Emigracija, imigracija, demografija

Krescencijus Stoškus. Emigracija: lengvabūdiški pažadai ir skaudi realybė

Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 31 d. 9:07

4     

    

Krescencijus Stoškus. Emigracija: lengvabūdiški pažadai ir skaudi realybė

1.Valdžia nuolat deklaruoja, kad skatins žmones grįžti, išleidžia savo planų reklamai milijonus, tačiau realiai lietuvių Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja užsieniečių – ukrainiečių, baltarusių ir t.t.

Iš tikrųjų tris metus užtrukę pažadai, kad bus pradėti emigrantų skatinimai grįžti į Lietuvą, jau pranoksta pačius geriausius pasaulio politinius anekdotus. Kiek galima spręsti iš paskutinės Vyriausybės informacijos apie jos priimtą dokumentą: „Emigrantų sugrąžinimui siūlomos užimtumo didinimo priemonės“, tokie skatinimai prasidėsią tik nuo 2020 m.

Bet Vyriausybė nieko neįsipareigoja. Todėl priemonių plane nėra numatyta, kokių nors konkrečių darbų. Tik siūlymai (?) institucijoms: „skatinti darbdavius įdarbinti jaunus asmenis, numatant tam finansines paskatas“, „remti darbo paieškos užsienyje projektus ir taip skatinti emigravusiųjų pritraukimą į Lietuvos darbo rinką“. O toliau patariama, kad „galimos veiklos – konferencijos, mugės ir diskusijos“.

Paskutiniais savo darbo metais prezid. D. Grybauskaitė bent sukvietė respublikos merus, kad aptartų „kaip padėti iš emigracijos grįžtantiems mūsų šalies piliečiams ir kaip paskatinti jų sugrįžimą.“ Čia buvo aptartas Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas ir išaiškinta, „kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms“, kad „savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur“, kad „nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų“, „kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis“. Tam tikra išimtimi buvo pripažintos tik Alytaus, Tauragės, Prienų ir Birštono savivaldybės. Buvo pasiūlyta kiekvienai savivaldybei surasti reemigracijos koordinatorių, „į kurį būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais“.

Stebėtina, kad naujoji valdžia neparodė jokios pastangos pratęsti net šito darbo. Apie norus čia nėra ką ir kalbėti. Pačių pastangų reikšmingumas nebuvo suprastas. Be kelių formalių dokumentų, iš esmės nepadaryta nieko. Net rimto politinio spektaklio nebuvo parodyta. Valdžia atrodė lyg iškritusi iš dangaus. Dabar jos valdymo laikas jau eina į pabaigą. Turbūt susitaikyta su tuo, kad šaukštai po pietų. Galėtų tik kilti klausimas, kodėl prieš rinkimus tiek daug buvo žadėta.

Matyt, priežastis buvo ta, kad pilietinė visuomenė jau buvo pakankamai įsielektrinusi, Net Briuselis apie tai prabilo. O tie žmonės, kurie dabar yra valdžios viršūnėse, gyveno kažkokiame kitame pasaulyje. Jiems tikrai neskaudėjo nei dėl tautos likimo, nei dėl realaus valstybės silpnėjimo. Jie jas be jokių skrupulų jau buvo tiesiog nurašę į civilizacijos atliekas.

Žodžių „tauta“, „reemigracija“ jiems neleido ištarti vadinamasis politinis „korektiškumas“. Savo sąmonėje jie juos jau buvo palaidoję. Jų žodynui visai pakako nuo ryto iki vakaro kartojamų šūkių: „globalizacija“, Europos sąjunga“, „migracija“.

Vos pasibaigus masinėms šventėms, išgirdę žodį „tauta“ jie visad krūpčiojo: „Karaūl! Nacionalizmas!“ Praleidžiamas čia buvo tik vienas represinių laikų žodis „buržuazinis“.

Dabar aišku, kad prieš rinkimus jie tik apsimetinėjo. Sakė tuos žodžius, kurių žmonės laukė, bet patys jais netikėjo. Ir nesirengė jų laikytis. Buvo veikiama pagal seną lietuvių patarlę: „pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešijai“.

