Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Šeimos politika, Žmogaus teisės

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kai menama grėsmė svarbiau už tikrą vaiko skausmą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 15 d. 23:33

9     

    

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kai menama grėsmė svarbiau už tikrą vaiko skausmą

Vaiko teisių apsaugos sistemos reformą vykdantys asmenys sutartinai kartoja frazes – vaikas irgi žmogus; vaikų mušti negalima; joks smurtas nepateisinamas; ar norėtumėte, kad gydytojas ar mokytojas pliaukštelėtų jūsų vaikui; bet kokia fizinė bausmė yra smurtas… Visiškai teisinga ir gražu. Bet juk ne apie tai diskusija.

Viešojoje erdvėje niekas rimtai nepasisako už smurtą arba prieš fizinių bausmių draudimą. Smurtas vaikams yra žalingas, jis pagrįstai uždraustas ir nėra ketinimų to keisti. Reformos kritikai kalba apie visai kitas problemas. Apie valstybės kovoje su smurtu taikomų priemonių adekvatumą. Apie tai, kad į privatų šeimos gyvenimą galima kištis tik remiantis proporcingumo principu.

Proporcingumo principo įsisąmoninimo trūksta visoje vaiko teisių apsaugos sistemoje – nuo viršaus iki apačios. Įvairaus lygmens sistemos atstovai dažnai išsako sistemos požiūrį atskleidžiantį principą – geriau vaiką paimti iš šeimos nei rizikuoti. Jie kviečia prisiminti, kad Matuko niekas neišgelbėjo. Todėl nuo šiol, regis, leistina „gelbėti“ šimtus vaikų, jei tik kyla įtarimas. Čia slypi sistemos giluminė yda – ji neskiria realios žalos nuo potencialios grėsmės žalai kilti. O tai nėra lygiaverčiai dalykai.

Turbūt niekam nereikia įrodinėti, kad atskirdama vaiką nuo šeimos valstybė jau iškart ir realiai padaro vaikui didelę žalą. Toks žalos vaikui sukėlimas gali būti pateisinamas tik tuo, kad valstybė akivaizdžiai gelbėja vaiką nuo dar didesnės žalos. Kitais žodžiais tariant, yra būtinasis reikalingumas valstybei imtis proporcingų priemonių. Vien baimė „rizikuoti“ nėra pateisinamas pagrindas griauti šeimą ir vaiko psichologinį pasaulį.

Mes rizikuojame nuolat, pasaulis pilnas potencialių grėsmių. Teoriškai bet kada gali prasidėti karas, žemės drebėjimas ar nukristi meteoritas… Mūsų kūno funkcijos taip pat gali staiga sutrikti. Tačiau tai – ne realios, bet tik potencialios, menamos grėsmės. Tai suprasdami, vien dėl potencialios katastrofų grėsmės mes negyvename pasislėpę rūsiuose, o vien dėl potencialios grėsmės staiga stipriai susirgti nesigulame į ligoninę. Nesiimame neadekvačių, neproporcingų, gyvenimą stipriai suvaržančių priemonių vien dėl baimės rizikuoti, kad kažkas blogo gali nutikti. Jų imamės tada, kai pavojus išties yra realus. O taikomos priemonės negali kelti didesnės žalos nei ta žala, kurios siekiame išvengti.

Visa tai diktuoja elementarus sveikas protas. Tai numatyta net ir netobulame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ): neužtenka II grėsmės lygio nustatymo, bet turi būti ir realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, kuris sudaro pagrindą paimti vaiką iš jo gyvenamosios aplinkos. Tai kartojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose:

„Vaiko paėmimas iš šeimos yra ekstremali priemonė, kuri turi būti naudojama kaip paskutinė galimybė, siekiant išgelbėti vaiką nuo tiesioginio pavojaus“ (NeulingerandShuruk v. Switzerland [GC], No. 41615/07, § 136, ECHR 2010).

„Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus“ (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų).

Deja, painiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentuose realus pavojus, būtinasis reikalingumas ir proporcingumas netenka reikšmės. Štai pagal ministro Lino Kukuraičio patvirtintą Grėsmės vaikui lygių nustatymo aprašą vaiko iki trejų metų paėmimui užtenka tik vieno aukštos rizikos veiksnio. Toks veiksnys nustatomas, pavyzdžiui, jei vaiko atstovas yra „Apsvaigęs nuo alkoholio“ (2.2 punktas). Vienkartinio tėvų apsvaigimo pakanka, kad vaikas iki trejų metų būtų skubiai (kad ir trumpam) paimtas iš šeimos.

