Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Krescencijus Stoškus. Apie „Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projektą: informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai

Tiesos.lt redakcija   2020 m. rugsėjo 23 d. 16:59

8     

    

Krescencijus Stoškus. Apie „Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projektą: informacija, pastabos, pataisos ir siūlymai

Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus. Taigi kultūra buvo tai, kuo žmogus išskiria save iš visos gamtos. Kadangi tie skirtumai ryškiausiai regimi dvasinėje veikloje, vėliau kultūros sritis susiaurinama iki auklėjimo, ugdymo ir kitų dvasinės veiklos sričių.

20 amž. susiaurėja ir ta sritis: su kultūra pradėtas tapatinti menas. Tam pagrindą davė meno universalumas, t.y. galimybė atlikti šviečiamąsias, pažintines (filosofines, sociologines, psichologines, mitologines ir kt.), politines, religines, ir bet kokias kitas funkcijas.

„Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ projekte kultūra apibrėžimu dar labiau susiaurinama. O jos ribos pasidaro dar neaiškesnės. Ja vadinama „reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes“. Ir čia pat tos vertybės įvardinamos: žinios, menai, raštija, tikėjimai, moralė, papročiai“.

Klausimai: 1) kodėl nurodomos tik „reikšmės“ ir „simboliai“? (juk reikšmes turi ir paprasti ženklai, ir atvaizdai, ir pasakos, ir ligų simptomai, ir temperatūrų pokyčiai…); 2) koks loginis ryšys sieja „simbolius ir įgūdžius“? (o nėra istoriniais ir socialiniais ryšiais įtvirtinamų faktų, įvykių, pasakojimų); 3) kodėl vertybių sąraše yra moralė, bet nėra etiketo, teisės, religijos, politikos, žiniasklaidos, socialinės kritikos ir pan.?

Dar siauresnis kultūros akiratis atsiveria pro Kultūros ministerijos langus. Nors ji kultūrą laiko sisteminiu dariniu ir mėgina nustatyti svarbiausius dvasinės kultūros politikos principus, tačiau realiai ji to padaryti negali.

Pirma, ji neapima visų dvasinės kultūros sričių: jai nepriklauso nei švietimas, nei mokslas, nei teisė, nei politika, todėl ją mažai tedomina ir šių sričių reali būklė. Antra, ministerijos administruojamos sritys nesudaro kokios nors sistemos, nes jos funkcijų visuma sudaryta atsitiktinių sprendimų būdu. Jos centre yra menas, o prie jo prisegti visai autonomiškai egzistuojantys kultūros procesai   (pvz., žiniasklaida ir lietuvių kalba).  Todėl ji neturėtų sau priskirti kompetencijos formuoti „kultūros srities“ „valstybės kultūros politiką“ (2 sk. 6 str. 1). 

Projektas ne tik susiaurintu žvilgsniu mato kultūros politiką, bet ir visuomeninę bei individualią kūrybinę veiklą suveda į „kultūros paslaugų teikimą“, tolygų ne tik standartinių kultūros įstaigų darbui, bet ir prekių  tiekimui į prekybos centrus. Projektas autoritariškai nustato kūrėjų ir visuomeninių kultūros „organizacijų vaidmenį įgyvendinant kultūros politiką.“ Pirma, jis nenumato tų demokratinių principų ir būdų,  pagal kuriuos valdžios įstaigos turėtų bendradarbiauti su (1) kultūros kūrėjais,  (2) visuomeninėmis organizacijomis ir (3) pilietine visuomene.  Antra, kultūros kūrėjus jis sutapatina su „kultūros paslaugų teikėjais“, o kultūrinę veiklą suveda į „kultūros paslaugas“. Projekto autorių žodžiais, tai esanti „kultūrinė, meninė ar pažintinė (?) veiklą, kuria teikiama nemateriali nauda (?) ar sukuriamas materialus produktas (?), tenkinantis viešuosius (?) visuomenės kultūrinius poreikius ir interesus.“

Kultūros politikos principų sąraše yra teisingai suformuluotas šeštasis principas: kultūros politiką formuoti „atsižvelgiant į objektyvius kultūros būklės ir procesų rezultatus, sudarančius galimybes priimti pagrįstus sprendimus“. Bet čia pat pateiktas ir „darnumo principas“, kuriame pasakyta, kad „kultūros politika sudaro darnios ir tolygios visų kultūros sričių raidos [...] sąlygas“ (3 str.). Pirma, šie principai neigia vienas kitą.  Antra, kultūra didžia dalimi yra spontaniško jėgų  veikimo padarinys, todėl ”darnios ir tolygios“ įvairių sričių raidos pasaulyje nebūna. Trečia, kadangi meno ir visos kultūros sritys yra labai skirtingos, todėl projekto rengėjai turėjo aptarti, kokiu būdu bus subalansuojama tuos skirtumus atitinkanti rėmimo politika. Tai pats sunkiausias ir atsakingiausias kultūros politikos uždavinys. Bet tai projekto autorių nedomina.