Sakote, daugėja ukrainiečių, baltarusių ir t.t. Tikrai per pastaruosius du metus jų ypač padaugėjo: ukrainiečių – 42, 3 proc. o baltarusių – 32, 2 proc. O kaip kitaip galėtų būti? Jie – labiausiai darbo ieškantys kaimynai. Juk darbo jėgos net ir nykstančiai valstybei reikia.

Bus nebus Lietuvoje lietuvių, bet ūkis turės būti, kol bus gyvas žmonių pasaulis. Toks šios politikos principas. Jo šiandien pakanka beveik visiems valdžios žmonėms. Bene tik buvusi kultūros ministrė buvo nuėjusi toliau. Prieš imdamasi savo pareigų, ji apgailestavo, kad Lietuvoje per daug lietuvių.

Mūsų kartos žmonės pirmąsyk tokią repliką išgirdo Stalino laikais. Ir iki šiol jos nepavyksta užmiršti. Bet jaunosios kartos žmogus „išlaisvintas nuo žinojimo“, todėl nesupranta, kur tokia laisvė veda. Todėl su tautos nykimo simptomais ji infantiliškai siejo savo pažangumą, toleranciją, akiračio platumą. Net tapusi „kultūros ministre“, ji neįstengė toleruoti patriotiškai nusiteikusios kūrėjų grupės suprojektuoto Vyties paminklo, skirto reprezentacinei Lukiškių aikštei. Ir dėl šios kosmopolitinės ponios „pažangumo“ neliko nei Vyties, nei reprezentacinės aikštės.

Sulaukęs paramos iš kultūros ministrės, bendramintis savivaldybės meras, reprezentacinei funkcijai skirtą aikštę pavertė eiline sporto aikšte. Ji tikrai jau daug labiau pritaikyta užsieniečiams negu orumo jausmo nepraradusiems tautiečiams.

Valstybės žygdarbius įamžinantys paminklai skiriami pilietiškumo ir patriotizmo ugdymui bei palaikymui, o sporto aikštės su pretenzijomis į antimonumentus – tik raumenų lavinimui.

2.Kuo tokios kalbos ir nieko nedarymas gali baigtis šaliai, nebeturinčiai nė 3 mln. gyventojų? Ar neišstums mūsų ukrainiečiai ir baltarusiai, nekalbant apie legalius ir nelegalius pabėgelius iš Azijos bei Afrikos.

Turbūt aišku, kuo. Visi, rodos, žino, kad per 30 metų praradome trečdalį savo gyventojų. Neabejotinai pats didžiausias mūsų nepriklausomos valstybės pralaimėjimas, kad lietuviai dabar jau yra išsibarstę bene 78 pasaulio šalyse. O ką tai reiškia?

Kad jie jau iš esmės yra žuvę mūsų valstybei. Trečdaliu yra sunykusi valstybės jaunystė, o kartu ir jos tikrosios galios. Belikę kokie 5 proc. lietuvių proto. Vadinasi, mūsų šaliai jie yra pats didžiausias valstybės defektas, o pasauliui – jau ir taip perteklinio gyventojų skaičiaus didinimas.

Abiem atvejais jie yra bevertė našta. Žinoma, jie to niekada nesupras, nes gyvena tik dėl savęs. Mes privalome gerai įsisąmoninti, ko stengiasi nepastebėti beveik visos valdžios. Ir kodėl tebetvyro baimė pažiūrėti tiesai į akis. Iš jos buvimo lengviausia spręsti, kad nevisavertiškumo kompleksas yra tapęs ne tik valstybine psichologija bet ir politinio korektiškumo ideologija.

Ne be ideologinių sumetimų beveik visais radijo kanalais tebeskamba žinoma popsinė daina: „Mūsų tik trys milijonai“.

Išlikusių protų užliūliavimui visai to ir pakanka. Jam atrodo viskas gerai net tada, kai visus metus apie valstybės nykimą beveik nieko nekalba nei politikai, nei didžioji žiniasklaidos dalis. Ukrainiečiai ir baltarusiai čia nieko dėti. Tuščią vietą užpildys bet kas ir bet kada. Ekologinei krizei gilėjant ir demografiniam sprogimui plintant, tų užpildytojų neišvengiamai tik daugės.