Tai suprantama tais atvejais, kai tėvai dėl išties sunkaus girtumo muša vaikus, šie ilgą laiką yra palikti alkani, neaprengti ar pan. Vaiką būtina skubiai gelbėti, kai jo gyvybei ar sveikatai kyla tiesioginis, realus pavojus. Bet pažiūrėkite, kokį paaiškinimą viešojoje erdvėje atkakliai kartoja ministerija: „Paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą.“

Būna nesąmonių, bet būna ir kelių aukštų nesąmonių, o tai yra pastarosios pavyzdys. Pirma, į namus atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių nenaudoja ir promilių nematuoja, tačiau yra teigiama, kad prie vaikų turi būti alkoholio nevartojantis suaugęs asmuo. Tai reiškia, kad tėtis ir mama santuokos metinių ar gimtadienio proga norėdami pakelti po taurę vyno privalo pasamdyti auklę, net jei vaikai jau sumigę. Juk vyną gurkšnojantis asmuo yra vartojantis.

Antra, reikalavimas grindžiamas tuo, kad suaugę asmenys turi galėti pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėti sveikatos sutrikimus ir gebėti iškviesti greitąją pagalbą. Kitaip tariant, kalbama ne apie realią grėsmę, bet apie menamas, mažai tikėtinas situacijas: gal vaikas gali staiga susirgti, galbūt gali įvykti nelaimė, o tada gal kiltų pavojus, nes tėvai galbūt gali nesugebėti iškviesti greitosios pagalbos. Kol kas nėra jokio pavojaus, bet tik mažai tikėtina rizika, tačiau dėl jos kūdikis jau gali būti atskirtas nuo tėvų. Trečia, vaikai iki trejų metų yra labiausiai prisirišę prie tėvų, o jų intensyviai besivystančiai nervinei sistemai atskyrimas nuo šeimos padaro didžiausią neatitaisomą žalą ir stipriai sutrikdo normalią raidą. Tačiau šis „šalutinis efektas“ ministerijos apraše nepasvertas – vaikams iki trejų metų paimti iš šeimos nustatytas itin mažas barjeras.

Šioje vietoje turbūt reikia akcentuoti – aišku, kad prie vaikų vartoti alkoholį yra blogai. Klausimas, ar yra gerai prižadinti miegantį kūdikį ir vežti iš namų, jei saikingai alkoholio vartoję tėvai jam nekelia realaus pavojaus? Tokių vaikų paėmimų jau pasitaiko. Tačiau proporcingumo principas reikalauja, kad priimant sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų šalia objektyviai nepamatuojamo „apsvaigimo“ būtų ir kiti pavojų rodantys faktai (agresyvus elgesys, nepriežiūra ar pan.).

Grėsmės vaikui lygio nustatymo apraše yra daugiau nuostatų, kurios leidžia nepagrįstai paimti vaikus dėl ydingo grėsmių visumos vertinimo, ypač kai sprendžiama dėl vaikų iki trejų saugumo. Šis aprašas pristatomas kaip „bendras vertinimo standartas“, bet jis nėra tinkamas instrumentas nustatyti, ar pavojaus vaikui tikrai realus. Tačiau jis puikiai tiktų tam, kad specialistai galėtų apsisaugoti nuo teisinės atsakomybės už neproporcingą ir drastišką sprendimą – formaliai varnelių anketoje pakako.

Vis dėlto liūdniausiai atrodo tie „grėsmės vaikui veiksniai“, kurie iš tiesų nesusiję su grėsme vaikui, bet yra skirti tėvų elgesiui kontroliuoti. Pavyzdžiui, tėvai nebendradarbiauja su specialistais, jie neįleidžiami į namus (2.6. punktas), kartu gyvenantys asmenys nekontroliuoja savo elgesio, yra nusiteikę priešiškai (4.4. punktas) ir pan.

Nė vienas iš šių faktorių, kurie apsunkina specialistų darbą, savaime nėra rizikos vaikui veiksnys, todėl negali būti pagrindu paimti jį iš šeimos. Suprantama, kad specialistams iškyla sudėtingų ir pavojingų situacijų, bet jas spręsti yra tinkamesnių būdų – skirti baudą, areštą, panaudoti policijos specialiąsias priemones prieš agresyvius asmenis ar kt. Tačiau vaiką naudoti kaip įkaitą tam, kad kontroliuotum nepaklūstančius suaugusius, paprasčiausiai nežmoniška. Vaikas – ne daiktas, kurį galima konfiskuoti siekiant nubausti tėvus.

