik prekiauja?

T. Vatnikienė       2016-09-9 5:13

Taip, teisingai, Europa yra baisi, klaiki, o Rusija - nuostabi, kilni, dvasinga. Rinkitės Rusiją!


Rekomenduojame

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.