3. Ko reikėtų imtis, norint, kad lietuviai pradėtų grįžti į šalį?

Nesunku suprasti, visi lietuviai niekada negrįš. Bet kad grįžtančių daugėtų, reikėtų perorientuoti visą valstybės politiką. Pradėti būtų galima kad ir nuo to, ką siūlė D. Grybauskaitė.

Tai reiškia, kad valstybė privalo kuo greičiau pasirengti kuo rūpestingesniam, šiltesniam, svetingesniam ir tėviškesniam „sūnų palaidūnų“ priėmimui.

Turėtų būti visiškai neįmanomi tokie atvejai, kad sugrįžusieji antrąsyk nusiviltų savo tėvų žeme. Neturėtų likti nė vieno žmogaus, kuris savo Tėvynėje būtų atstumtas, pažemintas ar nuskriaustas Jų turi būti laukiama sugrįžtant. Jie privalo būti kviečiami sugrįžti. Jiems turi būti padedama sugrįžti. Jiems būtina maksimaliai padėti, kad jie atsikurtų ir įsitvirtintų savo gimtose vietose. O tam, žinoma, jokiu būdu nepakaktų vien tik „sugrįžimo koordinatorių“ etatų įsteigimo savivaldybėse. Reemigrantų adaptacija savo Tėvynėje turėtų tapti visų valstybės grandžių, o kartu ir pilietinės visuomenės (verslininkų, juristų, mokytojų, šalpos organizacijų, bendruomenių, kaimynų ir pan.) rūpesčiu. O suteikta pagalba turėtų tapti vienu iš svarbiausių mūsų patriotizmo išbandymų.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2020-01-31 18:05

rinkos ekonomikai be vartotojų kapūt net ir runkeliui aišku.

tiek       2020-01-31 11:37

jetau ,jetau Stoškau .Nežinojai ,kad visos valdžiukės vienodai tarnauja godulio sistemai mamonai? Nors ,šitos ėjimai buvo tikrai negirdėti ,nematyti :realiai pradėjo didinti pencijas (bet didino skverneliškai : kas turėjo daugiau ,tam ir žyyyymiai daugiau ir pridėjo .Anot jo - nusipelniusiems privaloma toliau didint didesniu mastu,prisidengiant vienodu procentuku: kam nieko ,ar 2-4 eur/mėn ,o kam 20-40 eur/mėn . Rezultate - žymiai išaugusi atskirtis net tarp “pencinykų”:(.Taigi pencijas ,išmokas padidino - faktas .Ale iš kitos pusės ,besivadindami žaliaisiais - išvystė visą Lietuvą papiktinusį mūsų miškų naikinimą - masiškai leisdami plynus kirtimus….Istoriniai ir negražinami nuostoliai jau padaryti ir TOLIAU VAROMA.Kažkodėl tavo numylėtiniai konservliberalai dėl to absoliučiai .....Bet už tai reikia pažymėti nuopelnus kovoj su korupcija ,šlykščiu kyšininkavimu (kur masiulis?),vaistinių mafijos tramdymu.Vaistų kainų sumažėjimas - realus . Bet tokių dalykų stoškai nematė ,suprantama, ir girdėt negirdėjo ...

Reiktų eiti dar toliau.       2020-01-31 9:53

Sveikatos apsaugos ministerijoje turi būti sukurtas stiprus departamentas,kuris būtų atsakingas už gimstamumo strategiją,moterų ,vyršų,vaikų sveikatą.Kiekviename rajone turi būti atnaujinti gimdymo skyriai,Medicinos Universiotetas turėtų sustiprinti ir daugiau ruošti šios srities specialistų.Taip pat seimas ir vyriausybė  turėtų rasti nemažą sumą pinigų Moters sveikatos centro įkūrimui,kur būtų galima gauti tyrimus ir gydymą visai Lietuvai.Savaime ir neinvestavus į šią svarbiausią tautai išlikimo sritį stebuklų nebus.

kol nebus liustracijos...       2020-01-31 9:21

geriausia tai a.a. mons. A.Svarinskas kai nuėjo į GP prokuratūrą
ir pirmas klausimas buvo:
- ar čia galima rasti nors vieną, mokantį lietuviškai?


Rekomenduojame

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Ramūnas Aušrotas. Kai bažnyčia tampa partija: Vokietijos atvejis

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Nuo bačkos. Mažvydas Jastramskis: Konstitucinis Teismas yra demokratijos sargyboje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.