Ne vieta veltis į prievartinio bendradarbiavimo su valstybės aparatu aptarimą bei prisiminti istorinių pavydžių, bet ministerijai tiktų suprasti – ką tik reformuotoje sistemoje imperatyvus reikalavimas tėvams „bendradarbiauti“, švelniai tariant, skubotas. Dauguma stebėjome Eglės ir Gintaro Kručinskų šeimos dramos eigą. Nežinome visų detalių, bet savo akimis matėme: tiek kaimynai, tiek juos pažįstantys draugai, močiutė, psichologė ir advokatė šeimą apibūdina kaip itin rūpestingą ir mylinčią. Jie nebuvo priskirti socialinės rizikos šeimoms, neturėjo jokių problemų su teisėsauga. Tuo tarpu vaiką nuo tėvo plėšęs „specialistas“ yra teistas už nusikalstamos gaujos organizavimą, mėgsta puošti savo namus ir automobilį nacių atributika, kaimynai jo bijo bei apibūdina kaip itin agresyvų ir psichiškai nestabilų asmenį. Net keli liudininkai pasakoja apie šiurpą keliantį vaizdą, kaip šis „vaikų gynėjas“ gatvėje elgėsi su išsigandusiu berniuku ir jį apsaugoti bandžiusiu tėvu… O vaiko teisių apsaugos sistemos atstovai visuomenę „ramino“, kad vaikai buvo paimti ne vien dėl pliaukštelėjimų, bet dėl grėsmių visumos – ir dėl to, kad tėtis nebendradarbiavo.

Gal vis dėlto iš pradžių derėtų užsitarnauti visuomenės pasitikėjimą, parodant specialistų nepriekaištingą reputaciją, kompetenciją, teikiant veiksmingą, profesionalią ir išties konkrečiam atvejui tinkamą pagalbą, o tik vėliau tikėtis (bet nereikalauti grasinant vaikų paėmimu) bendradarbiavimo?

Gal jau užtenka į reformos kritiką atsakinėti šabloninėmis frazėmis, kad vaikų mušti negalima? Reformą kritikuojantys politikai, teisininkai, visuomeninių organizacijų atstovai nėra už smurtą. Jie pasisako prieš bet kokį smurtą: tėvai neturi teisės smurtauti prieš vaiką, o valstybės pareigūnai – prieš šeimą ir joje augančius vaikus.

Reforma buvo būtina. Bet tik girdėdami vieni kitus, galime suprasti, kur kyla tikros reformos problemos. Tik pripažinę jas, galime spręsti – subalansuoti teisės aktus ir formuoti sistemos atstovų suvokimą, kad neužtenka formaliai supildyti dokumentus, bet kiekviena intervencija į šeimą turi būti proporcinga situacijai.

Nes tik proporcingos priemonės gali vaikų skausmą iš tiesų sumažinti. O ne pakeisti kitu, kartais dar didesniu skausmu.

Trumpai apie autorę: Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra Laisvos visuomenės instituto valdybos narė, teisininkė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

trumpai       2018-11-17 20:28

tiesiog klerkams būtina atimti galimybę kištis į šeimų vidinį gyvenimą.Privatumą būtina gerbti realiai,o ne naudoti dangstant įvairias aferas.Išvada: tvarką valstybėje įpareigota palaikyti policija .Ne armija , šauliai, kažkokie visuomenininkai….Tie milijonai iš valstybės iždo, iš ES ,iš kitų šalių plūstanti “pagalba” privalo būti tuojau pat nutraukta ,nes pasekmės tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies Konstituciją.Jei Seimas nemato reikalo jos laikytis-  matomai būtina su tokiu Seimu taip pat skubiai atsisveikint.Be jokių išeitinių privilegijų.Už neatitikimą pareigoms.

Instinktas       2018-11-17 13:15

Net kepant kotletus kiekviena šeimininke sudeda skirtingus prieskonius. Atsiprasau, žinau, banalu, bet…
Kažkokios “ labai išmanančios specialistės” pradėjo diktuoti, kaip vaikus auginti pagal instrukcija. Visi žinom ir pripazistam, kad kiekvienas vaikas, tai INDIVIDAS ir tik tevams labiausiai matoma, kaip ji auginti. Kiekvienoje šeimoje sąlygos skirtingos ir kiekviena šeima prie jų prisitaiko. Visiškai išbraukti reikia tuos prievartinis kursus, kuriuose tik perkartojamos instrukcijos ir dar kartais bevaikių “ specialistu”, kurios, akis išvertusios, gali kaltinti tėvus, kad tai jie kalti, jog vaikai, tempiami iš namų, žviegia. Pagal jas, juk vedamos aveles kirpti, ramiai, nuleidusios galvas eina. Pagal jas - Tėveliai, būkit apatiški ir stenkitės jau nuo nėštumo pradžios mokytis atsikratyti instinktu: meilės, emocijų ir įpatingai prieraisos, nes, ką gali žinoti, gal ateis viena diena “ specialistės “ pasiimti tavo atžalos. Priežastis - vaikas auginamas ne pagal instrukcija, nes mes turim būti robotais.
  Paprastas pavyzdys.
Pabandykit iš po perincios vištos paimti kiaušinį, tai gausit tokį kirti per nagus, kad praeis bet koks noras kisti nagus po višta. Ta kiaušinį paimti galėsit tik tada, kai ta vista, pagriebe už uodegos, ištėkšite iš lizdo.