Skirtingoms kultūros sritims yra reikalingos ne „tolygios“, o gana skirtingos sąlygos. Vienos sritys pačios yra verslios (pvz., didžioji masinės kultūros dalis) ir net gali pasitarnauti giminingų sričių rėmimui. Kitos sritys (kartu ir įstaigos bei atskiri kūrėjai) turi būti mecenatų ar valstybės išlaikomos, kadangi jos užtikrina paties aukščiausio profesionalumo ir turiningumo pasiekimus (pvz., nacionaliniai teatrai). Trečios yra tos kultūros įstaigos, kurios tik teikia paslaugas (aptarnauja) vartotojams (pvz., kino salės). Kaip iš „kultūros paslaugos teikėjo“ apibūdinimo, taip ir iš „darnumo“ principo formuluotės matyti, kad visų kūrybinių įstaigų, organizacijų  ir pačių kūrėjų funkcijas jie sutapatina su pačių paprasčiausių aptarnaujančių įstaigų darbu.

Bet kokias paslaugas galima teikti tik tada, kai yra teikti. O tai reiškia, kad kultūros politika privalo subalansuoti dvi pagrindines kultūros raidos kryptis – vertikalinę (kultūros auginimo, turtinimo, stiprinimo ir gilinimo) kryptį  ir horizontalinę (platinimo) kryptį. Bet tą „ką“ iš esmės apeina aptariamas projektas. Šis projektas yra vienkryptis. Tai tik jau turimos kultūros ir kontrkultūros skleidimo, platinimo, unifikavimo, banalizavimo ir proletarizavimo (populiarizavimo) politikos projektas. 

. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

thomaslist       2020-10-8 12:03
Al.       2020-09-25 23:32

Pastabos teisingos. Tik tikėčiausi, kad pastabų pradžioj būtų nuoroda į aptariamą dokumentą. Bet ir urbos pastaba teisinga - užuot beviltiškai ginčijęsi su beviltiškais valdininkais, patys parašykit.

urba       2020-09-25 17:44

reikia ne trečias dešimtmetis pezėti apie įstatymą, o reikalauti konkretikos – “Metų kultūros knygos” parengimo Kultūros tyrimų instituto, Socialinių tyrimų centro pajėgomis, kad jos gynimas – pristatymas visuomenei taptų įvykiu nei kiek ne menkesniu nei metinė prezidento kalba. Nesugeba K- kongresas išreikalauti, tai patys sukurkite. Visuomenė turi teisę žinoti situaciją įvairių kultūros procesų srityse, jų prognozes ir reguliacines galimybes

tik pažiūrėkite!       2020-09-24 15:22
habilitās       2020-09-24 14:50

Problema aktuali, nors straipsnis nesubalansuotas, bet diskutuoti vertėtų.
Valstybės kūrimas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas, apimantis ne tik įstatymų leidžiamąją, jų vykdomąją ir vietinę valdžią, bet ir daug kitų grandžių, turinčių labai didelę įtaką.
Viena iš jų yra politinius procesus analizuojanti grandis. Deja, Lietuvos politologai neanalizuoja problemų, nekelia klausimų ir nekalba apie tai, kas aktualu valstybei, kas svarbu visuomenei, kas rūpi eiliniam piliečiui, jie kalba apie tai, kas svarbu jiems, apie tai, kas juos padaro svarbiais. Kultūra ir menas nėra tos sritys, kur gali rinkti politologinius bounusus, tad tikėtis didesnio įsikišimo, – būtų sunku tikėtis…

>Kis       2020-09-24 13:27

Nepergyvenkite, mūsų žmogeliai nesupranta ironijos.

stasys       2020-09-24 6:43

Panašu kad ‘kis’ tradicinė vartotoją ir iš Cicerono ji imtu tik jo vyriška prigimtį ‘čia ir dabar’ . Įsivaizduoju kaip vieniša K.Stoškui kai aplinkui tokie klausytojai )))))

Kis       2020-09-23 22:29

susikiskite savo Ciceronus kur nosr toliau.As noriu ne pasaku,kas kada pasake,man duok gyventi siandiena ,sio minute,nes as gyvenus cia ir dabar.

Rekomenduojame

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.