Pritariu       2018-11-16 19:25

vilniečiui,kad jokių pataisų šiam dokumentui,tik NAIKINTI jį iš mūsų gyvenimų,pakasti giliai giliai, kad neprisikeltų ,pasigražinęs savo klastingą veidą ir negalėtų vėl terorizuoti mūsų šeimų.

Pritariu       2018-11-16 19:19

vilniečiui.Jokių pataisų.Šis dokumentas privalo būti užkastas giliau giliai,kitu atveju jis prisikels užmaskuotom frazėm ,pažadais ir formom,kad galėtų terorizuoti šeimas.

Ačiū, autorei Kristinai       2018-11-16 18:24

visi Lietuvoje žino, kaip skaityti oficialiąją spaudą ir žiūtėti TV. TSRS laikais išmokome labai gerai atskirti ir suprasti kas slypi po lozungais.
Laisva Lietuva…... deja, deja…  tokios laisvės net priešui nelinkėtum….
Kristina, ačiū Jums už gurkšnį paprastų tikrų teisingų žodžių, nes nuo seimūnų,pareigūnų ir ministrų dviveidiškumo ir melo dūstame…\
Gyvenu taip, kaip kadaise pasakojo - močiutė. “Nežinojome, vaikeli, kada ateis ir išsives tėvą ar brolį.... ” dabar valstybė leidžia daryti vėl tą patį,,,, tik dabar ateina išsivesti vaikų...
Kas kart nustembu, kai užplūsta džiaugsmas perskaičius Jūsų straipsnius, nes juk pasakote paprastą TIESĄ. taip retai ir mažai jos teišgirstame….Ačiū.

albina       2018-11-16 15:26

Nepaskandinkim reikalavimo žodžių daugybėje.ATŠAUKTI įstatymą,kaip prieštaraujantį LR Konstitucijai.Įstatymų užtenka,tik su protu vykdyti reikia.Sunku *teisuoliams*,bet reikia pripažinti suklydus.Negerbiu nė vieno perbėgėlio:ėjai su viena programa,bėgi vykdyti kitos,tai kur čia pagarba rinkėjams? Tai dar vienas įrodymas,koks nevykęs rinkimų įstatymas:sąrašiniai jaučiasi *laisvi*nuo atsakomybės,kas gali paneigti,kad jie tampa visiškai priklausomais nuo vado,nes pralaimėjo vienmandatėse.Mokykimės:prieš rinkimus pakapstykim biografijas ir nuveiktus darbus.

visarionyč       2018-11-16 13:12

Visus tėvus reikia urmu išvežti į Sibirą, o po to išsisaiškinus kurie nekalti prieš Tarybų Valdžią, tuos bus galima reabilituoti. Posmertno.
Svarbu, kad neprasmuktų koks nors vienas arba du tikrai kalti.

Vilnietis       2018-11-16 9:32

Atsakysiu K.Zamarytei:  REFORMA NEBUVO BŪTINA- IR JĄ PRIVALU ATŠAUKTI NE KAIP NORS JĄ KEISTI!!!- O ATŠAUKTI NEGRĮŽTAMAI IR PRIE JOS DAUGIAU NEGRĮŽTI. IKI TOL UŽTEKO VISŲ ĮSTATYMŲ, KAD APSAUGOT BET KĄ IR VAIKĄ TAIP PAT. TAIP KAD PRAŠOM NUSTOTI ŽAISTI PAGAL PRIMETAMAS TAISYKLES IR PASISAKYTI VIENU BALSU SU TĖVŲ FORUMAIS- KAD REFORMA PRIVALO BŪTI PILNIA ATŠAUKTA, KAIP IR VISAS GLOBĖJŲ INSTITUTAS.

laikomas runkeliu, bet juo nesantis       2018-11-16 9:31

,,...aišku, kad prie vaikų vartoti alkoholį yra blogai. ..” Sovietmečiu buvo draudžiama vestis vaikus į restoranus vakare, kada vartojamas alkoholis, tėvai išvarydavo į kitą kambarį, kai švęsdavo gimtadienius ir t.t. kalbėdavome apie vakarų pasaulį, kad ten tėvai su vaikais restoranuose ir t.t. Grįžta sovietmetis dar žiauresniu mastu. Sėdėdavome su vaikais ir anūkais per Šv. Kalėdas prie bendro stalo, išgerdavome Kalėdinio vyno, o dabar… Ką daryti? Parašykite instrukciją gerb. valdininkai.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.